Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 2K-14-387/2024

Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00036-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.7; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.1.7.4.1; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. K. (D. K.) ir UAB „Ogeras“ gynėjos advokatės Svietlanos Baracevičienės, D. B. ir UAB „Viskas langams“ (buvusi UAB „Bikava“), kuriems byla nutraukta, gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (veika, susijusi su UAB „Dolidus“) laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su UAB „Dolidus“) laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (veika, susijusi su UAB „Ogeras“) laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su UAB „Ogeras“) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (veika, susijusi su UAB „Verslumas“) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su UAB „Verslumas“) laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie subendrintos griežčiausios bausmės iš dalies pridėtos paskirtos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 8 dalis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. K. sulaikymo laikas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. dvi paros.

UAB „Ogeras“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.

D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 8 dalis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. B. sulaikymo laikas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 2 d., t. y. dvi paros.

UAB „Viskas langams“ pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda; pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl valstybės biudžetui padarytos 1 997 960 Eur žalos tenkintas ir solidariai priteistas iš atsakovų E. P., D. K., D. B., UAB „Verslumas“, UAB „Ogeras“, UAB „Viskas langams“.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko:

panaikinta nuosprendžio dalis, o D. B., padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduotas R. B. atsakomybėn be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta;

panaikinta nuosprendžio dalis, o UAB „Viskas langams“, padariusi nusikalstamas veikas, nurodytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduota T. B. atsakomybėn be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla šiam juridiniam asmeniui nutraukta;

panaikinta nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio, šį klausimą išsprendžiant taip: Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl valstybės biudžetui padarytos žalos tenkintas iš dalies. Iš faktinių UAB „Dolidus“ direktorių D. K. ir E. P. solidariai priteista 810 712 Eur, iš UAB „Ogeras“ ir D. K. (UAB „Ogeras“ direktoriaus) subsidiariai priteista 26 363 Eur, iš UAB „Verslumas“ ir E. P. (UAB „Verslumas“ direktoriaus) bei D. K. (UAB „Verslumas“ faktinio direktoriaus) subsidiariai priteista 423 707 Eur, iš UAB „Viskas langams“ ir D. B. (UAB „Viskas langams“ direktoriaus) subsidiariai priteista 460 729,95 Eur valstybės biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. K. nuteistas:

1.1. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už tai, kad kartu su E. P., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Dolidus“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Taip D. K. kartu su E. P., veikdami kaip faktiniai UAB „Dolidus“ direktoriai, siekdami išvengti 472 931 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio bei 337 781 Eur sumos pelno mokesčio, iš viso 810 712 Eur sumos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Dolidus“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose);

1.2. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su E. P. tyčia apgaulingai tvarkė jų vadovaujamos UAB „Dolidus“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Dolidus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose);

1.3. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už tai, kad jis, UAB „Ogeras“ direktorius, siekdamas išvengti 21 293 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio ir 5070 Eur sumos pelno mokesčio, iš viso 26 363 Eur sumos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, pasinaudodamas UAB „Dolidus“ vardu ir rekvizitais, tyčia įrašė į UAB „Ogeras“ deklaracijas (PVM, metines pelno mokesčio) žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Ogeras“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose);

1.4. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia, padarydamas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1–2 dalių pažeidimus, apgaulingai tvarkė savo vadovaujamos UAB „Ogeras“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 18 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Ogeras“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose);

1.5. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už tai, kad kartu su E. P., siekdamas išvengti 247 227 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio bei 176 480 Eur sumos pelno mokesčio, iš viso 423 707 Eur sumos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Verslumas“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose);

1.6. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su E. P. vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „Dolidus“, naudojamam nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti, dėl to UAB „Ogeras“ ir UAB „Viskas langams“ išvengė mokesčių mokėjimo (PVM ir pelno) į valstybės biudžetą (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose).

2. UAB „Ogeras“ nuteista:

2.1. pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) už analogišką veiką, nurodytą šios nutarties 1.3 punkte, kaip ir D. K. (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose);

2.2. pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už analogišką veiką, nurodytą šios nutarties 1.4 punkte, kaip ir D. K. (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose).

3. D. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamas veikas, nurodytas:

3.1. BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) – už tai, kad, siekdamas išvengti 430 021 Eur sumos pridėtinės vertės mokesčio ir 30 708,95 Eur sumos pelno mokesčio, iš viso 460 729,95 Eur sumos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, pasinaudodamas UAB „Dolidus“ vardu ir rekvizitais, tyčia įrašė į UAB „Viskas langams“ deklaracijas (PVM, metines pelno mokesčio) aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Viskas langams“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose);

3.2. BK 222 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) – už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė jo vadovaujamos UAB „Viskas langams“ buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Viskas langams“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aprašytos pirmosios instancijos teismo bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose).

4. UAB „Viskas langams“ (ankstesnis ir nuosprendžiuose nurodomas šio juridinio asmens pavadinimas – UAB „Bikava“) atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamas veikas, nurodytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (veikos aprašytos analogiškai kaip ir D. B. šios nutarties 3.1 ir 3.2 punktuose).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo:

5.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria D. K. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 203 straipsnio 2 dalį, o UAB „Ogeras“ nuteista pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) bei pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), yra teisėta ir pagrįsta. Tačiau, atsižvelgdamas į gynybos pateiktus dokumentus ir specialistės J. K. paaiškinimus apeliacinės instancijos teismo posėdyje dėl jų, apeliacinės instancijos teismas iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino kaltinimo nuteistajam D. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir UAB „Ogeras“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 29 d. iki 2012 m. birželio 18 d. D. K. ir UAB „Ogeras“ neišsaugojo trijų UAB „Ogeras“ PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų bendrovei „Viskas langams“, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis pakeista dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 3 punktas). Dėl šių inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių pašalinimo kaltinimų D. K. ir UAB „Ogeras“ faktinės aplinkybės nėra keičiamos iš esmės skirtingomis, dėl šio pakeitimo nuteistųjų procesinė padėtis nesunkėja, taip pat neatsiranda pagrindas perkvalifikuoti šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

5.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Jagnieškienė ir partneriai“ konsultacinėje išvadoje nurodytus duomenis, taip pat išklausęs šią išvadą surašiusios specialistės N. J. bei 2018 m. kovo 21 d. specialisto išvadą surašiusios specialistės R. K. paaiškinimus, padarė išvadą, kad nustatant 2014–2016 m. laikotarpiu UAB „Viskas langams“ nedeklaruoto ir nesumokėto pelno mokesčio dydį reikia vadovautis 2022 m. rugsėjo 22 d. apskaitos ir finansų ekspertizės akte Nr. 11-2844 (20) nurodomu pelno mokesčio dydžiu – 30 708,95 Eur (vietoj kaltinime nurodyto 307 157 Eur dydžio), atitinkamai ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis pakeista dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Dėl šių įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybių pakeitimo kaltinimo D. B. ir nuteistajai UAB „Ogeras“ faktinės aplinkybės nebuvo keičiamos iš esmės skirtingomis, keičiamas tik pelno mokesčio ir visos į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėtų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumos dydis, dėl šio pakeitimo D. B. ir UAB „Viskas langams“ procesinė padėtis švelnėja, tačiau dėl to neatsiranda pagrindas perkvalifikuoti šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

5.3. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 40 straipsnio) ir neteisingai paskirtos bausmės buvo pakeista ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl BK 40 straipsnio nuostatų D. B. ir UAB „Viskas langams“ netaikymo (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Apeliacinės instancijos teismas iš naujo įvertino galimybę D. B. ir UAB „Viskas langams“ taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir, atsižvelgdamas į nuosprendžio 108–109, 111–112 punktuose išdėstytas aplinkybes, atleido D. B. ir UAB „Viskas langams“ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamąją bylą jiems nutraukė (BK 40 straipsnis).

5.4. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) civilinį ieškinį dėl 1 997 960 Eur žalos, padarytos valstybės biudžetui priteisiant šią sumą solidariai iš atsakovų E. P., D. K., D. B., UAB „Verslumas“, UAB „Ogeras“, UAB „Viskas langams“, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, o tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai asmenims buvo pateikti dėl skirtingų nusikalstamų veikų, o šių veikų pasekmės ir padarytos žalos dydžiai taip pat yra skirtingi, todėl bendras (solidarus) visų asmenų, dėl kurių priimtas skundžiamas nuosprendis, padarytos žalos atlyginimas nėra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs konkretų kiekvieno iš atsakovų veiksmais padarytos žalos dydį, taip pat įvertinęs tai, kad UAB „Viskas langams“ ir D. B. jiems pateiktuose kaltinimuose nurodytu laikotarpiu siekė išvengti mažesnės pelno mokesčio sumos sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, nei buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, iš dalies tenkino VMI pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės biudžetui padarytos žalos ir valstybės biudžetui priteisė iš faktinių UAB „Dolidus“ direktorių D. K. ir E. P. solidariai 810 712 Eur, iš UAB „Ogeras“ ir D. K. subsidiariai 26 363 Eur, iš UAB „Verslumas“ ir E. P. bei D. K. subsidiariai priteistina 423 707 Eur; iš UAB „Viskas langams“ ir D. B. subsidiariai priteistina 460 729,95 Eur.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistojo D. K. gynėja advokatė S. Baracevičienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžių dalį dėl D. K. nuteisimo ir jį išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. Teismų nuosprendžiai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo bei esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Teismai netinkamai kvalifikavo nuteistojo D. K. veiksmus, netinkamai ir nepagrįstai inkriminavo jam bendrą veikimą su E. P. vadovaujant UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“, dėl to netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, nes buvo šališki ir vadovavosi prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su D. K. ir E. P. bendrininkavimu.

6.2. Pažymėtina, kad nei D. K., nei E. P. nebuvo taikytas bendrininkavimo institutas (BK 26 straipsnio 1 dalis), dėl to teismai netikrino BK 203 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties, t. y. netikrino D. K. tyčios daryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, taip pat abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo.

6.3. Teismų išvada, kad D. K. ir E. P. veikė bendrai, prieštarauja nuteistojo E. P. 2019 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams (44 t., b. l. 24), taip pat 2018 m. gruodžio 6 d. teisiamojo posėdžio metu duotiems analogiškiems D. B. parodymams (42 t., b. l. 180). Teismai nepagrįstai pirmenybę skyrė liudytojo įmonės „Petecki Sp. z o. o.“ (toliau – „Petecki“) vadybininko S. I. (S. I.) parodymams, kad jis manė, jog D. K. buvo UAB „Dolidus“ direktorius, nes darė užsakymus. Teismai atsisakė apklausti teisme liudytoją įmonės „Petecki“ direktorių W. B. (W. B.), šis pagal teisinės pagalbos prašymą Lenkijoje buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (32 t., b. l. 137–138) ir parodė, kad ryšiai su bendrove „Dolidus“ buvo palaikomi per D. K., kurį jiems pristatė E. (pavardės neatsimena), E. bendrovės registracijos dokumentuose buvo nurodyta kaip šios bendrovės atstovė ir būtent ji įgaliojo D. K. palaikyti su jais ryšius, t. y. teikti užsakymus, gauti ir pasirašyti dokumentus.

6.4. Dėl teismų šališkumo nebuvo analizuota ir vertinta, ar D. K. vykdė UAB „Dolidus“, UAB „Verslumas“ ir UAB „Viskas langams“ vadovui būdingas funkcijas ir ar pagrįstai šioje byloje kriminalizuojamas D. K. atstovavimas bendrovei pagal įgaliojimą ir verslo santykių palaikymas.

6.5. Teismai nenustatė nė vieno fakto, kad D. K. būtų davęs valingus nurodymus UAB „Dolidus“, UAB „Verslumas“, UAB „Viskas langams“ buhalterijai ir oficialiam bendrovės direktoriui, kad organizuotų šių bendrovių veiklą.

6.6. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog UAB „Dolidus“, UAB „Ogeras“, UAB „Viskas langams“, UAB „Verslumas“ nevykdė jokios realios veiklos.

6.7. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 72 punkte nurodyta, kad kai D. K. vadovavo UAB „Dolidus“, bendrovė buvo naudojama neteisėtai juridinių asmenų UAB „Ogeras“ ir UAB „Viskas langams“ veiklai nuslėpti. Tokia teismo išvada kelia abejonių, nes D. K. nebuvo nuteistas už tai, kad naudojo UAB „Dolidus“ UAB „Bikava“ veiklai nuslėpti, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje D. K. nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme, nekonkretizuojant juridinio asmens.

6.8. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 72 punkte taip pat nurodyta, esą nustatyta, kad D. K. kartu su E. P. faktiškai vadovavo juridiniam asmeniui – UAB „Dolidus“, tačiau kokiu būdu tai buvo nustatyta, teismas nepasisako ir nenurodo, kokiais įrodymais pagrindžia šį teiginį.

6.9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje „Dėl E. P. ir D. K. veiksmų jų vadovaujamų juridinių asmenų“ aklai nukopijavo iš prokurorės V. P. baigiamosios kalbos dalį teksto (44 t., b. l. 98–99) ir punktą dėl rašytinių įrodymų, gautų iš Lenkijos Respublikos 73 segtuvuose, nors šių segtuvų ir juose esančių dokumentų apžiūra teisme tiriant įrodymus nebuvo atlikta. Šią aplinkybę patvirtina 2020 m. spalio 9 d. apeliacinės instancijos teisme vykusio posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad prokurorė V. Pužauskienė patvirtina, jog advokatės minimi kratos metu paimti ir kiti buhalterinės apskaitos dokumentai saugomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, tai yra nurodyta kvite Nr. 2. Prokurorė įsipareigojo pateikti dokumentus teismui, bet pateikus apeliaciniam teismui paaiškėjo, kad jie nėra išversti iš lenkų kalbos į lietuvių kalbą ir nebuvo apžiūrėti, todėl advokatė prašė nelaikyti šių dokumentų įrodymais. Vien ta aplinkybė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme dokumentai, kurių pagrindu buvo nuteisti UAB „Ogeras“ ir jos direktorius D. K., nebuvo tirti, leidžia teigti, kad teismai šališkai nagrinėjo šią bylą ir nebuvo suinteresuoti nešališkai išnagrinėti aktualias bylos aplinkybes, taip šiurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole, kai buvo apžiūrėti Lenkijos įmonės „Petecki“ dokumentai, išrašyti UAB „Dolidus“, nėra nuorodos, kad šie dokumentai surašyti lenkų kalba, apžiūros metu vertėjas nedalyvavo, dokumentai nenuskenuoti, yra tik įrašas: „Dokumentai susegti į segtuvą, viso 196 lapai“ (11 t., b. l. 1–6). Be to, teismai vadovavosi specialistų išvadomis dėl UAB „Dolidus“, UAB „Ogeras“, UAB „Verslumas“ ūkinės veiklos, surašytomis tik pagal suvestines, neatlikus pirminių buhalterinių dokumentų apžiūros, nes jie nebuvo išversti į valstybinę kalbą ir pateikti specialistams. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai teikdavo specialistams tik jų versiją patvirtinančius dokumentus, formulavo tik kaltinamojo pobūdžio užduočių klausimus, dėl to specialisto išvados yra pagrįstos prielaidomis. Be to, specialisto išvadoje dėl UAB „Ogeras“ veikos nėra nustatyta, kad bendrovė disponavo į apskaitą neįtrauktais pinigais, įgijo turto, viršijančio savo deklaruotas pajamas. Byloje nėra nustatytų fiktyvių sandorių, todėl specialistė nepaaiškino, kokio buhalterinės apskaitos reglamentuojančio teisės akto pagrindu UAB „Dolidus“ prekes ji priskyrė prie UAB „Ogeras“ prekių ir nepripažino šių prekių pačios UAB „Dolidus“ prekėmis. Pažymėtina ir tai, kad šiais įrodymais buvo pagrįstos ne tik specialistų išvados dėl UAB „Dolidus“, UAB „Ogeras“, UAB „Verslumas“ ūkinės veiklos, pagrindžiančios, kokio dydžio žala buvo padaryta valstybei, bet ir Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys.

6.10. Nuteistasis D. K. kategoriškai nesutinka, kad buvo faktinis UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“ direktorius ir atitinkamai kad padarė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Šių bendrovių vadovas buvo tik E. P., kuris šios faktinės aplinkybės neginčija.

6.11. Pagal teismų praktiką, BK 220 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos vykdymu laikytini ne tik fiziniai veiksmai, įrašant neteisingus duomenis į deklaracijas ir pateikiant jas įgaliotai valstybės institucijai, bet ir vadovaujamas pareigas einančių asmenų atitinkamų sprendimų taip veikti priėmimas, tačiau šioje byloje apeliacinis teismas nenustatė ir neanalizavo faktų, patvirtinančių, kad D. K. būtų priėmęs tokį sprendimą ir būtų jį paviešinęs UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“ buhalterijai ir direktoriams. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į rašysenos ekspertizę (27 t., b. l. 11–18), pagal kurią nenustatyta, kad D. K. būtų pasirašęs bendrovės „Dolidus“ dokumentus, nėra pateiktos darbo sutartys, kurias taip pat būtų sudaręs D. K. su UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“ darbuotojais, todėl apeliacinio teismo 52 punkte išdėstytas pasisakymas yra deklaratyvus ir neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

6.12. Nesutinkant su D. K. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl veikų, susijusių su UAB „Ogeras“, pažymėtina, kad nors D. K. ir yra šios bendrovės vadovas, tačiau byloje nėra pagrindo spręsti, kad jis neįtraukė į šios bendrovės buhalterinę apskaitą UAB „Dolidus“ vardu išrašytų laikotarpio nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. 48 PVM sąskaitų faktūrų ir 14 pinigų priėmimo kvitų, nes byloje nėra įrodymų, kad pagal šiuos dokumentus prekes būtų gavusi UAB „Ogeras“, kad tos prekės buvo parduotos UAB „Ogeras“ vardu ir kad šie pinigai buvo panaudoti bendrovės interesams. Nesant tokių įrodymų, šios nusikalstamos veikos lieka neįrodytos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nėra konstatavęs, kad byloje minimi pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai) būtų buvę suklastoti, nėra duomenų, kad buvo suklastoti UAB „Ogeras“ buhalterinės apskaitos registrai, todėl visi išrašyti UAB „Dolidus“ vardu dokumentai turi juridinę galią, jie turi būti įtraukti į apskaitą šios bendrovės buhalterijoje, kaip to reikalaujama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12, 13 straipsniuose. Būtent dėl šių įstatymu įtvirtintų reikalavimų kiti ūkio subjektai, tarp jų ir UAB „Ogeras“, neturėjo teisės įtraukti į savo buhalterinę apskaitą UAB „Dolidus“ priklausančių dokumentų, todėl D. K., kaip UAB „Ogeras“ vadovas, nereikalavo įtraukti svetimų dokumentų į bendrovės „Ogeras“ apskaitą. Taigi jo ir UAB „Ogeras“ veikloje nėra nusikalstomos veikos. Pažymėtina, kad UAB „Dolidus“ nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, todėl visi šios įmonės vardu sudaryti prekių tiekimo bei pinigų mokėjimo dokumentai buvo priskirti kitiems ūkio subjektams, nesant Buhalterinės apskaitos įstatymo pagrindo.

7. Kasaciniu skundu nuteistosios UAB „Ogeras“ gynėja advokatė S. Baracevičienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžių dalį dėl UAB „Ogeras“ nuteisimo ir ją išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti. Kasatorė skunde nurodo:

7.1. Nagrinėdami šią bylą, teismai netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 3, 4 dalis.

7.2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, esą už netinkamai tvarkytą UAB „Dolidus“ apskaitą turi atsakyti nuteistieji fizinis asmuo D. K., kuris buvo faktinis šios bendrovės vadovas, ir UAB „Ogeras“, yra ydinga, nes šiurkščiai pažeidžia baudžiamosios atsakomybės taikymo principus ir pagrindus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Dolidus“ apskritai nėra patraukta baudžiamojon atsakomybėn, šiai bendrovei nėra taikytos mokestinių prievolių procedūros, taip pat šioje baudžiamojoje byloje UAB „Dolidus“ nėra įtraukta byloje nei kaip civilinė ieškovė, nei kaip civilinė atsakovė, jos procesinės teisės nebuvo ginamos ar atstovaujamos, nors, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalies 10 punkto, 66 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teismų praktiką, tiek UAB „Dolidus“, tiek UAB „Ogeras“ yra savarankiški Lietuvos ūkio subjektai, jų teisės ir pareigos dėl mokestinių prievolių yra vienodos. Todėl pirmiau nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada – atsakymas į apeliacinio skundo klausimą, kodėl už UAB „Dolidus“ netinkamai tvarkytą savo apskaitą privalo atsakyti UAB „Ogeras“, o ne pati UAB „Dolidus“, nėra pagrįsta.

7.3. Pažymėtina, kad visų kaltinimų šioje byloje pagrindas yra Lenkijos įmonės „Petecki“ UAB „Dolidus“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, kurie pagal Lietuvos įstatymus turi juridinę galią ir turi būti įtraukti į UAB „Dolidus“ buhalterinę apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 ir 13 straipsniai). Laikydamasi įstatymų, UAB „Ogeras“ neįtraukė svetimų pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų į savo buhalterinę apskaitą, nes neturėjo tam pagrindo, kadangi neturėjo nieko bendro su šiais dokumentais. Taigi bendrovės veikloje nėra nusikalstamos veikos, ji laikėsi įstatymus atitinkančio elgesio, todėl UAB „Ogeras“ veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstami.

7.4. D. K. nuteistas už tai, kad jis neva veikė UAB „Dolidus“ naudai, turėdamas išankstinį tikslą slėpti šios bendrovės vykdomą veiklą – PVC gaminių ir jų priedų prekybą – ir jos vardu nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Taigi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme valstybės kaltintojas neįrodinėjo, kad UAB „Dolidus“ neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą valstybės institucijoms buvo pateikiami UAB „Ogeras“ naudai ar interesais. Nuteistasis D. K. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad UAB „Ogeras“ dirbo skaidriai, laikydamasi visų įstatymų; kitas nuteistasis E. P. taip pat nėra nurodęs, kad UAB „Dolidus“ neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą valstybės institucijoms buvo pateikiami UAB „Ogeras“ naudai ar dėl šio juridinio asmens interesų. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021).

7.5. Apeliacinės instancijos teismas prieštarauja pats sau, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto UAB „Ogeras“ nuteisimo teiginiu, kad nors UAB „Dolidus“, kaip juridinis asmuo, nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už su šiuo juridiniu asmeniu susijusius BK 220 straipsnio l dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti fiziniai asmenys – šios įmonės faktiniai direktoriai D. K. ir E. P.. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo, ar UAB „Ogeras“ veikla nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). UAB „Ogeras“ buvo nuteista už tai, kad pas fizinį asmenį D. K. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje buvo rastos UAB „Dolidus“ vardu išrašytos laikotarpio nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. 48 PVM sąskaitos faktūros ir 14 pinigų priėmimo kvitų. Jokių kitų epizodų laiko atžvilgiu UAB „Ogeras“ neinkriminuojama. Kokiu būdu šios rastos PVM sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai tapo įrodymu būtent dėl UAB „Ogeras“ nusikalstamos veikos, neaišku. Tam, kad vieno juridinio asmens įgytos prekės taptų kito juridinio asmens prekėmis, jas reikėjo arba nupirkti (tam reikia tam tikrų buhalterinių ūkinių operacijų), arba pavogti, nes tada jokie buhalteriniai dokumentai nėra forminami. Pažymėtina, kad byloje nebuvo įrodinėjama, jog UAB „Ogeras“ laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. gegužės 21 d. disponavo prekėmis pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras, ir tokių įrodymų byloje nėra. Kita vertus, nėra logiški ir D. K., kaip UAB „Ogeras“ direktoriaus, veiksmai, nes, pagal kaltinimo logiką, tam, kad nebūtų atsakomybės jo vadovaujamai UAB „Ogeras“, nusikalstamai veikai vykdyti buvo pasinaudota kita įmone – UAB „Dolidus“.

7.6. UAB „Ogeras“ nuteisimas pagal BK 222 straipsnio l dalį yra išvestinis iš nusikalstamos veikos, nurodytos BK 220 straipsnio l dalyje. Nors apeliacinės instancijos teismas pašalino nuosprendžiu besidubliuojančius kaltinimus dėl apgaulingai tvarkomos apskaitos, bet taip ir nenurodė įrodymų, kad UAB „Ogeras“ pardavinėjo svetimas prekes (langus) laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. birželio 18 d. ir gavo už tai 122 689,24 Eur pajamų. Nesant objektyvių įrodymų dėl nusikalstamos veikos buvimo, apeliacinės instancijos teismas turėjo visas abejones traktuoti nuteistojo naudai (lot. in dubio pro reo), tačiau nutarė vadovautis prielaidomis, taip patvirtindamas savo šališkumą.

7.7. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų bei 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė apeliaciniam teismui išsamiai ir nešališkai pagal UAB „Ogeras“ apeliacinį skundą išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. 2020 m. spalio 9 d. teismo posėdžio protokolu užfiksuota, kad prokurorė V. Pužauskienė patvirtina, jog kratos metu paimti ir kiti buhalterinės apskaitos dokumentai yra saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, tai yra nurodyta kvite Nr. 2. Prokurorė įsipareigojo pateikti dokumentus teismui, bet vėliau paaiškėjo, kad jie nėra išversti ir nebuvo apžiūrėti teisme. Vien ta aplinkybė, kad teisme dokumentai, kurių pagrindu buvo nuteisti UAB „Ogeras“ ir jos direktorius D. K., nebuvo tirti, leidžia teigti, kad teismas šališkai nagrinėjo šią bylą ir nebuvo suinteresuotas nešališkai išnagrinėti aktualias bylos aplinkybes.

7.8. Taip pat apeliacinio proceso metu nebuvo paneigta, kad teikdamas specialistui užduotį vyr. tyrėjas neigiamai nuteikė specialistę, nurodydamas, kad UAB „Ogeras“ direktorius D. K. pats savarankiškai arba per UAB „Viskas langams“ direktorių D. B. iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „Petecki“ perka plastikinius langus bei jų priedus, tačiau plastikinių langų įsigijimo neįtraukia į UAB „Ogeras“ buhalterinę apskaitą. D. K., siekdamas nuslėpti bendrovės „Ogeras“ vykdomą veiklą, įmonės „Petecki“ atstovams nurodydavo išrašyti PVM sąskaitas faktūras UAB „Dolidus“ arba UAB „Verslumas“ vardu. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu specialistė J. K. pareiškė, kad, atsižvelgiant į visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, yra apskaičiuota, jog UAB „Ogeras“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą 2016 m. lapkričio 30 d. kratos metu D. K. gyvenamojoje vietoje rastų ir paimtų dokumentų. Į advokatės klausimą, kaip įmonė turi įtraukti į savo apskaitą kito juridinio ūkio dokumentus, specialistė atsakė, kad tai konsultacinis klausimas. Į advokatės klausimą, kur yra įrodymai, kad UAB „Ogeras“ pardavė prekes, specialistė atsakė, kad klausimas skirtas ne specialistei, o išvadas ji daro iš visų pateiktų dokumentų. Į advokatės klausimą, ar įmonė disponavo į apskaitą neįtrauktais pinigais, specialistė atsakė, kad jai toks klausimas nebuvo užduotas. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialistės išvadas, neabejojo jų pagrįstumu ir nurodė, kad specialistė rėmėsi liudytojo R. S. parodymais. Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 8 d. liudytojo apklausos protokole (31 t., b. l. 152–153) liudytojas R. S. parodė, jog UAB „Dolidus“ įsidarbino 2013 m. vasarą. Jis nedavė jokių parodymų apie sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, todėl jo parodymai negalėjo būti įrodymas dėl UAB „Ogeras“ nuslėptų pajamų arba apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nuo 2012 m. vasario 22 d. iki 2012 m. gegužės 21 d.

7.9. Pirmosios instancijos teismo proceso metu nuteistosios atstovei advokatei nebuvo suteikta galimybė pasakyti baigiamąją kalbą, leista pasakyti tik paskutinį žodį. Taip teismai formaliai vertino juridinio asmens UAB „Ogeras“ teisę į gynybą, menkino jo atstovą kaip visavertį proceso dalyvį.

7.10. Teismai tenkino civilinį ieškinį, paremtą tik spėliojimais apie neva padarytą nusikalstamą veiką, todėl jis turėtų būti atmestas.

8. Kasaciniu skundu D. B. ir UAB „Viskas langams“, kuriems byla nutraukta, gynėjas ir atstovas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 11 d. nuosprendžio dalį dėl iš UAB „Viskas langams“ ir D. B. subsidiariai priteisto 460 729,95 Eur Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio ir baudžiamosios bylos dalį dėl ieškinio dydžio nustatymo perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes išvadas padarė nesiėmęs visų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio.

8.2. Apeliaciniu skundu tiek D. B. gynėjas, tiek UAB „Viskas langams“ įgaliotas atstovas iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl į įmonės apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimo masto ir dėl to atsiradusių civilinių ieškinių dėl valstybei nesumokėtų mokesčių dydžio.

8.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė du esminius proceso įstatymo pažeidimus vertindamas eksperto išvadas. Pirmasis pažeidimas: neišsamiai išnagrinėjus apeliacinius skundus, UAB „Viskas langams“ nedeklaruoto ir nesumokėto PVM dydis skundžiamame nuosprendyje apskaičiuotas preziumuojant, kad visa produkcija, įgyta pagal kaltinime D. B. ir UAB „Viskas langams“ nurodytas PVM sąskaitas, buvo panaudota UAB „Viskas langams“ veikloje (jei aptariama produkcija UAB „Viskas langams“ veikloje nepanaudota bendrovės veikloje, UAB „Viskas langams“ Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų nepažeidė).

8.4. Aplinkybė, kurios įmonės veikloje buvo panaudota pagal kaltinime D. B. ir UAB „Viskas langams“ nurodytas PVM sąskaitas gauta produkcija, skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuojama ir vertinama. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje PVM sąskaitų, pagal kurias gauta produkcija, D. B. teigimu, nebuvo panaudota UAB „Viskas langams“ veikloje, inkriminavimas D. B. bei UAB „Viskas langams“ grindžiamas D. B. ir kitų įmonių atstovų telefoniniais pokalbiais. Minėti pokalbiai patvirtina tik faktą, kad D. B. galėjo būti žinoma apie kai kurias jam inkriminuojamas PVM sąskaitas, pagal kurias gautos produkcijos panaudojimo UAB „Viskas langams“ veikloje D. B. nepripažino, tačiau ne tai, kad pagal jas gauta produkcija panaudota UAB „Viskas langams“ veikloje. Apeliacinės instancijos teismas netyrė visos D. B. ir UAB „Viskas langams“ inkriminuotos neįtrauktos į apskaitą produkcijos panaudojimo būtent UAB „Viskas langams“ veikloje. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme apklausta L. B., surašiusi ekspertizės aktą Nr. 11-2844(20), parodė, jog iš bylos medžiagos išplaukia, kad tie gaminiai galėjo būti užsakyti ir gauti ne tik UAB „Viskas langams“ vardu, bet ir kitų klientų vardu. Ekspertė neteigia, kad visa ta suma iš elektroninių laiškų turi priklausyti UAB „Viskas langams“, bet konkrečiai nustatyti, kiek priklausytų UAB „Viskas langams“, nėra galimybės. Minėti duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatyta, kuri produkcija, įgyta pagal kaltinime D. B. ir UAB „Viskas langams“ nurodytas PVM sąskaitas, panaudota UAB „Viskas langams“ veikloje. Apeliacinės instancijos teismas, netyręs ir nenustatęs esminės aplinkybės – į apskaitą neįtrauktos produkcijos panaudojimo UAB „Viskas langams“ veikloje, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nenustatė esminių faktinių bylos aplinkybių, kurios buvo ginčijamos apeliaciniais skundais, – į apskaitą neįtrauktos produkcijos panaudojimo įmonės veikloje masto, todėl padarė klaidingas išvadas dėl civilinio ieškinio, priteistino iš UAB „Viskas langams“, dydžio.

