Dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties

Byla Nr. 1S-159-581/2022

Teisminio proceso Nr. 1-32-3-00020-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.; 2.6.2.; 2.5.19.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. gynėjo Manvydo Šivicko skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties, ir

n u s t a t ė:

1. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje pagrindu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus, prašydama spręsti klausimą dėl Danijos Karalystės Kalėjimų ir probacijos departamento (tarnybų direktorato) prašymo dėl Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio K. V. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas dėl Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje buvo tenkintas.

3. Panevėžio apygardos teisme gautas K. V. gynėjo M. Šivicko 2023 m. lapkričio 27 d. skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir atmesti prašymą dėl jam Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Skunde gynėjas cituoja Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį, skundžiamos nutarties priėmimo motyvus ir nurodo, kad Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, kadangi K. V. nesutinka, kad likusią bausmės dalį pagal Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį jis būtų perduotas atlikti Lietuvos Respublikoje. Nurodoma, kad atlikdamas bausmę Danijos Karalystėje nuteistasis turės galimybę pasinaudoti lygtiniu paleidimu už 7 mėnesių, o pripažinus Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį ir atliekant likusią bausmę Lietuvos Respublikoje, jis tokios galimybės neturės.

4. Atsiliepimų į K. V. Skundą negauta.

5. Skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Skundo, Skundžiamos nutarties argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymas dėl Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje buvo tenkintas pagrįstai. Skundo argumentai, jog K. V. nesutinka atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje, kadangi dėl to jis negalės pasinaudoti Danijos Karalystėje numatyta lygtinio paleidimo galimybe, nepaneigia Skundžiamos nutarties išvadų, tuo pačiu nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Iš Skundo matyti, jog K. V. neginčija Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu jam inkriminuotų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių dėl neteisėtos prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis ir sutinka su Skundžiama nutartimi padarytu jo padarytos nusikalstamos veikos prilyginimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 260 straipsnio 1 daliai, ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Skunde nurodoma, jog K. V. nesutinka atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje, kadangi dėl to jis atlikęs 7 mėnesius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės negalės pasinaudoti Danijos Karalystės baudžiamajame įstatyme numatyta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos galimybe. Pastebėtina, jog apylinkės teismas šį nuteistojo argumentą įvertino, priimdamas Skundžiamą nutartį, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo sutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui.

8. Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalies a) punktą, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir vykdyti be nuteistojo sutikimo, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena. To paties straipsnio 2 dalies b) punkte numatyta ir tai, kad nuteistojo sutikimas nereikalingas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog K. V. yra Lietuvos Respublikos pilietis, čia jis turi pastovią nuolatinę gyvenamąją vietą, o Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu, be laisvės atėmimo bausmės, K. V. skirtas išsiuntimas iš Danijos Karalystės visam laikui. Taigi matyti, jog vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR sprendimu, nagrinėjamu atveju K. V. sutikimas dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nėra būtinas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo buvo įgyvendintas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR, 3 straipsnio 4 dalyje taip pat yra numatyta, kad <...> kai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį atlikęs bausmę asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką, sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės gali būti pripažįstamas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje ir tuo atveju, kai nėra šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto nuteistojo sutikimo. Pastebėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Tokių aplinkybių Skunde nenurodė ir K. V. gynėjas. Todėl skundo argumentais, jog nuteistajam atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje jis praras galimybę pasinaudoti Danijos Karalystės baudžiamajame įstatyme numatyta lygtinio paleidimo galimybe įvykdžius 7 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, nesudaro pagrindo naikinti Skundžiamą nutartį. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra numatyta lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos tvarka. Taip pat atsižvelgiant į nuteistojo kalbinius, socialinius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika bei jo socialinių ryšių su Danijos Karalyste nebuvimą, spręstina, kad perdavus nuteistąjį atlikti likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje bus palengvinta jo socialinė reabilitacija ir sudarytos palankesnės jo integracijos į visuomenę galimybės, kas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo tikslus.

9. Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, patenkindamas Lietuvos kalėjimų tarnybos prašymą dėl Danijos Karalystės Viborgo apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio K. V. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikėsi Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi

n u t a r i a :

K. V. gynėjo Manvydo Šivicko 2023 m. lapkričio 27 d. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė