Dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-52-511/2016

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00772-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.2;

2.7.4.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK) vyresniojo specialisto Ramūno Stasiulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimu A. K. pagal ATPK 1302 straipsnį nubaustas 1350 Eur bauda su UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio,,Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 17 d. 8.21 val. Mažeikiuose, Židikų g. 27, vairavo UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį,,Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (lengvas neblaivumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam anksčiau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi, patenkinus suinteresuoto asmens UAB,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo direktoriaus V. B. apeliacinį skundą, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarimas pakeistas: vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje, paskirta nuobauda sušvelninta, paliekant paskirtą 1350 Eur baudą ir neskiriant UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio,,Kia Sportage“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Kita nutarimo dalis palikta galioti nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. vasario 4 d. nutartimi Telšių apskrities VPK vyresniojo specialisto R. Stasiulio prašymas priimtas ir A. K. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

4.1. Pareiškėjas, neginčydamas A. K. paskirtos nuobaudos – 1350 Eur baudos, nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu A. K. taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, neskirti jam UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės konfiskavimo ir nurodo, kad šis teismas padarė esminius materialiosios teisės normų pažeidimus, vertindamas ir vadovaudamasis tik suinteresuoto asmens UAB,,(duomenys neskelbtini)“ nurodytomis aplinkybėmis, kad jis nebuvo atsakingas už jo nuosavybės (automobilio) panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nes pakankamai rūpestingai kontroliavo, kaip disponuojama jam priklausančiu transportu.

4.2. Pareiškėjas pažymi, kad A. K. jau kartą (2014 m. lapkričio 13 d.) vairavo UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį tą patį automobilį,,Kia Sportage“, būdamas neblaivus, ir teismas už tai jį 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimu nubaudė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvidešimčiai mėnesių. Po to A. K. vėl aštuonis mėnesius naudojosi šia, ne jam priklausančia transporto priemone, nors teisė vairuoti jam buvo atimta, ir šis faktas, pareiškėjo nuomone, rodo, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ visai nekontroliavo, kaip disponuojama jai priklausančiu transportu, tiek laiko nesidomėjo, kaip jos darbuotojas vairuoja įmonei priklausantį automobilį, kai teisė vairuoti jam yra atimta. Pagal teismų praktiką byloje turi būti nustatyta, kad automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto panaudojimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. naudojosi automobiliu ir juo disponavo neteisėtai, o bylos medžiaga patvirtina, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“, be priimtų vidaus teisės aktų, kuriais siekiama skatinti darbuotojų sąmoningumą, šviesti ir auklėti alkoholio vartojimo klausimais, daugiau jokios realios kontrolės apsaugoti savo turtą nevykdė.

4.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutarties argumentais dėl A. K. alkoholio vartojimo aplinkybių ir jo neblaivumo laipsnio (0,73 prom.) vertinimo tik kaip nežymiai viršijančio leistiną normą, teigia, kad jis, vairuodamas padidinto pavojingumo objektą – transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta ir būdamas neblaivus, šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir kėlė pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, taigi, padarė vieną sunkiausių pažeidimų administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Dėl to, esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo manymu, ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas ir švelnesnės, nei numatyta ATPK straipsnio sankcijoje, nuobaudos paskyrimas prieštarauja ATPK 20 straipsnyje nurodytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams, taip sudaroma galimybė asmenims daryti šiurkščius ir pakartotinius KET pažeidimus ir išvengti realios administracinės atsakomybės. Kartu pareiškėjas teigia, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kuriuos asmenys yra įstatymo leidėjo informuojami iš anksto įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias nuobaudas. Be to, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti; vienas ją ribojančių požymių – draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei būtų padaryta žala, kuris taikomas nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą.

5.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neginčydamas pažeidimo padarymo fakto, plačiai išdėstęs ATPK 20, 301 straipsnių nuostatas, jų aiškinimo ir taikymo praktiką bylose, nurodo, kad galimybė švelninti paskirtą nuobauda siejama ne tik su ypatingų bei išskirtinių aplinkybių egzistavimu, bet ir su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimu. Nagrinėjamu atveju jam paskirta nuobauda – bauda be automobilio konfiskavimo – nepraranda jai ATPK 20 straipsnyje keliamų administracinės nuobaudos tikslų ir veiksmingumo, nereiškia administracinės atsakomybės išvengimo, nes jis ir taip patyrė neigiamas pasekmes (turi sumokėti baudą). A. K. teigia, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2010 m. ir, kadangi įmonės padalinys yra tik Klaipėdoje, o jo darbo vieta – Mažeikiuose, jam buvo paskirtas automobilis. Nenorėdamas netekti darbo, apie atimtą teisę vairuoti transporto priemonę tyčia nepranešė nei bendradarbiams, nei darbovietei. Į padalinį Klaipėdoje jam vykti tekdavo itin retai ir tuo laikotarpiu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, jis į ten vykdavo su kitais bendradarbiais, o Mažeikiuose ar vykstant į aplinkinius rajonus automobilį vairuodavo bendradarbiai arba giminaitė. Jo darbovietė apie padarytą pažeidimą sužinojo tik po to, kai teismo nutarimu jam buvo paskirta nuobauda su darbovietei priklausančio automobilio konfiskavimu, todėl darbovietė, kaip automobilio savininkė, nebuvo atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai transporto priemonės savininkas yra perdavęs jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę teisėtam valdytojui, rūpinimosi pareiga savininko nuosavybe kyla būtent valdytojui, nes būtent valdytojas tuo momentu tampa jam perduotosios transporto priemonės teisėtu valdytoju. A. K., cituodamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, ATPK 9 straipsnio nuostatas, teigia, kad nuosavybės gynimas nėra absoliutus, tačiau įstatymais nustatyti teisių ribojimai neturi paneigti pačios nuosavybės teisės esmės. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei juo disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, nes savininkas, perdavęs daiktą naudoti kitam asmeniui, vis tiek yra suinteresuotas šio daikto likimu. Tačiau, sudarant turto laikino perdavimo valdyti ar naudotis sutartis, jose gali būti nustatytos įvairios turto valdymo ar naudojimosi sąlygos bei tvarka. Kita vertus, net jeigu šalys tokių sąlygų sutartyje ir nebūtų nustačiusios, civilinėje teisėje visuotinai pripažįstama, kad kreditoriui vis tiek išlieka teisė reikalauti, jog laikinas jo turto valdytojas ar naudotojas elgtųsi su valdomu ar naudojamu turtu kaip protingas, rūpestingas žmogus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio redakciją papildoma nuobauda – daikto, kuris yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tačiau yra ne pažeidėjo nuosavybė, o kito asmens nuosavybė, konfiskavimas galimas tik šiame ATPK straipsnyje numatytais išimtiniais atvejais. Kadangi iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje ATPK 26 straipsnio redakcijoje tokių išimčių nebuvo nenustatyta, tai šiuo metu galiojančios minėto ATPK straipsnio redakcijos nuostatos švelnina atsakomybę, galioja atgal ir turi būti taikomos nagrinėjamoje byloje.

5.3. Pasak A. K., nagrinėjamu atveju jam UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis buvo perduotas darbo funkcijoms vykdyti, kartu suteikiant teisę jį laikinai valdyti ir naudoti, rūpintis jo technine būkle, būti savininko atstovu policijos, draudimo ir kitose įstaigose, t. y. už savininką atlikti visus veiksmus, susijusius ne tik su darbinių funkcijų vykdymu, bet ir su šiuo automobiliu. Jis taip pat buvo pasirašytinai supažindintas su įmonės vidaus norminiuose aktuose nustatytais reikalavimais, tačiau sąmoningai ir tyčiniais veiksmais sudarė tokią situaciją, dėl kurios darbovietei priklausantis automobilis galėjo būti prarastas. Be to, administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija nepateikė įrodymų, kad jo darbovietė, perduodama jam automobilį darbo funkcijoms vykdyti, žinojo ar turėjo bei galėjo žinoti, kad darbo metu jis panaudos šį automobilį administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Kartu A. K. nurodo ir tai, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ tinkamai vykdė ir vykdo pareigą rūpintis savo turtu, įmonėje yra priimti vidaus norminiai aktai, kuriuose nurodytos darbuotojų funkcijos, detalizuota automobilio naudojimo tvarka ir su kuriais pasirašytinai supažindinamas kiekvienas darbuotojas. A. K. dėl jo darbdavio galimybių kontroliuoti transporto priemonės naudojimą nurodo, kad pareiškėjo argumentai – abstraktūs, nenurodytas joks teisės aktas, nustatantis, kaip realybėje turi būti vykdoma kontrolė ir kad šios pareigos UAB,,(duomenys neskelbtini)“ įgalioti atstovai nesilaikė. Įstatymas neįpareigoja pareiškėją pranešti įmonei, kad jos darbuotojui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis pats apie tai informuoti darbdavį – nesuinteresuotas, o darbdavys apie tai sužinoti objektyviai neturi galimybės, juolab kad jis (A. K.) nepriekaištingai vykdė savo darbines funkcijas. Be to, jo darbdaviui nebuvo objektyviai įmanoma kontroliuoti jo (A. K.) neblaivumo, nes jis važiavo iš namų Mažeikiuose, o artimiausias įmonės padalinys yra Klaipėdoje. Dėl šių aplinkybių, A. K. manymu, vadovaujantis ATPK 8, 26 straipsnių nuostatomis, minėto automobilio konfiskavimas, kaip ATPK 1302 straipsnyje numatyta nuobauda, negali būti taikomas.

