Baudžiamoji byla Nr. 1A-197-879/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34399-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo G. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi pagal laiduotojos L. M. laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 15 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas G. M. motociklas HONDA (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. M. 2023-09-07, apie 20.00 val., Utenos r., kelio Nr. 208 "Pietrytinis Utenos aplinkkelis" 4,02 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekis kraujyje 1,82 promilių neblaivumas, vairavo jam priklausantį motociklą Honda (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.
2.1. Apeliantas neginčija nusikalstamų veikų kvalifikacijos, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, tačiau nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino apelianto ypač didelį reikalingumą turėti specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę ir pažeidė fundamentalius teisės principus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai atsižvelgė į šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą ir dėl to liko neatskleista sprendimo priėmimui reikšminga faktinių aplinkybių visuma.
2.2. Pasak G. M. byloje yra nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis yra neteistas, nėra įrašytas į narkologinę įskaitą, ypatingai teigiamai charakterizuojamas. Nurodo, kad yra drausmingas vairuotojas, vairuoja 15 metų ir šia teise naudojasi ypač intensyviai, niekada nėra padaręs jokių nusižengimų apsvaigus nuo alkoholio, niekada nebuvo atimta teisė vairuoti, o per paskutinius 5 metus yra užfiksuoti keli smulkūs KET pažeidimai, visos baudos sumokėtos laiku.
2.3. Skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas visiškai nemotyvavo teisės uždrausti vairuoti transporto priemones termino nustatymo, nepasisakė kodėl šiuo konkrečiu atveju priėmė tokį sprendimą, nepagrindė kokios charakterizuojančios savybės lėmė, kad G. M. nebūtų taikomas minimalus specialios teisės atėmimo terminas. Byloje nėra jokių duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo vėl būtų pažeidęs KET ar padaręs kitokį teisės pažeidimą.
2.4. Kartu su skundu pateiktas apelianto išduotas pažymėjimas valdyti autokrautuvą, pažymėjimas apie savanoriavimą, charakteristika ir sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštas, UAB (duomenys neskelbtini) charakteristika, duomenys apie šeimos narius ir jų sveikatą. Skunde dėstomos charakteristikose nurodytos G. M. teigiamos savybės, nurodoma kokių apelianto darbo funkcijų atlikimui yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones. Skunde teigiama, kad apeliantas dirba AB (duomenys neskelbtini) cecho vadovu, darbo metu privalo vairuoti autokrautuvą, darbas susijęs su važiavimu į dukterinę įmonę (duomenys neskelbtini), kuri nuo Utenos nutolusi 67 km. Teigiama, kad darbdavys yra įspėjęs, jog netekus teisės vairuoti ilgiau nei 1 metus, bus atleistas iš darbo, nes negalėdamas vairuoti, negalės tinkamai atlikti pavestų darbo užduočių.
2.5. Anot skundo, poreikį vairuoti patvirtina būtinumas rūpintis senoliais B. B. N. ir S. N., kurie stipriai išgyvena, jie nėra savarankiški dėl garbaus amžiaus ir sveikatos, neišeina iš namų bei būtinumas rūpintis dviem mažamečiais vaikais, kurie lanko užimtumo būrelius.
2.6. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjant viešosios teisės šakos pažeidimų bylas teismas retais atvejais skiria teisės pažeidėjui specialios teisės atėmimą atitinkantį sankcijoje numatytam vidurkiui ir dažnu atveju taiko minimalų terminą. Nurodo, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas sukels neproporcingai neigiamas pasekmes, kas nėra proporcinga G. M. asmenybei.
2.7. Toliau skunde dėstoma teismų praktika dėl BK 72 straipsnio ir turto konfiskavimo taikymo nurodant, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliekamas teismo nuožiūrai ir diskrecijai, tačiau baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam yra taikoma kaip kraštutinė ulitma ratio priemonė, todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t.y. transporto priemonė gali būti ir nekonfiskuojama. G. M. skunde teigia, kad pilnai sutinka su jam taikytu turto konfiskavimu. Skunde taip pat prašoma svarstyti ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimo, nustatyti minimalų įmokos dydį, atidedant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui jei teismas tai svarstytų.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė A. G. prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį. Prokurorė nurodo, kad proporcingumo principas skiriant baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis specialiai teise nebuvo pažeistas, o G. M. skunde nėra nurodyta jokių neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų, kodėl teismo nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl G. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo iki minimalaus.
6. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde prašoma už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą apeliantui sutrumpinti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nustatant minimalų terminą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus konstatuoja, kad nesutikti su pirmosios instancijos teismo G. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų terminui ir trumpinti jos terminą iki minimalaus nėra objektyvaus pagrindo.
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, skiriamos tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog paskirdamas G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), nustatant mažesnį už vidurkį šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą, apylinkės teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos aplinkybes bei tai, kad G. M., vairuodamas motociklą, sukėlė eismo įvykį, buvo neblaivus, jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą vairuoti transporto priemones, jos terminą nustatė dvejiems metams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl baudžiamosios atsakomybės netaikymo G. M. ir atleidimo jo nuo atsakomybės pagal laidavimą, įvertino numatytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tyčinis nusikaltimas), jo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas, atleidęs apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. M. laidavimą be užstato ir įvertinęs aplinkybių visumą, t.y. G. M. charakterizuojančius duomenis ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sprendė, kad siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas dviem metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. M. skunde nurodytos aplinkybės bei kartu su skundu pateikta papildomai jį charakterizuojanti medžiaga, patvirtinanti teisės vairuoti transporto priemonę reikalingumą darbo veikloje bei dėl šeiminių aplinkybių, nepaneigia skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo sprendimo pagrįstumo ir jo argumentų dėl tinkamos valstybės reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką, kadangi šios asmeninės apelianto darbinės ir šeimyninės aplinkybės jam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio.
