Civilinė byla Nr. e2S-583-1012/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27666-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pateikimo.
Apeliacinės instancijos teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio pateikimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukters A. M. gyvenamąją vietą su motina – pareiškėja; 2) uždrausti dukros išvežimą už Lietuvos Respublikos ribų be motinos sutikimo ir be teismo leidimo; 3) priteisti iš atsakovo po 389 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 20 dienos į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pareiškėją paskirti dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pareiškėja nurodė:
1.1. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M., šalys santuokos sudarę nebuvo. Šalys kartu gyveno laikotarpiais: 2013 m. rugpjūčio mėn. – 2014 m. rugpjūčio mėn., 2014 m. spalio mėn. – 2015 m. gegužės mėn., 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2017 m. spalio mėn., 2020 m. sausio mėn. – 2021 m. lapkričio mėn. Likusiais laikotarpiais dukra gyveno su pareiškėja ir jos mama.
1.2. Šiuo metu jau daugiau nei 8 mėnesius pareiškėja draugauja su žmogumi, su kuriuo ją sieja rimti santykiai ir jie planuoja savo ateitį kartu. Atsakovui atsirado pavydas jos būsimam vyrui ir tuo naudodamasis, atsakovas pradėjo manipuliuoti šia situacija ir nuteikinėti dukrą prieš pareiškėją ir jos naują draugą, prasidėjo grasinimai tiek pareiškėjai, tiek jos šeimos nariams. Tarp pareiškėjos ir atsakovo atsirado daug nesusipratimų ir nesutarimų, atsirado skirtumai ir požiūris į vaiko auklėjimą, politinę situaciją. Vaiko tėvas aktyviai primeta vaikui savo pažiūras ir formuoja priešišką nuostatą pareiškėjos atžvilgiu, o tai yra visiškai nepriimtina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog realiai egzistavo / egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o ta aplinkybė, kad ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, šiuo atveju nėra pakankama. Be to, kaip matyti iš pačio prašymo turinio, susiklosčiusi santykių situacija tarp pareiškėjos ir atsakovo nėra siurprizinė, staigi ar netikėta.
4. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėja neįrodė tos aplinkybės, kad atsakovo grasinimai ar kt. buvo, realūs bei nedeklaratyvūs. Pareiškėja nepateikė įrodymų, jog atsakovas ketintų išsivežti vaiką į užsienį. Iš bylos duomenų teismas nustatė, jog atsakovas teikia vaikui išlaikymą.
5. Teismas konstatavo, kad tokio ginčo klausimo skubus išsprendimas (t. y. neišnagrinėjus visų ginčo šalių aplinkybių iš esmės, jeigu šalims nepavyks suderinti tarpusavio ginčo taikiai mediacijos procese) yra akivaizdu, gali iš esmės net pažeisti vaiko interesus, nes šioje proceso stadijoje pareiškėja iš esmės remiasi tik savo subjektyviais paaiškinimais, savo subjektyviomis prielaidomis ir net nepasinaudojus mediacijos procesu pareiškėja jau kreipiasi į teismą su prašymu dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo taikymo, t. y. siekiant skubos tvarka nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą, išlaikymą ir nustatyti draudimą atsakovui išvežti nepilnametę dukrą iš Lietuvos Respublikos ribų be motinos leidimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties dalį ir priteisti iš atsakovo po 389 Eur dydžio laikymą išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą nuo 2025 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 20 dienos į pareiškėjos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant ją nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytojų uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Atsakovas pradėjo teikti finansinę paramą tik tada, kai tarp šalių kilo konfliktas ir tai tęsiasi vos tris mėnesius. Per 2023–2024 metus atsakovas pareiškėjai pervedė 3 657 Eur, tuo tarpu pareiškėja jam – 3 903 Eur. Įvertinus pervedimų sumas, atsakovas išlieka įsiskolinęs už vaiko išlaikymą.
