T. J. pagal BK 24 str. 4 d., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-161-511/2016

Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00106-2009-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.4.3;

2.6.7.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu nuteisti:

T. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, išbūtas sulaikyme nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 30 d.;

L. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas). Nuteistajam išaiškinta, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iš T. J. ir L. J. solidariai priteista Šveicarijoje registruotai bendrovei „Screentec AG“ 27 241,98 CHF (Šveicarijos frankų), ekvivalentas eurais, valiutų kursą skaičiuojant nusikaltimo padarymo metu buvusiomis kainomis (2009 m. gruodžio 10 d.) – 21 037, 90 Eur. Civilinio ieškovo – bendrovės „Delta Real Estate Invest AG“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nutartimi panaikintas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d nuosprendis ir baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos prokuratūrai, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti baudžiamąją bylą. Nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti nustatytas trijų mėnesių terminas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu T. J. buvo nuteistas už tai, kad subūrė organizuotą grupę sukčiavimui padaryti, jai vadovavo ir įvykdė sukčiavimą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, o L. J. įvykdė sukčiavimą, dalyvaudamas organizuotoje grupėje:

T. J. iš anksto jo suplanuotai ir parengtai nusikalstamai veikai (sukčiavimui) daryti subūrė organizuotą grupę, įtraukdamas į ją L. J. ir tyrimo metu nenustatytą asmenį, šiai organizuotai grupei vadovavo ir koordinavo jos narių veiklą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d.; dalyvaudamas organizuotoje grupėje kartu su L. J., taip pat dalyvavusiu organizuotoje grupėje, savo ir organizuotos grupės narių naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: T. J. nurodė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sukurti ir užregistruoti nusikalstamai veikai daryti reikiamą fiktyvios banko „Swedbank“ interneto svetainės domeną bei šio banko tikrų darbuotojų fiktyvias elektroninio pašto paskyras (dėžutes); 2009 m. birželio 12 d. minėtam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pasinaudojant S. S. vardu bei uždaros akcinės bendrovės „B“ (esančios (duomenys neskelbtini), teikiančios interneto paslaugas fiziniams asmenims, laisva interneto prieiga, uždaroje akcinėje bendrovėje „I“ (esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sukūrus ir įregistravus fiktyvios svetainės www.swedbanke.lt domeną, už šią paslaugą grynų pinigų pervedimu atsiskaičius banko „Swedbank“ AB Stoties klientų aptarnavimo centre (esančiame Kaune, Vytauto pr. 9), taip pat sukūrus elektroninio pašto [email protected] bei [email protected] dėžutes, reikalingas suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti, t. y. kad susirašinėjimo su užsienio bendrovėms „Synora Invest Verwaltungsgesellschaft mbH“, „Screentec AG“, „Bolox AG“, „Villa Deco gmbH“, „Delta Real Estate Invest AG“, „EAP AquaCulture AG“, „Bogo Versicherung-und Vermogenstreuhand“, Jurgen Uwe Schach ir „MWB Motorenwerk Wilhelmshaven GmbH“, siekiančiomis gauti kreditus ir joms patikėjimo sutarčių pagrindu tarpininkaujančiomis kaip patikėtojomis – bendrovėmis „Swiss Investment Services AG“ bei „Sindermann @ Partner Treuhandgesellschaft“, teikiančiomis sąlyginio lėšų deponavimo paslaugas metu, šioms bendrovėms būtų sudarytas įspūdis, kad susirašinėjama yra tikro banko „Swedbank“ AB tikrų darbuotojų M. K. ir T. D. vardu, taip pat kad būtų pateikta melaginga informacija apie galimybę minėtoms Šveicarijos firmoms banke „Swedbank“ AB atidaryti sąskaitas kreditams pervesti;

tuo pačiu L. J., vykdydamas T. J. nurodymus, šiam aktyviai dalyvaujant veiksmuose, įregistravo savo vardu nusikalstamai veikai daryti reikiamą fiktyvią uždarąją akcinę bendrovę „Taurus CSC SWB“; 2009 m. lapkričio 17 d. kartu su L. J. pateikė uždarajai akcinei bendrovei „V“ (esančiai (duomenys neskelbtini) dokumentus įmonei „Taurus CSC SWB“ L. J. vardu įregistruoti; 2009 m. lapkričio 23 d. L. J., vykdydamas T. J. nurodymą valstybinės įmonės Registrų centras Kauno filiale (Kaune, E. Ožeškienės g. 12) įregistravo minėtą fiktyvią uždarąją akcinę bendrovę „Taurus CSC SWB“ bei šios bendrovės vardu „Swedbank“ AB klientų aptarnavimo centre (esančiame Kaune, V. Krėvės g. 26A) atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą susirašinėjimų su pirmiau nurodytomis Šveicarijos firmomis metu nurodyti kaip tikro banko „Swedbank“ AB filialo „Taurus CSC SWB“ tranzitinę sąskaitą, kad tuo pačiu dar daugiau įtikintų, jog susirašinėjama su tikro banko atstovais;

po to laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. T. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu suklastojo suplanuotai apgaulei ir sukčiavimui įvykdyti reikalingus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pervedimus į neva šių bendrovių akcinėje bendrovėje „Swedbank“ joms atidarytas sąskaitas dokumentus, surašytus firminiuose banko blankuose ir pasirašytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sąskaitos duomenų, raštus dėl kreditorinių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sąskaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat suklastojo šių dokumentų notarinį patvirtinimą, t. y. surašė jį firminiame notariato blanke ir pasirašė realaus notaro vardu ir pavarde, nors realiai akcinėje bendrovėje „Swedbank“ jokių sąskaitų šioms bendrovėms nebuvo atidaryta ir pinigų pervesta nebuvo:

T. J., pasinaudodamas jo nurodymu sukurtomis fiktyviomis elektroninio pašto paskyromis (dėžutėmis) ir fiktyvia bendrove „Taurus CSC SWB“ bei jos pavadinimu, šios fiktyvios bendrovės banko sąskaita, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 17 d. išsiuntė užsienio bendrovėms „Synora Invest Verwaltungsgesellschaft mbH“, „Screentec AG“, „Bolox AG“, „Villa Deco gmbH“, „Delta Real Estate Invest AG“, „EAP AquaCulture AG“, „Bogo Versicherung-und Vermogenstreuhand“, Jurgen Uwe Schach ir „MWB Motorenwerk Wilhelmshaven GmbH“ minėtus suklastotus akcinės bendrovės „Swedbank“ vardu tvirtinančius pinigų pervedimus į neva šių bendrovių akcinėje bendrovėje „Swedbank“ joms atidarytas sąskaitas dokumentus, surašytus firminiuose banko blankuose ir pasirašytus realių banko darbuotojų pavardėmis: dokumentus dėl bendrovės sąskaitos duomenų, raštus dėl kreditorių santykių pradėjimo, marketingo, mokėjimo pavedimus, sąskaitas dėl kredito mokesčio, pinigų pervedimo patvirtinimus bei suklastotas banko platinines kreditines korteles, taip pat šių dokumentų suklastotą notarinį patvirtinimą, nors realiai tikrame banke – „Swedbank“ AB jokių sąskaitų šioms bendrovėms nebuvo atidaryta ir pinigų pervesta nebuvo; dėl to įtikino šias bendroves, kad jos turi santykių su tikru banku „Swedbank“ AB, taip pat įtikino šias bendroves, kad joms tikrame banke „Swedbank“ AB atidarytos sąskaitos, į kurias pervesti pinigai (šių bendrovių ketinti gauti kreditai), kurie bus pervesti į šių bendrovių sąskaitas užsienio banke iškart po to, kai tik šios bendrovės perves pinigus pagal pateiktas sąskaitas; minėtos bendrovės, būdamos šios apgaulės paveiktos, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. pagal joms pateiktas suklastotas sąskaitas dėl kredito mokesčio į fiktyvios uždarosios akcinės bendrovės „Taurus CSC SWB“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė joms šiose sąskaitose nurodytą tariamo kredito mokestį – iš viso 483 941,52 Eur, konkrečiai:

2009 m. gruodžio 10 d. – 16 266,53 Eur „Synora Invest Verwaltungsgesellschaft GmbH“ ir 21 037,90 Eur „Screentec AG“;

2009 m. gruodžio 14 d. – 78 650,06 Eur „Bolox AG“;