8.5. Antrasis pažeidimas: apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo paduotų apeliacinių skundų dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimo. Jei UAB „Viskas langams“ pagal inkriminuojamas PVM sąskaitas, gautas iš bendrovės „Petecki“, PVC gaminius, kurie turėjo būti įtraukti į UAB „Viskas langams“ apskaitą, pardavė, o pirkėjai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio reikalavimus pirkimo PVM sumokėjo į biudžetą, tai UAB „Viskas langams“ už tą pačią produkciją mokėti pardavimo PVM neturėtų. Skundžiamame nuosprendyje šie apeliacinio skundo argumentai taip pat liko neištirti. Apeliacinės instancijos teismo skirtos ekspertizės išvadose pažymėta, kad jeigu UAB „Trys ąžuolai“, A. B. ir D. P. buvo parduoti iš bendrovės „Petecki“ gauti PVC gaminiai, kurie turėjo būti įtraukti į UAB „Viskas langams“ apskaitą, ir šie pirkėjai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio reikalavimus pirkimo PVM sumokėjo į biudžetą, tai už šiuos gaminius (už tą pačią produkciją) UAB „Viskas langams“ mokėti pardavimo PVM neturėtų, tačiau teismas, net ir atlikęs įrodymų tyrimą, kaip liudytojus apklausęs asmenis, kitose bylose pripažintus kaltais ir sumokėjusius tos pačios produkcijos pirkimo PVM, dėl šios apeliacinio skundo argumentų dalies nepasisakė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kas savo ruožtu lėmė tai, kad dėl dalies produkcijos pardavimo PVM valstybei priteistas du kartus (tiek, kiek pirkimo PVM kitų teismų sprendimais jau buvo priteistas iš UAB „Trys ąžuolai“, A. B. ir D. P.), taip pažeistas ir non bis in idem principas.

8.6. Specialistė R. K., surašiusi 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. balandžio 18 d. specialisto išvadas dėl atitinkamai UAB „Viskas langams“ ir UAB „Dolidus“ ūkinės finansinės veiklos, apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 832 PVM sąskaitas faktūras priskyrė UAB „Viskas langams“ pagal liudytojų apklausos protokolus ir šios bendrovės kratos metu rastą el. paštą bei el. laiškus. Teismų praktikoje nurodoma, kad vertinant specialių žinių pagrindu pateiktus duomenis, kurie iš esmės grindžiami liudytojų parodymais, jų patikrinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-1073/2023). Minėto dėmesio, vertinant kaltinime D. B. ir UAB „Viskas langams“ nurodytas PVM sąskaitas, nustatant, kurios įmonės veikloje panaudota pagal šias PVM sąskaitas gauta produkcija, skundžiamame nuosprendyje pasigendama – apeliacinės instancijos teismas nepalygino šių parodymų su duomenimis apie prisijungimus prie elektroninio pašto paskyros [email protected] iš visiškai skirtingų įrenginių (IP adresų), neatliko savarankiškos elektroninio pašto apžiūros (minimas elektroninis paštas buvo prieinamas apeliacinių skundų nagrinėjimo metu ir prieinamas šiuo metu), taip apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidą dėl įrodymų turinio, atliko neišsamų įrodymų tyrimą, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8.7. D. B. ir UAB „Viskas langams“ gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodė penkiolika PVM sąskaitų, pagal kurias gautą produkciją UAB „Viskas langams“ pardavė ir šių prekių pardavimas buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą bei sumokėti visi reikiami (taip pat ir PVM) mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šias PVM sąskaitas, nurodė, kad šie duomenys neatitinka tikrovės, nes UAB „Viskas langams“ mokesčių nemokėjo, neparodė PVC gaminių, kuriuos pardavė, įgijimo. Apeliacinės instancijos teismas šias išvadas padarė nesiėmęs jokių priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir vertindamas įrodymus padarė klaidų dėl įrodymų turinio, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

8.8. Aplinkybė, kad UAB „Viskas langams“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė tam tikrų PVM sąskaitų (šios aplinkybės D. B., UAB „Viskas langams“ neginčija, net nurodo konkrečių PVM sąskaitų, kurios nebuvo įtrauktos į UAB „Viskas langams“ buhalterinę apskaitą, numerius), dėl to nesumokėjo dalies mokesčių, nepaneigia duomenų (įvertinant ir faktą, kad pateikta informacija apie prekių pirkėją, sąskaitos numerius, įtraukimą į apskaitą, sumokėtus mokesčius), kad apeliaciniuose skunduose nurodytos penkiolika PVM sąskaitų į UAB „Viskas langams“ buhalterinę apskaitą įtraukta ir visi reikiami mokesčiai sumokėti.

8.9. Išvadų, kad į UAB „Viskas langams“ buhalterinę apskaitą neįtrauktos būtent aptariamos PVM sąskaitos, patvirtinančių duomenų nenurodyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimuose. Apeliacinės instancijos teismas apie produkcijos nepardavimą sprendė iš to, kad tariamai nebuvo pateikti PVC gaminių įgijimo dokumentai. Akivaizdu, kad vertinti konkrečios produkcijos pardavimą pagal suminius produkcijos įgijimo duomenis, ignoruojant konkrečias pardavimo PVM sąskaitas faktūras, yra klaida dėl įrodymų turinio, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti produkcijos pardavimo įtraukimo į apskaitą klausimą, tačiau vertino parduotos produkcijos atsekamumo pirkimo dokumentuose klausimą. Ši fakto problema nėra reikšminga sprendžiant parduodamos produkcijos apskaitos teisingumą, todėl teismas padarė klaidą dėl įrodymų turinio.

8.10. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. B. ir UAB „Viskas langams“ gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, pagrindžiančius, jog D. B. nebuvo vienintelis elektroninio pašto paskyros [email protected] vartotojas, o UAB „Viskas langams“ nebuvo išskirtinė UAB „Dolidus“ produkcijos pirkėja, skundžiamame nuosprendyje su jais iš esmės sutiko. Nustačius, kad prie elektroninio pašto paskyros [email protected], iš kurios buvo pateikiami užsakymai įmonei „Petecki“, galėjo jungtis ir jungėsi ir kiti asmenys (ši faktinė aplinkybė skundžiamame nuosprendyje nekvestionuojama), ne tik D. B., tačiau šių asmenų neidentifikavus, jų neapklausus, neįvertinus jų galimai turimų bylai reikšmingų dokumentų, nenustačius, kuri pagal PVM sąskaitas, nurodytas kaltinime, gauta produkcija panaudota UAB „Viskas langams“ veikloje, teismo išvados dėl į apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimo masto grindžiamos prielaidomis, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K- 82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021). Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje nustatytomis įrodymų vertinimo esant abejonių taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021), todėl padarė klaidą dėl iš UAB „Viskas langams“ priteistinos atlyginti žalos masto.

8.11. Skundžiamame nuosprendyje D. B. ir UAB „Viskas langams“ nesumokėto PVM dydis grindžiamas prielaidomis, neišsamiu apeliacinio skundo išnagrinėjimu ir nepaneigia D. B. prisipažinimo, kad UAB „Viskas langams“ į buhalterinę apskaitą neįtraukė 251 164,02 Eur sumos PVM sąskaitų faktūrų, todėl PVM sudaro 52 744,44 Eur. Dėl to teigtina, kad skundžiamame nuosprendyje in dubio pro reo taisyklė, nustatant nuosprendyje D. B. ir UAB „Viskas langams“ mokėtiną PVM dydį, jį apskaičiuojant pagal visas šiems asmenims inkriminuojamas PVM sąskaitas, pažeista. Skundžiamame nuosprendyje sprendimas dėl D. B. ir UAB „Viskas langams“ inkriminuojamų PVM sąskaitų, nesumokėto PVM dydžio priimtas nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-2844(20) išvados skundžiamame nuosprendyje vertintos selektyviai, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio, vertinant, jog D. B. nebuvo vienintelis elektroninio pašto paskyros [email protected] vartotojas, o UAB „Viskas langams“ nebuvo išskirtinė UAB „Dolidus“ produkcijos pirkėja. Vertinant D. B. ir UAB „Viskas langams“ gynėjo apeliaciniuose skunduose nurodytas penkiolika PVM sąskaitų, pagal kurias gautą produkciją UAB „Viskas langams“ pardavė ir šių prekių pardavimas buvo įtrauktas į UAB „Viskas langams“ buhalterinę apskaitą, sumokėti visi reikiami (taip pat ir PVM) mokesčiai, padaryta klaidų dėl įrodymų turinio. Neišnagrinėta apeliacinių skundų dalis dėl PVM priteisimo antrą kartą (dėl tos dalies, kiek pirkimo PVM kitais teismo sprendimais jau buvo priteistas iš UAB „Trys ąžuolai“, A. B. ir D. P.). Taip padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai, kurie yra esminiai, nes lėmė neproporcingo ir neteisingo ieškinio priteisimą iš D. B. ir UAB „Viskas langams“ bei nepagrįstą valstybės praturtėjimą du kartus priteisiant PVM už tą pačią produkciją.

9. Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė V. Pužauskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė nurodo:

9.1. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to UAB „Ogeras“ ir D. K. buvo neteisėtai ir nepagrįstai nuteisti, o UAB „Viskas langams“ ir D. B. subsidiariai priteisto 460 729,95 Eur Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio dydis yra nepagrįstas. Didžiąją dalį kasaciniuose skunduose išdėstytų argumentų kasatoriai skiria įrodymų vertinimui, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

9.2. Priešingai negu teigia kasatoriai, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino kaltais D. K. padarius nusikaltimus, nurodytus BK 220 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), 222 straipsnio 1 dalyje (trys veikos) ir 203 straipsnio 2 dalyje, UAB „Ogeras“ padarius nusikaltimus, nurodytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, D. B. padarius nusikaltimus, nurodytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir UAB „Verslumas“ padarius nusikaltimus, nurodytus BK 20 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (D. B. ir UAB „Verslumas“ apeliacinės instancijos teisme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme dar kartą išanalizuota byloje surinktų įrodymų visuma, įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo, patikimumo, jų įrodomosios reikšmės ir konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus iš esmės vertino tinkamai.

9.3. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad surinktų įrodymų pakanka daryti vienareikšmei ir kategoriškai išvadai dėl D. K. ir UAB „Ogeras“ kaltumo padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus. Advokatės S. Baracevičienės kasacinio skundo argumentai yra lygiai tokie patys, kaip ir apeliacinio skundo, ir dėl šių argumentų išsamiai nuosprendyje yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas.

9.4. Advokatės motyvai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, grindžiant jį nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų nesilaikymu, netinkamu įrodymų (specialisto išvadų, nuteistųjų juridinių asmenų buhalterinių dokumentų, teisminio nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų ir pan.) vertinimu, skundžiamo nuosprendžio motyvacijos stoka, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (ikiteisminio dokumentų turinio perrašymu neatsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, neatsižvelgimu į dokumentus dėl juridinio asmens UAB „Bikava“ pavadinimo pakeitimo į UAB „Viskas langams“ ir kt.), taip pat nesudaro pagrindo spręsti pirmosios instancijos teismą buvus šališką. Apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasisakė, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, o nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017).

9.5. Advokatė kasaciniame skunde, kaip ir apeliaciniame, nurodo, kad jai, kaip UAB „Ogeras“ atstovei, buvo atimta teisė dalyvauti baigiamosiose kalbose motyvuojant, kad bendrovė yra kaltinamoji. Jai buvo suteikta tik galimybė pasakyti kaltinamojo paskutinį žodį, kuris nurodytas BPK 294 straipsnyje, o tai, anot advokatės, reikšmingai apribojo procesines teises nuteistosios atstovei. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo pastaba, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolais neaptikta duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius apie teismo neva išsakytą poziciją, jog UAB „Ogeras“ gynėja advokatė negali pasakyti baigiamosios kalbos, nes UAB „Ogeras“ yra kaltinamoji. Tokių duomenų nenurodyta ir kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išstudijavo ir aprašė pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolus, iš kurių matyti, kad teismo posėdyje prokurorė, nuteistųjų UAB „Bikava“ ir D. B. gynėjas advokatas G. Danėlius, civilinės ieškovės atstovas R. G., nuteistojo D. K. gynėjas advokatas G. Ruseckas, nuteistojo E. P. gynėjas advokatas V. V. pasakė baigiamąsias kalbas. Dėl to nebuvo pareikšta jokių atsikirtimų, pastabų. Pažymėtina, kad nors advokatė nurodo, jog apylinkės teismas neva nurodė, kad UAB „Ogeras“ yra kaltinamoji, todėl jos gynėja advokatė negali sakyti baigiamosios kalbos, tačiau nuteistosios UAB „Viskas langams“ gynėjas advokatas G. Danėlius baigiamąją kalbą pasakė, tokia galimybė jam buvo suteikta ir nebuvo apribota dėl to, kad nuteistoji UAB „Viskas langams“ tuo metu buvo kaltinamoji. Nėra duomenų, kad advokatei būtų buvę neleista pasakyti baigiamosios kalbos, iš protokolų matyti, kad advokatė išdėstė teismui savo poziciją dėl įrodymų tyrimo rezultatų, pateikė savo samprotavimus ir vertinimą dėl kaltinimo teisingumo ir pagrįstumo.

9.6. Advokatė kasaciniame skunde nurodo, kad UAB „Ogeras“ veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstami, tačiau apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir konstatavo, kad ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei nurodo advokatė, šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų, nurodė konkrečius vertinimo motyvus, apylinkės teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo iš esmės pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra. Šią skundžiamo nuosprendžio dalį teismas pagrindė ne prielaidomis ir (ar) selektyviai parinktais įrodymais, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir patikrintų bylos duomenų visuma. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje teismas būtų nukrypęs nuo teismų praktikos, ir advokatės argumentai nepaneigia pagrįstų teismų padarytų išvadų ir negali būti pagrindas išteisinti D. K. ir UAB „Ogeras“ dėl minėtų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, o D. K. yra UAB „Ogeras“ vadovas (direktorius), dalis jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo padaryta šio juridinio asmens naudai.

9.7. Advokatės S. Baracevičienės kasacinio skundo argumentai dėl UAB „Dolidus“ nepatraukimo baudžiamojon atsakomybėn neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi ši įmonė buvo naudojama nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. tai buvo fiktyvus juridinis asmuo, o D. K., be kitų nusikalstamų veikų, nuteistas ir pagal BK 203 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju svarbu paminėti tai, kad nors UAB „Dolidus“ kaip juridinis asmuo nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, tačiau už su šiuo juridiniu asmeniu susijusius BK 220 straipsnio l dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nurodytus nusikalstamus veiksmus baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti fiziniai asmenys – šios įmonės faktiniai direktoriai D. K. ir E. P..

9.8. Atmestinas ir kitas kasacinio skundo argumentas, kad D. K. ir E. P. nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas ir kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog D. K. ir E. P. buvo faktiniai UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“ direktoriai. Nors D. K. teigia, jog jį ir E. P. siejo tik teisėti verslo santykiai ir jis niekaip nebuvo susijęs su UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“, o liudytojo S. I. nuomonė, kad D. K. buvo UAB „Dolidus“ direktorius, yra pagrįsta tik prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis, tačiau tokia nuteistojo D. K. versija jau buvo pateikta apylinkės teismui, šis teismas ją motyvuotai atmetė kaip gynybinę. Pasisakydami šiuo klausimu teismai pagrįstai konstatavo, kad D. K. ir E. P., kaip faktiniai UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“ direktoriai, neteisėtai veikė bendrai aptartais veiksmais, ir itin išsamiai aptarė tai patvirtinančius bylos įrodymus. Taip pat teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad iki 2016 m. D. K. ir E. P. buvo faktiniai UAB „Dolidus“ direktoriai, naudojo šią įmonę nusikalstamai veikai, o nuo 2016 m. D. K. veikė kaip faktinis direktorius kartu su oficialiu UAB „Verslumas“ direktoriumi E. P.. Šių asmenų nusikalstami veiksmai buvo analogiški ir bendri, tarpusavyje suderinti, jie juos atliko tyčia, todėl jie neabejotinai yra šių nusikalstamų veikų bendravykdžiai. Teismas BK 24, 25 straipsnių normas aiškino ir pritaikė tinkamai, pagrįstai nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius D. K. ir E. P. bendrininkavimo požymius. Priešingai nei nurodo kasatorė, kaltinimuose yra nurodyta, kad D. K. ir E. P. veikė kaip bendravykdžiai, ir jų bendri veiksmai išsamiai aprašyti kaltinimuose, aptarti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, todėl nepagrįsti kasatorės argumentai, kad D. K. ir E. P. nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas.

9.9. Atmestini ir advokatės kasacinio skundo argumentai, kuriais kritikuojama 2018 m. kovo 9 d. specialisto išvada dėl UAB „Ogeras“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vertinant specialisto išvadą kaip įrodymą, turi būti atsižvelgiama atitinkamai ne tik į specialisto nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-177-895/2018). Pagal teismų praktiką, išvados ekspertizės aktuose (specialisto išvadose) gali būti suformuluotos kaip kategoriškos, tikėtinos ar sąlyginės ir pan. Baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas ekspertizės aktu (specialisto išvada), kuriame padarytos tikėtinos išvados, nereiškia neleistinų įrodymų panaudojimo ir nerodo BPK pažeidimo. Teismo daromos išvados gali būti pagrindžiamos tokiu ekspertizės aktu (specialisto išvada), jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-507/2015, 2K-191-495/2020). Nė vienam teismui nekilo abejonių, kad ši 2018 m. kovo 9 d. specialisto išvada atitinka BPK 90 straipsnio reikalavimus. Nors šią specialisto išvadą surašiusi specialistė J. K., dėl kurios kompetencijos abejonių nekyla, nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, tačiau ji buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pateikė išsamius paaiškinimus dėl surašant specialisto išvadą naudotų tyrimo metodų, taip pat paaiškino, jog surašydama šią išvadą ji rėmėsi visa jai pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, šią medžiagą įvardijo, be kita ko, pateikė motyvuotus atsakymus į nuteistosios UAB „Ogeras“ gynėjos advokatės pateikiamus klausimus, nurodydama, kad jeigu byloje būtų pateikta visa UAB „Ogeras“ 2011–2012 m. buhalterinė apskaita, specialisto išvada nesikeistų, taip pat tai, kad UAB „Ogeras“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą kaip priedanga pasinaudojant UAB „Dolidus“ vardu išrašytų 48 PVM sąskaitų faktūrų ir jas realizavo už ne mažesnę, nei įsigijo, sumą (122 689 Eur). Ir nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistė J. K., susipažinusi su UAB „Ogeras“ gynėjos advokatės jai parodytomis kai kurių UAB „Ogeras“ buhalterinių dokumentų kopijomis, nurodė, kad keičiasi dalis jos išvados dėl tam tikrų konkrečių dokumentų neišsaugojimo, tačiau specialistė savo specialisto išvadą patvirtino ir nurodė, kad ji iš esmės nesikeičia. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugsėjo 22 d. apskaitos ir finansų ekspertizės akte Nr. 11-2844 (20) pasisakydama dėl UAB „Ogeras“ pardavimų be dokumentų ekspertė L. B. taip pat rėmėsi 2018 m. kovo 9 d. specialisto išvada, jokių minėtos specialisto išvados trūkumų nenustatė. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė L. B. taip pat nenurodė jokių 2018 m. kovo 9 d. specialisto išvados trūkumų, neatitikimų, nors akcentavo, kad atlikdama ekspertizės aktą vadovavosi visa jai pateikta šios baudžiamosios bylos medžiaga, dokumentais, atliko labai išsamų ekspertinį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio teisinio pagrindo netikėti 2018 m. kovo 9 d. specialisto išvada.

9.10. Nepagrįsti kasatorės argumentai, kad neišversti, neapžiūrėti, neištirti teisme dokumentai. Teismui pateikta visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga ir dokumentai. Dokumentai, gauti įvykdžius teisinės pagalbos prašymą iš Lenkijos Respublikos, yra išversti ir medžiaga įvertinta specialistų bei teismo. Šie dokumentai, perduoti 2018 m. sausio 18 d. perdavimo protokolu, 10 080 lapų (33 t., b. l. 197–199, priedas Nr. 2, 52 tomai), yra apžiūrėti, aprašyti 2018 m. vasario 1–6 d. apžiūros protokole ir išversti (32 t., b. l. 113, 115, 116, 156, 158–164, 185; 33 t., b. l. 16, 26). Specialistams bylos dokumentų turinys buvo aiškus ir suprantamas (teisme specialistė, atlikusi finansų ekspertizę, teismui tai patvirtino atsakydama į advokatės klausimą), įmonių buhalterinės apskaitos dokumentai, kiti daiktai, perduodant baudžiamąją bylą teismui, buvo palikti saugoti (dėl didelės apimties) FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose (40 t., b. l. 69), tačiau, esant proceso dalyvių prašymams juos ištirti, paskirti finansų ekspertizę, buvo pristatyti į apeliacinės instancijos teismą. Visa baudžiamosios bylos medžiaga pateikta teismui, teisme ištirta ir įvertinta.

9.11. D. B. ir UAB „Viskas langams“, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo skundo argumentai dėl non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką) pažeidimo atmestini. Kasatorius klaidingai ir subjektyviai interpretuoja šio principo taikymą, nepagrįstai bandydamas tam tikrą produkciją (šiuo atveju PVC gaminius, langus ir kt.) tapatinti su asmenų atsakomybe, be to, advokatas klaidingai aiškina Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio nuostatas, kurios visiškai neatitinka baudžiamojoje byloje nagrinėjamos situacijos. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio 1 dalį, turtą perduodančiam asmeniui prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM atsiranda tik tada, jei šio nuosavybės teisės objekto (o jeigu jis pasigamintas – jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (ar) paslaugų) pirkimo ir (ar) importo PVM ar jo dalis buvo jį perduodančio PVM mokėtojo įtraukti į PVM atskaitą. Advokatas skunde nurodo, kad pagal PVM sąskaitas gautus iš „Petecki“ PVC gaminius, kurie turėjo būti įtraukti į UAB „Viskas langams“ apskaitą, pardavė, o pirkėjai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnio reikalavimus pirkimo PVM sumokėjo į biudžetą, tai UAB „Viskas langams“ už tą pačią produkciją mokėti pardavimo PVM neturėtų. Nagrinėtoje baudžiamojoje byloje UAB „Viskas langams“ nei perkant, nei parduodant sąskaitų faktūrų neišrašė. Skunde minimi asmenys (įmonės) pirko be dokumentų ir pardavė be dokumentų, baudžiamosios bylos dėl jų atskirtos, asmenys nuteisti dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo, nesumokėto PVM pardavus produkciją, pirkimo PVM UAB „Viskas langams“ nemokėjo, jo nedeklaravo, nes nebuvo išrašytos sąskaitos faktūros. Kadangi UAB „Viskas langams“ apskaitos dokumentais nepagrindė langų pardavimo A. B. įmonei, D. P. (ne PVM mokėtojas) ir UAB „Trys ąžuolai“, tai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnis dėl prekių pirkimo iš UAB „Viskas langams“ netaikomas. Kasaciniame skunde minimas D. P., vykdęs individualią veiklą pagal verslo liudijimus, prekių įsigijimui pagrįsti panaudojo kitų ūkio subjektų surašytas PVM sąskaitas faktūras – UAB „SIP prekyba“, UAB „Senex“, UAB „Senukų prekybos centras“, Lenkijos įmonės „PPHU Artech A. M.“, ne buvusios UAB „Bikava“. UAB „Bikava“ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. nepagrindė apskaitos dokumentais prekių įsigijimo, pardavimo sandorių bei lėšų gavimo ir apmokėjimo UAB „Trys ąžuolai“. Nė vienas iš šių asmenų apskaitoje nenurodo, kad PVC gaminius pirko iš UAB „Viskas langams“. Tik tuo atveju, jeigu UAB „Viskas langams“ vardu būtų buvusios išrašomos pardavimo PVM sąskaitos faktūros A. B. įmonei, UAB „Trys ąžuolai“, PVM sąskaitose faktūrose taip pat turėjo būti nurodyta, kad taikomas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 96 straipsnis. D. P. tokios sąskaitos išvis negalėjo būti išrašomos, nes jis nebuvo PVM mokėtojas. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl PVM priteisimo iš asmenų kitose bylose nėra svarbi nagrinėjant žalos, padarytos nesumokėjus mokesčių valstybei, atlyginimo priteisimo klausimą šioje byloje. Nagrinėjamu atveju UAB „Viskas langams“ prekių tiekimas įmonei UAB „Trys ąžuolai“, D. P., A. B. įmonei ir šių asmenų prekių pardavimas tretiesiems asmenims yra dvi atskiros apmokestinamųjų sandorių grupės. Nors sandorių grandinę sudarė tos pačios prekės, kiekviename prekių pardavimo etape mokėtinas PVM vertinamas atskirai. Todėl tai, kad iš kitų asmenų priteistas PVM už į apskaitą neįtrauktų iš UAB „Viskas langams“ pirktų prekių pardavimą tretiesiems asmenims, niekaip nepaneigia UAB „Viskas langams“ prievolės sumokėti PVM už tų prekių pardavimą. Atsižvelgiant į tai, advokato argumentas, kad buvo pažeistas draudimo antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką principas, kad nepagrįstai UAB „Viskas langams“ apskaičiuotas PVM, atmestinas.

9.12. Nepagrįsti kasatoriaus argumentai dėl byloje nenustatyto į apskaitą neįtrauktos produkcijos panaudojimo įmonės veikloje masto, nes teismas išsamiai ištyrė surinktus duomenis, kurie patvirtina UAB „Viskas langams“ veiklos mastą, elektroninio pašto adresų [email protected] ir [email protected] priklausymą D. B., šio bendravimą su įmonės „Petecki“ atstovais, kitais asmenimis dėl langų atvežimo, montavimo, pinigų sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą ir su juo nesutikti nėra jokio teisinio pagrindo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistųjų D. K. ir UAB „Ogeras“ gynėjos advokatės S. Baracevičienės, D. B. ir UAB „Viskas langams“ (buvusi UAB „Bikava“), kuriems byla nutraukta, gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistųjų D. K. ir UAB „Ogeras“ gynėjos argumentų, susijusių su teismų padarytais BPK pažeidimais (įrodymų tyrimu ir vertinimu, teismų šališkumu, tinkamu bylos išnagrinėjimu apeliacine tvarka)

11. Nuteistųjų D. K. ir UAB „Ogeras“ gynėjos kasaciniuose skunduose nurodoma, kad teismai, būdami šališki, byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, skundžiamus nuosprendžius pagrindė prielaidomis, todėl buvo iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde (neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su D. K. ir E. P. bendrininkavimu), todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie argumentai nepagrįsti.

12. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-121-697/2020, 2K-193-648/2022, 2K-258-628/2023 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-246-689/2019, 2K-98-489/2020, 2K-34-648/2021 ir kt.). Taip pat tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-178-387/2022, 2K-61-648/2022, 2K-7-38-1073/2023, 2K-167-719/2023).

13. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų nuosprendžiuose po apeliacinės instancijos teismo padaryto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo teismų atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, neturi, o kasacinių skundų teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų prieštarauja skundžiamų nuosprendžių turiniui.

14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. K. vadovavo UAB „Dolidus“ (ir UAB „Verslumas“) ir bendrai veikė su kitu nuteistuoju E. P.. Tai, kad D. K. ir E. P. veikė bendrai kaip faktiniai UAB „Dolidus“ direktoriai ir buvo pasiskirstę funkcijomis – D. K. rūpinosi patalpų nuoma, susitarimais UAB „Dolidus“ vardu Lenkijos įmonėje „Petecki“, o E. P. tvarkė akcijų pardavimo klausimus, ieškojo asmenų, kurie galėtų būti fiktyviais UAB „Dolidus“ direktoriais, teismas konstatavo įvertinęs liudytojų S. I., Z. V., A. O., A. A., O. B., R. K., T. B., R. S., S. B. parodymus ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose užfiksuotus duomenis. Atitinkamai liudytojų L. Z., K. L., L. Ž. parodymais nustatyta, kad D. K. kartu su E. P. vadovavo ir vėliau vietoj UAB „Dolidus“ įkurtai naujai UAB „Verslumas“.

15. D. K. ir E. P. bendrininkavimas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, be kita ko, grindžiamas ir duomenimis, gautais apžiūrėjus 2016 m. lapkričio 30 d. kratos metu D. K. vadovaujamos UAB „Ogeras“ veiklos vykdymo vietoje ir E. P. gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus daiktus (nešiojamuosius kompiuterius, sisteminį bloką, standųjį diską, USB atmintinę „Petecki“), kuriuose užfiksuoti dokumentai, patvirtinantys tiek D. K. ir E. P. tarpusavio bendradarbiavimą, tiek jų tiesioginį ryšį su UAB „Dolidus“ ir šios įmonės prekybine veikla, taip pat duomenimis, gautais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės (pokalbių klausymosi) metu, kuriuose užfiksuota, kad D. K. su E. P. aptarinėja konkrečius užsakymus, atsiskaitymo su S. I. klausimus, susidariusias skolas, balansą ir pan. Visuma nustatytų nuosprendyje nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismui leido padaryti motyvuotą išvadą, kad nuteistųjų D. K. ir E. P. veiksmai buvo bendri, faktiškai vadovaujant UAB „Dolidus“, vėliau ir UAB „Verslumas“, ir kad šios bendrovės buvo naudojamos nusikalstamai veiklai. Šių bendrovių vardu buvo daromi užsakymai Lenkijos įmonei „Petecki“, iš pastarosios gautos prekės buvo realizuojamos jų pačių, taip pat UAB „Ogeras“ ir UAB „Viskas langams“ klientams, įsigijusiems prekių neoficialiai (be pirkimo dokumentų). Visos minimos bendrovės naudojosi bendru sandėliu prekėms, gautoms iš Lenkijos įmonės „Petecki“, laikyti, o šių bendrovių darbuotojai, klientai, užsakymų vežėjai tiek D. K., tiek E. P. žinojo (pažinojo) kaip UAB „Dolidus“ vadovus. Tuo tarpu D. K. ir E. P., siekdami išvengti atsakomybės už daromas nusikalstamas veikas, įdarbino fiktyvius (formalius) direktorius (A. A., A. O.). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų, pripažintų įrodymais, visuma atitinkamai leido teismams padaryti išvadas dėl D. K. ir UAB „Ogeras“ kaltumo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos pažeistos nebuvo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus ir atliko papildomą įrodymų tyrimą – išklausė specialistės J. K., surašiusios specialisto išvadą dėl UAB „Ogeras“, paaiškinimų ir atsakymų į gynybos keliamus klausimus, ištyrė nuteistųjų D. K. ir UAB „Ogeras“ gynėjos iš VĮ Registrų centro svetainės pateiktus duomenis, susijusius su UAB „Dolidus“. Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl D. K. ir UAB „Ogeras“ kaltumo padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat įvertino visus esminius bylos duomenis, įrodymų visumos pagrindu argumentuotai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. kad D. K. neabejotinai buvo vienas iš UAB „Dolidus“ faktinių vadovų. Skundžiamo nuosprendžio 42 punkte išdėstyti duomenys, kuriais grindžiamas D. K. nuteisimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir 203 straipsnio 2 dalį. Kaip vienu iš įrodymų apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir specialiomis žiniomis – 2018 m. balandžio 18 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-5-4313 dėl UAB „Dolidus“. Šių duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iki 2016 m. D. K. ir E. P., kartu veikdami kaip faktiniai UAB „Dolidus“ direktoriai, naudojo šią įmonę nusikalstamai veikai ir, siekdami išvengti 472 931 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 337 781 Eur pelno mokesčio, iš viso 810 712 Eur sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. tyčia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „Dolidus“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai; kad tyčia apgaulingai tvarkė jų vadovaujamos UAB „Dolidus“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Dolidus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; kad jie naudojo UAB „Dolidus“ bendrovių „Ogeras“ ir „Viskas langams“ vykdomai nusikalstamai, neteisėtai veiklai nuslėpti, dėl to UAB „Ogeras“ ir UAB „Bikava“ išvengė pridėtinės vertės ir pelno mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą; kad vėliau (2016 m.) UAB „Dolidus“ vardu vykdomus sandorius nuteistieji D. K. ir E. P. perkėlė UAB „Verslumas“ vardu. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pirmiau nurodytų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji D. K. ir E. P. buvo iš anksto sutarę vykdyti jiems inkriminuotas BK 203 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), 222 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) nurodytas nusikalstamas veikas, jie buvo faktiniai UAB „Dolidus“ ir UAB „Verslumas“ vadovai (direktoriai), jų nusikalstami veiksmai buvo analogiški ir bendri, tarpusavyje suderinti, jie šiuos veiksmus atliko tyčia, todėl jie neabejotinai yra šių nusikalstamų veikų bendravykdžiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šioms teismo išvadoms dėl nuteistųjų D. K. ir E. P. bendrininkavimo. Kartu laikytini nepagrįstais nuteistojo D. K. gynėjos kasaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su D. K. ir E. P. bendrininkavimu.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-296-942/2018, 2K-179-719/2022). Vien tik tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvių nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-697/2020, 2K-59-628/2023). Susipažinus su nuteistojo D. K. apeliaciniu skundu ir skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu matyti, kad į esminius argumentus dėl jo bendrininkavimo su nuteistuoju E. P. yra atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, ne formaliai, o savo išvadas motyvuodamas įrodymais pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms. Todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.

