Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. I2-1106-809/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03176-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo J. D..

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 3 – 24), kuriuo prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija): 1) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-804 (2.13-1) 1 punktą (toliau – ir Sprendimas), 2) 2021 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 2R-4437(2.13 Mr) suformuluotą įpareigojimą - draudimą t. y. „pateikiamos skundo medžiagos, joje užfiksuotos informacijos (įskaitant asmens duomenis) negalite naudoti su šio skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslias ir / ar teikti jų tretiesiems asmenims“ (toliau – ir Raštas Nr. 1), 3) 2021 m. spalio 19 d. Nr. 2R-5173 (2.13 Mr) nurodymą dalyje, t. y. „prašome nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos, pateikti Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 3R-804(2.13-1) (toliau - ir 2021 m. spalio 19 d. Sprendimas) duoto nurodymo įvykdymo įrodymus, priešingu atveju, bus pradėta administracinės baudos pagal BDAR procedūra“ (toliau – ir Raštas Nr. 2), 4) įpareigoti Inspekciją pašalinti 2021 m. spalio 19 d. Sprendimu padarytus Inspekcijos pažeidimus bei 5) priteisti iš Inspekcijos 198 400 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra fizinis asmuo ir jo atžvilgiu negali būti taikomas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR, Reglamentas).

Pažymi, kad Inspekcijos Sprendime nepagrįstai jo atžvilgiu yra pritaikyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau - ERĮ) 69 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti elektroninių ryšių naudojimą tiesioginės rinkodaros tikslu.

Pareiškėjas teismui taip pat skundžia Inspekcijos veiksmus, kuriais jam nebuvo leista susipažinti su trečiojo asmens kontaktiniais duomenimis.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Inspekcijos įpareigojimą - draudimą 2021 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 2R-4437(2.13.Mr) naudoti pateiktą skundo medžiagą su skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais ir / ar teikti jų tretiesiems asmenims.

Nurodo, jog Inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. rašte Nr. 2R-5173(2.13.Mr) yra nepagrįstai raginama ne tik vykdyti Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 3R-804(2.13-1.) jam teiktą nurodymą, bet ir ten nesančius nurodymus (pateikti nurodymo įvykdymo įrodymus), bauginama baudomis.

Akcentuoja, jog Inspekcija teikia nurodymą bet nenurodo teisinio pagrindo (Inspekcijos 2021 m. spalio 19 d. rašte Nr. 2 R-5173(2.13. Mr.)

Pareiškėjas prašo teismo priteisti Iš Inspekcijos 198 400,00 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad skundžiamame Sprendime yra išsamiai argumentavusi, kodėl nagrinėjamu atveju yra taikomas BDAR T. L. atžvilgiu. Inspekcijos nuomone, T. L. motyvuodamas savo veiklos forma - individuali veikla, siekia išvengti BDAR taikymo. Visgi, Inspekcijos įsitikinimu, veiklos forma negali būti prielaida tokiu būdu veikiančiam fiziniam asmeniui išvengti pareigų ir atsakomybės, numatytos BDAR.

Inspekcija pažymi, kad tikslinga apsaugoti J. D. nuo galimo pareiškėjo spaudimo ir įtakos darymo, kadangi asmuo vien tik dėl to, kad gina savo teises, neturi patirti nepatogumų ir skundžiamo asmens persekiojimo. J. D. kontaktinių duomenų nenurodymas pareiškėjui taip pat neužkirto kelio jam pateikti paaiškinimų dėl skundo dalyko. Pastebi, kad kontaktiniai duomenys skunduose ne visais atvejais apskritai yra nurodomi, pavyzdžiui, asmeniui teikiant skundą per E. pristatymas informacinę sistemą skunde matoma tik, kad skundas pateiktas per šią sistemą, tačiau nėra matomas pačios E. pristatymo dėžutės adresas.

Pareiškėjui iki Inspekcijos skundžiamo sprendimo priėmimo jo nurodyti argumentai nesudarė kliūčių kreiptis į tretįjį suinteresuotąjį asmenį darbinio elektroninio pašto adresu, be to, tokie pareiškėjo būgštavimai nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o yra tik spėjimai, abejonės ir prielaidos.

Pažymi, kad pareiškėjas Inspekcijai jau yra kėlęs klausimą dėl Inspekcijos raštuose, kuriais teikiama skundo nagrinėjimo medžiaga susipažinti, nurodomo įspėjimo nenaudoti šios medžiagos su skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais pagrįstumo. Inspekcija dar 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2R-1416(2.13.) pareiškėjui yra paaiškinusi priežastis, dėl kurių toks įspėjimas yra nurodomas teikiant skundo nagrinėjimo medžiagą ir pateikusi informaciją.

Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas dar iki Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. rašto Nr. 2R- 4437(2.13.Mr) žinojo apie tai, kokiu pagrindu Inspekcijos raštuose yra nurodomas minėtas įspėjimas, todėl nepagrįstai teigia, jog jam yra neaiškus tokio įspėjimo teisinis pagrindas bei nepagrįstai reikalauja teismo uždrausti Inspekcijai, kaip duomenų valdytojai, vykdyti jai numatytas BDAR pareigas užtikrinti, kad tvarkomi asmens duomenys atitiktų BDAR 5 straipsnio 1 dalyje numatytus asmens duomenų tvarkymo principus. Kita vertus, pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsniu, kadangi Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. 2R-4437(2.13.Mr) nėra administracinis sprendimas, o informacinio pobūdžio raštas, pats savaime nesukuriantis teisių ir pareigų pareiškėjui, nes informuojama tik apie taikytinus teisės reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos įsitikinimu, Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. 2R-4437(2.13.Mr) apskritai negali būti skundžiamas teismui.

Inspekcijai nėra suprantami Inspekcijos kaltinimas pareiškėjo persekiojimu ir nepagrįstu bauginimu. Pažymi, jog iš ankstesnio Inspekcijos bendravimo su pareiškėju (pareiškėjo prašymas gautas Inspekcijoje 2021 m. sausio 27 d., registracijos Inspekcijoje Nr. lR-609(2.13.Mr) akivaizdu, kad pareiškėjas labai gerai supranta Inspekcijos teisę ne tik pasinaudoti jai suteiktais taisomaisiais įgaliojimais, įskaitant ir nurodymų duomenų valdytojams teikimą, bet ir pareigą kontroliuoti, kaip yra vykdomi pateikti nurodymai. Inspekcijos pareigų vykdymas niekaip negali būti suprantamas kaip bauginimas ar juo labiau persekiojimas. Pareiškėjas taip pat negali tikėtis, kad vien tik dėl to, kad yra ne kartą teikęs Inspekcijai skundus, taip pat, kad dėl Inspekcijos veiksmų yra kreipęsis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, ar, anot pareiškėjo, kritikavęs Inspekcijos veiklą, jo atžvilgiu Inspekcija vengs vykdyti jai pavestas funkcijas ar atlikti jai numatytas pareigas, nepaisant to, kad, galbūt, pareiškėjas to tikisi. Šiuo atveju, Inspekcija neturėjo pagrindo 2021 m. spalio 19 d. raštu Nr. 2R-5173(2.13.Mr) nereikalauti pareiškėjo pateikti informacijos apie jam duoto nurodymo įvykdymą nurodytu Inspekcijos terminu, nes nebuvo gauta jokios informacijos apie teisme priimtą nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-804(2.13-1.), kadangi pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti tik 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi.

Nurodo, jog pareiškėjas argumentuodamas savo prašymą priteisti neturtinę žalą pateikia eilę su skundžiamais Inspekcijos sprendimais nesusijusių situacijų. Supranta, kad asmeniui gali būti nemalonu, kai jo atžvilgiu Inspekcija vykdo funkcijas, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tai jam kelia stresą ir kitus neigiamus pojūčius, tai negali būti laikoma neturtine žala. Inspekcijos manymu, pareiškėjo atžvilgiu skundžiamu sprendimu ir raštais nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo ir spręsti dėl neturtinės žalos prieisimo iš Inspekcijos.