2009 m. gruodžio 17 d. – 19 125,36 Eur „Villa Deco GmbH“; 2009 m. gruodžio 21 d. – 121 428,57 Eur „Delta Real Estate Invest AG“ ir 62 623,91 Eur „EAP AquaCulture AG“;

2009 m. gruodžio 22 d. – 78 660,06 Eur BVVT, „Bogo Versicherung und Vermogenstreuhand“ ir 7489,07 Eur Jurgen Uwe Schach;

2009 m. gruodžio 24 d. – 78 660,06 Eur „MWB Motorenwerk Wilhelmshaven GmbH“;

L. J. T. J. nurodymu paėmė grynuosius pinigus iš UAB „Taurus CSC SWB“ banko sąskaitos, pervestus minėtų užsienio bendrovių, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gruodžio 24 d. nuvežtas T. J. automobiliu prie įvairių banko „Swedbank“ AB Kauno mieste esančių skyrių, iš viso iš uždarosios akcinės bendrovės „Taurus CSC SWB“ banko sąskaitos paėmė grynaisiais pinigais 644 800 Lt ir 254 000 Eur, konkrečiai:

2009 m. gruodžio 10 d. – 16 130 Eur „Tauro KAC“, esančiame Kaune, Maironio g. 26B ir 20 870 Eur, Savanorių KAC-K, esančiame Savanorių pr. 241,

2009 m. gruodžio 15 d. – 9000 Eur „Savas KAC“, esančiame Kaune, Savanorių pr. 346,

2009 m. gruodžio 16 d. – 237 800 Lt „Tauro KAC“, esančiame Kaune, Maironio g. 26B,

2009 m. gruodžio 23 d. – 125 000 Lt ir 70 000 Eur „Tauro KAC“, esančiame Kaune, Maironio g. 26B, 118 000 Lt ir 73 000 Eur „Savas KAC“, esančiame Kaune, Savanorių pr. 346, 14 000 Eur „Molo KAC“, esančiame Kaune, K. Baršausko g. 66A, bei 20 000 Eur „Savanorių KAC-K“, esančiame Kaune, Savanorių pr. 241.

2009 m. gruodžio 24 d. 164 000 Lt ir 31 000 Eur „Tauro KAC“, esančiame Kaune, Maironio g. 26B, kuriuos tuoj pat po grynųjų pinigų paėmimo prie nurodytų banko AB „Swedbank“ skyrių L. J. perdavė T. J.; tokiu būdu T. J. ir L. J. savo bei T. J. suburtos organizuotos grupės narių naudai apgaule įgijo 440 541, 01 Eur, t. y. apgaule įgijo svetimą užsienio bendrovių „Synora Invest Verwaltungsgesellschaft mbH“, „Screentec AG“, „Bolox AG“, „Villa Deco gmbH“, „Delta Real Estate Invest AG“, „EAP AquaCulture AG“, „Bogo Versicherung und Vermogenstreuhand“, Jurgen Uwe Schach ir „MWB Motorenwerk Wilhelmshaven GmbH“ 483 941,52 Eur dydžio turtą.

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Auryla prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo 219 straipsnio 3 dalies nuostatų nesilaikymą surašant kaltinamąjį aktą byloje ir, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pasak prokuroro, kaltinimas buvo formuluojamas atsakingai išskiriant ir pabrėžiant bei kvalifikuojant kiekvieno kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus, veikiant gerai organizuota grupe. Kaltinime yra nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, nusikaltimo padarymo laikas, vietos, būdai, padariniai, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl, prokuroro nuomone, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad suformuluotas kaltinimas yra nelogiškas, painus, nenurodyta kas ir ką konkrečiai padarė, nenurodyti inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo būdai ir kitos svarbios aplinkybės ir tai sutrukdė teismui nustatyti konkrečius sukčiavimo požymius. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo ir nesiėmė jokių veiksmų nutartyje nurodytiems trūkumams kaltinime pašalinti, nors tai buvo galima ištaisyti teisme.

