Administracinė byla Nr. eI3-3679-1066/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00046-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S.-R. skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja R. S.-R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) viršininko 2020-12-07 įsakymo Nr. 41TE-224 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
2. Pareiškė savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad eina BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės pareigas.
2.2. BPC viršininkas ginčijamu Įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis Tarnybinio patikrinimo dėl galimo tarnybinio nusižengimo 2020-11-30 išvada Nr. 41IL-1331 (toliau – ir Išvada) skyrė jai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėja su įsakymu ir Išvada nesutinka. Mano, kad Išvada ir Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti. Išvada surašyta formaliai taikant teisės aktų nuostatas ir nevertinant visų faktinių aplinkybių.
Pareiškėja teigia, kad Išvadoje vietoj pagrįstų argumentų ir padarytų pagrįstų bei objektyvių išvadų, daug kartų iš eilės kartojama aprašoma nagrinėjama situacija, perrašytas pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, daug kartų kartojami jos teikti paaiškinimai, kurie, deja, nebuvo net įvertinti, tik nurodyta, kad jos teiginiai nepagrįsti ir vertinti kritiškai, aprašomas teisinis reglamentavimas, teoriniai pagrindai dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, bet nepateikiamas objektyvus situacijos įvertinimas, atsižvelgiant ir į jos paaiškinimus, o formaliai, ir iš anksto nusistačius, konstatuojama, kad yra padarytas pažeidimas.
2.3. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Aprašas), 24 punkte išvardintas baigtinis sąrašas privalomų reikalavimų, kurie turi būti nurodyti išvadoje ir kurie sudaro pagrindą taikyti arba ne tarnybinę atsakomybę. Kaip matyti iš Išvados, tikrintojas viršijo savo įgaliojimus ir pažeidė imperatyvią nurodytą nuostatą. Tai patvirtina tas faktas, kad tikrintojas, norėdamas parodyti, kad ji yra nekompetentinga, net 3 kartus Išvadoje nurodo, kad ji ne tik turi galiojančią nuobaudą, bet kiek iš viso turėjo tarnybinių nuobaudų per visą tarnybos laikotarpį, smulkiai jas aprašydamas. Mano, kad tokiais savo veiksmais, tikrintojas ne tik pažeidė Aprašo 24 punkto nuostatą, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 41 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, kad „Pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams“, bet daro tai piktybiškai, norėdamas pateisinti, jai už galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, siūlomą, antrą per metus vieną iš griežtesnių tarnybinių nuobaudų – griežtą papeikimą.
Pareiškėja nurodo, kad Išvadoje pateikiamą jos neigiama charakteristiką ir nekompetentingos darbuotojos įvaizdį, vertina kaip neteisėtą susidorojimą, persekiojimą, norą priversti išeiti iš vidaus tarnybos arba atleisti iš vidaus tarnybos.
2.4. Pareiškėja pažymi, kad pagrindinis klausimas, kuris turėjo būti išspręstas Išvadoje ir į kurį turėjo būti atsakyta, tai ar konkreti nagrinėjama situacija galėjo būti laikoma ir klasifikuojama kaip konsultacija ar turėjo būti besąlygiškai vertinama kaip pagalbos prašymas, kuris turėjo būti perduotas spręsti policijai.
Pareiškėja įsitikinusi, kad tai nebuvo pagalbos prašymas skirtas policijai, o prašymas išaiškinti kaip elgtis konkrečioje situacijoje, ką daryti ir kur kreiptis. Taip ir pasielgė. Pažymi, kad pats besikreipiantis asmuo turėjo išankstinę nuomonę ir nebuvo linkęs priimti jam teikiamą pagalbą ir būtiną aktualią informaciją.
2.5. Pareiškėja mano, kad Išvada surašyta tendencingai, tikrintojas nebandė išsiaiškinti įvykio aplinkybių, turėjo išankstinę nuomonę, ir atsižvelgiant į S. G. padarytas išvadas, kad netinkamai atliko pareigas, įvertindama ir reaguodama į 2020-10-27, 12:23:33 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo prašymą apie triukšmą, kurį sukėlė kaimynų atliekami remonto darbai, bei atsižvelgdamas į S. G. pasiūlymą pradėti jos atžvilgiu tarnybinį patikrinimą.
Visas Išvados turinys rodo, kad tikrintojas išvadą surašė remdamasis S. G. padarytomis išvadomis ir nesiimdamas veiksmų ir priemonių objektyviai įvertinti konkrečios situacijos visas faktines aplinkybes ir su jos atliktais veiksmais susijusį teisinį reglamentavimą. Tai įrodo faktai, kad vietoj to, kad objektyviai ir pagrįstai arba patvirtinti, arba paneigti jos atliktų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, tikrintojas Išvadoje aprašo jos priimtus sprendimus kitose situacijose, kurios nėra analogiškos su nagrinėjama, ir kurių faktinės aplinkybės skiriasi, taip nurodydamas, kad tose situacijose jos sprendimai (pagalbos prašymai buvo perduoti policijai ir įvykiai įvertinti kaip „Įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai“) buvo pagrįsti ir teisėti, o šioje - ne.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Išvados 17 lape yra kalbama apie Taisyklių 4.11 punkto nuostatas, kurių turėjo laikytis, jeigu trūko kompetencijos nagrinėjamoje, kaip nurodo tikrintojas, eilinėje ir nesudėtingoje situacijoje, tačiau to nepadarė. Pažymi, kad jai pateikiame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodyta, kad galimai pažeidė ir šią nuostatą, todėl vertinant galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, ši nuostata neturi būti vertinama, kaip turėjusi įtakos priimtam sprendimui.