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 3R-804 (2.13-1) 1 punkto, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens J. D. skundas dalyje dėl teisės gauti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą pripažintas pagrįstu ir, vadovaujantis BDAR 58 straipsnio 2 dalies 1 d. punktu, pareiškėjui T. L. buvo teikiamas nurodymas – suteikti J. D. informaciją apie jos asmens duomenų tvarkymą, kaip tai numatyta BDAR 13 straipsnyje bei apie tai informuoti Inspekciją (b. l. 151-156) bei Raštų Nr.1 ir Nr. 2, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Inspekcijos neturtinę žalą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. balandžio 29 d. Inspekcijoje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens J. D. 2021 m. balandžio 20 d. skundas dėl galimai neteisėtai atliekamo jos asmens duomenų tvarkymo. Skunde J. D. nurodė, kad 2021 m. kovo 9 d., 10.47 val., atliekant darbines pareigas, vyko telefoninis pokalbis su T. L.. 2021 m. balandžio 1 d., gavusi iš UAB „Cgates“ duomenų apsaugos pareigūno informaciją apie skundą Inspekcijai sužinojo, kad minėtą pokalbį T. L. įrašė. Pareiškėjos sutikimo įrašyti pokalbį minėtas asmuo negavo, todėl mano, kad duomenys buvo renkami neteisėtai. Pareiškėja taip pat nebuvo informuota apie jos asmens duomenų rinkimą, kaip toliau bus tvarkomi šie duomenys. Skunde taip pat nurodoma, kad T. L. veikia kaip www.elektronika.lt vadovas, kontaktuose nurodytas telefono numeris yra toks pats, kuriuo vyko pokalbis, todėl mano, kad duomenys galimai netvarkomi neteisėtai ne tik fizinio, bet ir juridinio asmens. Be to, skunde taip pat buvo nurodyta, kad T. L. pažeidė jos teises gauti informaciją apie duomenų tvarkymą, susipažinti su duomenimis, reikalauti ištaisyti duomenis, reikalauti ištrinti duomenis ir nesutikti su duomenų tvarkymu.

Inspekcijos 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. 3R-470(2.13-1.) J. D. skundą dalyje dėl teisės susipažinti su duomenimis, teisės reikalauti ištaisyti duomenis ir teisės reikalauti ištrinti duomenis atsisakyta nagrinėti. Inspekcijos 2021 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2R-2228(2.13.) J. D. skundas priimtas nagrinėti dalyje dėl galimai neteisėto duomenų tvarkymo, teisės gauti informaciją apie duomenų tvarkymą ir teisės nesutikti su duomenų tvarkymu.

Inspekcijoje 2021 m. liepos 2 d. T. L. teikė žodinius paaiškinimus, kurių metu teigė, kad J. D. skunde Inspekcijai neteisingai nurodė, kad ji nedavė sutikimo įrašyti pokalbį, nes pokalbio metu jie abipusiai susitarė, kad pokalbis bus įrašinėjamas, taip pat pokalbio metu jis patikslino, kad pokalbis įrašinėjamas. Pareiškėjo teigimu, skunde netinkamai nurodyta, kad J. D. yra fizinis asmuo, nes ji yra juridinis asmuo (atstovauja juridinį asmenį). Tuo tarpu T. L., neveikia kaip juridinis asmuo, www.elektronika.lt veiklą vykdo kaip fizinis asmuo pagal individualios veiklos pažymą. Taip pat nurodė, jog jis nėra J. D. duomenų valdytojas, todėl jokių dokumentų neturi, visi dokumentai yra www.elektronika.lt puslapyje (privatumo politika). Nurodė, kad telefono numeris, kuriuo vyko ginčo pokalbis, yra naudojamas jo, kaip fizinio asmens, taip pat ir vykdant veiklą www.elektronika.lt. Pokalbio su J. D. garso įrašas yra saugomas ir šiuo metu telefone, taip pat tikriausiai ir kompiuteryje, garso įrašas bus saugomas tol, kol jo reikės. Pažymi, kad garso įrašas nėra naudojamas komercinėje veikloje, jis yra naudojamas jo (T. L.) teisių gynimui. Paaiškino, kad puslapis www.elektronika.lt atsirado seniai, studijų laikais susibūrė keli studentai ir sukūrė šį puslapį, kad galėtų susipažinti su informacija apie elektroniką, informatiką ir pan., tačiau šiuo metu puslapyje jis iš esmės dirba vienas, dar kažkas padeda prie forumo (pvz., turi teisę trinti žinutes, parašyti žmonėms pranešimus). Jokių dokumentų, apibrėžiančių santykius su šiais asmenimis, neturi. Interneto paslauga, dėl kurios sutarties pratęsimo vyko pokalbis su J. D., yra naudojama namuose, asmeniniams tikslams, taip pat, naudojantis šia prieiga, yra administruojamas puslapis www.elektronika.lt. Paaiškino, kad iš esmės visi pokalbiai su juo (T. L.) yra įrašinėjami, kas jam skambina, su visais pokalbiai yra įrašomi asmeniniais tikslais. Nurodo, kad UAB „Cgates“ ne vieną kartą yra pažeidusi jo teises, iš šios bendrovės daugiau nieko nesitikėjo, todėl buvo pagrindas manyti, kad ir pokalbio metu bus pažeistos jo teisės. Pokalbio įrašymo tikslai iš esmės buvo trys: dėl sutarties sudarymo, dėl tiesioginės rinkodaros ir dėl to, kad jis visų pokalbių neprisimena. Ar anksčiau UAB „Cgates“ jam telefonu teikė tiesioginės rinkodaros pasiūlymus, neprisimena, tačiau tikriausiai teikė elektroniniu paštu. Taip pat nurodė, kad pokalbio metu pareiškėja nurodė „pokalbį įrašinėsime“ (nurodė daugiskaitą), iš ko jis suprato, kad pokalbį įrašinės jie abu, po to pokalbio metu jis vėl pasakė, kad pokalbis yra įrašinėjamas, į ką ji atsakė „taip, taip“.

2021 m. liepos 5 d. Inspekcijoje buvo gauti T. L. papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad pokalbių, dėl kurių neturi pretenzijų ar kuriuose nėra jam svarbios informacijos, nesaugo, juos ištrina. Pokalbis su J. D. yra saugomas, kadangi tvarkomas išimtinai asmeniniais tikslais, kadangi, pareiškėjo įsitikinimu, jo prireiks ginant teises teisme ir / ar dėl susitarimo su interneto paslaugų teikėju išsaugojimo. Dėl informacijos pateikimo J. D. nurodė, kad BDAR nenumato pareigos asmenims, kurie tvarko duomenis (balso įrašą) asmeniniu tikslu, teikti šią informaciją juridiniam asmeniui (J. D. vertintina ne kaip fizinis, o kaip juridinis asmuo). Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos jam, kaip fiziniam asmeniui, turėti atskirus telefono numerius komercinei veiklai (individuali veikla pagal pažymą) ir asmeninei veiklai. Informacija portalo www.elektronika.lt lankytojams yra pateikiama http://www.elektronika.lt/info/kontaktai/. http://www.elektronika.lt/nuostatos/privatumas/. http://www.elektronika.lt/nuostatos/teises/

http://www.elektronika.lt/nuostatos/atsakomvbe/. informacija forumo dalyviams - http://forum.elektronika.lt/profile.php?mode=register, http ://forum. elektronika.lt/faq.php. http://forum.elektronika.lt/viewtopic.php?t=21304.

Inspekcija priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą.

Inspekcijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 3R-1098(2.13.-1.E) buvo ištaisytas rašymo apsirikimas ginčijamame sprendime, t. y. ginčijamame sprendime minimo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ir ERĮ) 69 straipsnio 2 dalis ištaisyta į 61 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas apie tai informuotas Inspekcijos 2021 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 2R-6127(2.13.Mr).

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimo dalimi bei Raštais Nr. 1 ir Nr. 2, su skundu kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau kartu – priežiūros institucija, priežiūros institucijos) atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis). Šis įstatymas taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (1 straipsnio 3 dalis).

ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.

Pagal ADTAĮ 31 straipsnio 2 dalį, kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspekcija motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalyje, šio įstatymo 33 straipsnyje ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, nurodytas priemones. Jei ketinama skirti administracinę baudą, atliekami šio skyriaus ketvirtajame skirsnyje nurodyti veiksmai.

BDAR 4 straipsnis apibrėžia asmens duomenų sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Pagal BDAR 15 straipsnio 1 dalį, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir kita nurodyta informacija.

BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas). BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: (a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; (b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; (f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas (netaikoma duomenų tvarkymui, kurį valdžios institucijos atlieka vykdydamos savo užduotis). Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Pagal BDAR 2 straipsnio c punktą Reglamentas netaikomas asmens duomenų tvarkymui, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Pagal Reglamento preambulės 18 punktą šis Reglamentas netaikomas tais atvejais, kai asmens duomenis fizinis asmuo tvarko vykdydama grynai asmeninę ar namų ūkio priežiūros veiklą ir nesusiedamas to su profesine ar komercine veikla. Taigi, Reglamentas aiškiai detalizuoja, kuomet jis nėra taikomas fizinių asmenų atžvilgiu, t. y. kai fizinis asmuo vykdo asmeninę finansinę veiklą, tačiau tai nėra jo profesinė ar komercinė veikla.

Pažymėtina, jog pareiškėjas teikdamas žodinius paaiškinimus Inspekcijai nurodė, jog J. D. asmens duomenis tvarkė išimtinai asmeniniais tikslais, duomenys nebuvo tvarkomi komerciniais tikslais. Pažymėtina, jog telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vykdomas telefoninis pokalbis su trečiuoju asmeniu, yra naudojamas ne tik jo, kaip fizinio asmens, asmeninėje veikloje, bet taip pat ir pareiškėjui vykdant individualią veiklą www.elektronika.lt. Sutiktina su pareiškėju, jog teisės aktai nenumato pareigos naudoti atskirus telefoninius numerius asmeniniais ir komerciniais tikslais. Tačiau įrašinėjant telefoninius pokalbius, kurie yra vykdomi telefono numeriu, naudojamu ir vykdant komercinę veiklą, nepaisant to, kad tas telefono numeris yra naudojamas ir asmeninėms reikmėms, negali būti suprantamas tik kaip asmens duomenų tvarkymas išimtinai asmeniniais tikslais. Taigi, konstatuotina, jog atsakovė Inspekcija pagrįstai pareiškėjo – fizinio asmens atžvilgiu taikė Reglamento nuostatas, kadangi pareiškėjas vykdo individualią komercinę veiklą, kuri negali būti pripažinta asmenine ar namų ūkio veikla.

Pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose teismui akcentavo, jog atsakovė Sprendime nepagrįstai vertino, jog J. D. į Inspekciją kreipėsi kaip fizinis asmuo, nors realiai ji yra juridinio asmens atstovė, todėl turėjo būti prilyginta ne fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui.

Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, jog ginčo telefoninio pokalbio metu J. D. su T. L. bendravo kaip UAB „Cgates“ atstovė, t. y. vykdė savo darbines pareigas. Tačiau sutiktina su Inspekcija, jog vien tai, kad asmuo veikia juridinio asmens vardu, nereiškia, kad tokiu atveju asmuo visiškai praranda teisę į duomenų apsaugą ir jokia apsauga jam nėra ir negali būti taikoma. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens balsas yra asmens duomuo. Taigi, nagrinėjamu atveju, nors pareiškėja telefoninio pokalbio metu veikė kaip juridinio asmens atstovė, tačiau pareiškėjos balsas negali būti vertinamas kaip juridinio asmens duomuo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja į Inspekciją kreipėsi kaip fizinis asmuo dėl jos balso įrašo.

Pareiškėjas skunde akcentuoja telefoninių pokalbių teisėtumą, tačiau nagrinėjamu atveju vertinant pokalbio turinį, Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pokalbio įrašymo teisėtumas gali būti grindžiamas ERĮ 61 straipsnio 2 dalimi, t. y. pokalbis buvo įrašomas teisėtos verslo praktikos metu, kai siekiama pateikti komercinio sandorio sudarymo, vykdymo ar kitokios verslo transakcijos, kuri, vadovaujantis teisės aktais, gali sukelti teisinių padarinių, įrodymus. Tačiau nepaisant to, jog jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju telefoninį pokalbį įrašė teisėtai, tačiau nebuvo įgyvendinta trečiojo suinteresuoto asmens teisė būti informuotam apie asmens duomenų tvarkymą, susijusį su telefoninio pokalbio įrašymu.

Pareiškėjo teigimu, Inspekcija jam nepagrįstai neleidžia susipažinti su trečiojo suinteresuoto asmens J. D. kontaktiniais duomenimis. Be to, pareiškėjas nurodo, jog negalėjo įvykdyti Inspekcijos Sprendimo (nurodymo), nes neturėjo J. D. kontaktų, o kreipimasis į tretįjį suinteresuotąjį asmenį elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nelaikytinas saugiu, be to, nėra aišku, kad šiuo elektroniniu paštu naudojasi tik pats tretysis suinteresuotas asmuo, taip pat, kad informacijos teikimas apie trečiojo asmens duomenų tvarkymą būtų pareiškėjo privatumo pažeidimas.

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, Inspekcija pagrįstai pareiškėjo kreipimąsi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vertino kaip galimai įtakos skundą padavusiam asmeniui darymą, siekiant, kad šis atsiimtų pareiškėjo atžvilgiu pateiktą skundą. Pareiškėjo teiginiai: „<...> Jei nuspręsite skundą atsiimti, ką tikrai galima padaryti - kreipiantis į VDAI su tokiu prašymu <...>, Jei turite laisvą valią, tai pasielgsite garbingai ir teisingai, atlaisvinsite mane ir VDAI nuo bereikalingo laiko gaišimo“, „<...> Jei jūsų teiginiai neatitiks realybės, tai turbūt žinote, kad už melagingų duomenų teikimą pareigūnams yra numatyta atsakomybė?“ skirti konkrečiai J. D. ir jie nėra susiję su UAB „Cgate“ teikiamomis paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija padarė pagrįstą išvadą, jog tikslinga apsaugoti J. D. nuo galimo pareiškėjo spaudimo ir įtakos darymo, kadangi asmuo vien tik dėl to, kad gina savo teises, neturi patirti nepatogumų ir skundžiamo asmens persekiojimo. Teismas taip pat daro išvadą, jog pareiškėjo nedisponavimas J. D. kontaktiniais duomenimis niekaip nepažeidžia jo teisių ar teisėtų interesų, kadangi skunde nurodomi kontaktai yra skirti ne skundžiamam asmeniui, o Inspekcijai, kad ji galėtų su juo susisiekti skundo nagrinėjimo tikslais su skundą Inspekcijai pateikusiu asmeniu.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, jog jis negalėjo įvykdyti Inspekcijos Sprendimo (nurodymo), kadangi neturėjo J. D. kontaktų, be to, kreipimasis į tretįjį suinteresuotąjį asmenį elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nelaikytinas saugiu, taip pat, jog nėra aišku, ar šiuo elektroniniu paštu naudojasi tik pats tretysis suinteresuotas asmuo ir kt. Visi šie pareiškėjo teiginiai, teismo vertinimu, yra laikytini jo gynybine pozicija siekiant išvengti Sprendimo vykdymo ir negali būti objektyvus pagrindas nevykdyti pareiškėjui Inspekcijos teisėtų nurodymų. Be to, kaip teisingai pastebėjo Inspekcija pareiškėjui iki Inspekcijos skundžiamo sprendimo priėmimo jo nurodyti argumentai nesudarė kliūčių kreiptis į tretįjį suinteresuotąjį asmenį aukščiau minėtu el. pašto adresu, t. y. iki Inspekcijos Sprendimo priėmimo pareiškėjas elektroninį paštą vertino kaip saugų ir nesuabejojo, jog juo naudojasi būtent J. D..

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Inspekcijos įpareigojimą - draudimą 2021-09-03 rašte Nr. 2R-4437(2.13.Mr) naudoti pateiktą skundo medžiagą su skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais ir / ar teikti jų tretiesiems asmenims.

Pažymėtina, jog Inspekcija dar 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 2R-1416(2.13.) pareiškėjui yra detaliai nurodžiusi priežastis bei teisėtą pagrindą, dėl kurių toks įspėjimas yra nurodomas teikiant skundo nagrinėjimo medžiagą ir pateikusi šią informaciją.

Pažymėtina, jog BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas).

Inspekcija, pateikdama pareiškėjui asmens duomenis, privalo užtikrinti BDAR 5 straipsnyje numatyto tikslo apribojimo principo laikymąsi. Inspekcija, veikdama savo kompetencijos ribose, surenka asmens duomenis tik skundo nagrinėjimo tikslu, todėl pareiškėjui pateiktuose skundo nagrinėjimo dokumentuose esantys asmens duomenys negali būti naudojami su skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais ir / ar teikiami tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Inspekcija, įspėdama pareiškėją dėl to, kad jam pateiktų dokumentų ir juose nurodytos informacijos negali naudoti su šio skundo nagrinėjimu nesusijusiais tikslais ir / ar teikti jų tretiesiems asmenims, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjo teigimu, Inspekcija 2021 m. spalio 19 d. rašte Nr. 2 R-5173(2.13. Mr.) nenurodė nurodymo teikimo teisinio pagrindo.

Tačiau, teismo vertinimu, aukščiau minėtas Inspekcijos raštas yra informacinio pobūdžio, primenantis apie pareigą pareiškėjui įvykdyti pateiktą nurodymą ir informuojama apie atsakomybę už jo nevykdymą. Pažymėtina, jog šis raštas nėra priimtas sprendimas, kuriuo būtų išspręstas keliamas klausimas iš esmės, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti iš Inspekcijos dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtų Inspekcijos veiksmų 198 000 Eur neturtinę žalą.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas šiame sprendime konstatavo, kad Inspekcija jai pavestas funkcijas įvykdė tinkamai. Teismas nenustatė pagrindų Sprendimo bei Raštų panaikinimui. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nebuvo nustatyti Inspekcijos neteisėti veiksmai, o tai yra viena iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu Sprendimu (jo dalimi) pagrįstai J. D. skundas buvo pripažintas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija, savo kompetencijos ribose, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą (priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei pritaikius teisės aktų nuostatas) bei Raštus Nr. 1 ir Nr. 2, todėl jų naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana Butrimienė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė