Civilinė byla Nr. e2S-669-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03502-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.2.6.2
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-8985-400/2023 pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) prašė iškelti jam bankroto bylą, paskirti bankroto administratoriumi uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verslo konsultavimo biuras“, patvirtinti 500 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 532 Eur sumą per mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti ir nustatyti 4 mėnesių mokumo atkūrimo plano projekto parengimo ir pateikimo teismui tvirtinti terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškimo pateikimo dienai turi 458 153,42 Eur dydžio įsiskolinimų kreditoriams, kurių dėl savo esamos finansinės padėties nebepajėgia grąžinti. Paaiškino, kad esminiai kreditoriniai įsipareigojimai atsirado 2005 – 2008 m., kuomet akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“ bankas suteikė jam maždaug 350 000 Eur kreditą nekilnojamojo turto pirkimui Palangoje bei gyvenamojo ploto pirkimui Panevėžyje. Pagal galimybes sąžiningai ir tvarkingai mokėjo paskolas bankui, tačiau prasidėjus ekonominei krizei nebesisekė verslas. Be to, 2016 m. stipriai pablogėjo tėvo sveikata, atsirado įvairių finansinių sunkumų, tapo sunku skirti pakankamai laiko verslo vystymui, tvarkingai mokėti paskolas. Nebegalėdamas mokėti bankui, bandė tartis dėl paskolos išdėstymo dalimis, tačiau nesėkmingai. Siekiant pagerinti finansinę padėtį ir turėti galimybę toliau mokėti paskolas, buvo įkūręs individualią įmonę (toliau – ir IĮ) „Senasis ąsotis“, tačiau ir šis verslas nepasisekė – įmonei buvo iškelta bankroto byla, kurios vykdymo metu buvo realizuotas visas pareiškėjo turėtas turtas, iš dalies atsiskaityta su banku. Nepavykus išsaugoti verslų ir pareiškėjui praradus visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jis tapo nemokus. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu pagal galimybes dirba vadybininku UAB „Inkas“ bei UAB „MDK“, jo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro 840 Eur. Nurodo, kad gyvena nesusituokęs, augina du nepilnamečius vaikus. Papildomo darbo dirbti neturi galimybių, kadangi slaugo didelių specialių poreikių turinti tėvą. Jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, vertybinių popierių ar piniginių lėšų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti 400 Eur, jo poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 132 Eur suma. Dėl susidariusios situacijos, esant finansiniams sunkumams, pareiškėjas nebegali vykdyti savo kreditorinių įsipareigojimo ir yra nemokus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. spalio 16 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui R. S. bankroto bylą ir išsprendė kitus su tuo susijusius klausimus.
4. Teismas nustatė, kad antstolių kontorose yra vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai iš pareiškėjo kreditorių, kurių bendras reikalavimų dydis sudaro apie 458 153,42 Eur, naudai. Didžiausias kreditorinis reikalavimas (449 531,88 Eur) susidarė pareiškėjui nevykdant įsipareigojimų AB „Swedbank“ pagal paskolos sutartis (dabartinis skolos perėmėjas – UAB Legal Balance). Kaip minėta šie finansiniai įsipareigojimai atsirado plėtojant verslą. Verslui žlugus, o įsteigtai ĮI „Senasis ąsotis“ bankrutavus, buvo realizuotas visas pareiškėjo turtas, atsirado kiti skoliniai įsipareigojimai valstybinėms institucijoms, kurių priverstinis išieškojimas taip pat perduotas antstoliams. Šių skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, įsipareigojimų įvykdyti pareiškėjas negali (gauna mažas pajamas, neturi jokio vertingo turto), jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjas dirba UAB „Inkas“ ir UAB „MDK“ vadybininku, jo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 840 Eur, neatskaičius mokesčių. Kitokių pajamų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, akcijų ir kitų vertybinių popierių, piniginių lėšų bankų sąskaitose, pareiškėjas neturi. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes.
5. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės ir ištirti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjo finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą. Jo gaunamos pajamos yra nepakankamos vykdyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Pareiškėjas jokio vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį realizavus būtų galimybė padengti turimus finansinius įsipareigojimus, neturi. Teismui nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustatyta, kad pareiškėjas sudarė sandorius per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, neprivalėdamas jų sudaryti, kurie pažeidė kreditorių teises, dėl kurių pareiškėjas tapo nemokus. Byloje nenustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 – 6 punktuose, dėl kurių negalėtų būti keliama bankroto byla.
6. Analizuodamas pareiškėjo nemokumo atsiradimo priežastis, teismas pažymėjo tai, kad pareiškėjas yra dirbantis, bankroto proceso metu pareiškėjas ir toliau planuoja dirbti bei pasižada pagal galimybes ieškotis geriau apmokamo darbo, supranta savo įsipareigojimų vykdymo neišvengiamumą, t. y. byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas vengia prievolių kreditoriams vykdymo. Prisiimti finansiniai įsipareigojimai iš esmės buvo skirti verslo plėtrai bei vykdymui, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ekonominės krizės, įmonės veiklos sustabdymo, bankroto, šeimos narių sveikatos ir priežiūros) ir susiklosčiusios finansinės padėties šiuo metu jis yra nepajėgus padengti esamus įsiskolinimus. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais, žodiniu pareiškėjo paaiškinimu bei įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo įsiskolinimo kreditoriams dydį, jo gaunamas pajamas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas iškelti jam bankroto bylą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens UAB Legal Balance prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui R. S. bankroto bylą.
8. Nurodo, kad teismas, iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą, neįvertino jo nesąžiningumo. Teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jo amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams, niekur nedirbo.
9. Pažymi, kad pareiškėjas nesiekė susitarti su suinteresuotu asmeniu, kuriam skola yra didžiausia, dėl skolos išdėstymo ar modifikavimo, taikos sutarties, neinformavo apie savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimą, nebendradarbiavo ir su skolos išieškojimą vykdančiu antstoliu, buvo paskelbta pareiškėjo paieška per policiją. Pareiškėjas įsidarbino tik vieną dieną prieš surašydamas ir pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis viešais www.rekvizitai.lt duomenimis, pareiškėjo darbovietės UAB „Inkas” vadovu yra jo brolis, todėl pareiškėjo darbo užmokesčio dydis iš esmės yra nulemtas paties pareiškėjo ir jo brolio tarpusavio susitarimo mokėti pareiškėjui artimą minimaliam darbo užmokestį.
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą R. S. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens UAB Legal Balance atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantė UAB Legal Balance kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2022 m. birželio 6 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro dėl UAB Legal Balance duomenų; 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ raštą; antstolio M. A. 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo Nr. S-22-89-14713, 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo Nr. S-22-89-14712, 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymą dėl išieškotojo pakeitimo Nr. S-22-89-14711, 2022 m. spalio 19 d. patvarkymą dėl skolininko paieškos paskelbimo Nr. S-22-89-19810, 2023 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-89-17106 (UAB „Inkas“), 2023 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-89-17105 (UAB „MDK“), 2023 m. spalio 19 d. pažymą Nr. S-23-89-19809; duomenys apie pareiškėją R. S. iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, taip pat iš Lietuvos respublikos Gyventojų registro; 2022 m. spalio 20 d. pareiškėjo įgalioto asmens pranešimą antstoliui.
14. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2001 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2007, 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nesuformulavo prašymo priimti juos į bylą, taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Kaip matyti iš bylos duomenų apeliantė atsiliepimo į pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kartu su atskiruoju skundu teikiamais įrodymais nepateikė, nors apeliantei, kaip profesionaliai skolų išieškotojai, neabejotinai turėjo būti suprantama įrodymų pateikimo byloje svarba bylos aplinkybėms nustatyti. Atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad apeliantė apie teikiamų įrodymų egzistavimą žinojo, dėl tam tikros informacijos apie pareiškėją gavimo kreipėsi iš karto po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai objektyviai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliantei apie pareigą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nesutikimo motyvus ir juos pagrindžiančius įrodymus, taip pat teismo posėdžio datą buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Apeliantė atskirajame skunde neneigia, kad teismo siųstus procesinius dokumentus gavo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju apeliantė nepagrindė naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Skundžiamos nutarties priėmimas negali būti vertinamas kaip iškilusi būtinybė šiuos rašytinius įrodymus pateikti.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad esminis bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui, jis skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
19. Kadangi apeliantė žinojo arba turėjo žinoti apie teikiamų įrodymų buvimą bei turėjo visas galimybes juos gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui, tačiau to nepadarė, apeliacinės instancijos teismas tokį atvejį vertina kaip piktnaudžiavimą procesu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad naujų įrodymų pridėjimas prie bylos apeliacinės instancijos teisme būtų nesuderinamas su proceso tikslais ir principais, prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme, neskatintų šalių būti aktyviomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, kadangi užvilkintų bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
21. Apeliantė UAB Legal Balance nesutinka su šia teismo nutarties dalimi, iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjui R. S. fizinio asmens bankroto bylą, neįvertino jo nesąžiningumo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jo amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams, niekur nedirbo. Pažymi, kad pareiškėjas nesiekė susitarti su suinteresuotu asmeniu, kuriam skola yra didžiausia, dėl skolos išdėstymo ar modifikavimo, taikos sutarties, neinformavo apie savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimą, nebendradarbiavo ir su skolos išieškojimą vykdančiu antstoliu, buvo paskelbta pareiškėjo paieška per policiją, kad pareiškėjas įsidarbino tik vieną dieną prieš surašydamas ir pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, vienos iš pareiškėjo darboviečių vadovu yra jo brolis, todėl pareiškėjo darbo užmokesčio dydis iš esmės yra nulemtas paties pareiškėjo ir jo brolio tarpusavio susitarimo mokėti pareiškėjui artimą minimaliam darbo užmokestį.
22. Pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo formuojamą praktiką, anot kurios, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.)
23. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).
24. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties motyvai patvirtina priešingai, nei tvirtinama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino tai, ar byloje pateikti duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad egzistuoja salyga, nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, lemianti teismo pareigą atsisakyti iškelti pareiškėjui R. S. fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad teismui nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareiškėjo sąžiningumu ir atsisakyti iškelti jam bankroto bylą. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, neįvertino kažkokių byloje esančių įrodymų, reikšmingų sprendžiant dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo. Apeliantė atskirajame skunde tokių argumentų taip pat nenurodo, o nesutikimo motyvais įvardija naujas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo žinomos.
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus, spręsdamas dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo. Nesant kitų byloje duomenų, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iškėlė fizinio asmens bankroto bylą.
26. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad 2023 m. rugsėjo 20 d. pranešimu apeliantei buvo pranešta apie jos pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nurodyti nesutikimo motyvus ir pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, o 2023 m. rugsėjo 20 d. teismo šaukimu apeliantė buvo informuota apie 2023 m. spalio 3 d. vyksiantį teismo posėdį. Prie teismo šaukimo buvo pridėtas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo su priedais. Minėti teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo išsiųsti per EPP 2023 m. rugsėjo 20 d., įteikti – 2023 m. rugsėjo 21 d. Tačiau apeliantė per teismo nustatyta terminą atsiliepimo nepateikė ir į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimas, neatvyko, jokių prašymų nereiškė. Atskirajame skunde netvirtinama ir neįrodinėjama, kad minėti teismo procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad apeliantei tinkamai neįvykdžius savo procesinių pareigų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė procesinį sprendimą pagal byloje esamus duomenis.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, tiek procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Rita Dambrauskaitė