6. Suinteresuoto asmens transporto priemonės savininko UAB,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius V. B. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

6.1. Suinteresuoto asmens atstovas nesutinka su pareiškėjo prašymu ir teigia, kad jame nurodyti argumentai – nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teismo nutartis – pagrįsta ir teisinga.

6.2. Atsiliepime nurodoma, kad UAB,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo žinoma, kad A. K. buvo baustas administracine tvarka ir dėl to neteko teisės vairuoti transporto priemones. Šį faktą įmonė sužinojo tik po to, kai jai priklausanti transporto priemonė,,Kia Sportage“ buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, A. K. padarius administracinį teisės pažeidimą. Suinteresuoto asmens atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta valstybės pareigūnų ir (ar) įstaigų pareiga pranešti darbdaviui apie jo darbuotojui taikytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, todėl darbdavys neturi galimybių tai sužinoti. Nepaisant to, dėl susidariusios situacijos iš dalies yra atsakinga policija, privalanti užtikrinti visuomenės saugumą, užkirsti kelią galimiems naujiems pažeidimams ir dėl to informuoti teisės vairuoti transporto priemones netekusio asmens darbdavį. Be to, A. K. šį faktą stengėsi nuo darbdavio kruopščiai slėpti, todėl įmonė ir neturėjo jokių galimybių to sužinoti. Suinteresuoto asmens atstovas teigia, kad įmonė, vykdydama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą transporto priemonės savininko pareigą rūpintis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, dar iki A. K. padaryto teisės pažeidimo ėmėsi visų maksimaliai protingų ir racionalių priemonių užtikrinti savo nuosavybės saugumą – priėmė daugybę vidaus norminių aktų darbuotojų sąmoningumo, vartojant alkoholį, klausimais, nuolat rengia seminarus; tai patvirtina įrodymai byloje. Įmonės pareiginėse instrukcijose ir kituose vidaus aktuose detaliai apibrėžtos darbuotojų darbo funkcijos, detalizuota automobilio naudojimo ir priežiūros tvarka, griežtai draudžiama vairuoti išgėrus. Darbdavio ir darbuotojo santykiai grindžiami tarpusavio pagarba ir atsakomybe, pasitikėjimu, todėl kiekvienas darbuotojas pasirašytinai informuotas pats pranešti apie vairuotojo pažymėjimo netekimą. Tai, kad A. K. yra vienintelis UAB,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, padaręs tokį pažeidimą, patvirtina, kad įmonės vykdoma politika jos turto saugumui užtikrinti ir darbuotojams kontroliuoti yra gera ir veiksminga. Suinteresuoto asmens atstovo manymu, nelogiška ir neprotinga būtų elgtis taip, kad įmonės įgaliotas asmuo, neturėdamas pagrįstų įtarimų, darbuotojo kiekvieną dieną prašytų pateikti vairuotojo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju UAB,,(duomenys neskelbtini)“ tokių įtarimų dėl A. K. neturėjo ir negalėjo turėti, jis teisę vairuoti transporto priemones liudijantį dokumentą pateikė prieš sudarydamas darbo sutartį, todėl įmonė neturėjo jokios pareigos ar tikslo to tikrinti. Be to, įmonės veikla nesusijusi su neblaivumo nustatymu kelyje, todėl fiziškai sukontroliuoti visų savo darbuotojų, kurie važinėja pas klientus visoje Lietuvoje, nėra objektyvių galimybių.

6.3. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, nepaisant to, kad pagal ATPK 1302 straipsnį automobilio konfiskavimas yra privaloma nuobauda, tačiau, nustačius išskirtinę situaciją (kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu), tai nepaneigia ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo. Skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tai ir buvo padaryta šioje byloje – pažeidėjui paskirta nuobauda bauda, tačiau sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo paliečiamos ir kito asmens, ne teisės pažeidėjo, teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Kaip minėta, UAB,,(duomenys neskelbtini)“ nėra atsakinga už A. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl jai priklausančio automobilio konfiskavimas yra prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams.

7. Telšių apskrities VPK vyresniojo specialisto R. Stasiulio prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą netenkintinas.

Dėl transporto priemonės, nuosavybės teise priklausančios kitam asmeniui (ne pažeidėjui), konfiskavimo

8. Už ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą sankcijoje numatytos nuobaudos –vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – bauda su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

8.1 Pagal teisės pažeidimo padarymo metu (2015 m. rugsėjo 17 d.) galiojusio ATPK 26 straipsnio nuostatas (2014 m. gegužės 15 d. redakcija) ATPK 1302 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose galėjo būti konfiskuoti tik daiktas ir pajamos, esantys pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu.

8.2. Byloje nustatyta, kad A. K. padarė ATPK 1302 straipsnyje numatytą pažeidimą, dirbdamas samdomu darbuotoju ir vairuodamas jam priskirtą darbdaviui UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį.

8.3. Pirmosios instancijos teismas pagal ATPK 1302 straipsnį pažeidėją A. K. nubaudė 1350 Eur bauda su UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeitė – vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, A. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1302 straipsnyje, paskirta nuobauda sušvelninta, neskiriant UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio konfiskavimo.

8.4. Sprendimą nekonfiskuoti automobilio apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, jog A. K. pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o darbdaviui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę; darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamai rūpestingai kontroliuoja, kaip disponuojama jai priklausančiomis transporto priemonėmis; darbdaviui nebuvo žinomos aplinkybės, jog A. K. pažeidimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, dėl to buvo netekęs vairuotojo pažymėjimo; konfiskavus beveik naują automobilį darbdavys patirtų ne tik tiesioginius su automobilio konfiskavimu susijusius nuostolius; pažeidimo metu nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai; vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio 1 dalį ir paskyrus A. K. švelnesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 1302 straipsnio sankcijoje numatyta, t. y. nekonfiskuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės.

8.5. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje byloje netaikyti transporto priemonės konfiskavimo pagal teismo nustatytas aplinkybes ir nutartyje išdėstytus motyvus neprieštaravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, kuri buvo aktuali apeliacinės instancijos teismui priimant šį sprendimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21/2015 ir kt. buvo išaiškinta, kad ATPK 301 straipsnio (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas) 1 dalies nuostatų taikymas, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo, galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu ir, norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, kad savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-21/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucijos skundo teiginiai, kad šiuo požiūriu turto savininkas nebuvo pakankamai rūpestingas, nėra pakankamai argumentuoti; jie nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl transporto priemonės konfiskavimo netaikymo.

9. Byloje svarbu ir tai, kad, nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus 2015 m. lapkričio 19 d. redakcijos ATPK 26 straipsniui, numatytos papildomos sąlygos, kurios riboja kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalies šiuo metu galiojančią redakciją gali būti konfiskuojami tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus: gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

9.1. ATPK 8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje; aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią. Kadangi nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ir šiuo metu galiojančios ATPK 26 straipsnio nuostatos palankesnės pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, tai nors jos ir negaliojo teisės pažeidimo padarymo metu, tačiau kaip švelninančios administracinę atsakomybę, jos turi atgalinio veikimo galią ir taikytinos nagrinėjamoje byloje.

10. Pagal bylos duomenis, automobilis, kurį nagrinėjamo pažeidimo metu vairavo A. K., atitinka administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio požymius, tačiau ši transporto priemonė yra ne pažeidėjo, bet jo darbdavio UAB,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkas, perduodamas pažeidėjui automobilį, būtų žinojęs ar turėjęs žinoti apie jam priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti, be to, nėra duomenų apie buvimą kitų ATPK 26 straipsnio antrojoje dalyje numatytų atvejų, kai gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai. Todėl UAB,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio konfiskavimas pagal galiojančios redakcijos ATPK 26 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje negalimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atmesti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo specialisto Ramūno Stasiulio prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Audronė Kartanienė

Eligijus Gladutis