6.2. Pavienių mokėjimų nepakanka užtikrinti, kad atsakovas ateityje išlaikymą teiks reguliariai.
6.3. Neatsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius poreikius, reikalingus normaliam jo vystymuisi. Šiuo metu ši suma siekia 389 Eur.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui – laikino išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo
10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
12. CPK 147 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti CPK 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį bei pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galimai kils grėsmė dėl to, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo, jeigu šis bus palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios ieškinio padavimo atidėjimą. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo momentu yra kilusi (galimai kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTA1NC0zMDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1054-302/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1054-302/2021">e2-1054-302/2021</a> ir kt.)
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNzYwLTE4My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-760-183/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-760-183/2015">e2-760-183/2015</a>; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItNDQ5LTQ2NC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-449-464/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-449-464/2015">e2-449-464/2015</a>).
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, kaip priežastį, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė jog prašymo pateikimo metu vyksta privalomoji ikiteisminė mediacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga, įgyvendinant ieškovės teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo (Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnis), tačiau tokia aplinkybė negali būti laikoma savaime pakankama ir pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog privalomosios mediacijos metu šalims išlieka galimybė pasiekti taikų susitarimą, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, mediacijos procesas gali būti sutrikdytas ir šis tikslas nepasiektas. Pabrėžtina ir tai, kad pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nulemtas ne šalių veiksmų, atliekamų ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje, o išimtinai sietinas su įstatyme – CPK 144 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimu, kurias turi įrodyti laikinąsias apsaugos priemones prašančioji šalis.
15. Kaip minėta, CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTEtMTk2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-11-196/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-11-196/2018">e2-11-196/2018</a>; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
16. Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi ir prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog atsakovas pradėjo teikti finansinę paramą tik tada, kai tarp šalių kilo konfliktas ir tai tęsiasi vos tris mėnesius. Anot pareiškėjos, banko pavedimai akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką ir jis išlieka įsiskolinęs už vaiko išlaikymą.
17. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, nustatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, be kitų priemonių, gali priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2011">3K-3-216/2011</a>). Taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.
19. Pirmiausiai pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės, tačiau įvertina laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą konkrečiu atveju. Iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų ir paaiškinimų nustatyta, jog per 2023–2024 metus atsakovas pareiškėjai pervedė 3 657 Eur, o pareiškėja atsakovui 3 903 Eur, skirtų dukros išlaikymui. Nuo 2024 m. spalio mėnesio iki 2024 m. gruodžio mėnesio atsakovas kas mėnesį pervesdavo po 500–700 Eur nepilnametei dukrai. Tokios aplinkybės neginčijo ir pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu atsakovas teikia išlaikymą dukrai ir perveda ieškovei nepilnametės dukters išlaikymui skirtus pinigus. Duomenų, kad išlaikymas šalių nepilnametei dukrai nebėra teikiamas pareiškėja su atskiruoju skundu nepateikė. Tuo tarpu pareiškėjos argumentai, jog atsakovas ilgą laiką neteikė išlaikymo, reikšmingi sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 18 d. (civilinės bylos Nr. e2-9319-1195/2025) yra priimtas pareiškėjos ieškinys atsakovui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Prie ieškinio pridėta pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo patvirtina, kad mediacija baigta 2025 m. sausio 27 d. Taigi teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurie nurodomi ir pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Tai reiškia, kad pareiškėja procesinius dokumentus (prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kt.) gali teikti į Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamą bylą.
21. Įvertinus atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė svarių aplinkybių, sutrukdžiusių jai kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti ieškinį. Pareiškėja taip pat nepagrindė konkrečios realios grėsmės jos ir nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams, teismo sprendimo įvykdymui būtent iki ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja poreikis sureguliuoti ginčo situaciją iki ieškinio pareiškimo teismui pateikimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog proceso stadijoje iki ieškinio pareiškimo nebuvo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, susijusią su laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui nustatymu.
22. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, tinkamai atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, todėl keisti nutarties dalį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė
