Civilinė byla Nr. e2S-753-852/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04794-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.3; 3.1.14.3; 3.3.2.6.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eimrida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai dėl nesumokėto žyminio mokesčio civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eimrida“ ieškinį atsakovui D. L. ir atsakovo D. L. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eimrida“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Eimrida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. L. prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 4264,87 Eur nuostolių atlyginimo ir, atlikus priešpriešinių ieškovės ir atsakovo reikalavimų įskaitymą, galiausiai priteisti ieškovei iš atsakovo 300,81 Eur, atmetant atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai pareikštą 2024 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas D. L. pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Eimrida“, prašydamas teismo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės 1524,64 Eur neišmokėtos sumos, 1603,14 Eur už neišdirbtą darbo laiko normą taikant suminę darbo laiko apskaitą; 679 Eur dienpinigių bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašo teismo palikti nenagrinėtais priešieškinio reikalavimus dėl 1524,64 Eur neišmokėtos sumos, 679 Eur dienpinigių ir netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo kaip nenagrinėtinais teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto prasme bei palikti priešieškinio reikalavimą dėl 1603,14 Eur priteisimo už neišdirbtą darbo laiko normą taikant suminę darbo laiko apskaitą atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido šio reikalavimo pareiškimo teismui terminą.
4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi bylą persiuntė pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad atsakovas faktiškai gyvena Vilniuje ir byla pagal atsakovo gyvenamąją vietą yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovę primokėti 163 Eur trūkstamo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ir nutraukė civilinę bylą dalyje dėl atsakovo D. L. priešieškinio reikalavimo dėl 1603,14 Eur priteisimo už neišdirbtą darbo laiko normą taikant suminę darbo laiko apskaitą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra pareiškusi du savarankiškus turtinius reikalavimus dėl darbo ginčų komisijos sprendimų, kurių bendra suma yra 11493,51 Eur, o pagal žyminio mokesčio mokėjimą reglamentuojančias normas už tokio dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 259 Eur dydžio žyminis mokestis. Teismas vertino, kad ieškovė yra sumokėjusi žyminio mokesčio dalį, t. y. 96 Eur, todėl atsižvelgiant į bendrą ieškiniu reiškiamų reikalavimų sumą, ieškovė įpareigota primokėti 163 Eur žyminio mokesčio (259 – 96 = 163). Pasisakydamas dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje dėl 1603,14 Eur pagal priešieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl 1603,14 Eur reikalavimo įsiteisėjo 2024 m. spalio 11 d., o atsakovas priešieškiniu šį reikalavimą apskundė tik 2024 m. lapkričio 11 d.. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pateikęs termino praleidimą pagrindžiančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir laikyti, kad ieškinys yra priimtas bei jį išnagrinėti. Apeliantė nurodo, jog jos įsitikinimu, šioje proceso stadijoje teismas nepagrįstai nustatė esminį ieškinio trūkumą, t. y. žyminio mokesčio trūkumą, dėl kurio byla negali būti nagrinėjama toliau. Apeliantė pažymi, kad ieškinys jau seniai priimtas teismo, pateiktas atsiliepimas į jį, vyko parengiamasis teismo posėdis. Tad po tiek laiko bylos nagrinėjimo šioje stadijoje nustatyti ieškinio trūkumus, susijusius su trūkstamo žyminio mokesčio primokėjimu, nėra pagrįsta.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai dėl nesumokėto žyminio mokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kiti ieškinio trūkumai pagal CPK nuostatas nelaikytini apeliacijos objektu, tad dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
10. CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. CPK 296 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu neapmokėtų reikalavimų dalyje, jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų. Taip pat šio straipsnio 11 punktas numato, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, jog ieškinys minėtų straipsnio punktų pagrindu gali būti paliktas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis).
11. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį sumokėjimo taisykles. Šiame straipsnyje reglamentuoti žyminio mokesčio nustatymo būdai ir dydis sumų, mokėtinų už tam tikrus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio dydis priklauso nuo bylos pobūdžio (turtinis ar neturtinis ginčas, ypatingoji teisena), dėl to ginčo kvalifikavimas turtiniu ar neturtiniu yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių darbo ginčų komisija (toliau -ir DGK) 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-14902/2024 iš dalies tenkino atsakovo D. L. reikalavimus ir iš ieškovės UAB „Eimrida“ išieškojo 1524,64 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, 679 Eur dienpinigių bei 5025 Eur netesybų. DGK 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-116-17554/2024 atsisakė nagrinėti ieškovės UAB „Eimrida“ prašymą dėl žalos atlyginimo iš buvusio darbuotojo (atsakovo). Šiaulių apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Eimrida“ ieškinys atsakovui D. L., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovei 4264,87 Eur nuostolių atlyginimo ir, atlikus priešpriešinių ieškovės ir atsakovo reikalavimų įskaitymą, galiausiai priteisti ieškovei iš atsakovo 300,81 Eur, atmetant atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai pareikštą 2024 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo ir priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 1524,64 Eur neišmokėtos sumos, 1603,14 Eur už neišdirbtą darbo laiko normą taikant suminę darbo laiko apskaitą; 679 Eur dienpinigių bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi pagal teismingumą bylą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, parengiamojo posėdžio metu paaiškėjus, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir įpareigojo ieškovę sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį (163 Eur). Ieškovė atskiruoju skundu ginčydama skundžiamą nutartį pažymėjo, jog teismas šioje proceso stadijoje nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, nes ieškinys jau seniai priimtas, vyko parengiamasis teismo posėdis.
13. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovė pareiškė du turtinio pobūdžio reikalavimus, atitinkamai 4264,87 Eur ir 7728,64 Eur, kurie yra apmokestinami atitinkamo dydžio žyminiu mokesčiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovė yra sumokėjusi 96 Eur dydžio žyminį mokestį, už 4264,87 Eur dydžio reikalavimą. Tačiau iš ieškovės procesinių dokumentų turinio nustatyta, kad ieškovė ginčija abu DGK sprendimus, kurių bendra reikalavimo suma yra 11 493,51 Eur. Pagal žyminio mokesčio mokėjimo taisykles bei atsižvelgiant į tai, kad procesiniai dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis, 11 493,51 Eur dydžio turtinis reikalavimas apmokestinamas 259 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, kad ieškovė turi sumokėti trūkstamą 163 Eur žyminio mokesčio dalį, atsižvelgiant į tai, jog žyminis mokestis už dalį ieškinio reikalavimų yra sumokėtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniai įstatymai nenustato ribojimo taikyti trūkumų šalinimo institutą po procesinio dokumento teisme priėmimo. Aplinkybė, jog šie trūkumai nustatyti jau priėmus ieškinį ir įvykus parengiamajam teismo posėdžiui, nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinio dokumento trūkumai apskritai nebegali būti nustatomi vykstančio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę konstatuoti, jog procesinis dokumentas neatitinka teisės aktų reikalavimų bet kurioje proceso stadijoje, net ir išsprendus priėmimo klausimą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio atitiktį jo turiniui keliamiems reikalavimams, pagrįstai nustatė įpareigojimą ieškovei primokėti trūkstamo žyminio mokesčio dalį (163 Eur) už ginčijamą 11 493,51 Eur dydžio turtinį reikalavimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į tai, jog byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų atlyginimo (paskirstymo šalims) klausimas nesprendžiamas.
16. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas 10 dienų terminas trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimui baigėsi, šis terminas pratęsiamas ir ieškovei nustatomas 10 dienų terminas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo dienos trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eimrida“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatytą 10 dienų terminą ieškinio trūkumams dėl žyminio mokesčio pašalinti.
Nustatyti 10 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti 163 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjas Andrius Verikas
