Administracinė byla Nr. eI3-967-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02700-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo V. M. (toliau – ir pareiškėjas) patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2021 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-31845 (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad 2017 m. spalio 2 d. gavo atsakovės raštą, kuriuo buvo informuotas apie prievolę sumokėti nekilnojamojo turto (toliau – ir NT) mokestį ir delspinigius, o 2018 m. kovo 5 d. - VMI sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto. Pareiškėjas aiškinosi situaciją, susisiekė su VMI ir nurodė, jog apskaičiuotos sumos yra klaidingos, tačiau 2018 m. kovo 26 d. iš jo asmeninių sąskaitų buvo nuskaičiuotos piniginės lėšos.
Atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini), tačiau vos tik sužinojęs apie apskaičiuotą prievolę kreipėsi į VMI tiek raštu, tiek ir žodžiu, prašydamas paaiškinti, dėl kokių priežasčių prievolės suma taip ženkliai padidėjo. Teigia, kad kiekvieną kartą VMI darbuotojai pateikdavo skirtingus paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, atsakovė neįsigilino į susiklosčiusią situaciją, nurodydavo, jog NT mokesčio suma yra apskaičiuojama automatiškai pagal sistemoje esančias formules, o Prievolių ataskaitoje nurodyta suma ir delspinigiai jau yra nuskaičiuoti.
Nurodo, kad 2021 m. balandžio 13 d. gavo Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir Prievolių ataskaitą. Siekdamas išsiaiškinti situaciją daug kartų skambino į VMI, tačiau tik 2021 m. birželio 7 d. jam pavyko su VMI konsultante išsiaiškinti, kaip galima apskaičiuoti / patikrinti NT mokesčio sumos dydį (Registrų centro internetiniame puslapyje, skiltyje,,Mokestinės vertės paieška“, pagal NT unikalų numerį galima sužinoti NT bendrą vertę, kuri dalinama iš procentų ar dalių pagal NT savininkus (dalininkus) ir dauginama iš 0,8 % (NT tarifas)).
Pažymi, jog išsiaiškinęs NT vertes ir pagal pateiktą metodiką viską apskaičiavęs nustatė, kad NT mokesčio dydis metams yra 278,40 Eur. Išsiaiškinęs, jog NT mokestis KIT117 formose yra apskaičiuotas klaidingai, pakartotinai kreipėsi į VMI, kad NT mokesčio dydis būtų perskaičiuotas, tačiau buvo nurodyta, jog taisyti klaidų jau pateiktose deklaracijose nėra galimybės.
Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. birželio 21 d. iš antstolio R. V. gavo Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame buvo nurodoma, jog iš pareiškėjo yra išieškoma 3 482, 87 Eur suma. 2021 m. birželio 22 d. iš antstolio buvo gauti ir kiti dokumentai: nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, turto arešto aktas. Pareiškėjas 2021 m. liepos 15 d. nuvyko į VMI išsiaiškinti situaciją. VMI konsultantei tikrinant pateiktų deklaracijų duomenis sistemoje buvo pateikta tokia informacija: 1) 2006-2011 m. pateiktų NT deklaracijų duomenų atidaryti nepavyksta; 2) 2012-2017 m. pateiktų NT deklaracijų duomenis atidaryti pavyksta, tačiau klaidų taisyti neleidžiama; 3) 2018-2019 m. pateiktų NT deklaracijų duomenis atidaryti pavyksta, klaidos deklaracijoje ištaisomos, NT deklaracijos patikslinamos. Teigia, kad to paties susitikimo su VMI konsultante metu pateikė ir NT deklaraciją už 2020 m.
Nurodo, kad 2021 m. liepos 19 d. gavo VMI patikslintą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-17316,,Pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“, taip pat Prievolių ataskaitą, iš kurių matyti, jog buvo atsižvelgta į 2021 m. liepos 15 d. susitikimo metu atliktus NT deklaracijų patikslinimus, tačiau laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2017 m. pateiktų NT deklaracijų tikslinimas taip ir nebuvo atliktas.
Pažymi, kad dėl klaidingai NT deklaracijoje apskaičiuoto mokesčio VMI nepagrįstai nuskaitė didesnę NT mokesčio sumą ir delspinigius, be to ilgą laiką vengė spręsti susidariusią situaciją, dėl ko išieškojimas buvo perduotas antstoliui, susidarė dar didesnė NT mokesčio prievolės suma.
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo su skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 73 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus, todėl preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.
Atsakovė cituoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir NTMĮ) nuostatas, susijusias su NT mokesčio deklaravimu, nurodo kokia tvarka yra pildoma ir pateikiama KIT711 deklaracija, kieno iniciatyva ir už kokį laikotarpį ji gali būti tikslinama, taip pat pateikia VMI priimtas ir nagrinėjamu atveju aktualias pareiškėjo pateiktas KIT711 deklaracijas.
Nurodo, jog vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio 1 punkto ir 105 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, nes nesumokėjus mokestinių prievolių kitą dieną po to, kai pasibaigia mokesčio sumokėjimo terminas, įgyjama teisė išieškoti mokestines nepriemokas ir jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, jog mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai nustatyti MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto, o šį sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Nurodo, kad VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) duomenimis, pareiškėjo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams 2021 m. spalio 5 d. sudarė 2 132,04 Eur. Nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 6 d. iki 2021 m. liepos 16 d. pareiškėjui nesumokėjus 1 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių už 2019 m.; 1 040,52 Eur NT mokesčio ir 222,84 Eur NT mokesčio delspinigių už 2017 m.; 278 Eur NT mokesčio ir 31,52 Eur NT mokesčio delspinigių už 2018 m.; 278 Eur NT mokesčio ir 2,16 Eur NT mokesčio delspinigių už 2019 m.; 278 Eur NT mokesčio už 2020 m.
Teigia, kad VMI, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjo mokestinė nepriemoka NTMĮ nustatytais terminais sumokėta nebuvo, bei į tai, kad prašymas išdėstyti nepriemoką negautas, o nuo 2021 m. balandžio 13 d. vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš mokesčio mokėtojo sąskaitose esančių lėšų yra nerezultatyvus, 2021 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-17316 išieškoti 3 482,87 Eur pareiškėjo nepriemoką iš jo turto, kuris 2021 m. birželio 21 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui R. V.. Apie minėtą sprendimą ir išieškojimą vykdantį antstolį pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. birželio 21 d. per,,Mano VMI“.
Pažymi, kad pareiškėjui 2021 m. liepos 15 d. patikslinus NT mokesčio deklaracijas už 2018-2020 m. VMI 2021 m. liepos 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-31845, kuriuo buvo pakeistas VMI 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-17316, sumažinant iš pareiškėjo turto išieškomą sumą nuo 3 482,87 Eur iki 1 672,87 Eur. Be to, VMI 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-36663, kuriuo dar kartą pakeitė 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-17316, sumažindama iš pareiškėjo turto išieškomą sumą iki 1 573,88 Eur. Apie priimtus sprendimus pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. per,,Mano VMI“.
Apibendrindama nurodo, kad mokesčių administratorius vadovavosi nustatytu teisiniu reglamentavimu, elgėsi atsakingai ir atsižvelgdama į tai mano, jog mokesčių mokėtojo teisių nepažeidė.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. (7.2)-46-MPD-10909,,Dėl informacijos V. M. pateikimo“ informavo pareiškėją, jog MAD 2017 m. spalio 2 d. duomenimis yra susidariusi 1 899,42 Eur nepriemoka (1 743 Eur NT mokestis ir 156,42 Eur NT mokesčio delspinigiai).
VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2018 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-43280, kuriame nusprendė išieškoti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo turto 1 934,75 Eur.
VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021 m. balandžio 13 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-11641, kuriame nurodyta nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių pareiškėjo sąskaitų. Pažymima, jog nurodymas galios tol, kol į biudžetą pareiškėjas perves visą nurašytiną sumą – 3 486,35 Eur.
VMI 2021 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-17316 išieškoti 3 482,87 Eur nepriemoką iš pareiškėjo turto, kuris 2021 m. birželio 21 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui R. V., kurį jis priėmė vykdyti 2021 m. birželio 21 d. patvarkymu Nr. S-21-128-11659. 2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-128-11808, surašytas turto arešto aktas Nr. S21-128-11806 ir apskaičiuotos 511,81 Eur dydžio sprendimo vykdymo išlaidos.
Pareiškėjui 2021 m. liepos 15 d. patikslinus deklaracijas už 2018-2020 m., VMI 2021 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23-31-08) 467-31845, kuriame nurodyta, jog VMI nusprendžia pakeisti 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-17316 dėl 3 482,87 Eur mokestinės nepriemokos iš pareiškėjo išieškojimo ir išieškoti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo turto 1 672,87 Eur. 2021 m. rugpjūčio 2 d. VMI priėmė sprendimą pakeisti sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-36663, kuriuo nusprendė pakeisti VMI 2021 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-17316 ir išieškoti į valstybės biudžetą iš pareiškėjo turto 1 573,88 Eur.
Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2021 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-31845, inicijavo teisminį ginčą, iš esmės ginčydamas aplinkybes, susijusias VMI priimtų sprendimų ir apskaičiuotų mokestinių prievolių teisėtumu.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas, nustatantis pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, taip pat NTMĮ ir Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 formos užpildymo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. VA-40 (toliau – ir Taisyklės).
Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, viena iš mokesčių administratoriaus teisių yra priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos.
MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pagal MAĮ 66 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 1 dalį, mokesčio deklaravimas ir apskaičiavimas bei deklaracijos pateikimas yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui. Deklaracijoje yra pareiškiama mokesčio mokėtojo valia dėl mokėtino mokesčio dydžio, todėl mokesčio deklaravimas suteikia mokesčių administratoriui be jokių papildomų administracinių sprendimų priėmimo vykdyti priverstinį nepriemokos išieškojimą, jeigu pats mokesčių mokėtojas nevykdo jo deklaruotos mokestinės prievolės. MAĮ 80 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs MAĮ 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas.
Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad mokesčio mokėtojo pateikta deklaracija arba mokesčių administratoriaus priimtas sprendimas dėl mokesčių mokėtojui priklausančio sumokėti mokesčio yra tie teisinę reikšmę turintys dokumentai, kuriais remiantis mokestinių teisinių santykių dalyviams yra sukuriamos teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje. Paprastai mokesčių mokėtojui sukuriama pareiga sumokėti atitinkamą mokestį arba teisė susigrąžinti mokesčio permoką (sumokėtas per dideles mokesčio sumas), atitinkamai mokesčių administratoriui sukuriama teisė iš mokesčių mokėtojo išsiieškoti nesumokėtas mokesčio sumas arba pareiga sugrąžinti mokesčio mokėtojui jo turimą mokesčio permoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-438/2019).
NTMĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog NT mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka NTMĮ 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo, t. y. nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.
Remiantis Taisyklių 22 punkto nuostatomis, NT mokestis deklaruojamas vietos mokesčių administratoriui pateikiant KIT711 deklaraciją. Lietuvos fiziniai asmenys deklaraciją KIT711 turi pateikti vadovaudamiesi Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
Taisyklių 23 punkte nustatyta, jog Lietuvos fiziniai asmenys deklaraciją turi pateikti elektroniniu būdu per VMI elektroninio deklaravimo sistemą EDS.
Pagal Taisyklių 28 punktą deklaracijos gali būti tikslinamos mokesčių mokėtojo (fizinio ar juridinio asmens) iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus). Mokesčių mokėtojas savo iniciatyva deklaracijas gali tikslinti per MAĮ nustatytą terminą (Taisyklių 30 punktas), t. y. ne daugiau kaip už tris einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (MAĮ 68 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė mokestinių pareigų, todėl jam kilo neigiamos pasekmės, t. y. atsirado mokestinė nepriemoka, kurios neįvykdžius buvo pradėtas vykdyti priverstinis mokestinės prievolės išieškojimas. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų pareiškėjas buvo ne kartą informuotas apie turimas mokestines prievoles. VMI 2021 m. balandžio 13 d. surašė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš turimų sąskaitų. Kadangi nepriemoka NTMĮ nustatytais terminais taip ir nebuvo sumokėta, pareiškėjas nepateikė prašymo išdėstyti mokestinę nepriemoką, o išieškojimas iš pareiškėjo sąskaitų buvo nerezultatyvus, VMI 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-17316 nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Minėtas sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui. Prievolių ataskaitoje detalizuota, kad prievolė atsirado laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. vasario 19 d. pareiškėjui nesumokėjus: 1 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių už 2019 m.; 1 040,52 Eur NT mokesčio ir 222,84 Eur NT mokesčio delspinigių už 2017 m.; 278 Eur NT mokesčio ir 122,14 Eur NT mokesčio delspinigių už 2018 m.; 8,37 Eur NT mokesčio delspinigių už 2019 m. Apie sprendimo priėmimą pareiškėjas buvo informuotas 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. birželio 21 d. per VMI internetinį portalą,,Mano VMI“.
Teismo vertinimu, pareiškėjas apie mokestinės prievolės atsiradimą buvo tinkamai informuotas, todėl turėjo žinoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, netinkamas NTMĮ nustatytų prievolių įgyvendinimas lėmė susiklosčiusią situaciją, t. y. mokesčių administratorius perdavė sprendimą vykdyti antstoliui. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus mokesčių administratorius atliko. Kaip ir minėta, pagal Taisyklių 28 punktą, deklaracijos gali būti tikslinamos mokesčių mokėtojo (fizinio ar juridinio asmens) iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus). Pareiškėjas pripažino, kad 2021 m. liepos 15 d. jam patikslinus NT mokesčio deklaracijas už 2018-2020 m. VMI priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo pakeistas VMI 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-17316.
VMI, remdamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, sumažino išieškojimo iš pareiškėjo turto sumą nuo 3 482,87 Eur iki 1 672,87 Eur, taip pat 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-36663, kuriuo dar kartą pakeitė VMI 2021 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-17316, sumažindama iš pareiškėjo turto išieškomą sumą iki 1 573,88 Eur. Apie priimtus sprendimus informavo pareiškėją 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. per VMI internetinį portalą,,Mano VMI“.
MAĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir Sprendime įvertinta, kad pareiškėjas tokios prievolės neįvykdė. Taigi, mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 106 straipsnio 1 dalimi, įgijo teisę mokestinę prievolę išieškoti priverstinai ir VMI turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą priimti Sprendimą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Sprendimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai atmestini kaip nepagrįsti.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VMI Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Violeta Petkevičienė
Jolita Rasiukevičienė