9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos taikymo terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios G. M. padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad G. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – neblaivus vairavo motociklą, kuomet jo neblaivumas siekė 1,82 promilės. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika padaryta 20 val. ir tuo metu iš karto po įvykio alkotesterio pagalba jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas (b.l. 26-27). Iš specialisto išvados matyti, kad G. M. kraujas neblaivumui nustatyti paimtas 23 val., t.y. praėjus 2 val. po įvykio, tuomet kraujyje nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,82 procento, t.y. jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b.l.29). Liudytojas T. K. parodė, kad 2023-09-07 apie 20 val. kelyje Nr.208 „Pietrytinis Utenos aplinkelis“ prasilenkė su dideliu greičiu važiavusiu motociklo vairuotoju ir su juo prasilenkęs pastebėjo didelį dulkių kamuolį, todėl apsisukęs ir privažiavęs pastebėjo, kad motociklas ir vairuotojas guli griovyje (b.l.33). Kolegijos vertinimu akivaizdu, kad G. M. padarytas nusikaltimas pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, nes jis sukėlė eismo įvykį, kuriame susižalojo pats. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad po budinčio gydytojo apžiūros VšĮ Utenos ligoninėje G. M. nustatytas dešinės rankos riešo lūžis, nugaros srities sumušimai, jis stebėjimui paguldytas į Utenos ligoninę (b.l.54-55), t.y. tik laimingo atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos skaudžios pasekmės. Kolegija vertina ir tai, kad G. M. sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus jausdamasis apsvaigęs, jis nurodė jog iš karto išgėrė visas 7-8 aštuonias skardines 6 laipsnių stiprumo alaus ir sėdo už motociklo vairo nesant tam jokios būtinybės vairuoti (norėjo išbandyti kaip suremontavo motociklą).
10. Pakartotinai įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytas ir naujai kartu su apeliaciniu skundu pateiktas aplinkybes, apibūdinančias G. M. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui bei naujus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad minimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra 1 metai, o maksimalus yra net 5 metai (vidurkis 6 metai), o G. M., įvertinus visas bylos aplinkybes nustatytas gerokai mažesnis nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, todėl jam paskirtą 2 metų teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu dar trumpesnio, t.y. minimalaus ir G. M. šeimos ar darbinius poreikius atitinkančio draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino nustatymas, pažeistų padaryto nusikaltimo ir skirtos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, teisingumo principus bei kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę, jos paskirtį, skatintų nebaudžiamumo jausmą kai už šiukščius ir tyčinius įstatymo pažeidimus skiriamos minimalios baudžiamojo poveikio priemonės.
11. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad paskirtas 2 metų teisės vairuoti atėmimo terminas yra neproporcingas nuteistojo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumui, nustatytas neatsižvelgus į tai, kad G. M. charakterizuojamas ypač teigiamai, anksčiau nėra padaręs jokio eismo įvykio ir šiurkščių KET pažeidimų, o už administracinius nusižengimus paskirtas baudas sumokėjo, po šios nusikalstamos veikos nepadarė naujų KET pažeidimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju G. M. padaryta nusikalstama veika, priešingai nei tai savo skunde nurodo apeliantas, sukėlė pavojų ne tik asmeniškai pačiam vairuotojui, bet ir kitų eismo dalyvių bei visuomenės saugumui. Padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus –G. M. motociklą vairavo būdamas neblaivus miesto teritorijoje, pagal liudytojo T. K. parodymus važiavo dideliu greičiu, o rimtesnių pasekmių kitų eismo dalyvių atžvilgiu buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka. G. M., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo jo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą.
12. Kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85/2010). Juo labiau, jog jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti G. M. atsakomybę, paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo jis patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011).
13. Apeliacinio skundo teiginys, kad G. M. teisė vairuoti būtina darbinėms funkcijoms atlikti ar šeiminiams poreikiams patenkinti, nėra priežastimi trumpinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog vien tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nesuteikia prioriteto baudžiamajai atsakomybei švelninti. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas jam netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu toje pačioje ar kitoje darbovietėje. Jokių kliūčių, kurios trukdytų G. M. gan neilgą savo darbinės praktikos laikotarpį dirbti kitokio pobūdžio darbą, kuriam nereikia vairuotojo pažymėjimo, teisėjų kolegija nenustatė, o tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju G. M. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas 2 metų terminui turi svarbią ir prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o jis toliau savo nerūpestingu elgesiu nekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Nors skunde prašoma apsvarstyti skirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę- įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmokos dydį 5 MGL, tačiau kolegijos vertinimu tokių sąlygų baudžiamojoje byloje nėra, o papildomos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas nesant prokuroro skundo, sunkintų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. teisinę padėtį, todėl aptariamoje situacijoje nėra galimas.
14. Atsižvelgdama į visa tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl neteisingai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ir sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. apeliacinis skundas atmetamas, paliekant galioti skundžiamą nuosprendį pilna apimtimi. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindų jį keisti nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Donatas Jatužis
Danutė Švitinienė
Daina Vaidachavičienė