Iš baudžiamosios bylos žinoma, kad III Ciuricho kantono prokuratūra atliko baudžiamąjį tyrimą prieš R. R. dėl apgavystės. Apklausų metu liudytojai E. C., W. F., M. B. ir J. R. Z. parodė, kad tarpininkas R. R. galėjo prisidėti prie to, kad užsienio kompanijų, siekiančių gauti kreditus, atžvilgiu yra padarytas sukčiavimas. Apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl sukčiavimo vietos, nusikaltimo organizatorių veiksmų, dėl R. R. ryšių su T. J. ir L. J., dėl civilinių ieškinių bei teisiškai neįvertintų ir kaltinamiesiems neinkriminuotų akivaizdžiai klastotų oficialių dokumentų, kurių pagrindu buvo atliekami juridiniai ir finansiniai veiksmai. Teismas nurodė, kad abu baudžiamuosius tyrimus turėjo sieti vienos ir tos pačios nusikalstamos veikos – apgaulės tyrimas, bent jau informacijos apsikeitimas, siekiant tiksliai nustatyti nusikalstamos veikos organizatoriaus veikimo teritoriją (vietą), nusikalstamos veikos darymo laiką, įtrauktų į nusikalstamą veiką asmenų ratą, jų vaidmenis, ryšius.

Prokuroro nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių T. J. ir L. J. kaltę dėl nusikaltimo padarymo. Liudytojų E. C., W. F., M. B. ir J. R. Z. parodymų nepatvirtino kiti bylos duomenys, todėl vien liudytojų nuomonėmis prokuroras remtis negalėjo. Ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – laukiant atsakymų į teisinės pagalbos prašymus, todėl prokuroras priėmė sprendimą nebeplėsti ir nebevilkinti ikiteisminio tyrimo.

Sukčiavime dalyvavę asmenys siekė apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą ir savo siekį įgyvendino, paimdami pinigus įvairiuose banko skyriuose Kaune ir taip juos užvaldydami, todėl nusikaltimas buvo baigtas Kaune. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimui įvykdyti reikalingas fiktyvios banko „Swedbank“ interneto svetainės domenas www.swedbanke.lt ir elektroninės pašto dėžutės [email protected] ir [email protected] buvo sukurti Kaune, už šias paslaugas apmokėta Kaune, t. y. didžioji dalis parengiamųjų veiksmų, reikalingų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, buvo atlikta Kaune. Šių duomenų, pasak prokuroro, pakanka tinkamai kvalifikuoti T. J. ir L. J. veiksmus.

Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Lietuvoje ir Šveicarijoje atliekami ikiteisminiai tyrimai turėjo būti neatskirti vienas nuo kito, prokuroro nuomone, yra nepagrįsta, nes tai būtų puiki galimybė T. J. ir L. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi bendri tarptautiniai tyrimai atliekami itin retai. Prokuroras priėmė sprendimą ikiteisminio tyrimo nebeplėsti, nes duomenų, kad T. J. ir L. J. padarė nusikaltimą, pakako. Kasaciniame skunde prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme būtų naudingas informacijos apsikeitimas su Šveicarijoje atlikto baudžiamojo tyrimo išvadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė BPK 324 straipsnio 7 dalyje numatytos galimybės įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą tokius duomenis pateikti, apie tokių dokumentų reikalingumą prokurorui neužsiminė, įrodymų tyrimo neatnaujino, o priėmė formalų ir nepagrįstą sprendimą bylą grąžinti prokurorui. Šiuo metu surašytas paklausimas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių valdybai, siekiant išsiaiškinti Šveicarijoje atliekamo baudžiamojo tyrimo rezultatus ir gauti procesinius dokumentus.