18. Atmestini ir kasatorės argumentai dėl teismų šališkumo. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-196-303/2022, 2K-249-942/2022, 2K-182-495/2023). Nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-251-1073/2018). Kasatorės tvirtinimas dėl teismų šališkumo visų pirma grindžiamas nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl bylos įrodymų vertinimo. Vien tai, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka kasatorės lūkesčių ar teismų padarytos išvados netenkina gynybos, savaime nereiškia nei teismo šališkumo, nei nuteistojo teisių į teisingą teismą pažeidimo.

19. Nuteistųjų gynėjos kasaciniuose skunduose pasisakant dėl teismų šališkumo akcentuojama aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme UAB „Ogeras“ atstovei advokatei S. Baracevičienei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti baigiamosiose kalbose (pasakyti baigiamąją kalbą), leista pasakyti tik paskutinį žodį. Pagal BPK 293 straipsnio 2 dalį, baigiamosios kalbos yra teisiamajame posėdyje dalyvaujančio byloje prokuroro, nukentėjusiojo arba jo atstovo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų, gynėjo arba gynėjo neturinčio kaltinamojo pasakytos kalbos. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad kaltinamosios UAB „Ogeras“ atstovė advokatė S. Baracevičienė, kaip ir UAB „Viskas langams“ atstovas advokatas G. Danėlius, turėjo teisę pasakyti baigiamąją kalbą. Iš 2019 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad UAB „Ogeras“ atstovė advokatė S. Baracevičienė (priešingai nei UAB „Viskas langams“ atstovas advokatas G. Danėlius) nesakė baigiamosios kalbos, tačiau dėl pareikštų kaltinimų nepagrįstumo, atskirų įrodymų vertinimo, civilinio ieškinio detaliai pasisakė suteikus paskutinį žodį kaltinamiesiems. Teisiamojo posėdžio protokole neužfiksuotas draudimas advokatei dalyvauti baigiamosiose kalbose, pastabų dėl šio protokolo byloje nepateikta. Taigi byloje nėra duomenų, kad advokatei nebūtų buvę leista pasakyti baigiamosios kalbos. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogiškus apeliacinio skundo argumentus, detaliai išanalizavo šio ir anksčiau vykusių teisiamųjų posėdžių protokolų turinį, iš jų matyti, kad teismas su visais kaltinamųjų gynėjais, tarp jų ir advokate S. Baracevičiene, derino prašymą skirti daugiau laiko pasiruošti baigiamosioms kalboms, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistosios UAB „Viskas langams“ gynėjas advokatas G. Danėlius baigiamąją kalbą pasakė, tokia galimybė jam buvo suteikta ir nebuvo apribota dėl to, kad UAB „Viskas langams“ tuo metu buvo kaltinamoji (būtent tokį draudimo dalyvauti baigiamosiose kalbose motyvą nurodo kasatorė). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad S. Baracevičienė pati pasirinko nesakyti baigiamosios kalbos, todėl turėjo teisę pasakyti tik kaltinamojo paskutinį žodį, paskutinio žodžio metu nenurodė, kad jai būtų buvę neleista pasakyti baigiamosios kalbos, tačiau išdėstė teismui savo poziciją dėl įrodymų tyrimo rezultatų, pateikė savo samprotavimus ir vertinimą dėl kaltinimo teisingumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismui, kad šie apeliacinio (ir atitinkamai kasacinio) skundo argumentai yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

20. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma ir tai, kad UAB „Ogeras“ ir jos direktorius D. K. buvo nuteisti remiantis iš Lenkijos įmonės „Petecki“ gautais dokumentais, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Iš bylos duomenų matyti, kad joje yra dokumentų lenkų kalba, gautų įvykdžius teisinės pagalbos prašymą iš Lenkijos Respublikos. Susirašinėjimo dokumentai, taip pat liudytojo apklausos ir poėmio protokolai, paimtų daiktų aprašai, dokumentų, susijusių Lenkijos įmonės „Petecki“ pardavimais UAB „Dolidus“, UAB „Versumas“ ir šių bendrovių atliktais mokėjimais atitinkamais laikotarpiais, duomenys yra išversti į lietuvių kalbą. Šie ir visi kiti iš Lenkijos Respublikos gauti dokumentai buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tai įforminta 2018 m. vasario 1–6 d. objektų apžiūros protokole, iš šio protokolo turinio matyti, kad tyrimui buvo pateikti ir apžiūrėti Lenkijos įmonės „Petecki“ dokumentai (sąskaitos, transporto važtaraščiai, mokėjimų dokumentai), susegti į septyniasdešimt tris segtuvus. Pažymėtina, kad didžiąją dalį šių kasatorės nurodomų neišverstų dokumentų turinio sudaro skaičiai (PVM sąskaitų faktūrų numeriai, datos, sumos). Darytina išvada, kad šie kasatorės deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog teismai įrodymais pripažino duomenis, neatitinkančius BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, o įrodymus įvertino pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reikalaujančias įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

21. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant šią bylą buvo laikytasi BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, o nagrinėjant bylą apeliacine tvarka – ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. K. gynėjos kasacinis skundas atmestinas.

Dėl UAB „Ogeras“ nuteisimo

22. Esminis kasacinio skundo argumentas nesutinkant su UAB „Ogeras“ nuteisimu pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį yra tai, kad, anot kasatorės, ši bendrovė neturėjo teisės į savo buhalterinę apskaitą įtraukti kitos bendrovės (UAB „Dolidus“) vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.

23. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje nustatyta juridinio asmens atsakomybė, ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujamas pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

24. Šioje byloje UAB „Ogeras“ nuteista už tai, kad jos vadovas D. K., siekdamas UAB „Ogeras“ vardu išvengti pridėtinės vertės ir pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, pasinaudodamas UAB „Dolidus“ vardu ir rekvizitais, tyčia į UAB „Ogeras“ deklaracijas (PVM, metines pelno mokesčio) įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Ogeras“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Ogeras“ buhalterinę apskaitą. Byloje nustatyta, kad D. K. iš Lenkijos įmonės „Petecki“ užsakė įvairių PVC gaminių UAB „Dolidus“ vardu, pagal šiuos užsakymus gauti gaminiai buvo realizuoti (parduoti) UAB „Ogeras“ klientams, kuriems nereikia prekės įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Šios ūkinės operacijos (UAB „Dolidus“ prekių įsigijimas iš Lenkijos, šių prekių perdavimas UAB „Ogeras“ ir vėlesnis pardavimas kitiems asmenims) nėra atvaizduotos nei UAB „Dolidus“, nei UAB „Ogeras“ buhalterinėje apskaitoje. Byloje nustatyta, kad pagal konkrečias kaltinime nurodytas 48 UAB „Dolidus“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras realiai prekes gavo ir savo veikloje panaudojo UAB „Ogeras“, todėl į pastarosios bendrovės buhalterinę apskaitą turėjo būti įtraukti duomenys apie šių prekių įsigijimą arba iš UAB „Dolidus“, arba tiesiogiai iš Lenkijos įmonės „Petecki“, taip pat duomenys apie šių prekių realizavimą. Tai padaryta nebuvo tyčiniais UAB „Ogeras“ vadovo D. K. veiksmais, siekiant išvengti valstybei mokėtino pridėtinės vertės ir pelno mokesčio. Šiuos mokesčius privalėjo mokėti UAB „Ogeras“, todėl akivaizdu, kad šios bendrovės vadovas D. K. veikė jos naudai ir interesais.

25. Teismai nustatė, kad D. K. buvo UAB „Ogeras“ direktorius, t. y. įmonės vadovas, turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, o buhalterinė apskaita apgaulingai vedama buvo tam, kad, buhalterinėje apskaitoje neparodžius realiai vykusių ūkinių operacijų, įmonei nereikėtų mokėti pridėtinės vertės ir pelno mokesčių. Tai reiškia, kad bendrovė nesumokėtų mokesčių sąskaita įgyja galimybę disponuoti didesniu skaičiumi lėšų, be to, turi ekonominių pranašumų, palyginti su tokia pat veikla užsiimančiomis įmonėmis, sąžiningai mokančiomis mokesčius, t. y. turi naudos. Taigi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma šioje byloje nustatyta.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, neperžengiant kasacinio skundo ribų, skundžiami abiejų instancijų teismų nuosprendžiai pripažįstami teisėtais, o kasacinis skundas atmestinas.

Dėl asmenų, kuriems byla nutraukta, gynėjo kasacinio skundo

27. D. B. ir UAB „Viskas langams“ (buvusi UAB „Bikava“), kuriems byla nutraukta, gynėjo advokato G. Danėliaus kasaciniame skunde nesutinkama su priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu teigiant, kad ne visos kaltinime nurodytos 832 PVM sąskaitos faktūros turėtų būti priskirtos UAB „Viskas langams“, kad neįrodyta, jog visos iš Lenkijos įmonės „Petecki“ gautos prekės buvo panaudotos UAB „Viskas langams“ veikloje (parduotos), kad kai kurių iš šių prekių pardavimas buvo įtrauktas į UAB „Viskas langams“ buhalterinę apskaitą ir sumokėti visi reikiami mokesčiai, kad gynybos apeliaciniai skundai dėl PVM priteisimo antrą kartą (dėl tos dalies, kiek pirkimo PVM kitais teismo sprendimais jau buvo priteistas iš UAB „Trys ąžuolai“, A. B. ir D. P.) apskritai neišnagrinėti. Taip, anot kasatoriaus, padaryti BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimai. Šie gynybos argumentai nepagrįsti.

28. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu (kaip jau buvo minėta šioje nutartyje) gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų vertinimas, priešingai nei nurodo kasatorius, tokių trūkumų neturi. UAB „Viskas langams“ nesumokėtų mokesčių (atitinkamai valstybei padarytos žalos) dydis grindžiamas visumos byloje esančių įrodymų analize, nesuteikiant išimtinės reikšmės nė vienam iš įrodymų. Visos kasatoriaus nurodomos neva neįrodytos (nenustatytos) aplinkybės yra išsamiai aptartos jau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (185–190 puslapiuose). Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies, susijusios su D. B. ir UAB „Viskas langams“ inkriminuotomis veikomis, pagrįstumą bei teisėtumą, iš naujo įvertino byloje esančius įrodymus, papildomai atliko įrodymų tyrimą, į teismo posėdį iškvietė ir apklausė liudytojus D. P., A. B., išklausė specialistės N. J., surašiusios konsultacinę išvadą pagal D. B. ir UAB „Viskas langams“ prašymą, paaiškinimų, 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę ir į teismo posėdį iškvietė 2022 m. rugsėjo 22 d. apskaitos ir finansų ekspertizės aktą dėl UAB „Bikava“ veiklos surašiusią ekspertę L. B., kuri atsakė į jai gynybos pateiktus klausimus, taip pat ištyrė gynybos pateiktus dokumentus: 2020 m. rugsėjo 15 d. advokato G. Danėliaus ir D. B. atliktos elektroninio pašto paskyros [email protected] apžiūros protokolą, papildytus D. B. parodymus raštu, sąskaitas faktūras, kurias Lenkijos įmonė „Petecki“ išrašė UAB „Dolidus“ su paryškintu langų žymėjimu, UAB „Bikava“ 2015 m., 2016 m., 2017 m. metinių pajamų mokesčių deklaracijų kopijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme veiksmai buvo atliekami būtent gynybos prašymu. Jokių dar galimų atlikti, bet neatliktų proceso veiksmų nenurodoma ir kasaciniame skunde, tiesiog deklaratyviai teigiama, kad teismas nesiaiškino, kurios iš kaltinime nurodytų 832 PVM sąskaitų faktūrų realiai priskirtinos UAB „Viskas langams“, kuri pagal PVM sąskaitas, nurodytas kaltinime, gauta produkcija panaudota UAB „Viskas langams“ veikloje, taip pat pagal kurias PVM sąskaitas faktūras gautą produkciją UAB „Viskas langams“ pardavė ir šių prekių pardavimas buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą bei sumokėti visi reikiami mokesčiai.

30. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamame mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019). Apskaičiuojant įmonių nuslėptų pajamų, išlaidų, turto, mokesčių dydį susiduriama su problema, kad tam tikrais atvejais gali būti neįmanoma tiksliai nustatyti išvardytus dydžius. BK 220 ir 222 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų esmė yra būtent ta, kad asmuo siekia šių duomenų neatskleisti, todėl neparodo visų įmonės gaunamų pajamų. Jeigu nuslėptoji pajamų (atitinkamai vėliau – mokėtinų mokesčių) dalis yra neužfiksuota įmonės juodojoje buhalterijoje, nevedama jos slapta apskaita, tai ir reikalavimas besąlygiškai pagrįsti (įrodyti) tokią sumą būtų neproporcingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161-628/2020). Nagrinėjamoje byloje kaip tik ir susidarė tokia situacija.

31. Byloje nustatyta (ekspertizės akte dar kartą patvirtinta), kad UAB „Viskas langams“ pagal elektroniniame pašte [email protected] rastas 832 PVM sąskaitas faktūras už 2 047 263,09 Eur sumą įsigytų PVC langų ir durų buhalterinėje apskaitoje iš Lenkijos įmonės „Petecki“ neatvaizduota, nenustatytas ir šių faktūrų apmokėjimas, atitinkamai šios bendrovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose jokių prekių įsigijimo iš Lenkijos įmonės „Petecki“ bei PVM nedeklaruota. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, ar tarp 2014–2016 metų PVM deklaracijose deklaruotų sumų įtraukta dalis pajamų, gautų iš įmonės „Petecki“ PVC gaminių, kurie įtraukti į apskaitą kitų tiekėjų vardu bei deklaruotas šių gaminių pardavimas, nes tyrimui nepateiktas UAB „Viskas langams“ PVC gaminių judėjimo apskaitos registras pagal atskirus tiekėjus ir PVC langų ir durų atskirus užsakymus, matmenis, o iš kitų bendrovių gautose pirkimo PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodomas tik apibendrintas PVC gaminių pavadinimas.

32. Nusikalstamos veikos mastą, t. y. tai, kad UAB „Viskas langams“ iš Lenkijos įmonės „Petecki“ įsigijo PVC gaminius pagal visas kaltinime nurodytas 832 PVM sąskaitas faktūras, patvirtina ir liudytojų K. L., E. M., R. G., M. Ž., A. S., L. Ž. parodymai. Šie asmenys patvirtino, kad iš UAB „Viskas langams“ pirko plastikinius langus ir kitokius PVC gaminius be dokumentų (sąskaitos nebuvo reikalingos), atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, pinigus mokėdavo direktoriui D. B., be to, pirko ne tik sau asmeniškai, bet ir tarpininkaudavo kitiems asmenims įsigyjant PVC gaminius taip pat be dokumentų, tokius užsakymus darydavo periodiškai. Šios aplinkybės dėl neoficialiai vykdomų pardavimų masto tik sustiprina abiejų instancijų teismų ir be to argumentuotas išvadas, kad prekės, įsigytos pagal visas kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, buvo panaudotos UAB „Viskas langams“ veikloje (parduotos šios bendrovės klientams). Tai, kad tyrimo metu nenustatyti visi UAB „Viskas langams“ klientai, įsigiję prekes be sąskaitų, ar kad nėra galimybės nustatyti, kuris konkrečiai pirkėjas įsigijo konkrečią prekę iš kaltinime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, nesudaro pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Kartu pažymėtina, kad įrodymų visumos ištyrimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-134-511/2023, 2K-272-387/2023 ir kt.).

33. Kasaciniame skunde, siekiant sumažinti iš UAB „Viskas langams“ ir D. B. priteistos sumos dydį, teigiama, kad UAB „Viskas langams“ kai kurias prekes, įsigytas iš Lenkijos įmonės „Petecki“ pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, pardavė oficialiai, t. y. šių prekių pardavimas buvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą ir sumokėti visi reikiami mokesčiai. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad visi kasatoriaus dokumentai, galintys patvirtinti prekių pardavimą sumokant mokesčius, buvo pateikti finansų ekspertizę atlikusiai ir 2022 m. rugsėjo 22 d. apskaitos ir finansų ekspertizės aktą parengusiai ekspertei, ši ekspertė, atlikdama ekspertinį tyrimą, juos įvertino, tačiau tai nesuteikė pagrindo daryti kitokių išvadų dėl UAB „Bikava“ 2014–2016 m. laikotarpiu nedeklaruoto ir nesumokėto PVM dydžio. Pažymėtina, kad ekspertizės akto dėstomojoje dalyje aptariant šią situaciją nurodyta, jog jeigu dalis UAB „Viskas langams“ neįtrauktų į apskaitą iš Lenkijos įmonės „Petecki“ pirktų PVC gaminių būtų parduota klientams ir šis pardavimas būtų įtrauktas į apskaitą pardavimų registruose, bendrovėje turėjo atsirasti PVC gaminių perteklius (parduota daugiau, nei gauta). Toks PVC gaminių perteklius šioje byloje nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvadomis atmetant analogiškus gynėjo apeliacinių skundų argumentus.

34. Atmestini ir kasacinio skundo argumentai, esą dėl dalies produkcijos pardavimo PVM valstybei buvo priteistas du kartus (tiek, kiek pirkimo PVM kitų teismų sprendimais jau buvo priteistas iš UAB „Trys ąžuolai“, A. B. ir D. P.) ir taip pažeistas non bis in idem principas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keliamas klausimas yra susijęs ne su non bis in idem principu, taikomu baudžiamojoje teisėje, o su civilinio ieškinio tapatumu, todėl dėl non bis in idem principo teisėjų kolegija plačiau nepasisakys. Civilinio ieškinio tapatumo aspektu kasatorius akcentuoja 2022 m. rugsėjo 22 d. apskaitos ir finansų ekspertizės akto išvadą vienuoliktu klausimu, joje nurodyta, kad jeigu UAB „Trys ąžuolai“, A. B. ir D. P. buvo parduoti iš Lenkijos įmonės „Petecki“ gauti PVC gaminiai, kurie turėjo būti įtraukti į UAB „Viskas langams“ apskaitą, ir šie pirkėjai sumokėjo pirkimo PVM į biudžetą, tai už šiuos gaminius (tą pačią produkciją) UAB „Viskas langams“ mokėti pardavimo PVM neturėtų.

35. Pažymėtina, kad ši ekspertizės akto išvada yra sąlyginė. Duomenų, kad A. B., D. P. ir UAB „Trys ąžuolai“ iš UAB „Viskas langams“ pirko prekes, kurios buvo įsigytos pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, ir sumokėjo pirkimo PVM, byloje nėra, tokių duomenų nepateikia ir kasatorius, abstrakčiai nurodydamas galimus pirkėjus, kurie buvo nuteisti kitose baudžiamosiose bylose už analogiškas nusikalstamas veikas. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose šis klausimas išsamiai išnagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo gynybos pateiktus UAB „Trys ąžuolai“ buhalterinės apskaitos dokumentus, duomenis apie A. B. teistumą kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrino, už kokias ir kokiomis aplinkybėmis padarytas nusikalstamas veikas buvo nuteisti A. B. ir D. P.. Sąsajų su konkrečiais PVC gaminiais, kurie nurodyti kaltinime nurodytose PVM sąskaitose faktūrose, nebuvo rasta. Taigi ir spręsti apie tai, kad dėl dalies produkcijos pardavimo PVM valstybei buvo priteistas du kartus, nėra jokio pagrindo.

36. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą aplinkybių visetą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas valstybės biudžetui priteistiną turtinės žalos atlyginimo dydį, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies. Jokių kitų esminių BPK pažeidimų, tarp jų ir kasatoriaus nurodomo BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas nepadarė, todėl panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl priteisto civilinio ieškinio ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kaip to prašo kasatorius, nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų D. K. ir UAB „Ogeras“ gynėjos advokatės Svietlanos Baracevičienės, D. B. ir UAB „Viskas langams“ (buvusi UAB „Bikava“), kuriems byla nutraukta, gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas