Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-54-648/2016

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02527-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2;

2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. atstovo advokato Žygimanto Rutkausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą Z. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimu Z. M. nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda, 130 straipsnio 1 dalį – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Z. M. nubausta už tai, kad 2015 m. rugsėjo 15 d., apie 13.11 val., vairuodama automobilį „Citroen Xsara Picasso“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodama atbuline eiga, kliudė kitą stovėjusį automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantį T. P., ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Taip ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 219.1 punktų reikalavimus.

2. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi Z. M. apeliacinis skundo netenkintas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. sausio 25 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. atstovo advokato Žygimanto Rutkausko prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. atstovas advokatas Ž. Rutkauskas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo bei Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties dalis dėl Z. M. nubaudimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti arba panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; likusią nutarimo dalį (dėl Z. M. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį) palikti galioti nepakeistą.

Pareiškėjas teigia, kad teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie lėmė neteisėtų bei nepagrįstų sprendimų priėmimą, nukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

4.1. Pareiškėjas teigia, kad, remiantis teisme ištirtais įrodymais, nėra jokio pagrindo kategoriškai teigti, jog Z. M., suprasdama, kad sukėlė eismo įvykį (manevruodama kliudė „Audi“ automobilį), sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Z. M. kalta dėl abiejų administracinių teisės pažeidimų, iš esmės rėmėsi subjektyviais liudytojo D. S. parodymais, jog Z. M. turėjo justi susidūrimą, nes automobilis „Audi“ net sujudėjo ir buvo girdėti garsas, be to, ji po susidūrimo net kelias sekundes pastovėjo ir tik po to nuvažiavo. Tačiau, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad nėra matomų automobilio „Citroen Xsara Picasso“ apgadinimų (po įvykio užfiksuotas tik nuo bamperio nubrauktas purvas), o automobiliui „Audi“ nubraukti dažai, nei bamperis, nei sparnas neįlenkti. Be to, Z. M. automobilyje veikė radijas, dėl to ji jokio garso negirdėjo; manevruodama atbuline eiga ji turėjo perjungti pavarą, įsitikinti, kad į priekį važiuoti saugu, ir tik tada pradėti važiuoti, tai ir užtruko keletą sekundžių. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, nurodė vienintelį skundo netenkinimo motyvą, kad abiejų automobilių apgadinimai yra pakankamai žymūs ir pažeidėja negalėjo nepajusti automobilių kontakto. Pareiškėjo manymu, tokie apeliacinės instancijos teismo motyvai paremti prielaidomis, juo labiau kad iš bylos įrodymų matyti, jog automobiliai buvo tik apibraižyti, automobilio „Citroen Xsara Picasso“ įbrėžimas toks nedidelis, jog sunku jį net įžiūrėti, o automobilio „Audi“ įbrėžti dažai. Svarbu yra tai, kad Z. M. važiavo atbuline eiga, nedideliu greičiu, automobilių kontaktas įvyko jai stabdant automobilį (kuris prieš sustodamas sujuda), tai dar labiau apsunkino jos galimybę pajusti susidūrimo momentą, be to, ji yra vyresnio amžiaus (67 metų), atsargi ir rūpestinga vairuotoja, todėl automobilio manevravimui sugaišta daugiau laiko.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tik paskelbė byloje esančius policijos pareigūnų N. K. ir J. G. tarnybinius pranešimus, tačiau šių asmenų neapklausė, t. y. bylą išnagrinėjo neišsamiai. Tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad, maždaug po valandos po įvykio pareigūnams atvykus į Z. M. namus, ši teigė nepajutusi, jog kliudė kitą automobilį, o jos automobilis buvo rastas paliktas stovintis gatvėje (nors jos privačiame name yra garažas), t. y. po eismo įvykio ji savo automobilio neslėpė.

Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė. Tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kad Z. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdama išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, juo labiau kad iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, jog po įvykio ji netrukus buvo rasta savo namuose blaivi, neslėpė automobilio, kuris draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas. Nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio Z. M. nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

4.2. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Z. M. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas kitas automobilis, ji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jos padarytų KET pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, nukentėjusiąja ir jos interesams atstovaujančia draudimo kompanija (kompensavo padarytą žalą regreso tvarka), jos atsakomybę lengvina tai, kad ji tuo metu buvo 67 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), senatvės pensininkė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jos vairavimo stažas labai didelis, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jai paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda.

5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas atsiliepimu nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. atstovo advokato Ž. Rutkausko prašymu.

Atsiliepime nurodoma, kad skundžiami pirmosios instancijos teismo nutarimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, priimti atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl šių sprendimų naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. M. atstovo advokato Žygimanto Rutkausko prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo

7. Pareiškėjas, neginčydamas teismų sprendimo dėl Z. M. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teigia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ji tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), kad subjektyvusis šio pažeidimo požymis – kaltė – nustatytas remiantis subjektyviais liudytojo D. S. parodymais, išsamiai neištyrus visų bylos aplinkybių, teisme neapklausus policijos pareigūnų, kurie neužilgo po įvykio bendravo su pažeidiėja.

Šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys bylos aplinkybėms ir teismų sprendimų turiniui.

7.1. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina byloje priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarimus ar nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme, ir yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ATPK 30221 straipsnio 13 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-15-2012, 2AT-2-2013).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Pagal KET 222 punktą (2014 m. spalio 3 d. redakcija), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

7.2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bei įvertinęs pažeidėjos Z. M. ir liudytojo D. S. paaiškinimus, duotus po eismo įvykio, ir teisme duotus parodymus, nukentėjusiosios T. P. paaiškinimą, policijos pareigūnų N. K. ir J. G. tarnybinius pranešimus, eismo įvykio vietos schemą, abiejų apgadintų automobilių nuotraukas, nustatė, kad Z. M., vairuodama automobilį „Citroen Xsara Picasso“ ir manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodama atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, kairės pusės galiniu buferiu (bamperiu) kliudė už jos stovėjusį automobilį „Audi“, apgadino abu automobilius ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl netinkamo liudytojo D. S. parodymų vertinimo: liudytojas tiesiogiai stebėjo eismo įvykį, apie kurį informavo nukentėjusiąją, savo paaiškinimus, duotus po įvykio, patvirtino ir teismo posėdyje, nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis liudytojas nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog, Z. M. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į stovintį nukentėjusiosios automobilį, šis sujudėjo ir pasigirdo trenksmas, po atsitrenkimo pastovėjusi kelias sekundes ji nuvažiavo, nors liudytojas, išlipęs iš automobilio, mosavo rankomis, bandydamas atkreipti jos dėmesį. Teismas, įvertinęs eismo įvykio aplinkybes ir abiejų automobilių apgadinimo pobūdį – pažeidėjos automobilio galinio bamperio kairėje pusėje nustatytas įbrėžimas, apgadintas nukentėjusiosios automobilio dešinės pusės priekinis sparnas ir bamperis – motyvuotai atmetė Z. M. tvirtinimą, kad nejuto, kaip vairuojamu automobiliu kliudė kitą automobilį, taigi nesuprato padariusi eismo įvykį. Be to, neužilgo po eismo įvykio policijos pareigūnams atlikus Z. M. automobilio „Citroen Xsara Picasso“ apžiūrą ant jo galinio bamperio kairės pusės rastas įbrėžimas, bamperio kairė pusė buvo šviežiai nuvalyta, o kita dalis – purvina. Šie duomenys taip pat leido teismams spręsti apie pažeidėjos kaltę dėl minėto pažeidimo. Tai, kad, pasak Z. M., jos automobilyje grojo radijas, ji važiavo atbuline eiga, nedideliu greičiu, automobilių kontaktas įvyko jai stabdant automobilį, nepaneigia minėtais bylos įrodymais pripažinto fakto, kad ji turėjo justi ir juto, kaip savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą automobilį. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų, todėl pareiškėjo argumentai, kad Z. M. nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, po įvykio automobilio neslėpė, o paliko gatvėje prie savo namų, jis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas, ji nebuvo girta ir pan., t. y. neturėjo jokio tikslo neteisėtai pasišalinti, nepaneigia teismo išvados dėl Z. M. kaltės tyčia pasišalinus iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

7.3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Z. M. apeliacinį skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo ir įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai Z. M. pripažino kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų. Pažymėtina, kad savo apeliaciniame skunde Z. M. nesiskundė dėl neišsamaus bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme neapklausus policijos pareigūnų N. K. ir J. G., o tik nesutiko su byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu. Pagal ATPK 30210 straipsnio 2 dalį bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju teisėjas pagal bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus nematė pagrindo skirti žodinio bylos nagrinėjimo, todėl, neapklausęs minėtų pareigūnų, proceso normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimą, nepažeidė.

7.4. Darytina išvada, kad teismai, laikydamiesi ATPK 257 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus, Z. M. veikoje teisingai nustatė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyvųjį požymį – tyčią. Dėl prašyme nurodytų argumentų keisti teismų procesinių sprendimų nėra pagrindo.

Dėl paskirtos nuobaudos

8. Pareiškėjas teigia, kad Z. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda: eismo įvykio metu ji tik nežymiai apgadino kitą automobilį, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių, geranoriškai bendradarbiavo su policija, nukentėjusiąja ir jos interesams atstovaujančia draudimo kompanija, jos atsakomybę lengvina tai, kad ji įvykio metu buvo 67 metų, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio teisės pažeidimus padarė pirmą kartą.

8.1. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį (2014 m. spalio 16 d. įstatymo redakcija) pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Z. M. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, t. y. jai paskirtos minimalios šio straipsnio sankcijoje nustatytos pagrindinė ir papildoma nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, kurie savo pavojingumu iš esmės yra labai skirtingi, t. y. tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

8.2. Nors Z. M. paskirta minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta nuobauda, pagal nustatytas bylos aplinkybes ji neatitinka padaryto pažeidimo ir pažeidėjos asmenybės pavojingumo.

Nustatyta, kad Z. M. sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis (byloje nėra duomenų dėl padarytos materialinės žalos dydžio), pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes, atsakomybę lengvina tai, kad ji sulaukusi 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), yra senatvės pensininkė, nedirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2014 m. rugsėjo 3 d. nubausta pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį 100 Lt (28 Eur) bauda, kuri tą pačią dieną sumokėta) (b. l. 7), tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji pripažino savo kaltę (b. l. 29).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. Atsižvelgus į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir Z. M. asmenybę, yra pagrindas dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirtą baudą sumažinti bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo laikotarpį. Nors pareiškėjo prašyme prašoma administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį Z. M. nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje daroma išvada, jog Z. M. pagrįstai pripažinta kalta padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, procesas, vadovaujantis ATPK 30221 straipsnio 13 dalimi, ištaisius ATPK 301 straipsnio 1 dalies taikymo klaidą, gali būti užbaigtas negrąžinant bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį Z. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalį, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį Z. M. paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – iki šešių mėnesių.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę administracinę nuobaudą Z. M. paskirti 300 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Aldona Rakauskienė

Artūras Pažarskis