Dėl pateiktų civilinių ieškinių, prokuroras mano, kad jei apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra būtina gauti duomenis apie Šveicarijos baudžiamajame procese prieš R. R. pateiktus turtinę žalą patyrusių užsienio bendrovių civilinius ieškinius, tuos duomenis gauti galėjo įpareigoti prokurorą, o jų negavus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkintą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl šis argumentas dėl sprendimo grąžinti bylą prokurorui taip pat nelaikytinas pagrįstu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors buvo klastojami oficialūs dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami įvairūs juridiniai ir finansiniai veiksmai, tačiau šie veiksmai teisiškai nebuvo įvertinti. Prokuroras nurodo, kad nusikalstamam sumanymui įgyvendinti buvo kruopščiai pasirengta – buvo sukurtas ir užregistruotas domenas „Swedbank“, įgyta teisė gauti elektroninius laiškus pagal labai panašius elektroninio pašto adresus, kaip ir tikrame banke „Swedbank“, sužinoti darbuotojų vardai ir pavardės, suklastoti firminiai šio banko blankai, įkurta fiktyvi įmonė UAB „Taurus CSC SWB“, kurios direktoriumi T. J. paskyrė dokumentuose menkai nutuokiantį L. J.. Jam buvo paskirtas vaidmuo paimti iš fiktyvios bendrovės banko sąskaitos pinigus ir juos perduoti T. J. bei pasirašinėti visus reikiamus įmonės dokumentus. Suklastoti dokumentai buvo siunčiami į užsienį bendrovėms, siekusioms gauti paskolas, t. y. dokumentų klastojimo mastai buvo dideli. Tačiau, neturint dokumentų originalų, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, koks asmuo šiuos dokumentus suklastojo, nes iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tai darė ne L. J..

Byloje yra duomenų, kad didelė dalis sandorių dokumentų originalų buvo pagrobta įsilaužus į bendrovės tarpininkės biuro patalpas užsienyje. Nesant galimybės tiksliai nustatyti dokumentų suklastojimo vietos, laiko ir aplinkybių, kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras priėmė sprendimą į atskirą tyrimą išskirti dokumentus dėl nenustatyto T. J. ir L. J. organizuotos grupės nario ir dėl dokumentų suklastojimo. Todėl, pasak prokuroro, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad oficialių dokumentų klastojimai ikiteisminio tyrimo metu niekaip nebuvo įvertinti, neatitinka tikrovės, nes dėl to tęsiamas atskiras ikiteisminis tyrimas, o kaltinime T. J. ir L. J. dokumentų klastojimas minimas tik kaip būdas organizuotai grupei padaryti nusikaltimą, nes nesuklastojus dokumentų tokio pobūdžio sukčiavimo įgyvendinti nebūtų įmanoma.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teisme prokurorė išdėstė argumentus, kodėl nesiūlo atnaujinti įrodymų tyrimo, todėl teismas nutarė įrodymų tyrimo neatnaujinti, tačiau priėmė nutartį bylą grąžinti prokurorui, net nepabandžiusi pašalinti trūkumų. Grąžinus bylą prokurorui bus sudarytos sąlygos T. J. ir L. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl artėjančio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas T. J. ir L. J. baudžiamąją bylą, jų veiksmus konkretizavo tiek, kiek tai leido bylos duomenys, ir priėmė pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos kasacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sukritikavo kaltinamąjį aktą, nes pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kaltinimą sudaro ne vien kaltinamojo akto pradžia, kurioje suformuluojami konkretūs kaltinimai vienam ar kitam proceso kaltininkui, bet visas aktas, pagal kurio tekstą galima suprasti visą kaltinimo esmę, jei absoliutaus aiškumo nėra vien iš kaltinimo arba įtarimo. Bet kurios instancijos teismui nedraudžiama patikslinti nuosprendžiu formuluojamas ar jau suformuluotas faktines aplinkybes, jei tai nekeičia kaltinimo esmės. Prokuroro nuomone, apeliacinis sprendimas yra tik formalus, jo motyvai deklaratyvūs, todėl toks sprendimas, kaip ir nurodo kasatorius, nėra teisingas bei teisėtas.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Juozo Aurylos kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 219 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme riboms.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254/2013">2K-254/2013</a>, 2K-435/2013 ir kt.).

Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai reiškia, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146/2012">2K-146/2012</a>, 2K-222/2013 ir kt.).

Pagal BPK 332 straipsnio 9 dalį apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perdavus bylą prokurorui, teismo nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kodėl nuosprendis yra naikinamas, taip pat šio Kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pažeidimas, kurį turi pašalinti prokuroras.

Apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui iš esmės motyvavo tuo, kad nagrinėjama byla yra didelės apimties, joje yra pareikšti didelės apimties kaltinimai dėl sudėtingų ir sudėtinių nusikalstamų veikų organizuota grupe dviem fiziniams asmenims kartu su nenustatytu asmeniu. Teigiama, kad neaišku, kokius sukčiavimo požymius atskleidžia kaltinime nurodytos aplinkybės. Nutartyje nurodoma, kad teismas pagal nelogišką ir painų kaltinimą neturi galimybės nustatyti konkrečių sukčiavimo požymių, siekiant išsiaiškinti, ar aprašyta nusikalstama veika buvo įvykdyta, jei taip, kokie konkretūs veiksmai buvo kiekvieno iš organizuotos grupės narių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinamajame akte nėra atskleistos nusikalstamos veikos ir nurodytos kaltinamųjų asmenų veikų apimtys (t. y. nenurodyta, kas ir ką konkrečiai padarė), nenurodyti inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų padarymo būdai ir kitos svarbios aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, prieš perduodant bylą į teismą su kaltinamuoju aktu, prokuroras turėjo informaciją, kad kreditai buvo teikiami tarpininkaujant R. R.. Apklausti asmenys įtaria R. R. turėjus tikslą sukčiauti, aktyviai veikiant su asmenimis, galimai ir dirbančiais „Swedbank“, jokių sąsajų su L. J. ir T. J. jie nenurodė. III Ciuricho kantono prokuratūra atlieka ar atliko baudžiamąjį tyrimą prieš R. R. dėl apgavystės. Esant byloje liudytojų parodymams, įvykdyto sukčiavimo faktinės aplinkybės tampa visiškai kitomis dėl nusikaltimo padarymo vietos, nusikaltimo organizatoriaus veiksmų. Byloje nebuvo aiškintasi dėl R. R. ryšių su Lietuvoje teisiamais L. J. ir T. J.. Šioje byloje civiliniais ieškovais pripažintos įmonės yra nukentėję nuo nusikalstamų veikų ir tikėtina yra (ar buvo) pareiškę ieškinius baudžiamajame tyrime prieš R. R., kurio baigtis nei pirmosios instancijos teisme, nei šiuo metu nėra žinoma. Abu baudžiamuosius tyrimus turėjo sieti vienos ir tos pačios nusikalstamos veikos – apgaulės – tyrimas, bent jau informacijos apsikeitimas, siekiant tiksliai nustatyti nusikalstamos veikos organizatoriaus veikimo teritoriją (vietą), nusikalstamos veikos darymo laiką, įtrauktų į nusikalstamą veiką asmenų ratą, jų vaidmenis, ryšius. Tokių proceso trūkumų objektyviai negalėjo pašalinti nei prokuroras kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Kaltinimai asmenims yra itin bendro pobūdžio, neatskleidžiantys, kokiu konkrečiu nusikalstamu veikimu yra kaltinami byloje kaltinamaisiais patraukti asmenys. Visos kaltinimo spragos užpildomos įtraukus į jį tyrimo metu nenustatytą asmenį, neįvardijant jo konkrečių atliktų veiksmų, jo kaip asmens, veikusio grupėje, vaidmens. Taip pažeidžiama konstitucinė teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir tinkamo pasiruošimo gynybai teisė.

Apeliacinės instancijos teismas bylos perdavimo prokurorui būtinumą motyvuoja ir tuo, kad nuteistajam T. J. yra suformuluotas kaltinimas dėl dokumentų klastojimo, tačiau nenurodyta, kuo tai pasireiškė, taip pat pagal tokią formuluotę abstrakčiai nurodant dokumentų rūšinę paskirtį negalima dokumentų nei identifikuoti, nei nustatyti suklastotų dokumentų masto. Nors buvo klastojami oficialūs dokumentai, kurių pagrindu buvo atliekami įvairūs juridiniai ir finansiniai veiksmai, tačiau šie veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisiškai niekaip nebuvo įvertinti. Panašaus pobūdžio veikų aprašymas ir panašaus pobūdžio trūkumai yra nurodyti ir surašant kaltinimus kitam kaltinamajam – L. J..

