Baudžiamoji byla Nr. 2K-209-507/2016
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00872-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.7.5
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu I. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 211 straipsnį 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.
Iš I. J. civiliniam ieškovui UAB „EV P“ pritiesta 35 532,61 Eur turtinei žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi nuteistosios I. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. J. nuteista už tai, kad, dirbdama UAB „EV P“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), pardavimų vadybininke, 2009 m. balandžio 7 d. su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. liepos 26 d. savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), „Skype“ pokalbių programa, vartotojo vardu „(duomenys neskelbtini)“, atskleidė kitam juridiniam asmeniui – UAB „A“, į. k. (duomenys neskelbtini), savo darbdavio – UAB „EV P“ komercine paslaptimi laikomą informaciją, kurią ji sužinojo eidama UAB „EV P“ vadybininko pareigas, t. y. informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, taip pažeidė susitarimo dėl konfidencialumo 7 punkto „darbo sutarties galiojimo laiku ir pasibaigus darbo santykiams Darbuotojas privalo užtikrinti visos darbo metu gautos informacijos konfidencialumą ir jos saugumą...“, 8 punkto „konfidenciali informacija įmonėje yra: techninė, finansinė, komercinė ir kita informacija, susijusi su įmonės (Darbdavio) veikla“; 9 punkto „komercine paslaptimi laikoma – visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės...“ nuostatas, dėl to UAB „A“ laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. gruodžio 27 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „W“ užsakymus, kurių bendra vertė 629 238,25 Lt, dėl to UAB „EV P“ negavo 139 893 Lt pelno; laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 24 d. iki 2010 m. spalio 29 d. atliko pervežimo paslaugas pagal bendrovės „FG C“ užsakymus, kurių bendra vertė 22 270,56 Lt, dėl to UAB „EV P“ negavo 1880 Lt pelno; 2010 m. birželio 18 d. pagal užsakovo „PIB“ užsakymą atliko pervežimo paslaugų už 8286,72 Lt ir dėl to UAB „EV P“ negavo 1814,79 Lt pelno; 2010 m. birželio 21 d. pagal užsakovo „AA S“ užsakymą atliko pervežimo paslaugą už 5179,20 Lt, dėl to UAB „EV P“ negavo 749,95 Lt pelno; tokiais veiksmais ji savo darbdaviui – UAB „EV P“ padarė didelę – 35 532,55 Eur – turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nuteistoji I. J. ir jos gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus ir bylą nutraukti.
Kasatoriai teigia, kad pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimai, o taikant baudžiamąjį įstatymą nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.
Kasatorių vertinimu, baudžiamasis procesas prieš I. J. yra nepagrįstas kitų teisinių santykių (civilinės ar darbo teisės) kriminalizavimas, nes inkriminuoti teisės pažeidimai (I. J. neigia padariusi kokią nors nusikalstamą veiką) nėra tokio sunkumo, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Kasaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas neaiškiai ir netinkamai, be pagrindo išplėstos kaltinimo ribos, pažeisti BPK 255 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Kasatorių nuomone, I. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 211 straipsnyje, sudėties.
Kasatorių vertinimu, jei juridinis asmuo dėl I. J. veiksmų patyrė kokios nors žalos, tai žala turi būti išieškoma civilinio proceso tvarka. Teismai nepaisė ultima ratio principo, nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad patikėto ar žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-518/2014, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-285/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-285/2013">2K-285/2013</a>, 2K-93/2013). Tokia praktika, anot kasatorių, taikytina ir šioje byloje, nes komercinė paslaptis yra nematerialus turtas. Be to, vadovaujantis teismų praktika, ūkinės veiklos laisvė užsiimti konkuruojančia veikla negali būti ribojama (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-236/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-236/2012">3K-3-236/2012</a>), todėl I. J. negali atsakyti dėl to, kad yra kitų juridinių asmenų, užsiimančių analogiška veikla kaip ir UAB,,EV P“.
Kasatorių nuomone, visa informacija, kurią teismai laikė esant komercine paslaptimi, yra gaunama iš viešai prieinamų šaltinių: interneto, katalogų ir pan., t. y. baudžiamosios teisės prasme ji negali būti laikoma neprieinama ar slapta.
Kasaciniame skunde teigiama, kad 2009 m. balandžio 7 d. Susitarimo dėl konfidencialumo, kurį, teismų nuomone, pažeidė kasatorė, 10 punktas aiškiai apibrėžė atsakomybės ribas – pažeidimo atveju darbuotojas įsipareigoja sumokėti darbdaviui 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio baudą (t. 1, b. l. 17–20). Nukentėjusysis (civilinis ieškovas) UAB „EV P“ turi neribotas galimybes civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises.
Kasatoriai teigia, kad Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui dėl dalies dokumentų neišvertimo į valstybinę kalbą. Šis trūkumas nebuvo pašalintas antrą kartą surašant kaltinamąjį aktą bei perduodant bylą į teismą, o tai yra pagrindas, panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, perduoti bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, nes įsiteisėjusi teismo nutartis turi būti vykdoma be jokių apribojimų (BPK 346 straipsnis). Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar nevalstybine kalba esančiuose dokumentuose selektyvus atskirų žodžių paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) atliktas vertimas į lietuvių kalbą, nepateikiant viso dokumento vertimo, laikytinas tinkamu kaltinamojo akto trūkumo pašalinimu ir ar tai neužkerta galimybės bylą nagrinėti teisme ir kaltinamajai tinkamai pasinaudoti savo procesine teise į gynybą. Pasak kasatorių, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad gynėjo nurodyti dokumentai – t. 1, b. l. 74-76, 68-69, 71, 78-81, 83, 87, 88, 90-92, 95-100, t. 2, b. l. 19-20, 23-24, 28, 35, 36, 39 – neišversti į valstybinę lietuvių kalbą, pažeidžiant BPK 8 straipsnį.
Kasatoriai prašo ištirti, ar apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, ar tinkamai laikėsi teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu.
Teismas konstatavo, kad I. J. komunikavo su nenustatytais trečiaisiais asmenimis programa „Skype“ ir taip atskleidė komercinių paslapčių turinį. Kasatoriai mano, kad ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, siekdami įrodyti I. J. kaltę, turėjo pagristi „Skype“ pokalbių teisėtumą ir užklausti „Skype“ kūrėjų ir administruojančių asmenų, kad būtų įsitikinta, jog pokalbiai buvo kuriami būtent prisijungimo vardu i.jurgile. I. J. kompiuteris nebuvo tinkamai perduotas priėmimo–perdavimo aktu, ji nepasirašė dokumentų, kad yra materialiai atsakinga už darbdavio kompiuterį. Pasak kasatorių, duomenų, buvusių kompiuteryje, atitikimas duomenims, perkeltiems į „Excel“, antstolio nekonstatuotas ir nesurinkta duomenų, leidžiančių teigti, kad duomenys, buvę kompiuteryje, ir duomenys, kuriais grindžiama I. J. kaltė, yra tapatūs. Teismai atmetė gynybos prašymus apklausti V. T., iš kompiuterio paėmusį duomenis apie asmeninį I. J. gyvenimą. Šį procesinį pažeidimą, pasak kasatorių, patvirtina tai, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas Kauno apylinkės teismo IT specialistas patvirtino, kad norint gauti „Skype“ programos išrašus, būtina pagalbinė programa, todėl teismai nepagrįstai ignoravo gynybos prašymą išsiaiškinti, kokią programą naudojo duomenis iš kompiuterio paėmęs asmuo, iš kur ją gavo ir ar ji teisėta.
Kasatoriai teigia, kad civilinio ieškovo atstovas T. M. teisme parodė, kad su savininku nusprendė nerodyti įtariamiems darbuotojams to, kas yra blogai, ir jiems nežinant juos stebėjo, kad pasitvirtintų įtarimai. Tai, pasak kasatorių, atitinka slapto sekimo, kaip baudžiamojo proceso veiksmo, kuris gali būti atliekamas tik griežta procesine tvarka, sampratą. Pagal teismų praktiką Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio garantija turi būti efektyviai ginama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015), todėl, pasak kasatorių, tokių duomenų pripažinimas įrodymu prieštarauja BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalims, o jų pagrindu priimtas apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai apkaltinamąjį nuosprendį grindė tuo, jog I. J. pažeidė su darbdaviu sudarytą 2009 m. balandžio 7 d. susitarimą dėl konfidencialumo, kurio 9 punkte reglamentuota, kad komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai. Byloje nustatyta, kad kasatorei nebuvo pateiktas sąrašas, kuriame būtų atskleisti klientai, bendradarbiaujantys ūkio subjektai ir tiekėjai, jų adresai ir telefonai, o įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių bei asmenų, turinčių teisę su tokiomis paslaptimis susipažinti, sąrašas.
Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorių, ignoravo kasacinio teismo praktiką, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl BK 211 straipsnio taikymo, privalo patikrinti, ar informacija, kuri buvo atskleista, atitinka komercinės paslapties požymius, t. y. ar turi tikrą ar potencialią komercinę vertę. Sprendžiant, ar konfidencialios informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti, vertintinos aplinkybės, kaip tokia informacija buvo apibūdinta, ar ją žinoję darbuotojai buvo informuoti apie tam tikrų duomenų išskirtinę komercinę (gamybinę) vertę, ar ši informacija nebuvo viešai prieinama. Formalus informacijos priskyrimas komercinių paslapčių sąrašui nereiškia, jog ši informacija yra komercinė paslaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAyLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-402-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-402-677/2015">2K-402-677/2015</a>). Apeliacinės instancijos teismas, įvardydamas informacijos pobūdį, jo nesiejo su konkrečiais laiškais, netyrė, kuriuose laiškuose, kokia informacija buvo atskleista, nesukonkretino tokios informacijos turinio, nenurodė išsamesnių argumentų, kurie pagrįstų šios informacijos komercinę vertę.
Kasatoriai mano, kad teismai netinkamai skaičiavo žalą, nes jokia aiški ir konkreti metodika nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardyta, nebuvo atskleisti tokios metodikos sukūrimo moksliniai pagrindai, šaltiniai, kuriuose tokia metodika būtų publikuota ar aprobuota. Teismas nuosprendyje pripažino, kad I. J. nusikalstamai veikė trumpiau, nei nurodyta kaltinamajame akte, o tai taip pat turi esminės reikšmės žalos skaičiavimui. Toks kaltinimo siaurinimas, pasak kasatorių, neabejotinai turėjo turėti esminės reikšmės žalos skaičiavimui, tačiau teismai to tinkamai neinterpretavo, tik nurodė, kad žalos skaičiavimui taiko metodiką, pasiūlytą ne kokio nors neutralaus, nesuinteresuoto bylos baigtimi specialisto ar eksperto, o paties civilinio ieškovo – UAB „EV P“.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinio teismo motyvas, jog žalos apskaičiavimo metodika buvo išsamiai aptarta ir aprašyta, tai patvirtina 2015 m. kovo 14 d. specialisto išvada ir specialisto P. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismo minima žalos apskaičiavimo metodika yra sukurta civilinio ieškovo. Tuo tarpu specialistas P. M. teismo posėdyje parodė, kad jam nebuvo užduota klausimo, kiek pajamų negavo „EV P“ arba „V“. Jis nurodė, kad kiekvieno krovinio atskirai sąnaudos nebuvo skaičiuojamos, kad Pelno mokesčio įstatyme nėra tokios sąvokos – ekspedicinis pelnas, kad pagal kiekvieną pervežimą ekspedicinio pelno apskaičiuoti neįmanoma. Pasak kasatoriaus, tiek metodikos neatskleidimo požiūriu, tiek ir netinkamos suinteresuoto bylos baigtimi asmens (civilinio ieškovo) parengtos metodikos pripažinimas tinkama yra itin reikšmingas, kadangi netinkamas žalos apskaičiavimas yra reikšmingas BK 211 straipsnio požiūriu, nes didelė žala yra privalomai įrodinėtinas šios nusikalstamos veikos požymis, kurio neįrodžius, negalimas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas.
Konfidencialios informacijos atskleidimas dažniausiai susijęs su netiesioginiais nuostoliais (sumažėjęs bendrovės konkurencingumas rinkoje, žala bendrovės įvaizdžiui, negautas pelnas), todėl įrodyti, kad bendrovė patyrė tam tikro dydžio nuostolį, yra gana sudėtinga. Taigi teismų praktika civilinėse bylose dėl nesąžiningos konkurencijos formuoja taisyklę, kad nuostolių dydis nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, pagal kurį grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>). Pasak kasatoriaus, teismai nesiėmė priemonių ištirti ir nustatyti, kokia yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius, t. y. kas tiksliai sudaro patirtos žalos dydį, o nenustačius tikrojo žalos dydžio, negalima teigti, jog tokia žala buvo didelė.
Kasatoriai teigia, kad pirminėje kaltinamojo akto versijoje buvo laikomasi nuostatos, jog žala padaryta ne tik I. J., bet ir kitų asmenų – R. E. M. ir M. M. veiksmais. Net ir išskyrus baudžiamąsias bylas, tokia pozicija iš esmės nesikeičia, kadangi, minėtų asmenų atžvilgiu yra tęsiamas baudžiamasis persekiojimas. Šie asmenys komunikavo su bendrovių klientais, todėl pagal kaltinimo versiją nėra įmanoma atskirti, kokią gi žalą konkrečiai padarė kurio nors iš tų asmenų veiksmai, o tai taip pat yra svarbu žalos skaičiavimo ir galimybės tinkamai gintis prasme. I. J. yra žinoma, kad M. M., lygiai kaip ir jai, yra inkriminuota žala, esą patirta iš komercinių santykių su bendrove „W“ (Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMDItOTE3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-102-917/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-102-917/2016">1-102-917/2016</a>). Ši aplinkybė yra reikšminga, nes tai gali reikšti dvigubą žalos ieškojimą, o kadangi baudžiamąja tvarka yra persekiojami trys asmenys, kaltinimas neišskiria, kurio gi konkrečiais veiksmais buvo daroma žala, ar tokie veiksmai galėjo būti bendri ir kaip tokiu atveju turėtų būti skaičiuojama žala, jeigu iš viso ji buvo patirta.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pradinėje kaltinamojo akto versijoje buvo du civiliniai ieškovai – UAB „V“ ir UAB „EV P“. Šios bendrovės yra tarpusavyje susijusios akcininkų ryšiais, todėl net ir UAB „V“ komercinių paslapčių perdavimas susijusiai bendrovei UAB „EV P“ ir atvirkščiai formaliai turėtų sudaryti nusikaltimo sudėtį. Pasak kasatorių, ekonominė veikla abiejose bendrovėse buvo derinama ir pelnas paskirstomas taip, kaip akcininkams atrodė geriau, dėl to vien tik pelno sumažėjimas vienoje iš bendrovių nėra pakankamas argumentas teigti, kad pelnas sumažėjo dėl I. J. veiksmų, nes taip galėjo atsitikti ir dėl kryptingos abiejų bendrovių verslo politikos, todėl turėjo būti aiškinamasi, ar tuo metu, kada pelnas vienoje iš bendrovių esą sumažėjo, kitoje susijusioje bendrovėje už atitinkamą atskaitinį laikotarpį pelnas nepadidėjo. Žalos skaičiavimo metodikos neatskleidimas ar netinkamos metodikos taikymas yra svarbi aplinkybė, galinti nulemti teisės į gynybą pažeidimą ar neteisėto nuosprendžio priėmimą, ypač kai kaltinamasis ar gynyba ginčija pačią metodiką, kurios pagrindu buvo teikiama specialisto išvada (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MC03ODgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-60-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-60-788/2015">2K-7-60-788/2015</a>).
Kasatoriai mano, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos išspręstas neteisingai; I. J. padaryta žala apskaičiuota tik iš negauto įmonės pelno atėmus pelno mokestį, t. y. neatėmus jokių kitų sąnaudų. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nustatant žalos dydį BK 211 straipsnio atveju būtina ištirti ir nustatyti, kokia yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus visas finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAyLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-402-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-402-677/2015">2K-402-677/2015</a>), o ne vienintelį „pelno mokestį“, kaip buvo padaryta šioje byloje.
Kasatorė mano, kad teismų motyvas, jog teismų praktikoje nėra konkrečios metodikos, kaip turėtų būti apskaičiuojama žala, be jokio pagrindo buvo netinkamai interpretuotas, tokią žalą preziumuojant kaip didelę, neskaičiuojant sąnaudų ir remiantis vien tik dviejų bendrovių buhalteriniais dokumentais įrodinėjamų pajamų už konkrečius laikotarpius skirtumu. Nevertinant krizinės situacijos rinkoje, negalėjo būti tinkamai sprendžiamas ir priežastinio ryšio tarp I. J. veiksmų ir neva patirtos civilinės žalos klausimas. Pažymėtina, kad visiškai nebuvo vertinamos skirtingos dviejų bendrovių ekonominės sąlygos, pradedant nuo sąnaudų rodiklių, baigiant pelningumo rodikliais, darbuotojų skaičiumi, turimais resursais ir kt.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino I. J. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 211 straipsnyje. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme esminių BPK pažeidimų padaryta nebuvo. Atmesdamas nuteistosios apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismas atsakė į visus esminius skundo argumentus.
Pasak prokuroro, kasatoriai teisūs, teigdami, kad paprastai bendrovės komercinių paslapčių apsaugos pažeidimų atvejais kompensuoti patirtą žalą taikoma civilinė atsakomybė. Tačiau šiuo atveju UAB „EV P“ pasirinko kitą savo pažeistų teisių gynimo būdą ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl I. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. I. J. veiksmuose nustatyti visi nusikaltimo, numatyto BK 211 straipsnyje, sudėties požymiai, todėl jai buvo pagrįstai taikyta ne drausminė ar civilinė, o baudžiamoji atsakomybė.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorių teiginiai, jog I. J. atskleista informacija nėra komercinė paslaptis, nes ji buvo prieinama viešai (ją galima buvo rasti internete), be to, UAB „EV P“ nebuvo sudarytas konkretus bendrovės paslapčių sąrašas ir nuteistoji su juo nebuvo supažindinta, yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji I. J. pasirašė susitarimą dėl konfidencialumo ir visiškos darbuotojo materialinės atsakomybės sutartį. Iš susitarimo dėl konfidencialumo 9 punkto matyti, kad komercinę paslaptį sudaro visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detales. Duomenų, kad I. J. būtų suteikta teisė atskleisti UAB „EV P“ komercinę paslaptį, byloje nenustatyta, todėl ji privalėjo šią informaciją saugoti ir jos neatskleisti, t. y. jai galiojo teisės aktuose numatyta įprastinė komercinės paslapties saugojimo tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, pasak prokuroro, pagrįstai konstatavo, jog informacija apie UAB „EV P“ klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo kainas, ypač atsižvelgiant į tai, kad UAB „EV P“ yra tik tarpininkai, įmonei turi didelę komercinę vertę, nes, I. J. atskleidus informaciją apie esamus įmonės klientus, vykdomus pervežimus, jų kainas ir pan., įmonė negavo pajamų, todėl patyrė nuosmukį. Įsipareigojimas neatskleisti nurodytos informacijos, nuobaudų skyrimo už jos atskleidimą ir susipažinimo su ja tvarkos buvo įtvirtintos su darbuotojais pasirašomais susitarimais dėl konfidencialumo ir tai patvirtina, jog UAB „EV P“ ėmėsi protingų priemonių informacijai apsaugoti.
Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai, jog nesant teismo nutarties, „Skype“ duomenų gavimas yra neteisėtas, nes darbdavys neturi teisės rinkti ir kontroliuoti informacijos apie privatų darbuotojų gyvenimą, yra nepagrįsti. Darbdavys gali turėti teisėtą interesą imtis darbuotojų kontrolės, siekdamas apsaugoti savo verslo interesus, gerinti paslaugų kokybę, darbuotojų darbo našumą ir efektyvumą. Darbdavys turi teisę žinoti, kokiam tikslui yra naudojamos darbo priemonės, ir nustatęs, kad darbuotojas darbui skirtą kompiuterį darbo metu naudoja savo asmeniniais tikslais, priešingais darbdavio interesams, darbdavio pateiktas darbuotojo pokalbių „Skype“ išrašas negali būti laikomas gautas neteisėtai ar netinkamu įrodymu, nes abi darbo sutarties pusės turi tam tikras teises ir pareigas.
Prokuroras teigia, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad I. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę žalą UAB „EV Prekyba“. Iš bylos medžiagos matyti, jog žalos apskaičiavimo metodika buvo išsamiai aptarta ir aprašyta, tai patvirtina 2015 m. kovo 14 d. specialisto išvada Nr. 5-2/48, 2015 m. rugpjūčio 1 d. civilinio ieškovo „EV P“ pateiktas raštas su priedais, kuriame atskleista negauto pelno apskaičiavimo metodika, specialisto P. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai bei liudytojo V. V. parodymai. Atsižvelgiant į tai, teismai civilinio ieškovo pateiktą žalos apskaičiavimo metodiką pagrįstai pripažino iš esmės teisinga ir ja vadovavosi. Byloje įrodyta, kad tarp nuteistosios I. J. veiksmų ir UAB „EV P“ patirtos didelės turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kad civilinio ieškovo patirtą žalą lėmė būtent neteisėti nuteistosios I. J. veiksmai perdavus UAB „EV P“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją konkuruojančiai įmonei UAB „A“. Prokuroras teigia, kad šioje byloje civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas teisingai.
Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo teiginiai, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai – netinkamai surašytas kaltinamasis aktas bei pažeisti BPK 8 straipsnio reikalavimai, nes ne visi byloje esantys įrodymai buvo išversti į lietuvių kalbą, yra nepagrįsti, nes kaltinamasis aktas atitinka visus BPK 219 straipsnio reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad „Skype“ pokalbių vertimai yra pateikti 2014 m. spalio 20 d. paaiškinime dėl programoje „Skype“ panaudotų žodžių vertimo į lietuvių kalbą.
Nuteistosios I. J. ir jos gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, byla dėl esminių BPK pažeidimų perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 211 straipsnį taikymas galimas, kai yra nustatomi visi šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai, įskaitant privalomus objektyviuosius požymius: veiką – komercine paslaptimi laikomos informacijos atskleidimą, padarinius – didelės turtinės žalos nukentėjusiam atsiradimą, priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusios didelės turtinės žalos. Tinkamai nenustačius bet kurio iš šių požymių, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas yra negalimas. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad didelės žalos požymis nagrinėjamoje byloje nustatytas nesilaikant teismų praktikoje suformuluotų taisyklių.
Sprendžiant klausimus dėl komercinės paslapties sąvokos, dėl atskleidžiant komercinę paslaptį padarytos žalos dydžio bet kurioje teisenoje (t. y. taikant drausminę, civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę) paprastai turi būti vadovaujamasi tais pačiais kriterijais. Išsamiausia praktika šiais klausimais yra suformuota kasacine tvarka nagrinėjant civilines bylas (naujausias kasacinės praktikos pavyzdys – 2016 m. vasario 5 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>). Teismų praktikoje civilinėse bylose nurodyta, kad žala nustatoma apskaičiuojant dėl komercinės paslapties atskleidimo patirtus nuostolius. Tais atvejais, kai nuostolių atsiradimas grindžiamas negautu pelnu, nuostolių dydis turi būti nustatomas vadovaujantis grynojo pelno kriterijumi, o ne vertinant tipinės veiklos pelną. Grynasis pelnas turi būti suprantamas kaip gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAyLTY3Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-402-677/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-402-677/2015">2K-402-677/2015</a> padaryta išvada, kad grynojo pelno kriterijus taikytinas nustatant padarytos turtinės žalos dydį ir baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjami kaltinimai dėl BK 211 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo.
Nagrinėjamoje byloje šio reikalavimo nesilaikyta. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendyje apie grynojo pelno kriterijų iš viso neužsimenama. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, aktuali teismų praktika yra minima, teigiant, jog žala nagrinėjamoje byloje nustatyta skaičiuojant grynąjį pelną, tačiau šis apeliacinės instancijos teismo teiginys jokiais teisiniais argumentais nepagrįstas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimų aprašomosiose dalyse, darant išvadas dėl nuteistosios veiksmais padarytos turtinės žalos dydžio, nepasisakoma apie finansines veiklos sąnaudų, ypatingųjų praradimų, mokesčių, išskyrus pelno mokestį, reikšmę apskaičiuojant padarytą žalą.
Nagrinėjamoje byloje padaryta išvada, kad nuteistosios veiksmais UAB „EV P“ buvo padaryta turtinė žala, kurios dydis nustatytas iš civilinio ieškovo UAB „EV P“ 2015 m. kovo 17 d. civiliniame ieškinyje nurodytos 41 803 Eur (144 337,64 Lt) sumos minusavus 15 procentų pelno mokestį. Civiliniame ieškinyje 41 803 Eur suma įvardyta kaip UAB „EV P“ negautas ekspedicinis pelnas. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „EV P“, įrodinėdama patirtos žalos dydį, Kauno apylinkės prokuratūrai pateikė pelno apskaičiavimo metodiką. Pirmosios instancijos teismas šia metodika rėmėsi, konstatuodamas, kad didelės turtinės žalos požymis yra tinkamai nustatytas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią metodiką pripažino iš esmės teisinga. Abiejų instancijų teismai taip pat rėmėsi 2014 m. balandžio 25 d. specialisto P. M. išvada Nr. 5-2/71, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „A“ už specialistui pateiktoje užduotyje nurodytų pervežimų atlikimą apskaitė 813348,86 Lt. Pažymėtina, kad iš kasacine tvarka apskųstuose sprendimuose atliktos civilinio ieškovo pateiktos metodikos, specialisto išvados, specialisto paaiškinimų, kitų duomenų analizės negalima daryti išvados, kad nustatant UAB „EV P“ patirtą turtinę žalą iš tikrųjų būtų atsižvelgta į finansines veiklos sąnaudas, praradimus ar kitas apskaičiuojant grynąjį pelną svarbias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas niekaip neatsakė į apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad nuteistajai I. J. yra inkriminuota ta pati žala, UAB „EV P“ patirta iš komercinių santykių su bendrove „W“ praradimo, kuri yra inkriminuota ir kitoje baudžiamojoje byloje kaltinamam M. M., žalą patyrusiu subjektu nurodant UAB „V“. Šis apeliacinio skundo argumentas negali būti laikomas neesminiu, į kurį remdamasis EŽTT jurisprudencija bei kasacine praktika apeliacinės instancijos teismas gali neatsakinėti. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-1934-917/2015 priimtos Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nutarties perduoti baudžiamąją bylą, kurioje M. M., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 211 straipsnyje, nagrinėti teisiamajame posėdyje, turinio matyti, kad M. M. pareikštuose kaltinamuose nurodytos bendrovei „W“ UAB „A“ suteiktų pervežimo paslaugų datos ir už paslaugos suteikimą gautos pinigų sumos iš dalies sutampa su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nuosprendyje nurodytomis pervežimo paslaugų bendrovei „W“ suteikimo datomis ir gautomis sumomis. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka liko nepaneigti gynybos argumentai, jog tos pačios žalos padarymas yra inkriminuotas skirtingiems asmenims skirtingose bylose, vienoje byloje teigiant, kad žalą patyrė UAB „EV P“ dėl I. J. veiksmų, o kitoje UAB „V“ – dėl M. M. veiksmų. Šios aplinkybės taip pat yra pagrindas daryti išvadą, kad dėl nuteistosios veiksmų patirtos UAB „EV P“ turtinės žalos dydis nėra nustatytas tinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nenustatydamas BK 211 straipsnio dispozicijoje numatyto didelės turtinės žalos požymio, neišdėstydamas motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo motyvų, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnių pažeidimus. Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, teismo padarytos klaidos turi būti ištaisytos, iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
BPK 386 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla iš naujo nagrinėjama bendra tvarka. BPK 386 straipsnio 2 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, todėl teisėjų kolegija, perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako, nes apeliaciniame skunde keliami klausimai gali būti sprendžiami iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Eligijus Gladutis
Gintaras Goda