2.6. Pareiškėja mano, kad ji tinkamai atliko savo pareigas, tinkamai įvertino situaciją ir priėmė tinkamą sprendimą, patvirtinta tarnybinio patikrinimo metu pateiktas išsamus, objektyvus paaiškinimas į kurio argumentus, faktus ir įrodymus nebuvo atsižvelgta.
Pareiškėja teigia, kad vadovavosi teisės aktų reikalavimais, savo pareigas atliko tinkamai, tinkamai reagavau į 2020-10-27, 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pranešimą dėl kaimynų bute vykdomo remonto dienos metu.
Pareiškėja nurodo, kad pranešėjas nurodė, jog kaimynai – naujakuriai, kurie, po asocialių žmonių nusipirko butą ir daro remontą. Jis įtaria, kad jie neturi leidimo remontui vykdyti ir, kad yra viršyti remonto keliamo triukšmo decibelai, kurie kenkia jo sesers (antros grupės neįgaliajai) sveikatai, o policija, pranešėjo manymu, turi atvykti ir reglamentuotai surašyti protokolą, įpareigojant remontą vykdyti su pertraukomis, kad policija turi atvažiuoti pažiūrėti kas vyksta, kad policija turėtų tarpininkauti nustatant neva viršijamus triukšmo decibelus, bei, kad keliamas triukšmas kenkia jam ir jo sesers sveikatai. Reikalavo prisistatyti ir iškart pareiškė, kad skųsis, jog 112 tarnyba nesureagavo į jo nusiskundimą.
Pareiškėja paaiškina, kad pranešėjas kalbėjo be perstojo ir nesiklausė kas jo yra klausiama, kas sakoma, pokalbis buvo nekonstruktyvus bei sudėtingas. Buvo sunku išsiaiškinti situaciją detaliau ir sunku paaiškinti, ką reikia daryti, nes teko pertraukti pašnekovą, kuris nieko iš esmės nenorėjo klausyti. Pranešėjui buvo paaiškinta, kad remonto darbams atlikti butuose leidimus išduoda savivaldybė, o ar tą leidimą asmenys turi galima sužinoti pas namo bendrijos pirmininką arba namą administruojančią įmonę, arba savivaldybėje. Taip pat buvo pasakyta, kad vykdyti remontą bute dienos metu nėra pažeidimas. Pranešėjas toliau kalbėjo, kad policija turi atvykti ir pažiūrėti, kad yra vykdomi akivaizdūs pažeidimai, nes bute remonto darbus vykdo ne vienas darbininkas, o keli, ir remonto darbams turi būti pertraukos. Į tai pranešėjui buvo atsakyta, kad nėra numatyta kiek asmenų turi vykdyti remontą ir tai yra ne policijos kompetencija. Toliau pranešėjas teigė, kad dėl remonto triukšmo yra viršijami decibelai. Į tai atsakė, kad policija decibelų nematuoja ir pranešėjas turėtų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC). Pranešėjas toliau dėstė, kad jo namuose yra neįgalumą turinti sesuo (ypač akcentavo, kad turi antros grupės neįgalumą), į ką ji paklausė ar jei būtų trečios grupės invalidumas, ar tuomet būtų galima daryti remontą. Šis pasakymas buvo kaip paaiškinimas pranešėjui, kad nesvarbu kas kokį turi neįgalumo laipsnį, įstatymai visiems vienodi. Į šį komentarą pranešėjas sureagavo piktai ir reikalavo mano pavardės, kurios pagal Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisykles, patvirtintas BPC viršininko 2020-04-30 įsakymu Nr. 41V-25 (toliau – Taisyklės) ji neprivalo sakyti (pagal Taisykles reikia nurodyti įstaigos pavadinimą, teritorinį skyrių, pareigas ir vardą, o kadangi pranešėjas kalbėjo toliau, ji neturėjo galimybės tinkamai prisistatyti (Taisyklių 7.3 p.). Į tai pranešėjas nurodė, kad kreipsis su skundu, į ką ji atsakė, kad tai yra jo valia, ir pokalbis pasibaigė.
Pareiškėja mano, kad iš pokalbio su pranešėju susidaro įspūdis, kad jis iš karto buvo nusiteikęs teikti skundą. Taip pat mano, kad Taisyklių 4.4 ir 7.3 punktų nepažeidė. Jos atlikti veiksmai teisėti ir pagrįsti, tinkamai įvertinus situaciją, o įteiktas pranešimas grįstas tik nemotyvuotu skundu bei subjektyviu vertinimu, kaip, kokiais būdais ji turi taikyti teisės reikalavimus kiekvienoje konkrečioje situacijoje, nes aiškių, neginčijamų taisyklių kiekvienai situacijai nėra, viskas priklauso nuo situacijos įvertinimo ir priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo.
2.7. Pareiškėja nurodo, kad įvertinus tai ką pranešė pranešėjas, matyti, kad jo skambutis negali būti tapatinamas su BPC įstatymo (toliau – ir BPCĮ) 2 straipsnio 2 dalies reikalavimais, nes tai nebuvo rengiamas, daromas ar padarytas teisės pažeidimas, taip pat nebuvo staiga iškilusi grėsmė gyvybei, sveikatai ar saugumui, aplinkai, materialiosioms ir nematerialiosioms vertybėms. Kadangi pranešėjas nenurodė aiškių duomenų, kad tai būtų viešos tvarkos pažeidimas ir rimties trikdymas, kurie priklausytų policijos kompetencijai, todėl nebuvo pagrindo rengti ir nebuvo parengtas pranešimas policijai bei nebuvo naudojamas atitinkamas klausimynas, kas reiškia, kad nebuvo pažeisti Bendrojo pagalbos centro ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-01 22 sąveikos sutarties Nr. F11-3/5-IL-1172 (toliau – ir Sutartis) 11.1 punkto ir Taisyklių 4.7.1 punkto reikalavimai.
Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjama situacija nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reglamentavimą bei į policijos veiklos barą, o vadovaudamasi Vilniaus miesto pateiktomis rekomendacijomis dėl remonto darbų vykdymo, pagrįstai pasiūlė pranešėjui kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pranešėjo nurodytas aplinkybes įvertino operatyviai ir prašymą pagrįstai priskyrė, kaip numatyta Taisyklių 4.4 punkte ir pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 punktuose, kai pranešėjui suteikta konsultacija, kuri buvo atitinkamai užpildyta BPCIS, kaip numato Taisyklių 4.6.2 punktas. Taip pat, pranešėjui buvo suteikta atitinkama informacija kur kreiptis dėl pranešėjo minėtų pažeidimų. Todėl pagrindo konstatuoti BPCĮ 4 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus, nėra.
Pareiškėja pažymi, kad bendrai vertinant visą situaciją, pranėšėjo pateiktą informaciją ir jos atsakymus, iš esmės taip pat nėra pagrindo kalbėti apie jos galimai netinkamus veiksmus Taisyklių 9.1, 9.3, 9.4, 10.6 punktų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018-08-31 įsakymu Nr. 1-319 (toliau – Etikos kodeksas) 7.1, 7.2, 7.9, 7.13 punktų galimai padarytų pažeidimų kontekste. Tai yra vertinamojo pobūdžio dalykai, kurie priklauso nuo kiekvieno asmens (tikrintojo, jos ir pvz. kitų asmenų) subjektyvaus vertinimo. Šiame kontekste būtina vertinti tai, kad tikrintojas neturi būti šališkas ir neobjektyvus, turi vertinti, kad priimtas skambutis buvo sunkus ir sudėtingas.
2.8. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu, dauguma skambinančiųjų yra pikti, suirzę, ne visada adekvačiai reaguojantys į elementarius gyvenimiškus dalykus, sunku yra susikalbėti, reikia dėti daug pastangų, kad išaiškinti tikrą situaciją, visas reikšmingas faktines aplinkybes, ypač tai jaučiasi, esant situacijai dėl Covid-19 pandemijos, nes situacija pablogėja, jaučiama skambinančiųjų frustracija. Dėl nepakankamo operatorių pamainose kiekio ir padidėjusio skambučių srauto, yra padidėjęs visų darbuotojų, operatorių, nuovargis, stresas, įtampa.
2.9. Pareiškėja pažymi, kad jos atlikti veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Be to, pažymi, kad susipažinusi su tarnybinio metu surinkta medžiaga, pastebėjo, kad pranešėjas, parašęs skundą, neprašo ištirti jos kaip, skambutį priėmusios operatorės veiksmų, o tik pateikė žiniai, jo manymu turimą informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Pažymi, kad iš esmės net neaišku kokiai tarnybai skirta ši informacija, kuria net negalima laikyti skundu.
Pabrėžia, kad BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus viršininkas, pateikdamas atsakymą į pateiktą skundą, iš esmės patvirtino jos atliktų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, nes nurodė pranešėjui, t. y. tam pačiam asmeniui, kad dėl triukšmo lygio matavimo pastarasis turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, kas akivaizdžiai patvirtina, kad pranešėjo 2020-10-27, 12.23 val. skambutis nėra ir negali būti laikomas pagalbos prašymu, o jos atlikti veiksmai ir priimti spendimai buvo pagrįsti, teisėti ir teisingi.
Pareiškėja mano, kad ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, o dėl vienos pranešėją suerzinusios frazės taikyta tarnybinė atsakomybė, t. y. inkriminuoti tiek daug galimai padarytų pažeidimų, tuo labiau, kad pats pranešėjas skunde, su kuriuo susipažino, to neprašo. Jeigu ir buvo pagrindo konstatuoti, kad buvo tam tikri etikos pažeidimai, tai jie yra formalūs, jų vertinimas yra labai subjektyvus, neigiamų pasekmių šie veiksmai nesukėlė, todėl pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę, tuo labiau vieną iš griežtesnių, nėra.
2.10. Papildomuose paaiškinimuose Pareiškėja remiasi tuo, kad jos pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, pasekmių nesukėlė. Pažymi, kad tikrintojas padarė išvadą, kad iš esmės situacija kvalifikuota teisingai, t. y. interesantas pagrįstai dėl triukšmo matavimo nukreiptas į savivaldybę, o ne į policiją.
3. Atsakovas BPC atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti kaip nepagrįstą:
3.1. Atsakovas nurodo, kad tarnybiniai patikrinimai atliekami pagal nustatytus darbo pareigų pažeidimus arba gavus piliečių skundus. Nors pareiškėja abstrakčiai be įrodymų bando teigti, jog yra persekiojama darbdavio, tačiau šio patikrinimo iniciavimo pagrindas yra gautas piliečio skundas dėl pareiškėjos netinkamos reakcijos ir veiksmų aptarnaujant skambinusiojo pagalbos prašymą. Metų laikotarpyje paskirtos nuobaudos yra pagrįstos įrodymais dėl netinkamai atliktų pareiškėjos pareigų ir nėra persekiojimas, o BPC teikiamų viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo vienas iš elementų.
Pareiškėjos skundo teiginiai yra abstraktūs, platūs ir nepagrįsti, nepateikiami nei konkretūs pavyzdžiai, nei įrodymai, todėl pakomentuoti neturi galimybės.
3.2. Atsakovas paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo metu papildomai surinko informaciją apie tapačius pranešimus dėl triukšmo, į kuriuos anksčiau atsiliepė pati pareiškėja ir perdavė operatyvinėms tarnyboms kaip pagalbos prašymus. Tai įrodo faktą, kad pareigūnė supranta ir išmano tarnybos metu taikomų teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo atveju jų nesilaikė ir nesivadovavo pareiginėmis instrukcijomis, taip sukėlė konfliktinę situaciją ir įvykį kvalifikavo netinkamai, nesilaikydama Išvadoje minimų teisės aktų reikalavimų.
3.3. Nurodo, kad pareiškėjos skundo 4 punktas yra nepagrįstas ir neturi įtakos sprendimo priėmimui, kadangi pagal šį punktą pareiškėjos veiksmai nebuvo vertinami. Skundo 5 punktu pažymėtas tekstas, atkartoja Išvados tekstą, bet pareiškėja nenurodo kitų aplinkybių ar reikalavimų/prašymų, todėl tai yra ne ginčo objektas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo renkami ir vertinami visi įrodymai ir turimi duomenys, perklausomi garso įrašai, kurie aiškiai fiksuoja nepagarbų pareigūnės elgesį ir etikos ribų peržengimą. Pareiškėjos paaiškinimas, yra jos gynyba, subjektyvus faktų ir aplinkybių vertinimas, į paaiškinime išdėstytus faktus ir aplinkybes buvo atsižvelgta vertinant visumines aplinkybes ir įrodymus. Išsamiai išnagrinėjus pasiaiškinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėja norėdama pateisinti savo veiksmus, kai kuriuos veiksmus interpretavo savo naudai arba teikė nevisai tikslią informaciją.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti pačios pareiškėjos kardinaliai skirtingi veiksmai analogiškose situacijose, iš kurių matyti, kad pareiškėja kartais skirtingai traktuoja situacijas ir interpretuoja savo pareiginių instrukcijų reikalavimus.
Skambučio garso įrašai patvirtina, kad pareigūnė elgėsi netinkamai, kalbėjo nemandagiai, leido sau komentuoti asmens sveikatos būklę ar laidyti replikas, kas nėra suderinama su pareigūno statusu.
3.4. Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai dėl teisinio reglamentavimo, susijusio su triukšmo valdymu, bei jos veiksmais yra tik gynybinė pozicija, kuri savaime prieštarauja pareiškėjos elgesiui kitais panašiais atvejais fiksuotais, kai piliečiai paskambinę prašė pagalbos dėl sklindančio triukšmo. Be to, pareigūnė BPC kompetencijos ribose neturėjo įgaliojimų nuspręsti ar buvo pažeidinėjami triukšmą reglamentuojantys teisės aktai.
3.5. Pareiškėjos veiksmų (neveikimo) detalus aprašymas, kaltės forma, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, pareiškėjos charakteristika išdėstyti Išvadoje; veiksmų (neveikimo) neatitikimas konkretiems teisės aktų reikalavimams detaliai išdėstytas, išvados skirsniai apima visą tarnybinio nusižengimo sudėtį ir detaliai ją išdėsto.
3.6. Papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad Pareiškėjos padarytas pažeidimas nebuvo tik formalus, pasireiškė tiek netinkamu kreipimosi kvalifikavimu, tiek etikos pažeidimais, taip pat pareiškėja turėjo galiojančią drausminę nuobaudą bei anksčiau buvo bausta dėl panašaus pobūdžio drausminių pažeidimų.
konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl BPC viršininko 2020-12-07 įsakymo Nr. 41TE-224 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punkto, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad:
5.1. 2020-10-28 BPC gavo V. G. ir I. G. skundą dėl kaimynų daromos žalos jų sveikatai, kuriame nurodyta, kad „Nauji būti virš mūsų nr. 69, o mūsų 65, savininkas V., vykdydamas atseit remontą, viršija visas leistinas normas kelių sričių. Jis, pasitelkęs kažkiek darbininku, vykdo šitą jau virš 10 dienų, įskaitant šeštadienius ir sekmadienius. Ir nereaguoja mūsų šeimos nusiskundimus jam ir sako, kad jis žino savo teises. Ko pasėkoje yra jau stipriai sugadinta mūsų sveikata. 1. Pasak V., jie turi teisę viršyti decibelų leidžiamą normą, drelinant, gręžiant, šlifuojant, kad ir 9 vai. per dieną, be pertraukos, su 3 trim tokiais darbo įrankiais iš karto, tą darant trim darbininkam iš karto. Ir tie jų įrankiai net netinkami būti naudoti butuose iš viso, prie žmonių ir daugiabučiame name. 2. Taip pat, jiems pakeitus vamzdžius, labai pakito pablogėjo vandens kokybė mūsų bute. Vanduo bėga kaip mazutas. Tokio kvapo ir užterštas mūsų buto oras. Įtariama metalo dulkių priemaišos. 3. Prašome ištirti ar mūsų šeima gali turėt teisę nebūti vykdoma ant mūsų kiekvienas čia išvardintas žodis. Vienas iš mūsų, V., vakar spalio 27 dieną skambino į pagalbos telefoną 112 ir pokalbis su operatore truko 15 min. nuo 12.20 iki 12.35, jų operatorė nesutiko prisistatyti, o mūsų telefono skambinta iš numerio 860125483. Ir tada V. nuėjo į vakare kreiptis pas pirmą policijos komisariatą. Kai mes skambinome į bendrą 112, tai jie nesuragavo visai per 15 minučių. Tada V. nuėjo į pirmą polic. komisariatą ir pareigūnas gal pavardė M.? Patarė kreiptis pas jus, tai ir kreipiamės“.
5.2. BPC vyriausioji specialistė vidaus tarnybos kapitonė S. G. 2020-11-03 tarnybiniu pranešimu Nr. P10-1260 informavo BPC viršininką apie gautą V. G. ir I. G. skundą. Pareigūnė tarnybiniame pranešime aprašė pokalbio turinį ir jo vertinimą. Pasiūlė pradėti BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės R. S.-R. atžvilgiu tarnybinį patikrinimą. Apie informacijos tikslinimo metu nustatytus rezultatus informuoti V. G. ir I. G..
5.3. BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus viršininkas 2020-11-05 raštu Nr. 41D-549,,Dėl skundo“ pranešė V. G. ir I. G., kad BPC 2020-10-28 gavo jų 2020-10-28 skundą, kuriame nurodyta, kad 2020-10-27 jie skambino skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir prašėte iškviesti policijos pareigūnus, nes neseniai atsikraustę naujakuriai daro remontą, bei nėra aišku, ar jie turi leidimus remontui daryti, kad viršijamas leistinas triukšmo lygis ir tai kenkia jūsų sveikatai, taip pat, kad pokalbis su operatore užtruko 15 min., kuri atsisakė prisistatyti ir nesureagavo į jų prašymą. Papildomai skunde nurodyta, kad kaimynams pakeitus vamzdžius, bute pablogėjo vandens kokybė, oras tapo užterštas. Skunde prašė ištirti minimą situaciją. Rašte informuojama, kad atlikus informacijos patikslinimą ir įžvelgus BPC darbuotojo veiksmuose galimo padaryto tarnybinio nusižengimo požymius, 2020-11-03 jos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Apie informacijos tarnybinio patikrinimo rezultatus informuos, kai bus atliktas tarnybinis patikrinimas. Papildomai informavo, kad vadovaujantis BPCĮ 2 straipsnio 9 dalimi skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 - bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms (policijai priešgaisrinės gelbėjimo pajėgoms, greitosios medicinos pagalbos tarnybai, aplinkos apsaugos pajėgoms iškviesti (išsikviesti). BPC yra įsipareigojęs atsakyti į pagalbos skambučius ir priimti pagalbos prašymus, bei pagal kompetenciją juos perduoti skubiosios pagalbos tarnyboms. Todėl dėl triukšmo lygio matavimo siūlo kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės administraciją, o dėl galimai užteršto vandens – tiesiogiai į jų namą prižiūrinčią bendrovę.
5.4. BPC 2020-11-06 pranešimu Nr. 41D-557,,Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ pranešė pareiškėjai apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą. Nurodė, kad yra duomenų, jog galbūt ji padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą): atlikdama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, galimai netinkamai įvertino 2020-10-27 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pagalbos prašymą apie kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamą triukšmą, kad tai yra pagalbos prašymas, priskirtinas policijos kompetencijai, nes operatyviai neišsiaiškinote reikalingos informacijos (tikslaus įvykio vietos adreso, pranešėjo duomenų (vardo, pavardės), vietos, kurioje lauks pranešėjas, bei laiptinės, koridoriaus įėjimo kodo), o uždavėte papildomus nereikšmingus ir nebūtinus klausimus, kokia įmonė administruoja jo namą, suteikė perteklinę ir nereikšmingą informaciją apie remonto leidimų išdavimą ir kitą, kad jei pranešėjas nori išmatuoti decibelus, turi kreiptis į NVSC, bei neteisingą informaciją, jog šiuo atveju tai ne policijos kompetencija ir pažeidimo nėra, pagal Sutarties informavimo schemas (1 priedą) ir pagalbos prašymo priėmimo klausimyną (2 priedą) BPC informacinėje sistemoje nedelsiant neparengė ir skubiosios pagalbos tarnybai (policijai) neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį, o 12.34 val. BPC informacinėje sistemoje parengė pranešimą apie pagalbos poreikį, kurį klasifikavo neteisingu įvykio tipu „Konsultacija“ ir joje iš dalies nurodė neteisingą prašymo esmę, kad skundžiasi dėl bute vykdomo remonto, nori matuoti triukšmo decibelus, nors pranešėjas nereiškė noro matuoti triukšmo decibelų, atvirkščiai ne kartą prašė policijos pagalbos. Taip pat pranešime nurodė, kad pareiškėja į prašymą atsakė netinkamais teiginiais, kurie buvo nesusiję su pagalbos prašymo priėmimo esme ir tarnybos veikla, replikuojantis, galimai neetiški, pasakyti nesilaikant etikos principų, nepuoselėjat savo kalbos ir elgesio kultūros, nesuvokiant telefoninio pokalbio ribų - ką galima ir ką reikia sakyti telefonu, sukėlę skambinančiojo susierzinimą ir konfliktinę situaciją. Taip pat skambinančiajam paprašius pasakyti savo pavardę, tinkamai neprisistatė, t. y. nenurodė įstaigos ir struktūrinio padalinio pavadinimą, savo pareigų ir vardo, o atsakė, kad turite teisę neprisistatyti. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais galimai pažeidėte Etikos kodekso 7.1, 7.2, 7.9 ir 7.13 punktų, BPCĮ 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, Taisyklių 4.4, 4.7.1, 7.3, 9, 9.3, 9.4 ir 10.6 punktų, Sutarties 11.1 punktą, Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Centro viršininko 2019-02-01 įsakymu Nr. 41V-8 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 5.2 ir 5.4 punktų reikalavimus. Pranešime buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) iki 2020-11-16 ir informuoti, ar pareiškėja yra profesinės sąjungos narys.
5.5. Pareiškėja 2020-11-10 ir 2020-11-11 prašymais kreipėsi į BPC viršininką pateikti jai susipažinti nurodytą skundą ir visus kitus turimus neįslaptintus duomenis ir dokumentus, taip pat kitą turimą informaciją, susijusią su jos galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu.
5.6. BPC 2020-11-13 el. paštu pateikė pareiškėjai 2 telefoninių pokalbių garso įrašų kopijas ir dokumentus - 22 lapai.
5.7. Pareiškėja 2020-11-16 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mano, jog, vadovaudamasi pranešime nurodytų teisės aktų reikalavimais, savo pareigas atliko tinkamai, tinkamai reagavo į 2020-10-27 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pranešimą dėl kaimynų bute vykdomo remonto dienos metu. Detaliai aprašė pokalbio situaciją, nurodė teisės aktų nuostatas, kurios pareiškėjos teigimu patvirtina, kodėl pasirinko tokį situacijos sprendimo būdą. Nurodė, kad mano, jog dėl vienos pranešėjo suerzinusios frazės yra neproporcinga jai taikyti tarnybinę atsakomybę, t. y. inkriminuoti tiek daug galimai padarytų pažeidimų, tuo labiau, kad pats pranešėjas skunde to neprašo.
5.8. BPC pareigūnė, atliekanti tarnybinį patikrinimą, atsižvelgusi į teisės aktų reikalavimus, išklausiusi telefoninių pokalbių garso įrašus ir išanalizavusi tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad R. S.–R., atlikdama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, netinkamai įvertino 2020-10-27 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pagalbos prašymą apie kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamą triukšmą, kad tai nėra pagalbos prašymas, priskirtinas policijos kompetencijai, nes operatyviai neišsiaiškino reikalingos informacijos (tikslaus įvykio vietos adreso, pranešėjo duomenų (vardo, pavardės), vietos, kurioje lauks pranešėjas, bei laiptinės, koridoriaus įėjimo kodo), o uždavė papildomus nereikšmingus ir nebūtinus klausimus, kokia įmonė administruoja jo namą, suteikė perteklinę ir nereikšmingą informaciją apie remonto leidimų išdavimą ir kitą, kad jei pranešėjas nori išmatuoti decibelus, turi kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, bei neteisingą informaciją, jog šiuo atveju tai ne policijos kompetencija ir jokio pažeidimo nėra, pagal Sutarties informavimo schemas (1 priedą) ir pagalbos prašymo priėmimo klausimyną (2 priedą) BPCIS nedelsdama neparengė ir skubiosios pagalbos tarnybai (policijai) neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį, o 12.34 val. BPCIS parengė pranešimą apie pagalbos poreikį (įvykio ataskaitos Nr. 2011502243), kurį klasifikavo neteisingu įvykio tipu „Konsultacija“ ir jame iš dalies nurodė neteisingą prašymo esmę, kad skundžiasi dėl bute vykdomo remonto, nori matuoti triukšmo decibelus, nors pranešėjas nereiškė noro matuoti triukšmo decibelų, atvirkščiai ne kartą prašė policijos pagalbos. Taipogi, šio pokalbio metu skambinančiajam bandant paaiškinti apie keliamo triukšmo problemą ir daromą žalą jam ir jo seseriai, atsakė tokiais teiginiais, kaip dabar ne apie seserį kalbama; kuo jis matuoja decibelus; prašo kažkokios pagalbos, bet neklauso, o turi savo motyvą; fraze: „tai jeigu žmonėms reikia remontą daryti“; bei į pranešėjo nurodytą sesers antros grupės invalidumą atsakė fraze: „o tai jei bus ne antros, o trečios grupės kurie buvo nesusiję su pagalbos prašymo priėmimo esme ir tarnybos veikla, replikuojantys, neetiški, pasakyti nesilaikant etikos principų, nepuoselėjat savo kalbos ir elgesio kultūros, nesuvokiat telefoninio pokalbio ribų - ką galima ir ką reikia sakyti telefonu, sukėlę skambinančiojo susierzinimą ir konfliktinę situaciją. Taip pat skambinančiajam paprašius pasakyti savo pavardę, tinkamai neprisistatė, t. y. nenurodė įstaigos ir struktūrinio padalinio pavadinimo, savo pareigų ir vardo, o atsakė, kad turi teisę neprisistatyti. Tokiais savo veiksmais pareigūnė pažeidė Etikos kodekso 7.1, 7.2, 7.9 ir 7.13 punktų, BPCĮ 4 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Taisyklių 4.4, 4.7.1, 7.3, 9.1, 9.3, 9.4 ir 10.6 punktų, Sutarties 11.1 punkto reikalavimus ir netinkamai įvykdė Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 punktų reikalavimus.
Išvadoje taip pat konstatuota, kad R. S.-R. veiksmuose tiesioginės tyčios nebuvo, tarnybinis nusižengimas padarytas nesiekiant naudos nei sau, nei aplinkiniams, priešingų interesų tikslų pareigūnė neturėjo ir nesiekė, BPC materialinės žalos nepatyrė, o kad dėl jos veiksmų kas nors patyrė turtinę žalą, objektyvių duomenų (įrodymų) negauta. Tačiau pabrėžė, kad skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gaunami pagalbos prašymai susiję su rengiamais, daromais ar padarytais teisės pažeidimais, staiga iškilusia grėsme gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms. Tam, kad skubiosios pagalbos tarnybos galėtų operatyviai ir veiksmingai reaguoti į gautus pagalbos prašymus, suteikti pagalbą įvykio vietoje bei savo kompetencijos ribose atlikti kitus būtinus veiksmus, būtina ir svarbu laikytis teisės aktuose reglamentuojančiuose atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju netinkami R. S.-R. veiksmai (neveikimas) nesukėlė materialinių pasekmių, tačiau pranešėjui nebuvo suteikta policijos pagalba, o skubiosios pagalbos tarnybai (policijai) buvo atimta teisė (pareiga) operatyviai reaguoti į gautą pagalbos prašymą ir užfiksuoti bei užkardyti pažeidimą, susijusį su viešosios rimties trikdymu. Taip pat šie ir kiti jos veiksmai (netinkamas ir neetiškas bendravimas su pagalbos prašančiu asmeniu) neigiamai charakterizavo BPC visuomenės akyse, sudarė neigiamą požiūrį į operatyvumą ir tikslų pagalbos skambučių reagavimą, BPC darbuotojų profesionalumą ir kompetenciją, sumenkino darbo efektyvumo ir operatyvumo įvaizdį.
Išvadoje buvo pasiūlyta už nurodytą tarnybinį nusižengimą R. S.-R. patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte - griežtą papeikimą.
5.9. BPC viršininkas 2020-12-07 įsakymu Nr. 41TE-224 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ paskyrė R. S. – R. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.
5.10. BPC 2020-12-09 raštu Nr. 41D-613 informavo V. G. ir I. G., kad išnagrinėjus jų skundą ir priėmus sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą BPC operatorės (statutinės valstybės tarnautojos), atsiliepusiosios į jų 2020-10-27 gautą pagalbos prašymą dėl kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamo triukšmo, atžvilgiu, patikrinimo metu buvo nustatyta, jog minėta operatorė netinkamai priėmė jų pagalbos prašymą, kurį pagal kompetenciją privalėjo perduoti atitinkamai skubiosios pagalbos tarnybai (policijai), tačiau to nepadarė. Už teisės aktų, reglamentuojančių atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus, pažeidimus 2020-12-07 šiai darbuotojai skirta tarnybinė nuobauda.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino skundžiamą Įsakymą, nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti apie pareiškėjos padarytus BPCĮ (taip pat su šiuo reguliavimu susijusių kitų teisės aktų) pažeidimus, taip pat Etikos kodekso pažeidimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nesutinka su vertinimu, jog ginčo skambutis nepatenka į BPCĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą pagalbos prašymo sąvoką. LVAT padarė išvadą, kad ginčo skambutis buvo pagalbos prašymas, juo kreiptasi dėl keliamo triukšmo, kuris priskirtinas prie galimų viešosios tvarkos pažeidimų pagal Sąveikos sutarties 7.1 punktą. LVAT taip pat padarė išvadą, kad pareiškėja pokalbio metu pažeidė Etikos kodeksą - Asmuo besikreipęs pagalbos buvo ne kartą pertrauktas, jam užduoti retorinio pobūdžio klausimai, replikuota, bendravimo tonas nesuderinamas su faktine situacija, atsisakyta prisistatyti, nors tam nebuvo jokios priežasties. Aktualaus pokalbio garso įrašas patvirtina, kad skambinantysis skundėsi remonto darbų keliamu triukšmu, prašė pagalbos, pokalbio fone girdėjosi pakankamai stiprus, tikėtina, daromo remonto darbų keliamas triukšmas, tačiau pareigūnė, be kita ko, paaiškindama, kad tai ne – policijos kompetencija, su pagalbos prašančiu asmeniu elgėsi nemandagiai: „ne apie seserį kalbėkit“, „kalbat ir nesustojat“, „kuo jūs matuojat“ ir kt. Todėl atsakovo priimtas sprendimas (bendrine prasme) pripažinti, kad pareiškėja pažeidė BPC Taisyklių 4.4 punktą (pamainos darbuotojas, prireikus užduoda papildomų klausimų, siekdamas nustatyti, ar gautas prašymas (pranešimas) suteikti pagalbą gali būti laikomas pagalbos prašymu), 4.7.1 punktą, 7.3 punktą (pamainos darbuotojas skambinančio asmens prašymu (reikalavimu) prisistato, pasako įstaigos ir struktūrinio padalinio pavadinimą, savo pareigas ir vardą (išskyrus atvejus, kai pamainos darbuotojui grasinama ar jis piktavališkai įžeidinėjamas), 9.1 punktą (bendrauti pagarbiai ir mandagiai, puoselėti kalbos ir elgesio kultūrą), 9.3 punktą (nekritikuoti ir nemoralizuoti), 9.4 punktą (nekonfliktuoti ir vengti konfliktinių situacijų), 10.6 punktą (nereplikuoti ir / ar nekomentuoti situaciją (įvykį), jei tai nėra būtina tinkamam reagavimui į pagalbos prašymą), o taip pat Etikos kodekso 7.1 punktą (griežtai laikytis etikos principų ir taisyklių), 7.2 punktą (nepriekaištingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir valstybės tarnautojo pareigybės prašyme), 7.9 punktą (saugoti nepriekaištingą valstybės tarnautojų autoritetą), 7.13 punktą (bendrauti su žmonėmis pagarbiai ir mandagiai, puoselėti savo kalbos ir elgesio kultūrą), buvo neabejotinai pagrįstas.
Kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino paskirtos nuobaudos proporcingumo aspektu, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui.
7. LVAT praktikoje išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė - tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MzY3LTEwNjIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-5367-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-5367-1062/2019">A-5367-1062/2019</a>).
8. Įvertinus LVAT išaiškinimus šioje byloje, darytina išvada, kad visi tarnybinį nusižengimą sudarantys teisės pažeidimo elementai yra įrodyti. Šioje byloje toliau teismas pasisakys tik dėl paskirtos nuobaudos proporcingumo.
9. Pareiškėja remiasi tuo, kad jos pažeidimas buvo formalaus pobūdžio, pasekmių nesukėlė. Pažymi, kad tikrintojas padarė išvadą, kad iš esmės situacija kvalifikuota teisingai, t. y. interesantas pagrįstai dėl triukšmo matavimo nukreiptas į savivaldybę, o ne į policiją.
Atsakovas remiasi tuo, kad pažeidimas nėra formalus, neigiamai charakterizavo BPC visuomenės akyse, buvo įvertintos sunkinančios aplinkybės, t. y. kad buvo skirta ir galiojo kita tarnybinė nuobauda už panašaus pobūdžio pažeidimą – netinkamą reagavimą į pranešimą, už netinkamą pareigų atlikimą tarnybinės nuobaudos skirtos ir anksčiau. Dėl galiojusios nuobaudos teisėtumo teisminis ginčas nėra pasibaigęs. Atsakovas nurodo, kad pažeidimas pasireiškė tiek netinkamu reagavimu į pranešimą, t. y. kvalifikavimu, bet ir etikos pažeidimais bendraujant su pranešėju.
10. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 staipsnio 2 dalies 3 punktą tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės, be kita ko, yra ir tuomet, kai per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą.
11. BPCĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 - bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms ir nematerialioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms (policijai, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgoms, greitosios medicinos pagalbos tarnybai, aplinkos apsaugos pajėgoms iškviesti (išsikviesti).
Pagal Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, vienos iš pagrindinių policijos funkcijų yra pagal kompetenciją užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą ir atlikti jų tyrimą, analizuoti ir atskleisti padarytų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6 straipsnio 1 dalies 13 punktas)
BPCĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas operatyvumo principas, kuris reiškia, kad BPC užtikrina neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į pagalbos prašymus. BPCĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas turi tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms ir, jei reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo arba, jei įmanoma, suteikti pagalbą telefonu. BPCĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnas pagal kompetenciją turi užtikrinti BPC informacinėje sistemoje esančių duomenų teisingumą ir saugumą.
Pareiškėjos pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatyta, kad pareigūnas priima ir operatyviai įvertina pagalbos prašymą bei nustato teiktinos pagalbos poreikį, 5.4 punkte - perduoda pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms, pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus, reikalavimus.
Išvadoje, konstatuojamoje dalyje (21 lape) nurodyta: ”veiksmai pasireiškė netiesiogine tyčia, materialios žalos Centras nepatyrė, o teigti, kad dėl nustatytų pažeidimų kiti asmenys patyrė materialinę žalą, nėra faktinių įrodymų. Tačiau dėl jos netinkamų veiksmų (neveikimo) pranešėjui nebuvo suteikta policijos pagalba, o skubiosios pagalbos tarnybai (policijai) buvo atimta teisė (pareiga) operatyviai reaguoti į gautą pagalbos prašymą ir užfiksuoti bei užkardyti pažeidimą, susijusį su viešosios rimties trikdymu. Taip pat šie ir kiti jos veiksmai (netinkamas ir neetiškas bendravimas su pagalbos prašančiu asmeniu) neigiamai charakterizavo Centrą visuomenės akyse, sudarė neigiamą požiūrį į operatyvumą ir tikslų pagalbos skambučių reagavimą, Centro darbuotojų profesionalumą ir kompetenciją, sumenkino darbo efektyvumo ir operatyvumo įvaizdį.“ Išvados 18 lape nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas nesiekiant naudos nei sau, nei aplinkiniams, priešingų interesų tikslų pareigūnė neturėjo ir nesiekė.
Atsižvelgiant į aptartas pareiškėjai priskirtas funkcijas ir BPC veiklos tikslus, amatyti, kad pažeidimas susijęs su esminėmis funkcijomis, susijusiomis su reagavimu į galimus pažeidimus ir jų prevencija, nors materialinių pasekmių nesukėlė, bet padarytas tiesiogiai bendraujant su paslaugos gavėjais, kurie kreipėsi pagalbos, tačiau jos tinkamai negavo. Todėl sutiktina, kad pažeidimas galėjo sumenkinti BPC autoritetą, mažinti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Tokio pažeidimo negalima laikyti formaliu. Pažeidimas pasireiškė tuo, kad buvo neteisingai kvalifikuotas pranešimas, taip pat etikos pažeidimais. Pareiškėjos reakcija į pažeidimus nėra savikritiška – nors dėl pranešimo kvalifikavimo gali sąžiningai klysti, tačiau ji nepripažįsta ir neprofesionalaus bendravimo fakto. Lieka nepaneigta sunkinanti aplinkybė – pareiškėja turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą, skirtą 2020-08-17 įsakymu Nr. 41TE-145 (griežtas papeikimas, kuris įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-05-24 sprendimu administracinėje byloje Nr. I3-901-809/2021 pakeistas į papeikimą). Kita vertus, pažeidimas materialinio pobūdžio neigiamų pasekmių nesukėlė, nekilo grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei, pareiškėja neturėjo jokių priešingų tarnybai interesų ir jų nesiekė, pažeidimas padarytas tiesiogiai bendraujant su interesantu, neturint daug laiko apmastyti savo veiksmus. Įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūnės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamos reputacinės pasekmės, bet reali žala nekilo) ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą - papeikimą. Teismo vertinimu, būtent papeikimas yra nagrinėjamu atveju adekvati tarnybinė nuobauda pareiškėjai.
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos skundas iš dalies tenkintinas ir keistinas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai pakeičiant nuobaudą iš griežto papeikimo į papeikimą. Likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos R. S.-R. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020-12-07 įsakymą Nr. 41TE-224 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pakeičiant R. S.-R. skiriamą tarnybinę nuobaudą iš griežto papeikimo į papeikimą.
Likusią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gediminas Užubalis
