Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 270 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pagal laidavimą be užstato, perduodant vieneriems metams šešiems mėnesiams laiduotojos R. B. atsakomybei, ir baudžiamoji byla jam nutraukta

Baudžiamoji byla Nr. 2K-24-387/2024

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00211-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.10; 2.3.6.4.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pagal laidavimą be užstato, perduodant vieneriems metams šešiems mėnesiams laiduotojos R. B. atsakomybei, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, G. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant maksimalų jos dydį, nurodytą veikos padarymo metu galiojančiame įstatyme (BK 71 straipsnis), – 25 MGL (25 x 37,66 Eur, iš viso 941,50 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas – esant teigiamam sprendimui dėl UAB „G“ civilinio ieškinio atsakovei I. Ž. civilinėje byloje Nr. e2-826-1021/2023, nustatant dvejų metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti pašalinta žala sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas, priklausantis I. Ž.), užterštas aikštelės tūris 2244,91 tonos, plotas 1697,43 kv. m (aikštelė ieškinyje įvardijama Nr. 4).

Civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslinto civilinio ieškinio dalis dėl išlaidų eksperto paslaugoms apmokėti atlyginimo tenkinta ir iš G. B. priteista 6875 Eur valstybės biudžetui. Civiliniam ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pripažinta teisė į patikslinto civilinio ieškinio dalies dėl aplinkai padarytos žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo dienos pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. B. turtui, nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą – uždraudžiant disponuoti turtu arba turto dalimi, kuriai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Turto saugotoju paliktas G. B.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 17 d. nutartis, kuria atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo advokato Mindaugo Barkausko apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 270 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos BK 40 straipsnio pagrindu atleistas už tai, kad, būdamas UAB „G“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, siekdamas kuo greičiau ir pigiau įrengti keturias aikšteles, reikalingas vėjo jėgainių statybai, būdamas atsakingas už tinkamą statybinių atliekų tvarkymą, tačiau organizuodamas neapdorotų, nerūšiuotų, mišrių statybinių atliekų panaudojimą (išpylimą) tam neskirtose vietose ir tam vadovaudamas, duodamas nurodymus jam pavaldiems UAB „G“ darbuotojams, pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.) 9, 23 straipsnių, 32 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 32 straipsnio 2 dalies, 34 straipsnio 1 dalies nuostatas; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. kovo 31 d., ir redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.) 4 straipsnio 8 dalies nuostatas; Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. birželio 25 d.), 6 punkto nuostatą; Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 31 d.), 16 punkto nuostatą. Pažeidus šiuos teisės aktų reikalavimus, neapdorotos, nerūšiuotos, mišrios statybinės atliekos (7659,58 tonos) buvo tyčia užkastos į žemę, užteršiant natūralią gamtinę aplinką. Aplinkai padarytų nuostolių materialinė išraiška yra 33 273 215,52 Eur. Taip buvo padaryta didelė žala žemei ir atsirado aplinkai sunkių padarinių.

2. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. B. kaltė padarius didelę žalą aplinkai (žemei) yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 270 straipsnio 2 dalį. Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nuosprendyje konstatuota, kad šiuo metu nėra galimybės priimti sprendimo dėl civilinio ieškovo pateikto patikslinto ieškinio, kadangi dėl aikštelės Nr. 3 yra priimtas civilinėje byloje įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo leista sutvarkyti užterštą teritoriją be savininko sutikimo, o dėl aikštelės Nr. 4 iš esmės vyksta analogiškas procesas kitoje civilinėje byloje. Bylos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad artimoje ateityje šie žemės sklypai bus sutvarkyti, o tai padarius žala bus pašalinta. Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui pripažinta teisė į ieškinio dalies patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio nustatymo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui pratęstas iki teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio priėmimo dienos.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3. Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjas advokatas M. Barkauskas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui, ir panaikinti 2020 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną G. B. nuosavybės teisės apribojimą. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Šią baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo padarytas esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 307 straipsnio 5 dalies 4 punkto pažeidimas, nes nuosprendžiu, kuriuo nutraukta baudžiamoji byla ir klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nepagrįstai pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkto pažeidimo neištaisė, rėmėsi teismų praktika, kuri nėra aktuali apeliaciniame skunde keliamam klausimui. Šie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryti pažeidimai nulėmė, kad nepagrįstai baudžiamojo proceso priemonėmis toliau yra varžomos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. teisės ir laisvės, jam baudžiamoji byla nutraukta ir baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės yra pasibaigę. Tai sukliudė teismams priimti teisingą sprendimą.

3.2. BPK 307 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas, be kita ko, privalo nurodyti sprendimą dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo (4 punktas). Aiškinant šią baudžiamojo proceso teisės normą lingvistiškai, vertinant jos turinį kartu su kitomis teisės normomis dėl procesinių prievartos priemonių taikymo įvairiose baudžiamojo proceso stadijose, nelieka abejonių, kad įsiteisėjus teismo galutiniam sprendimui, t. y. nuosprendžiui, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, procesinė prievartos priemonė po jo įsiteisėjimo, pasibaigus baudžiamajam procesui, negali būti taikoma, nes tai prieštarautų imperatyvioms taisyklėms, nustatytoms nuosprendžio turiniui, ir kartu iškreiptų baudžiamojo proceso esmę. Minėta BPK nuostata neįtvirtina teismo kompetencijos nuosprendžio rezoliucinėje dalyje priimti sprendimą pratęsti procesinės prievartos priemonės taikymą. Tokios galimybės nepagrindžia ir apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ši praktika nėra susijusi su keliamu klausimu. Tokiu konkrečiu klausimu suformuotos teismų praktikos nėra.

3.3. BPK 151 straipsnyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. BPK 116 straipsnyje nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti. Proporcingumo principas, įtvirtintas BPK 11 straipsnyje, taip pat nustato, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų baudžiamojo proceso tikslų. Kitaip tariant, procesinėmis prievartos priemonėmis yra siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Iš išdėstytų BPK nuostatų yra akivaizdu, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kokia kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas tik baudžiamojo proceso metu, įgyvendinant procesinių prievartos priemonių paskirtį.

3.4. Šioje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu, t. y. vykstant baudžiamajam procesui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareikštą civilinį ieškinį, t. y. užtikrinti civilinio ieškovo galimybę išieškoti padarytos žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pripažinus teisę į civilinio ieškinio patenkinimą ir perdavus klausimą dėl civilinio ieškinio nagrinėti civilinio proceso tvarka, procesas dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pasibaigė, dėl to kartu išnyko ir pagrindas taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl ši procesinė prievartos priemonė, nutraukiant baudžiamąją bylą, turėjo būti panaikinta. Nutraukus baudžiamąją bylą, baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūko. Kadangi procesinės prievartos priemonės yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, tai pagrįsta manyti, kad, šiems santykiams pasibaigus, procesinių prievartos priemonių tolesnis taikymas yra negalimas.

3.5. Perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, procesas vyksta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), bet ne pagal BPK taisykles. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta teigti, kad ir civilinis ieškinys, perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra užtikrinamas vadovaujantis CPK taisyklėmis. Baudžiamajame procese įtvirtintų procesinių prievartos priemonių atitikmuo civiliniame procese yra laikinosios apsaugos priemonės, įtvirtintos CPK 145 straipsnyje. CPK 144 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

3.6. Atsižvelgiant į tai, pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka, klausimas dėl taikytinų priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti taip pat turi būti sprendžiamas teismo, nagrinėjančio bylą civilinio proceso tvarka. Perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, yra sprendžiami civiliniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp šalių, o baudžiamieji teisiniai santykiai laikomi pasibaigusiais. Priešingas aiškinimas reikštų, kad, baudžiamojoje byloje pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinį dėl žalos dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, o asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nutraukus baudžiamąją bylą, toliau taikant jam laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nepagrįstai baudžiamosiomis procesinėmis prievartos priemonėmis yra siekiama civilinio proceso tikslų. Apskritai vien faktas, kad baudžiamojo proceso priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, yra nepateisinamas.

3.7. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino baudžiamojo proceso normas ir rėmėsi nagrinėjamam klausimui neaktualia teismų praktika, o tai apeliacinės instancijos teismui sukliudė ištaisyti žemesnės instancijos teismo padarytą esminį BPK pažeidimą ir priimti teisingą sprendimą. BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte tiesiogiai nurodyta, jog nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, turi būti priimtas sprendimas panaikinti procesines prievartos priemones, jeigu jos buvo paskirtos ir buvo taikomos, o tai reiškia, kad BPK nėra nurodyta jokios alternatyvos taikyti procesinę prievartos priemonę po nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl ir skundžiamu nuosprendžiu, ir skundžiama nutartimi negalėjo būti pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o turėjo būti panaikintas tolesnis jos taikymas. Šis pažeidimas yra esminis, nes, pasibaigus baudžiamiesiems teisiniams santykiams, nepagrįstai ir toliau yra varžomos atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. teisės, baudžiamosiomis priemonėmis siekiant civilinio proceso tikslų.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo padaryti BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimai. Teismų sprendimai yra pagrįsti ir, kol neprasidės civilinis procesas, nėra kitos galimybės užtikrinti, kad būtų įgyvendinta nuosprendžiu pripažinta teisė į patikslinto civilinio ieškinio dalies dėl aplinkai padarytos žalos patenkinimą.

4.2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas apriboti G. B. teisę disponuoti tam tikru turtu yra logiškas, teisėtas ir pagrįstas. BPK 116 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Teismui panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įgytų galimybę laisvai disponuoti savo turtu, jį realizuoti, ir tokiu atveju civiliniam ieškovui galimai būtų užkirstas kelias į žalos atlyginimą.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, visais aspektais pagrįsdamas teismo poziciją atmesti apeliacinį skundą. Teismas pagrįstai nurodė, kad BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatos negali būti aiškinamos pernelyg siaurai, atsietai nuo BPK nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, taip pat nuo BPK 151 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, juolab kad, vadovaujantis BPK 305 ir 307 straipsniais, teismas, priimdamas nuosprendį, taip pat turi priimti sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o žalos atlyginimo klausimai yra glaudžiai susiję su laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymu. Teismų praktikoje nurodyta, kad teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, jog ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo nuosprendžiu užtikrinti žalos atlyginimo galimybę, ir šį žalos atlyginimo užtikrinimą teismas įgyvendino pratęsdamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad, siekiant nepažeisti civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės į visišką civilinio ieškinio patenkinimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. priklausantį turtą vis dar yra būtinas. Priešingu atveju gali būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio vykdymas. Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens interesų iškelia civilinio ieškovo teisę į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis).

4.5. Teismui nuosprendžiu nutraukus bylą ir nusprendus patenkinti civilinį ieškinį, procesinės prievartos priemonės (laikino nuosavybės teisės apribojimo) pratęsimas, o ne panaikinimas yra galimas ir teisėtas, nes paremtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

4.6. Ne tik pats kasatorius sutinka, kad ne visada, teismui nuosprendžiu nutraukus bylą, šiame nuosprendyje teismo sprendimas turi būti panaikinti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisių apribojimą, bet ir įstatymo autorius skirtingai vertina procesines prievartos priemones ir numato skirtingą procesinių prievartos priemonių baigtį, išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme. BPK 361 straipsnio („Nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas“) 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas (nuosprendžio vykdymo metu) turi teisę priimti sprendimus: panaikinti kardomąją priemonę tais atvejais, kai išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, nenurodyta, kad kardomoji priemonė panaikinama; panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos. Ši BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostata parodo, kad įstatymo autorius turi kategorišką poziciją dėl procesinės prievartos priemonės panaikinimo išteisinamajame nuosprendyje arba nuosprendyje, kuriuo kaltinamasis nuteistas ir nuo bausmės atlikimo atleistas, tik jei procesinė prievartos priemonė yra kardomoji priemonė arba procesinė prievartos priemonė civiliniam ieškiniui užtikrinti yra nepanaikinta, kai civilinis ieškinys atmestas. Taigi, nors BPK 361 straipsnio 2 dalyje nepaminėti nuosprendžiai, kuriais nutraukiama baudžiamoji byla, bet atsižvelgiant į tai, kad BPK 307 straipsnio 3 dalyje, kurioje aptariama apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rezoliucinė dalis, ir BPK 307 straipsnio 4 dalyje, kurioje aptariama išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinė dalis, ir šiai bylai aktualioje BPK 307 straipsnio 5 dalyje, kurioje aptariama nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinė dalis, yra įrašytos tapačios nuostatos: sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo, tai ir būtinumas panaikinti ar ne procesinę prievartos priemonę nuosprendžiu, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, turėtų būti vertinamas analogiškai atsižvelgiant į BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. procesinės prievartos priemonės civiliniam ieškiniui užtikrinti vienareikšmiškai nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, privalėtų būti panaikintos tik jei teismas šiuo nuosprendžiu civilinį ieškinį atmestų.

4.7. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo advokato M. Barkausko apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. Teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. B. gynėjo advokato M. Barkausko kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo G. B. turtui

6. Kasatorius savo prašymą panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui, grindžia tuo, kad asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o bylą nutraukus, kai civilinio ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nuosavybės teisė negali būti ribojama BPK nustatytomis priemonėmis. BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas privalo nurodyti sprendimą dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.

7. BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali nutylėti civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020) yra išaiškinta, kad civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai. Tokioje situacijoje galimas ir nuosavybės teisės apribojimo pratęsimas BPK tvarka, nes tai susiję su nuosprendžio vykdymu.‏‏‎ Taigi, teiginys, kad, pagal BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkto reikalavimus, nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje teismas gali priimti tik vienintelį sprendimą – panaikinti procesines prievartos priemones, nėra visiškai teisingas.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje situacija nėra tapati. Priimant sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą, atleidus G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą‏‏‎, sprendimas dėl civilinio ieškinio nepriimtas. Nuspręsta klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi ieškinio dydis turės būti įrodinėjamas pagal CPK nustatytas taisykles, laikantis rungimosi principo.

9. BPK 11 straipsnyje nurodyta, kad taikant procesines prievartos priemones turi būti laikomasi proporcingumo principo. Nagrinėjamoje byloje proporcingumo principo laikymasis negalės būti užtikrinamas, nes, kaip minėta, ieškinio dydis dar turės būti įrodinėjamas, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. B. turtui taikomas visa apimtimi. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas ir,,turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Taigi, apribojant asmeniui nuosavybės teises į tam tikrą turtą, reikia atsižvelgti į tai, kokia žala buvo padaryta, įvykdžius nusikalstamą veiką, kad nebūtų apribotos asmens teisės į daug didesnės vertės turtą, nei būtina procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nutrauktas (panaikintas) ir tuo atveju, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra neadekvati bei neproporcinga civilinių ieškinių dydžiui. Šiuo atveju teismui nusprendus, kad civilinio ieškinio dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, akivaizdu, kad BPK nustatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – turi būti panaikinta.

10. Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Turtinė žala turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šioje byloje nenustatytas atlygintinos žalos dydis, nes dar tariamasi dėl žalos pašalinimo būdų. Esant tokiai situacijai ir tolesniam procesui vykstant pagal CPK taisykles, būtent civilinis ieškovas turi pasirūpinti, kad galimo teismo sprendimo dėl civilinio ieškinio įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas. Tokią galimybę nustato CPK normos.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kaip teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių.

12. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl ši teismų sprendimų dalis keistina, panaikinant G. B. turtui taikomus nuosavybės teisės apribojimus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 17 d. nutarties dalis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo G. B. turtui pakeisti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. B. turtui:

1. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Marijampolės sav., Marijampolės sen., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3736 Eur;

2. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 434 Eur;

3. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1305 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

4. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 050 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

5. žemės sklypui, 1/2 daikto 19/23 dalių Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1239,5 Eur (19/23 dalių daikto registruota G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

6. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 648,5 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

7. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3970 Eur;

8. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2780 Eur;

9. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 405 Eur;

10. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 319 Eur;

11. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 927 Eur;

12. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 657,5 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

13. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3692,5 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

14. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 376,5 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

15. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 398 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

16. pastatui – sodo nameliui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5807 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

17. pastatui – pirčiai, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 224,5 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

18. kitiems inžineriniams statiniams – šuliniui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 34 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

19. kitiems inžineriniams statiniams – tvorai, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 294 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

20. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 482 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

21. pastatui – gyvenamajam namui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1462,50 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

22. žemės sklypui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 730 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

23. žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3890 Eur;

24. pastatui – parduotuvei, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 146 000 Eur;

25. kitiems inžineriniams statiniams – kiemo statiniams, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 185 Eur. Nustatytas dalinis nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti;

26. butui, 1/2 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 44 700 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

27. pastatui – požeminei stovėjimo aikštelei, 1/2 daikto 4/599 dalių Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2821 Eur (visas turtas registruotas G. B., R. B. vardu, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė);

28. lėšoms, esančioms banko „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriaus atsiskaitomosiose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo kortelės sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti banko „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje esančiomis lėšomis – iš viso ne daugiau kaip 500 Eur;

29. lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskolinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti banke AB „Swedbank“ esančiomis lėšomis – iš viso ne daugiau kaip 200 Eur;

30. lėšoms, esančioms UAB „Paysera LT“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); leidžiant per vieną kalendorinį mėnesį disponuoti UAB „Paysera LT“ esančiomis lėšomis – iš viso ne daugiau kaip 100 Eur;

31. vertybiniams popieriams – UAB,,G“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Vilkaviškis, (duomenys neskelbtini), 100 procentų vardinių paprastųjų akcijų (akcijų skaičius vienetais – 538 966, vieneto nominali vertė 1,45 Eur), kurių vertė 781 500,70 Eur, priklausančių G. B.

Teisėjai

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis

Algimantas Valantinas