Dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija)

Administracinė byla Nr. eI3-1019-809/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02872-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.8; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitos Valeckaitės, Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šakių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija).

Teismas

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, Agentūra) 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas), o netenkinus šio prašymo, sumažinti Agentūros Sprendimu pritaikytą finansinę korekciją nuo 10 proc. iki 5 proc. nuo sutarties vertės.

Nurodo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, yra neobjektyvus, teiginiai dėl tariamai apribotos konkurencijos yra hipotetiniai ir grindžiami tik prielaidomis. Be to, diskrecijos teisę apsispręsti dėl taikytinų kvalifikacinių reikalavimų, laikantis VPĮ normų, turėjo pati pareiškėja ir ji tinkamai įvertino taikytinus reikalavimus.

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad Šakių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) vykdė projektą „Kudirkos Naumiesčio gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ Nr. 08.2.1- CPVA-R-908-41-009 (toliau – ir Projektas). Atitinkamai Administracija vykdė „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, ruožo nuo 19,96 iki 20,415 km rekonstravimo darbų ir archeologinių tyrimų supaprastintą pirkimą“ (toliau – ir Pirkimas). Tam tikslui Administracija parengė „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, ruožo nuo 19,96 iki 20,415 km rekonstravimo darbų ir archeologinių tyrimų supaprastinto pirkimo atviro konkurso būdu sąlygas“ (Pirkimo sąlygos). Pirkimo sąlygų 30.1 papunktyje buvo nustatyta, kad „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi būti kvalifikuoti toje veiklos srityje, kurioje atliks darbus. Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu turi turėti teisę Lietuvos Respublikoje būti ypatingo statinio statybos rangovu. Jis turi būti atestuotas: statinių kategorijos „Ypatingi statiniai“; statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupiai „Keliai“; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai (išskyrus: jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas, užtvankų supylimas, kiti panašaus profilio darbai)“. Šios nuostatos išnašoje referuojama į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-880 patvirtintą „Statybos techninį reglamentą STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“. Agentūra priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog Administracija pažeidė 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 6 straipsnį ir VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalis bei proporcingumo ir nediskriminavimo principus (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį) (pažeidimo unikalus kodas – R1303/VRM/08.2.1-CPVA-R-41-0009/01 (Pažeidimas)). Sprendime nurodyta, jog įtarimas apie Pažeidimą buvo užregistruotas 2021 m. birželio 16 d. ir tą dieną buvo pradėtas jo tyrimas. Prieš priimant Sprendimą, Administracija Agentūrai pateikė 2021 m. birželio 29 d. raštą Nr. S E 871 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-41-0009“ (toliau – ir Administracijos atsakymas).

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra neobjektyvus ir grindžiamas vien hipotetinėmis prielaidomis dėl tariamo konkurencijos ribojimo. Priimdama sprendimą, atsakovė neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į esminę reikšmę turinčią informaciją. Dėl šios priežasties Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas.

Pareiškėjos nuomone, šioje byloje teismas negali leisti susidaryti tokiam precedentui, kai Agentūra savo poziciją (dėl finansinės korekcijos taikymo) grindžia tuo, jog konkurencija tariamai nebuvo užtikrinta, nes Pirkime dalyvavo vienas tiekėjas. Tokia nuomonė būtų itin žalinga, kadangi sudarytų prielaidas priežiūros institucijoms (pavyzdžiui, CPVA) taikyti finansines korekcijas už konkurencijos ribojimą, kai de facto konkurencija yra neribojama, nes reikalavimus atitinka bent 75 proc. Pirkimu susidomėjusių tiekėjų. Šiuo atveju pareiškėja baudžiama už tai, kas nuo jos valios visiškai nepriklauso. Agentūros priimtu Sprendimu pareiškėja baudžiama už tai, jog rinkoje veikiantys ūkio subjektai (bent 6) nedalyvavo Pirkime, nors tokią teisę turėjo. Pirkimo sąlygų neginčijo nei vienas iš potencialių tiekėjų. Tai reiškia, jog visi jie sutiko su Pirkime nurodytomis sąlygomis, todėl Sprendime išdėstyta Agentūros pozicija yra nepagrįsta ir šiuo atžvilgiu, kadangi Administracijai sankcijos taikomos už tai, jog kiti tiekėjai (dėl Administracijai nežinomų priežasčių) tiesiog nedalyvavo Pirkime. Tačiau aptariamu atveju Agentūra priimtu Sprendimu siekia taikyti atsakomybę Administracijai dėl potencialių Pirkimo dalyvių veiksmų, o ne dėl pačios Administracijos veiksmų. Tačiau nepaisant to, jeigu teismas laikytųsi pozicijos, kad Agentūros priimtas Sprendimas yra teisėtas, Sprendimu paskirta finansinė korekcija yra neproporcinga ir per didelė.

Nurodo, kad Agentūra nepagrįstai nusprendė, kad būtent jos pasirinktas Pirkimo sąlygų vertinimas yra objektyvus ir pagrįstas. Pirkimą organizavo ir jo sąlygas rengė Administracija, kuri, įvertinusi Pirkimo objektą, turėjo diskreciją nustatyti atitinkamas Pirkimo sąlygas, o vien ta aplinkybė, kad Agentūra kitaip įvertino Pirkimo sąlygas, nepagrindžia, jog konkurencija buvo ribojama. Sprendime teigiama, kad būtent Administracija turi diskrecijos teisę, vadovaujantis VPĮ, nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, nes tik Administracija gali žinoti Pirkimo objekto ribas. Nepaisydama to, Agentūra Sprendimą vis tiek priėmė, nurodydama, jog Administracijos nustatytos Pirkimo sąlygos riboja konkurenciją. Pareiškėja tokią Agentūros poziciją vertina kaip nenuoseklią. Nepagrįstu laiko ir Agentūros argumentą, kad Pirkimo dokumentų derinimas su kitomis institucijomis (šiuo atveju – su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija, toliau – ir Direkcija) yra visiškai nereikšmingas. Laikantis tokios Sprendime nurodytos pozicijos, pirkimų dokumentų derinimo su atitinkamomis institucijomis institutas taptų betikslis. Be to, būtent Direkcijai, su kuria buvo derintos Pirkimo dokumentų sąlygos, įstatymu yra pavesta vykdyti analogiškų darbų priežiūros funkcijas – tai reiškia, kad šis subjektas ne tik turi sukaupęs daugiausia patirties aptariamoje srityje, bet turi ir įstatyminę pareigą bei reikalingą kompetenciją spręsti dėl darbų apimties bei minimalių kvalifikacijos reikalavimų tinkamumo. Direkcija, įvertinusi Pirkimą, 2020 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2E-5415 „Dėl atliktų viešojo pirkimo procedūrų“ jam pritarė ir Administracijai nepateikė jokių pastabų.

Pažymi, kad kvalifikaciniai reikalavimai buvo keliami tam, kad Pirkime nurodyti darbai būtų atlikti kuo kokybiškiau, kas svarbu viešajam interesui užtikrinti. Tai reiškia, kad Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į Pirkimo objektą ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo teisę pati spręsti dėl Pirkimo sąlygų turinio. Dėl šios priežasties Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Nesutiko su Agentūros išvadomis, kad Pirkimo atveju buvo ribojama konkurencija. Sprendimu ne tik neatsižvelgta į tai, jog dalis potencialių Pirkimo dalyvių turėjo reikiamus atestatus, bet Agentūra šio aspekto visiškai neanalizavo. Tai sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti kaip neatitinkantį VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Sprendime nurodyta pozicija nepagrįsta dėl kelių priežasčių: Sprendime neatliktas joks vertinimas, kaip aptariamas Pirkimo sąlygų 30.1 papunktyje nurodytas reikalavimas galėjo riboti konkurenciją arba ją faktiškai apribojo – Sprendime pateikiamas tik formalus niekuo nepagrįstas teiginys, kad „konkurencija nebuvo užtikrinta“; kaip matyti iš Sprendimo, jis grindžiamas visiškai nepagrįsta ir objektyviai bei logiškai nepaaiškinama prielaida, kad kadangi Pirkime pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, būtent tai ir nulėmė, jog „konkurencija nebuvo užtikrinta“. Tokia Agentūros pozicija neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad iš visų Pirkimu susidomėjusių tiekėjų (t. y. 8), tik du neturėjo reikiamos kvalifikacijos – tai reiškia, kad aptariamą Pirkimo sąlygų 30.1 papunktį atitiko didžioji dalis Pirkimu susidomėjusių ūkio subjektų. Nei vienas iš 8 potencialių tiekėjų jokių pretenzijų ar paklausimų dėl aptariamo kvalifikacinio reikalavimo VPĮ nustatyta tvarka neteikė. Tuo tarpu Agentūra priimtu Sprendimu Administraciją baudžia būtent už tai, jog minėti tiekėjai priėmė tokį sprendimą, nors turėjo visas galimybes Pirkime dalyvauti.

Nurodo, kad Agentūra Sprendime net neanalizavo Pirkimu susidomėjusių tiekėjų kvalifikacijomis (nors tokia informacija yra viešai prieinama), o tai rodo, jog negalėjo tinkamai įvertinti, ar buvo pažeisti konkurencijos reikalavimai. Nepaisant to, Sprendime Agentūra vis tik padarė išvadą, jog konkurencija buvo apribota, kadangi, kaip teigia CPVA, Pirkime dalyvavo vienas tiekėjas. Tačiau tokia Agentūros išvada yra neobjektyvi, neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad Sprendimas neatitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Šiuo aspektu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad „tokiomis faktinėmis aplinkybėmis tai, kad vieną iš perkančiosios organizacijos pasiūlymui nustatyti naudojamų kriterijų gali patenkinti tik mažas įmonių skaičius, savaime nereiškia vienodo požiūrio principo pažeidimo“. Taigi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina, jog vienodo požiūrio principas (kuris yra konkurencijos laisvės išraiška teisiniame reguliavime) nėra pažeidžiamas, jeigu tam tikrą kriterijų atitinka tik keletas ūkio subjektų. Aptariamu atveju Administracijos vykdytame Pirkime šį kriterijų atitiko bent 6 iš 8 potencialių tiekėjų. Tai reiškia, kad net 75 proc. Pirkimu susidomėjusių tiekėjų galėjo dalyvauti Pirkime (dalis jų jame dalyvavo). Todėl nesuprantama, kaip konkurencija šiuo atveju galėjo būti apribota, kai didžioji dalis Pirkimu susidomėjusių subjektų visiškai atitiko Pirkimo dokumentų reikalavimus, tačiau dėl kokių nors (pareiškėjai nežinomų) priežasčių Pirkime vis tik nedalyvavo.

Pabrėžia, kad Agentūra visiškai neanalizavo ir to, ar kiti tiekėjai (kurie neturėjo reikiamų atestatų Pirkimui) negalėjo pasitelkti subtiekėjų tiems darbams atlikti, kuriems reikalingas Pirkimo sąlygų 30.1 papunktyje nurodytas atestatas. Sprendime Agentūra visiškai neanalizavo, ar Pirkime galėjo dalyvauti net ir „visiškai tuščias“ ūkio subjektas (t. y. net ir neturintis jokių atestatų), bet Pirkimo sutarčiai įvykdyti galintis pasisamdyti subtiekėjus. Toks vertinimas Sprendime neatsispindi, o tai tik patvirtina, kad Sprendimas yra neobjektyvus ir neatitinka VAĮ reikalavimų.

Agentūra nepagrįstai teigia, kad Pirkimo sąlygų 30.1 papunktyje nurodytas reikalavimas yra nesusijęs su Pirkimo objektu bei pažeidžia konkurenciją. Administracija sutinka su Agentūros teiginiu, jog kvalifikaciniai reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į perkamą objektą ir VPĮ reglamentavimą. Tačiau šiuo atveju Agentūra nepagrindė, kodėl nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai neatitinka perkamo objekto. Pati Agentūra Sprendime teigė, jog tik Administracija gali žinoti koks tiksliai yra pirkimo objektas, todėl Administracijai nesuprantama, kuo vadovaujantis buvo priimtas Sprendimas, jog toks kvalifikacinis reikalavimas prieštarauja konkurencijos užtikrinimui ir / arba neatitinka Pirkimo objekto. Administracijai taip pat nesuprantama, kaip Agentūra gali atmesti Administracijos paaiškinimus net neturėdama jokios informacijos apie atestatų išdavimą kitose valstybėse, tokios informacijos, akivaizdu, neanalizavusi ir neįvertinusi Sprendime. Tai reiškia, kad savo poziciją Agentūra grindžia tik prielaidomis ir hipotetiniais teiginiais, o tai neatitinka VAĮ reikalavimų.

Atsakovė VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ nuostatoms. Nurodo, kad Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, Pirkimo procedūrų eiga, Projekto vykdytojo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjo pateiktas pasiūlymas, Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai dėl įtariamo pažeidimo bei pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir to paties įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad Sprendimas neatitinka VAĮ yra nepagrįsti ir neteisingi.

Nesutinka su skundo teiginiu, kad tai, jog Pirkime buvo apribota konkurencija, Agentūra grindžia tik tuo, jog Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas. Iš Sprendimo matyti, kad CPVA VPĮ nuostatų pažeidimą konstatavo tuo pagrindu, kad suformuluotas kvalifikacinis reikalavimas buvo neproporcingas Pirkimo objektui, nes buvo reikalaujama iš tiekėjų būti atestuotam dėl hidroizoliacijos ir stogų įrengimo darbų sričių, nors tokie darbai pagal Techninį darbų projektą nebus atliekami, todėl CPVA tuo pagrindu priėmė Sprendimą, kad pareiškėjos nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kuris nebuvo proporcingas Pirkimo objektui, apribojo tiekėjų konkurenciją. Pažymi, jog faktą, kad Pirkimu nebus perkami hidroizoliacijos ir stogų įrengimo darbai patvirtino ir pati pareiškėja savo 2021 m. birželio10 d. el. paštu pateiktame atsakyme CPVA.

Pažymi, kad nustatant pirkimo sąlygas ūkio subjektų konkurencija yra jau iš dalies ribojama, nes kiekviena sąlyga mažina ją galinčių atitikti tiekėjų ratą – nuo kiekvienos pirkimo sąlygos priklauso ūkio subjektų, galinčių dalyvauti pirkime ratas. Būtent dėl to pirkimo sąlygos turi būti kuo tikslesnės perkančiosios organizacijos poreikiams, tačiau atitinkančios VPĮ pagrindinius lygiateisiškumo, proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Taigi kvalifikacijos reikalavimai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir neribojantys tiekėjų konkurencijos, todėl, kaip nepagrįstus vertintino pareiškėjos argumentus, kad egzistuoja perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus, nes šios teisės taikymas yra neatsiejamai susijęs su aptartomis perkančiosios organizacijos pareigomis, įpareigojančiomis nustatyti pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, tikslius, aiškius ir neribojančius tiekėjų konkurencijos kvalifikacijos reikalavimus. Atkreipia dėmesį, kad perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Taigi, tiek teisinis reglamentavimas, tiek nacionaliniai teismai, aiškindami viešųjų pirkimų nuostatas, akcentuoja perkančiosios organizacijos pareigą, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą, nustatyti tikslius, aiškius, proporcingus, pagrįstus kvalifikacijos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertino pareiškėjo argumentus, kuriais tik pažymima perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė nustatyti kvalifikacijos reikalavimus.

Pažymi, kad Projektas įgyvendinamas vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316,,Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir PAFT) kurių 464 punktas nustato perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Taigi, PAFT, kurios pareiškėjai yra privalomos pagal Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad už viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakinga būtent pareiškėja, o ne kitos institucijos, kurios derino Pirkimo dokumentus ar teikė konsultacijas pareiškėjai. Todėl faktas, jog Pirkimo sąlygos buvo suderintos su Direkcija, kuriai yra pavesta vykdyti analogiškų darbų priežiūros funkcijas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra atitinkantys VPĮ reikalavimus.

Dėl argumentų, kad pareiškėja Pirkimo procedūrų metu negavo tiekėjų pretenzijų, susijusių su ginčijamu kvalifikacijos reikalavimu, nurodo, kad pagal teismų praktiką, pirkimo sąlyga, dėl kurios nėra kilęs teisinis ginčas, per se (pati savaime) nėra teisėta.

Dėl kvalifikacijos reikalavimo neproporcingumo ir finansinės korekcijos dydžio nurodo, kad CPVA, įvertinusi 2019 m. MB „Trimatės idėjos“ parengtame techniniame darbo projekte „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) mieste suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, ruožo nuo 19,96 iki 20,415 km rekonstravimo techninis darbo projektas“, Nr. 18126-25-TDP (toliau – ir Techninis darbo projektas) nurodytus sprendinius ir Projekto vykdytojo 2021 m. birželio 10 el. paštu pateiktą atsakymą, kad „<...> hidroizoliacijos ar stogų įrengimo darbai neperkami ir nevykdomi.“ bei remdamasi STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedo 1.1. papunkčio nuostatomis, priėmė išvadą, kad Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje iškeltas kvalifikacinis reikalavimas rangovui būti atestuotam visoje bendrųjų statybos darbų grupėje, išskyrus jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimo, užtvankų supylimo, kitų panašaus profilio darbų srityse, tuo pačiu neišskiriant hidroizoliacijos ar stogų įrengimo darbų sričių yra neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis konkurenciją. Tokiu būdu nustatant ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą, buvo pažeistos VPĮ nuostatos ir jame įtvirtinti proporcingumo ir nediskriminavimo principai.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad įvertinus tai, kad Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, todėl dėl šios aplinkybės Perkančiajai organizacijai neturėtų būti taikomos neigiamos finansinės pasekmės. Pažymi, kad Sprendimas dėl VPĮ pažeidimo buvo priimtas ne todėl, kad Pirkime dalyvavo vienas tiekėjas, bet dėl to, kad Pirkime buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo objektui kvalifikaciniai reikalavimai. Aplinkybė, kad pasiūlymą pateikė ir Pirkime dalyvavo vienas tiekėjas yra svarbi vertinant ir sprendžiant dėl taikomo korekcijos dydžio, kadangi finansinė korekcija 10 proc. nuo Pirkimo sutarties sumos buvo nustatyta, vadovaujantis Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – Gairės), kurių 2.1 lentelės 11 punkte, nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pirkimo atveju buvo pateiktas vienas pasiūlymas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti mažesnį finansinės korekcijos dydį, nes 5 proc. finansinė korekcija, remiantis Gairėmis yra taikoma, kai užtikrinamas minimalus konkurencijos lygis, t. y., kai nors ir buvo taikyti ribojantys kriterijai, bet keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus pirkime, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus. Todėl finansinės korekcijos dydis nustatytas tinkamai, vadovaujantis Gairėmis ir atsižvelgus į faktinę Pirkimo situaciją, todėl jis neturėtų būti sumažintas kaip to skunde prašo pareiškėja.

Dėl viešųjų principų laikymosi bei potencialių pirkimo dalyvių turimų atestatų nurodo, kad nagrinėjamo Pirkimo atveju viešųjų pirkimų principų turinys turi būti atskleidžiamas analizuojant pareiškėjos paskelbtas Pirkimo sąlygas, kuriose buvo apibrėžti kvalifikacijos reikalavimai, t. y., vertinant konkrečias Pirkimo sąlygas ir jų atitiktį viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui. Nagrinėjamu atveju, CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimą, o remiantis išsamiu pažeidimo vertinimu ir aprašymu, priėmė išvadą, kad pareiškėja, Pirkimo sąlygose nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo principus, ir šiais veiksmais padarė žalą Europos Sąjungos bendrajam biudžetui, todėl pagrįstai pareiškėjai taikė finansinę korekciją. Pirkimo atveju pareiškėja pažeidė VPĮ nuostatas, nustatydama nepagrįstą, diskriminacinį ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, o toks pažeidimas negali būti vertinamas mažareikšmiu ir/ar formalaus pobūdžio, nes nepagrįstai apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti konkurse pateikiant pasiūlymą. Kad ne visi prie Pirkimo prisijungę tiekėjai turėjo Pirkimo sąlygose reikalautus kvalifikacijos atestatus netiesiogiai patvirtina ir pati pareiškėja savo skunde, jos parengtoje lentelėje, kurioje analizuojami tiekėjai, kurie buvo prisijungę prie Pirkimo ir jų turimi kvalifikacijos atestatai. Taigi pareiškėja savo veiksmais pažeidė VPĮ įtvirtintus principus, o kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas, vertinant nustatytą pažeidimą, laikytinas esminiu ir pareiškėjai išmokėjus netinkamas finansuoti išlaidas, susijusias su šiuo pažeidimu, būtų padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui.

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 teisėtumo ir pagrįstumo, arba pritaikytos finansinės korekcijos sumažinimo nuo 10 proc. iki 5 proc. nuo sutarties vertės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Kudirkos Naumiesčio gyvenamosios vietovės atnaujinimas“ Nr. 08.2.1-CPVA-R-908-41-0009 (Projektas), pagal Direkcijos suteiktą įgaliojimą, atviro konkurso būdu atliko supaprastintą skelbiamą pirkimą „Valstyb. kelio Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas (duomenys neskelbtini) pavadinimas, ruožo nuo 19,96 iki 20,415 km. rekonstravimas ir archeolog. tyrimų paslaugos“, Pirkimo Nr. 482609 (Pirkimas).

Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas 2020 m. balandžio 20 d. Pirkimo objektas į dalis nebuvo skaidomas.

Pasiūlymą Pirkime pateikė vienas tiekėjas - UAB „Parama“ (toliau – ir Tiekėjas), su kuriuo Projekto partneris – Direkcija 2020 m. birželio 17 sudarė sutartį Nr. S-803 (toliau – ir Pirkimo sutartis), kurios suma – 208.083,43 Eur su PVM. Pirkimo sutarties vertė, tenkanti Projektui – 159.559,95 Eur.

CPVA, atlikusi paskesnį Pirkimo dokumentų vertinimą, įtarė, kad Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas dirbtinai ribojantis konkurenciją, nepagrįstas ir neproporcingas Pirkimo objektui, pažeidžiantis VPĮ 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus bei VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį.

CPVA nustatė, kad Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje apibrėžta, kad „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi būti kvalifikuoti toje veiklos srityje, kurioje atliks darbus. Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu turi turėti teisę Lietuvos Respublikoje būti ypatingo statinio statybos rangovu. Jis turi būti atestuotas: statinių kategorijos „Ypatingi statiniai“; statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupiai „Keliai“; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai (išskyrus: jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas, užtvankų supylimas, kiti panašaus profilio darbai).“

Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kad reikalavimas būti atestuotam atliekant bendruosius statybos darbus netaikomas dėl darbų sričių: hidroizoliacija ir stogų įrengimo darbai, nors remiantis prie Pirkimo dokumentų pridėtu Techniniu darbo projektu, tokių darbų nenumatoma vykdyti, o taip pat Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje išskirtos darbų sritys, kurioms atestavimo nereikalaujama, t. y. „išskyrus: jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas, užtvankų supylimas, kiti panašaus profilio darbai“.

CPVA įvertino, kad Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje iškeltas kvalifikacinis reikalavimas rangovui būti atestuotam visoje bendrųjų statybos darbų grupėje, išskyrus jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimo, užtvankų supylimo, kitų panašaus profilio darbų srityse, yra galimai neproporcingas Pirkimo objektui, ribojantis konkurenciją, todėl galimai buvo pažeistos minėtos VPĮ nuostatos ir principai.

CPVA 2021 m. birželio 16 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT02 ir pradėjo jo tyrimą. CPVA 2021 m. birželio 21 d. raštu Nr. 2021/2-3835 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė pateikti paaiškinimus bei kitus dokumentus. Pareiškėja 2021m. birželio 29 d. raštu Nr. S E-871 pateikė paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo.

CPVA, atlikusi pažeidimo tyrimą ir įvertinusi visus Pirkimo dokumentus, paklausimus, atsakymus ir susirašinėjimus, teismų praktiką, priėmė Sprendimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja, nustatydama nepagrįstą ir neproporcingą Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimą, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1, 7 dalių nuostatas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo principus bei VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį.

Pareiškėja nesutikusi su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, tačiau ginčo šalių pozicijos išsiskyrė dėl skirtingai vertinamų Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje tiekėjui nustatytų kvalifikacijos reikalavimų, kuriuos CPVA įvertino kaip neproporcingus ir konkurenciją ribojančius. Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti ar pagrįsta atsakovės Sprendime priimta išvada, kad pareiškėja, pažeisdamas VPĮ įtvirtintą reguliavimą, pasirinko neproporcingas priemones Projektui įvykdyti – tiekėjams nustatė neproporcingas Pirkimo objektui kvalifikacinius reikalavimus, kurie Pirkimo metu lėmė, kad galimai buvo apribotas Pirkime dalyvavusių tiekėjų ratas, t. y. užkirto kelią varžytis didesniam skaičiui tiekėjų.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 19 d. iki 2020 m. birželio 30 d.), kurio 17 straipsnio 1 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų; būtų pasiekti tokių pirkimų tikslai, numatyti šio straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 38, skirto viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai, skyrių „Viešųjų pirkimų principai ir tikslas“).

Su tiekėjo kvalifikacijos patikrinimu susijusios pirkimo sąlygos turi būti vertinamos VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos perkančiosios organizacijos pareigos išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, kontekste. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos turi teisę, nepažeisdamos viešųjų pirkimų principų ir nesuvaržydamos ūkio subjektų konkurencijos, nustatyti atitinkamas pirkimo, inter alia (be kita ko) tiekėjų kvalifikacijos, sąlygas. Ši teisė taip pat turi būti derinama su iš VPĮ išplaukiančia jų pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas pajėgus ir patikimas įvykdyti pirkimo sąlygas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2012">3K-3-43/2012</a>). Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-293/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-293/2011">3K-3-293/2011</a>, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2014">3K-3-376/2014</a>).

Įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokius kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju, vykdydama kvalifikacinę atranką, perkančioji organizacija privalo užtikrinti realią konkurenciją, o kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs, nediskriminuojantys (turi leisti tiekėjams tiksliai įvertinti, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atliekama atranka ir kokia bus tiksli kiekvieno kriterijaus įtaka bendram kvalifikacinės atrankos įvertinimui).

Atsakovė Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje nustatytą reikalavimą, „Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu, subtiekėjai ar kiti asmenys, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, turi būti kvalifikuoti toje veiklos srityje, kurioje atliks darbus. Tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu turi turėti teisę Lietuvos Respublikoje būti ypatingo statinio statybos rangovu. Jis turi būti atestuotas: statinių kategorijos „Ypatingi statiniai“; statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupiai „Keliai“; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai (išskyrus: jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas, užtvankų supylimas, kiti panašaus profilio darbai)“ pripažino neproporcingu ir ribojančiu konkurenciją. Kaip matyti, pareiškėja nustatė, kad tiekėjas turėtų būti kvalifikuotas toje veiklos srityje, kurioje atliks darbus ir jis turi būti atestuotas: statinių kategorijos „Ypatingi statiniai“; statinių grupės „Susisiekimo komunikacijos“ pogrupiai „Keliai“; statybos darbų sritys – bendrieji statybos darbai (išskyrus: jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas, užtvankų supylimas, kiti panašaus profilio darbai)“.

Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (ginčui aktuali redakcija) 1 priedo 1.1 papunktyje yra nurodyta, kas yra bendrieji statybos darbai, tai: žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai) (1.1.1 papunktis); statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai*; kiti panašaus profilio darbai (1.1.2 papunktis). Iš paminėtų nuostatų matyti, kad į bendrųjų statybos darbų sudėti patenka ir hidroizoliacijos, stogų įrengimo darbai, dėl kurių pareiškėja patvirtino (2021 m. birželio 10 d. el. paštu Agentūrai pateiktas atsakymas), kad šie darbai, atsižvelgiant į perkamo objekto turinį, nėra perkami ir nebus vykdomi. Taigi, šiuo atveju pareiškėja, vykdydama Pirkimą, nepagrįstai Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje tiekėjams nustatė reikalavimus, kurie būtų reikalingi hidroizoliacijos ir stogų įrengimo darbų įrengimui, t. y. šių reikalavimų neišskyrė kaip nereikalingų. Atsižvelgiant į tai, susitiktina su Agentūros Sprendime priimtomis išvadomis, kad pareiškėja, Pirkimo dokumentuose nurodydama, kad tiekėjas turi būti kvalifikuoti toje veiklos srityje, kurioje atliks darbus, tačiau kartu nurodydamas, kad tiekėjas turi būti atestuotas ir hidroizoliacijos bei stogų įrengimo darbų srityje, kurie nebus perkami, nustatė neproporcingą pirkimo objektui (kelio rekonstravimo darbai) kvalifikacijos reikalavimą, taip apribodama Pirkime norinčių dalyvauti tiekėjų ratą. Atsižvelgiant į tai, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, kuriame nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei šio straipsnio 2 dalies 1 punkto bei 3 dalies reikalavimus, kuriais reglamentuojama, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būtų naudojamos racionaliai, o planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Minėta, kad pareiškėja, be kita ko, taip pat yra pripažinusi, kad toks reikalavimas iš esmės laikytinas pertekliniu, tačiau savalaikiai jis nebuvo išskirtas kaip neaktualus, kuriuo nereikėtų vadovautis, kaip pvz. buvo padaryta su reikalavimu dėl jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimo, užtvankų supylimo, kitų panašaus profilio darbais. Darytina išvada, kad pareiškėjai Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje nustatyto neproporcingo reikalavimo (būti atestuotam hidroizoliacijos bei stogų įrengimo darbų srityje) tinkamai nepagrindus ir neįrodžius jo tiesioginio ryšio su perkamo objekto (kelio rekonstrukcijos darbai) funkcionalumu, Agentūros Sprendime priimtos išvados dėl Pirkimo dokumentų 30.1 papunktyje nustatyto neproporcingo reikalavimo (būti atestuotam hidroizoliacijos bei stogų įrengimo darbų srityje) vertintinos kaip pagrįstos.

Pabrėžtina, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėja, Sprendimas dėl VPĮ pažeidimo buvo priimtas ne todėl, kad Pirkime dalyvavo vienas tiekėjas, tačiau dėl to, kad Pirkime buvo nustatyti neproporcingi Pirkimo objektui kvalifikaciniai reikalavimai (dalyje dėl hidroizoliacijos ir stogų įrengimo darbų), kuriuos jau aptartais argumentais atsakovė pagrįstai įvertino kaip ribojančius konkurenciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo argumentai, kad nuo pareiškėjos valios nepriklausė faktinė aplinkybė (pareiškėja negalėjo daryti įtakos), kad Pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, teisiškai nėra reikšmingi.

Pareiškėjos teigimu, Pirkimo sąlygos buvo suderintos su Direkcija ir tiekėjams nustatytiems reikalavimams pastabų nebuvo. PAFT 464 punkte nustatyta, kad kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, jis atsako už Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Taigi, šiuo aspektu pažymėtina, kad VPĮ įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga dėl pirkimo dokumentų tikslumo ir aiškumo kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą. Kitaip tariant, už VPĮ tinkamą vykdymą pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei perkančioji organizacija nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, kylančias iš VPĮ, būtent jai turi tekti ir neigiami padariniai. Jeigu būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę. Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2009">3K-3-323/2009</a>; 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-132/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-132/2014">3K-3-132/2014</a>). Taigi tai, kad Pirkimo sąlygos buvo suderintos su Direkcija, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos Pirkimą vykdyti laikantis VPĮ nuostatų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu pareiškėjos išdėstyti skundo argumentai (Direkcijos veiksmai leido suprasti, kad Pirkimas atitinka teisės aktų reikalavimus) negali būti vertinami kaip pateisinantys pareiškėjai kilusias neigiamas pasekmes.

Pareiškėjos teigimu, jai pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga, per didelė. Pabrėžtina, kad atsakovė vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendime Nr. C(2019) 3452 patvirtintomis su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis, jų 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, ir taikoma 25 proc. pataisos norma, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus taikoma finansinė korekcija, kurios dydis – 5 proc. nuo Pirkimo sutarties sumos. Nagrinėjamu atveju buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, todėl nėra teisinių pagrindų taikyti 5 proc. korekciją, nes Pirkime dalyvavus tik vienam tiekėjui nelaikytina, kad buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, kaip jis apibrėžiamas minėtame Gairių punkte (ekonominius pasiūlymus turėjo būti pateikę bent keli tiekėjai). Atsižvelgiant į tai, mažinti pataisos normą iki 5 proc. nuo sutarties sumos, kaip prašo pareiškėja, nėra teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad ginčijame sprendime Agentūra, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą pagrįstai pritaikė sumažintą 10 proc. finansinę pataisą nuo galutinės Pirkimo vertės sumos.

Pabrėžtina, kad iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MjctNTAyLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-727-502/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-727-502/2018">A-727-502/2018</a>). Taigi, CPVA konstatuoti VPĮ įtvirtintų principų pažeidimai negali būti laikomi formaliais ir mažareikšmiais, kadangi tai esminiai viešųjų pirkimų organizavimo principai.

Pareiškėja Agentūros skundžiamo sprendimo ydingumą įrodinėja taip pat ir kitais argumentais, tačiau kurie, šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų išvadų kontekste, nesudaro pagrindo Agentūros nustatytų pažeidimų vertinti taip, kaip skunde įrodinėja pareiškėja.

Nagrinėjamu atveju Agentūra tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Agentūros sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl Agentūros 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT02 naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Šakių savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Vita Valeckaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė

Indrė Žvaigždinienė