Apeliacinės instancijos teismas teigia, kad, esant tokio pobūdžio ir apimties kaltinamojo akto trūkumams, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės šių trūkumų ištaisyti ir priimti byloje teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. BPK 256 straipsnyje yra numatyta galimybė teismui keisti ar tikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į kaltinime nenurodytų, tačiau būtinų nurodyti aplinkybių apimtį ir pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją to padaryti neturi galimybės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrindžia išvados, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų ir, kad tai trukdo išnagrinėti bylą. Kaltinime yra nurodytas nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, atitinkančius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, veikos padarymo būdai, laikas, padariniai. Nurodyta nusikaltimo padarymo vieta – pagal pareikštus kaltinimus nusikaltimas buvo baigtas Kaune, paimant pinigus įvairiuose banko skyriuose ir taip juos užvaldant, nusikaltimui įvykdyti reikalingas fiktyvios banko „Swedbank“ interneto svetainės domenas ir elektroninės pašto dėžutės buvo sukurti Kaune, už šias paslaugas apmokėta Kaune, t. y. didžioji dalis parengiamųjų veiksmų, reikalingų nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, buvo pagal kaltinamąjį aktą atlikta Kaune. Kaltinamajame akte nurodyti ir konkretūs kiekvieno iš kaltinamųjų, kaip nusikaltimo bendrininko, veiksmai, todėl nesutiktina, kad pažeista jų teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir galimybė tinkamai pasiruošti gynybai. Be to, pagal BPK 256 straipsnio nuostatas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės taip pat gali būti keičiamos; nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, spręsdamas inkriminuojamos veikos kvalifikavimo klausimą, esant pagrindui, apeliacinės instancijos teismas turi įgaliojimus ir savo iniciatyva nustatyti iš esmės skirtingas inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), be kita ko, prokurorams.

Apeliacinės instancijos teismas kaip kliūtį bylai teisingai išnagrinėti nurodo reikalingumą susižinoti su III Ciuricho kantono prokuratūra dėl atliekamo baudžiamojo tyrimo R. R. atžvilgiu dėl apgavystės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę pavesti tą atlikti prokurorui, neperduodamas jam bylos BPK 219 straipsnio pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde nurodoma, jog šiuo metu surašytas prokuratūros paklausimas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių valdybai, siekiant išsiaiškinti Šveicarijoje atliekamo baudžiamojo tyrimo rezultatus ir gauti procesinius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas bylos perdavimo prokurorui būtinumą motyvuoja ir tuo, kad nuteistiesiems suformuluotas kaltinimas dėl dokumentų klastojimo, nenurodant, kuo jis pasireiškė, negalima dokumentų nei identifikuoti, nei nustatyti suklastotų dokumentų masto, kad dokumentų klastojimas ikiteisminio tyrimo metu teisiškai niekaip nebuvo įvertintas.

Su šiuo apeliacinės instancijos teismo argumentu nesutiktina. Bylos nagrinėjimo ribas lemia BPK 255 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismui perduotoje byloje nuteistiesiems kaltinimų dokumentų klastojimu, kaip nusikaltimu, numatytu BK 300 straipsnyje, nepareikšta. Kaltinime T. J. ir L. J. dokumentų klastojimas nurodomas tik kaip būdas organizuotai grupei padaryti nusikaltimą, kuris turi būti įrodinėjamas kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Skunde pateikiami duomenys, kad, nesant galimybės tiksliai nustatyti dokumentų suklastojimo vietos, laiko ir aplinkybių, kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras priėmė sprendimą į atskirą tyrimą išskirti dokumentus dėl nenustatyto organizuotos grupės nario ir dėl dokumentų suklastojimo; dėl to tęsiamas atskiras ikiteisminis tyrimas. BPK 256 straipsnis numato galimybę ir tvarką pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes, tačiau bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui nenumato galimybės įpareigoti prokurorą pateikti teisinius vertinimus dėl naujos, kaltinime nenurodytos veikos, dėl kurios vyksta ikiteisminis tyrimas; nagrinėjamu atveju pagal BPK 219 straipsnio nuostatas tai nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei perduodamas bylą prokurorui, pažeidė BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, pagal kurias panaikinamas nuosprendis ir byla perduodama prokurorui tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Pažymėtina, kad nuteistojo T. J. apeliaciniu skundu buvo prašoma bylą grąžinti prokurorui, o nesant tam pagrindo, dėl T. J. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai priėmęs minėtą sprendimą, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo išsamiai neišnagrinėjo ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija šiuos BPK pažeidimus pripažįsta esminiais, nes jie suvaržė apelianto teisę į apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą, be to, sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti tinkamą nuosprendį ar nutartį šioje byloje (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis nagrinėjamoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Gintaras Goda

Eligijus Gladutis