Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-746/2016
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00869-2015-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.3;
3.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rimos Ažubalytės, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko Sigito Urbono prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimu D. B. (D. B.) pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį nubaustas 30 Eur dydžio bauda, o teisena pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jam nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto Valerijaus Jurgelevičiaus (Valerij Jurgelevič) apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. vasario 25 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko Sigito Urbono prašymas priimtas ir D. B. administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
4. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes nepagrįstai Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A-5693/15(01) (toliau – ir specialisto išvada Nr. T-A-5693/15(01)) įvertino kaip įrodymą.
4.1.1. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 punkte nurodyta, kad vairuotojai neblaivumui nustatyti į sveikatos priežiūros įstaigą turi būti pristatomi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo. Pareiškėjas pažymi, kad nors Taisyklėse nenustatytas terminas, per kurį asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens priežiūros įstaigą, pareiškėjo nuomone, šis laiko tarpas turi būti realus ir protingas. Tuo tarpu D. B., anot pareiškėjo, į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi parėjus beveik dviem valandoms dvidešimt keturioms minutėms po pirmojo jo blaivumo patikrinimo – 23.45 val., nors nuo Baltosios Vokės, kur D. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, iki Vilniaus priklausomybės ligų centro yra 33 km, o vidutinis kelionės laikas – trisdešimt viena minutė. Dėl to, pasak pareiškėjo, nesuprantama, kodėl D. B. į sveikatos priežiūros įstaigą dėl neblaivumo patikrinimo kreipėsi praėjus beveik dviem valandoms dvidešimt keturioms minutėms po pirmojo jo blaivumo patikrinimo. Taigi, pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad pakartotinio D. B. patikrinimo alkotesteriu, atlikto 23.45 val., taip pat jo kraujo, paimto panašiu laiku, tyrimo rezultatai negalėjo turėti įrodomosios vertės ir būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Kartu pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti, todėl medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008).
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovas advokatas Nikolajus Voinovas (Nikolaj Voinov) prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko S. Urbono prašymą atmesti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodo, kad dėl iš esmės skirtingų tyrimų duomenų apie jo atstovaujamojo neblaivumo laipsnį Šalčininkų rajono apylinkės teismas, siekdamas pašalinti šiuos prieštaravimus, 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Teismo psichiatrinės ekspertizės 2015 m. spalio 13 d. aktu nustatyta, kad tarp D. B. pirminių alkoholio matuoklio parodymų, atliktų alkotesteriu 2015 m. liepos 18 d. 21.15 val. (21.21 val.), dėl jo neblaivumo ir kraujo tyrimo, atliktų 2015 m. liepos 18 d. 23.45 val., yra esminių prieštaravimų ir konstatuota, kad 2015 m. liepos 18 d., apie 21.15 val. (21.21 val.), D. B. girtumo laipsnis negalėjo būti didesnis nei 0,4 promilės. Dėl to, administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovo teigimu, nenustačius jo atstovaujamojo veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo požymių, Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo nutraukė pagrįstai.
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko S. Urbono prašymas atmestinas.
7. Esminis pareiškėjo prašymo argumentas yra tas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią administracinio teisės pažeidimo bylą, jo nuomone, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes nepagrįstai specialisto išvadą Nr. T-A-5693/15(01) įvertino kaip įrodymą. Pareiškėjo tvirtinimu, D. B. į sveikatos priežiūros įstaigą dėl neblaivumo patikrinimo kreipėsi praėjus beveik dviem valandoms dvidešimt keturioms minutėms po pirmojo jo neblaivumo patikrinimo, todėl pakartotinio jo patikrinimo alkotesteriu, atlikto 23.45 val., taip pat jo kraujo, paimto panašiu laiku, tyrimo rezultatai negalėjo turėti įrodomosios vertės ir būti vertinami kaip patikimi įrodymai. Taigi, nors pareiškėjas prašyme tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 256 straipsnio 1 dalies, 257 straipsnio nuostatas.
7.1. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Taigi šio pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas (girtumas).
7.1.1. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog asmuo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad asmuo, vairuodamas transporto priemonę, buvo neblaivus ir yra nustatytas konkretus, abejonių nekeliantis jo neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT39-2014). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo metu nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.
7.1.2. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (1–3 dalys). Organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis).
7.1.3. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo atmetimas savaime ATPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
7.2. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą paprastai atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 27 punktą asmuo, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 27 punkte nenustatytas terminas, per kurį asmuo turėtų kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl vien ta aplinkybė, kad asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo, savaime nepaneigia medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Be to, pabrėžtina, kad teismų praktikoje konstatuota, jog asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar per tam tikrą laiką iš asmens organizmo galėjo pasišalinti atitinkamas alkoholio kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013, 2AT-39-2014). Taigi teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio.
7.3. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad: policijos pareigūnai D. B. neblaivumą alkotesteriu patikrino 2015 m. liepos 18 d., apie 21.21 val., ir jam buvo nustatytas 0,75 promilės girtumo laipsnis; D. B., nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo; 2015 m. liepos 18 d. 23.45 val. sveikatos priežiūros įstaigoje atlikus D. B. patikrinimą alkotesteriu, tyrimo rezultatas buvo 0,00 promilės, o kraujyje etilo alkoholio nerasta; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1150 konstatuota, kad D. B. yra blaivus; Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2015 m. liepos 20 d. išvadoje Nr. T-A-5693/15(01) konstatuota, kad D. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta.
7.3.1. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti nurodytus prieštaravimus, paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2015 m. spalio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-147/2015, atsižvelgus į tai, kad D. B. policijos pareigūnams prieš atliekant jo blaivumo patikrinimą alkotesteriu teigė vairuodamas išgėręs kelis gurkšnius alaus, tačiau policijos pareigūnai nepasidomėjo, prieš kiek laiko jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus ir neatkreipė dėmesio į tai, todėl D. B. neblaivumo patikrą alkotesteriu atliko nesilaikydami jo naudojimo instrukcijos nurodymo, kad tuo atveju, jei tiriamas asmuo prieš pat alkotestavimą buvo pavartojęs keletą gurkšnių alaus ar energetinio gėrimo, patartina palaukti 15 minučių ir tik tada atlikti patikrą, be to, nepatikrino bendros D. B. būklės pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą metodiką, taip pat į tai, kad D. B. medicininė apžiūra buvo atlikta tinkamai, kad suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val., konstatuota, kad 2015 m. liepos 18 d., apie 21.15 val. (21.21 val.), D. B. girtumo laipsnis negalėjo būti didesnis nei 0,4 promilės.
7.3.2. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė neturintis pagrindo abejoti minėto teismo psichiatrijos ekspertizės akto teisingumu ir teisėtumu, juolab kad jame pateiktos išvados yra pagrįstos specialių žinių taikymu, ir motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, „pagrįstai sprendė, jog D. B. veiksmuose nenustatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių“, ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio pažeidimo jam nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kartu apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai, tačiau šioje byloje institucija nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ir kurių pagrindu būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog D. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus; institucija net nemini 2015 m. spalio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-147/2015, kuriame padarytos išvados sprendžiant D. B. kaltę turi esminę reikšmę, taip „kartu ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai“.
8. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl D. B. atsakomybės pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ATPK 256 straipsnio 1 dalies, 257 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko Sigito Urbono prašymą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Aurelijus Gutauskas
Jonas Prapiestis
