Dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. I1-963-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02689-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 37.5, 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas su skundu (b. l. 1-11) kreipėsi į teismą, prašydamas (b. l. 45): 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 28-137 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirtą nuobaudą; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-27')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-27">2S-27</a>09 „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) priteisti pareiškėjui 1 300,00 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti 30,00 Eur turtinės žalos (sumokėtą žyminį mokestį) atlyginimą.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas skunde teigia, kad jis pažeidimo nepadarė, atsakovė nepagrindė savo sprendimo skirti nuobaudą faktinėmis aplinkybėmis. Mano, kad jam nepagrįstai buvo skirta nuobauda – didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali kas mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki dviejų mėnesių. Nurodo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

2.2. Paaiškina, kad 2021 m. gegužės 3 d. apie 22.30 į gyvenamąją patalpą Nr. 308 užėjęs jaunesnysis specialistas V. J. vykdė eilinį apėjimą ir patalpos patikrinimą. Teigia, jog apie jokį įvykį nei pareiškėjas, nei kiti gyventojai nebuvo informuoti. Vėliau pareiškėjas, nuvestas į budinčią dalį, sužinojo, kad, kaip teigė pareigūnas, jis rado mobiliojo ryšio telefoną miegamojoje vietoje Nr. 8, kuri niekam nepriskirta (pareiškėjo miegamoji vieta Nr. 9 yra po miegamąja vieta Nr. 8). Nurodo, kad pasiūlius parašyti pasiaiškinimą, pareiškėjas atsisakė, teigdamas, kad nieko nežino apie telefoną ir neturi, ką paaiškinti.

2.3. Teigia, jog 2021 m. gegužės 4 d. skunde išdėstė, jog patalpa yra bendro naudojimo, vieta Nr. 8 yra tuščia, patalpoje gyvena ir kiti nuteistieji.

2.4. Pareiškėjas teigia, kad pareigūnas nepagrįstai surašė tarnybinį pranešimą, nes telefonas ne pareiškėjo, pareiškėjas telefonu nesinaudojo, telefonas nerastas prie pareiškėjo (rankose ar kišenėse), be to, iš viso neaišku, ar telefonas rastas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, kadangi nei pareiškėjas, nei kiti patalpos gyventojai pas apžiūrą atlikusį pareigūną jokio mobilaus ryšio telefono nematė. Pažymi, jog pareigūnas buvo vienas, neturėjo registratoriaus, įvykis nebuvo fiksuojamas.

2.5. Nurodo, kad Departamento 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-27')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-27">2S-27</a>09 skirtingai nuo Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 28-137, nurodoma, kad į patalpą Nr. 308 užėjo 2 pareigūnai, kurie matė, kad pareiškėjas pakilo iš savo miegamosios vietos ir miegamojoje vietoje Nr. 8 paslėpė daiktą, panašų į mobilųjį telefoną. Teigia, kad ši informacija yra netiksli, nenuosekli, todėl kyla abejonių dėl atlikto tyrimo išsamumo, objektyvumo ir nešališkumo.

2.6. Dėl Vilniaus PN atsakymo į pareiškėjo skundą Nr. 29-1680, pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus PN nepagrįstai teigia, kad įjungtame “Messenger” susirašinėjimo programėlės lange buvo matyti, kad pilietė R. S. W. prieš 8 min. išsiuntė pranešimą „Dirbu buhaltere / Labanakt D. Einu jau miegoti.“, o patalpoje Nr. 308 gyvena tik vienas asmuo vardu D., todėl jis naudojosi telefonu. Pažymi, kad „D.“ ir „D.“ nėra identiški vardai. Pareiškėjas nurodo, kad nėra jokios foto ar video medžiagos, patvirtinančios, kad būtent tokia žinutė aptikta rastame mobilaus ryšio telefone. Teigia, jog vaizdo registratoriumi neužfiksuotas svarbiausias faktas – telefono radimas miegamojoje vietoje Nr. 8. Nurodo, kad dėl įvykio nebuvo apklausti kiti patalpos Nr. 308 gyventojai.

2.7. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pareiškėjas teigia, kad ginčijami sprendimai nėra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis.

2.8. Dėl patirtos neturtinės žalos pareiškėjas nurodo, kad dėl paskirtos nuobaudos buvo atimta galimybė įsigyti maisto produktų, buvo priverstas riboti savo maisto racioną, negavo organizmui reikalingų medžiagų, taigi patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, diskomfortą. Neturtinę žalą vertina 1300 Eur suma.

3. Atsakovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Atsiliepime (b. l. 52-58) paaiškino, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) specialistas 2021 m. gegužės 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-96(1) informavo Vilniaus PN direktorių apie tai, jog 2021 m. gegužės 3 d., apie 22:30 val. nuteistųjų gyvenamajame korpuse Nr. 1, apėjimo metu užėjus į gyvenamąją patalpą Nr. 308, buvo pastebėta, kad nuteistasis D. S. staiga atsikėlė iš savo miegamosios vietos Nr. 9 ir miegamojoje vietoje Nr. 8, kuri niekam nepriskirta, tarp drabužių padėjo daiktą, panašų į mobilaus ryšio telefoną; apžiūrėjus nurodytą vietą buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „HUAWEI“ su SIM kortele „PILDYK“.

3.2. Teigia, jog vadovaujantis LR BVK 143 str. 2 d. pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, tačiau pareiškėjas atsisakė, vėliau 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus PN dokumentų valdymo sistemoje buvo gautas pareiškėjo Pareiškimas – Paaiškinimas Nr. 29-1684, kuriame pareiškėjas teigė, jog telefonas ne pareiškėjo, telefonu nesinaudojo, jis nerastas prie pareiškėjo (rankose ar kišenėse) ir išvis neaišku ar telefonas rastas patalpoje.

3.3. Nurodo, kad Vilniaus PN 1-ojo SVS vyresnioji specialistė, atsižvelgdama į tarnybinį pranešimą ir į tarnybinio tyrimo metu surinktą dokumentinę medžiagą, atliko tarnybinį tyrimą ir parengė 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio tyrimo išvadą Nr. 14-1922, kurioje nustatyta, kad 2021 m. gegužės 3 d., 22.30 val., nuteistųjų gyvenamajame korpuse Nr. 1, apėjimo metu, užėjus į gyvenamąją patalpą Nr. 308, 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas pastebėjo, kad pareiškėjas staiga atsikėlė iš savo miegamosios vietos Nr. 9 ir miegamojoje vietoje Nr. 8, kuri niekam nepriskirta, tarp drabužių padėjo daiktą panašų į mobilaus ryšio telefoną; apžiūrėjęs nurodytą vietą, pareigūnas rado mobilaus ryšio telefoną “HUAWEI” (IMEI nenustatytas) su SIM kortele “PILDYK” su įjungtu “Messenger” susirašinėjimo programėlės langu. Vilniaus PN teigimu, įjungtame “Messenger” susirašinėjimo programėlės lange buvo matyti, kad pilietė R. S. W. prieš 8 min. išsiuntė pranešimą „Dirbu buhaltere / Labanakt D. Einu jau miegoti.“, prieš 25 min. “Messenger” vartotojas (duomenys neskelbtini) išsiuntė žinutę „Ok seniuk labos nakties“. Atsakovė pažymi, kad gyvenamojoje patalpoje Nr. 308 gyvena vienas nuteistasis vardu D., todėl iš atidarytos „Messenger“ programėlės darytina išvada, kad būtent pareiškėjui buvo skirtas pranešimas nuo pilietės R. S.. Atsakovo teigimu, pareiškėjo miegamoji vieta Nr. 9 ir vieta Nr. 8 yra sujungtos į vieną (dviaukštė lova), o kitų nuteistųjų lovos yra toliau, todėl tik pareiškėjas iš savo vietos Nr. 9 į vietą Nr. 8 turėjo galimybę numesti telefoną, juolab, kad Vilniaus PN 1-ojo SVS jaunesnysis specialistas matė pareiškėjo veiksmą metant kažkokį daiktą, kuris vėliau paaiškėjo buvo mobilaus ryšio telefonas. Atsakovas pabrėžia, kad nėra jokio pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją pažeidus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, pareiškėjas taip pat Skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl tarnybiniai pranešimai neabejotinai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą.

3.4. Nurodo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, III-ojo skyriaus nuostatas dėl nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų (pareiškėjas neturėjo teisės turėti ir naudotis mobiliuoju telefonu). Teigia, jog Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Vilniaus PN pareigūnų tarnybinius pranešimus, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, į tarnybinio tyrimo išvadą bei vadovaudamasis LR BVK 142 ir 143 str., 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 28-137 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui pagrįstai paskyrė nuobaudą (didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 2 mėnesių). Mano, kad pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti.

3.5. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, atsakovas nurodo, jog Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas (toliau – ir Departamentas) pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

4.1. Atsiliepime (b. l. 94-97) nurodo, kad Departamente buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2021 m. birželio 14 d. skundas dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimu skirtos nuobaudos pagrįstumo.

4.2. Nurodo, kad pareiškėjo padarytas režimo pažeidimus užfiksuotas dviejų Vilniaus PN Saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų pasirašytuose tarnybiniuose pranešimuose ir gyvenamosios vietos apžiūros protokole. Pažymi, kad dėl pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje Nr. 308 surasto mobilaus ryšio telefono buvo atliktas Vilniaus PN 1-ojo Saugumo valdymo skyriaus tarnybinis tyrimas, kurio metu buvo įvertintos visos įvykio detalės, įskaitant pareigūnų naudotų vaizdo registratorių įrašus ir surasto telefono operacinės sistemos išlikusius veiklos pėdsakų peržiūros rezultatus. Teigia, jog 2021 m. gegužes 21 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14-1922 pagrįstai konstatuota, kad būtent pareiškėjas naudojosi apėjimo metu surastu mobilaus ryšio telefonu. Mano, kad patikrintuose tarnybiniuose dokumentuose pateikiamos informacijos tikrumu ir objektyvumu abejoti nebuvo pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjo teiktuose pasiaiškinimuose ir 2021 m. birželio 4 skunde pareiškėjas pateikė gynybinę versiją, kurios pagrindas – įvykę atsitiktiniai sutapimai, buvo vertinta kritiškai.

4.3. Teigia, jog išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Departamentas konstatavo, kad Vilniaus PN direktoriaus nutarimu skirta nuobauda (didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki dviejų mėnesių) pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai. Mano, jog paskirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui, skiriant nuobaudą Vilniaus PN pareigūnai laikėsi nustatyto teisinio reguliavimo (nuobauda paskirta laikantis Bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai). Nurodo, kad Departamentas, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsniu, neturėjo pagrindo naikinti paskirti nuobaudą.

4.4. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Kalėjimų departamento viešajai atsakomybei (įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio), nepagrindė prašomos sumos dėl neturtinės žalos apskaičiavimo.

5. Teismo posėdyje:

5.1. Pareiškėjas palaikė skundą, remdamasis jame išdėstytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas akcentavo, kad jokio telefono pareiškėjas nepadėjo miegamojoje vietoje Nr. 8., niekas iš patalpos Nr. 308 gyventojų nematė, kad būtų paimtas mobilaus ryšio telefonas, įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo registratoriumi, pareigūnai turėjo užfiksuoti situaciją prieš nusivesdami pareiškėją į budinčią dalį rašyti pasiaiškinimo, jokios vaizdo medžiagos, patvirtinančios, kad pareiškėjas padėjo telefoną nėra, vaizdo registratoriaus įraše matyti, kad kai pareigūnas grįžo išsikviesti pareiškėją rašyti pasiaiškinimą, pareiškėjo tuo metu kambary nebuvo, pareigūnai paėmė nuo lovos laidus, tačiau telefono šiame įraše nėra.

5.2. Atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė atmesti pareiškėjo skundą. Teismui paprašius paaiškinti, kaip buvo užfiksuoti telefono ekrano įrašai, nurodė, kad šiuo metu negali paaiškinti šios aplinkybės, kadangi tyrimą atlikusi ir tarnybinio tyrimo išvadą surašiusi specialistė išėjusi vaiko priežiūros atostogų.

5.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo.

5.4. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. T. nurodė, kad su pareiškėju jį sieja darbiniai santykiai. Paaiškino, kad atliekant apėjimą ir užėjus į patalpą Nr. 308, pamatė, jog pareiškėjas pašoko iš lovos (miegamoji vieta Nr. 9) ir padėjo panašų į telefoną daiktą ant viršutinės lovos (miegamoji vieta Nr. 8), patikrinęs viršutinę lovą rado ir paėmė mobilaus ryšio telefoną. Paklausus pareiškėjo, šis pareigūnui atsakė, kad telefonas priklauso pareiškėjui, siūlė tartis, prašė nefiksuoti pažeidimo, nerašyti tarnybinio pranešimo, pareigūną apstoję kiti nuteistieji taip pat prašė nerašyti tarnybinio pranešimo, nefiksuoti pažeidimo. Praėjus keletui minučių į patalpą užėjo antrasis pareigūnas, tuo metu pareiškėjas buvo patalpoje Nr. 308. J. T. paaiškino, kad jam nebuvo priskirtas vaizdo registratorius, kitas pareigūnas turėjo priskirtą vaizdo registratorių. Išėjo pranešti apie įvykį budinčiam pareigūnui, surašė tarnybinį pranešimą. Pažymėjo, kad telefonas buvo su SIM kortele, įjungtas, bet užrakintas, tarnybiniame pranešime fiksavo telefono, SIM kortelės tipą. Paaiškino, kad tekstas telefone jam nežinomas, neskaitė, nes tai atlieka kiti pareigūnai, nežino, kaip buvo perskaitytas tekstas, kuris pridėtas prie tarnybinio tyrimo išvados. Pareiškėjo paklaustas, kodėl nenusivedė jo iškart į budinčią dalį, paaiškino, kad nuėjo į savo postą, susiskambino su budinčiu pareigūnu.

5.5. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. nurodė, kad su pareiškėju jį sieja darbiniai santykiai. Paaiškino, kad su J. T. vykdė tarnybą 3 aukšte, darė apėjimą pasidalinę patalpom, pastebėjęs kolega užsilaikymą vienoje iš patalpų, užėjo į patalpą, kur J. T. buvo nuteistųjų apsuptyje, iš jo sužinojo, kad surado mobiliojo ryšio telefoną. Pareiškėjas liko savo sekcijoje pareigūnams išeinant iš patalpos. V. M. nurodė, kad turėjo vaizdo registratorių. Teigė, kad su kolega pranešė apie įvykį ir telefoną perdavė tiesioginiam vadovui. Paaiškino, kad teksto telefone neskaitė, nes tai atlieka kito skyriaus pareigūnai.

k o n s t a t u o j a:

6. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 28-137 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 14, 81-82), kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda (didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki dviejų mėnesių), taip pat Departamento 2021 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-27')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-27">2S-27</a>09 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 15-16), kuriuo minėtą Nutarimą atsisakyta panaikinti, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl žalos, kuri kildinama iš galimai neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas iš esmės ginčija Nutarimo ir sprendimo faktinį pagrindimą, teigia, jog nėra įrodytas faktas, kad pareiškėjas turėjo ir naudojosi mobilaus ryšio telefonu, taigi pareiškėjui nepagrįstai paskirta nuobauda, neįrodžius pažeidimo padarymo.

7. Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad telefonas ne pareiškėjo, pareiškėjas telefonu nesinaudojo, telefonas nerastas prie pareiškėjo (rankose ar kišenėse), be to, iš viso neaišku, ar telefonas rastas pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje, kadangi nei pareiškėjas, nei kiti patalpos gyventojai pas apžiūrą atlikusį pareigūną jokio mobilaus ryšio telefono nematė. Tokią pačią poziciją jis išdėstė 2021 m. gegužės 11 d. paaiškinime Vilniaus PN direktoriui (b. l. 12), taip pat jos laikėsi teismo posėdžio metu. 2021 m. gegužės 4 d. paaiškinime Vilniaus PN direktoriui pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas, patikrinęs miegamąją vietą Nr. 8 pareiškė, jog rado mobilų telefoną, ir kad apie šį radinį pareiškėjas sužinojo tik tada, kai buvo nuvestas kito pareigūno į budinčią dalį, iš šio pareigūno. Taigi Pareiškėjas nuosekliai teigia, kad telefono neturėjo ir juo nesinaudojo, pažeidimo nepadarė.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 3 d., apie 22:30 val. nuteistųjų gyvenamajame korpuse Nr. 1, Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas J. T. ir jaunesnysis specialistas V. M. atliko apėjimą pasidalinę patalpom. Pareigūnas J. T., kuriam nebuvo priskirtas vaizdo registratorius, užėjęs vienas į patalpą Nr. 308, pastebėjo pareiškėjo veiksmus, kurie pareigūnui sukėlė įtarimą dėl padaryto pažeidimo (neteisėto mobiliojo ryšio telefono laikymo ir naudojimosi) padarymo. Tuo pagrindu Pareigūnas J. T. 2021 m. gegužės 3 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo D. S. pažeidimo“ Nr. 43-96(1) (b. l. 68), kuriame nurodė, jog įėjęs į patalpą Nr. 308 pastebėjo, kad pareiškėjas staiga atsikėlė iš savo miegamosios vietos Nr. 9 ir miegamojoje vietoje Nr. 8, kuri niekam nepriskirta, tarp drabužių padėjo daiktą, panašų į mobilaus ryšio telefoną. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodė, kad apžiūrėjęs nurodytą vietą, rado įjungtą mobilaus ryšio telefoną „Huawei“ (IMEI: nenustatytas) su SIM kortele „Pildyk“. Prie tarnybinio pranešimo pridėtame 2021 m. gegužės 3 d. protokole „Dėl patalpos apžiūros“ Nr. 51-564(1) (b. l. 69) pareigūnai nurodė, kad miegamojoje vietoje Nr. 8 taip pat rasti trys USB krovimo laidai. Prie tarnybinio pranešimo pridėtame 2021 m. gegužės 3 d. protokole „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ Nr. 50-296(1) (b. l. 70) nurodyta, kad pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu.

2021 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-487(1) (b. l. 78) pareigūno J. T. tiesioginis viršininkas V. J. nurodė, jog J. T. jį informavo, kad patalpoje 308 apėjimo metu rado įjungtą mobilųjį ryšio telefoną „HUAWEI“ (IMEI: nenustatytas) su SIM kortele „PILDYK“, kurį į miegamąją vietą Nr. 8 padėjo pareiškėjas. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėjas buvo iškviestas į priežiūros posto patalpas, pasiūlyta pasiaiškinti, pokalbio metu buvo naudojamas vaizdo registratorius. Tačiau jokių papildomų detalių apie galimai surastą telefoną tarnybiniame pranešime nepateikė.

2021 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-489(1) (b. l. 77) pareigūnas V. M. nurodė, jog apie įjungto mobiliojo ryšio telefono „HUAWEI“ suradimą jam užėjus į patalpą Nr. 308 pasakė pareigūnas J. T.. Tačiau jokių papildomų detalių apie galimai surastą telefoną tarnybiniame pranešime nepateikta.

9. Skundžiamas Nutarimas priimtas remiantis 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 14-1922 (toliau – ir Išvada) (b. l. 62-67) nustatytomis aplinkybėmis. Išvadoje pasiremta pareigūno J. T. 2021 m. gegužės 3 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl nuteistojo D. S. pažeidimo“ Nr. 43-96(1), prie jo pridėtu 2021 m. gegužės 3 d. protokolu „Dėl patalpos apžiūros“ Nr. 51-564(1), 2021 m. gegužės 3 d. protokolu „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ Nr. 50-296(1), taip pat mobilaus ryšio telefono ekrano nuotrauka (b. l. 79), kurioje užfiksuotas “Messenger” susirašinėjimo programėlės langas, kuriame matyti, kad pilietė R. S. W. prieš 8 min. išsiuntė pranešimą „Dirbu buhaltere / Labanakt D. Einu jau miegoti.“, prieš 25 min. “Messenger” vartotojas (duomenys neskelbtini) išsiuntė žinutę „Ok seniuk labos nakties“. Taip pat Išvadoje remiamasi 2021 m. gegužės 11 d. pareiškėjo, kitų patalpos Nr. 308 gyventojų apklausos rezultatais (b. l. 71-75), pareigūno V. M. 2021 m. gegužės 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 81-489(1), pareigūno V. M. vaizdo registratoriaus 2021 m. gegužės 3 d. 22.33, 22.36 val. vaizdo įrašais (b. l. 123), darytais patalpų apėjimo metu, taip pat vaizdo registratoriaus įrašu, darytu budėtojų dalyje pareiškėjo apklausos metu 2021 m. gegužės 3 d. 22.45 val.

Išvadoje teigiama, kad vaizdo registratoriaus 2021 m. gegužės 3 d. vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas J. T. paima mobilaus ryšio telefoną su laidais iš miegamosios vietos Nr. 8.

Atsakovės ginčijamas sprendimas priimtas remiantis Išvada, kurioje atsakovė telefono suradimo faktą iš esmės grindžia pareigūno J. T. parodymais, 2021 m. gegužės 3 d. 22.33 val. vaizdo registratoriaus įrašu.

10. Trečiojo suinteresuoto asmens priimtame Sprendime pateikta Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo analizė neišsami, formaliai atkartojanti Nutarimo argumentus.

11. Teismui atsakovo pateiktame pareigūno V. M. vaizdo registratoriaus įraše (2021 m. gegužės 3 d. 22.33 val.) matyti, kad J. T. paėmė nuo miegamosios vietos Nr. 8 kažkokį daiktą pareiškėjo akivaizdoje ir išeina iš tikrinamos patalpos, tačiau iš vaizdo įrašo sudėtinga nustatyti, koks daiktas buvo paimtas, matoma, kad pareigūnas išeidamas iš patalpos rankoje nešasi laidus). Vaizdo registratoriumi nebuvo aiškiai užfiksuota, ką surado ir paėmė pareigūnas J. T., iš vaizdo registratoriaus įrašo nėra galimybės nustatyti, ar miegamojoje vietoje Nr. 8 buvo surastas telefonas, ir kas juo naudojosi.

12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-199-442/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDAtNzU2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-500-756/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-500-756/2016">A-500-756/2016</a>; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY4OC00MTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4688-415/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4688-415/2018">eA-4688-415/2018</a>). Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 80 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus ir, be kita ko, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.). (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-199-442/2022).

13. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, kaip viešojo administravimo subjektai, savo veikloje, priimdami sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (akto redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu), kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu viešojo administravimo subjektui nustatyta pareiga administracinius sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. LVAT savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjY2LTYyNC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1266-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1266-624/2015">A-1266-624/2015</a>).

14. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad telefono turėjimo ir naudojimo faktas laikytinas aplinkybe, turinčia bylai esminės reikšmės ir vertinant, ar pareiškėjas padarė skundžiamuose sprendimuose nurodytą pažeidimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjo, kitų patalpos Nr. 308 gyventojų pozicija ir atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl šio fakto egzistavimo iš esmės skiriasi. Taip pat teismas pažymi, kad 2021 m. gegužės 3 d. 22.33 vaizdo registratoriaus įrašas nėra pakankamai aiškus ir nėra galimybės remiantis šiuo įrašu daryti patikimą išvadą apie tai, ar pareigūnas J. T. paėmė iš miegamosios vietos Nr. 8 mobiliojo ryšio telefoną, taip pat apie tai, ar šiuo telefonu naudojosi pareiškėjas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnas J. T. apžiūrą patalpoje Nr. 308 atliko vienas bei neturėdamas priskirto vaizdo registratoriaus (kaip to reikalaujama pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. vasario 3 d. įsakymą Nr. V-43 „Dėl Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Į patalpą įėjus pareigūnui V. M. nebuvo imtasi veiksmų, siekiant aiškiai užfiksuoti vaizdo registratoriuje telefono suradimo faktą, telefono naudojimo požymius (vaizdą telefono ekrane). Pareigūno J. T. parodymų iš esmės neparemia pareigūnų V. M. ir V. J. tarnybiniai pranešimai, juose nėra papildomos informacijos, kuri tiesiogiai patvirtintų telefono suradimą miegamojoje vietoje Nr. 8 ir požymius, kad telefonu naudojosi pareiškėjas.

Taip pat teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis buvo užfiksuotas “Messenger” susirašinėjimo programėlės langas, kuriame, kaip teigiama Išvadoje, matyti, kad pilietė R. S. W. prieš 8 min. išsiuntė pranešimą „Dirbu buhaltere / Labanakt D. Einu jau miegoti.“, prieš 25 min. “Messenger” vartotojas (duomenys neskelbtini) išsiuntė žinutę „Ok seniuk labos nakties“. Teismo posėdžio metu paprašius paaiškinti, kaip buvo užfiksuoti minėti telefono ekrano įrašai, liudytojai (įvykį fiksavę pareigūnai) paaiškino, kad jie neskaitė įrašų telefone; pagal teismo įpareigojimą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu negali paaiškinti šios aplinkybės, kadangi tyrimą atlikusi ir tarnybinio tyrimo išvadą surašiusi specialistė išėjusi vaiko priežiūros atostogų (b. l. 161). Atsižvelgiant į tai, byloje pateikti telefono ekrano įrašai negali būti laikomi patikimu ir pakankamu įrodymu.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog pareiškėjas turėjo ir naudojosi telefonu.

15. Priimdami ginčijamus sprendimus dėl nuobaudos skyrimo atsakovas ir suinteresuotas trečiasis asmuo kaip viešojo administravimo subjektai turėjo pareigą administracinius sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), tačiau visapusiškai ir objektyviai neištyrusios faktinių aplinkybių priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus PN ir Departamento sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais, jie naikintini.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

16. Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos iš jo buvo atimta galimybė įsigyti maisto produktų, pareiškėjas buvo priverstas riboti savo maisto racioną, negavo organizmui reikalingų medžiagų, taigi patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, diskomfortą. Neturtinę žalą vertina 1300 Eur suma.

17. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui sukeltas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai, kurie yra pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę bei kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-337/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-337/2006">3K-3-337/2006</a>). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-376/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-376/2007">3K-3-376/2007</a>).

18. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, teismas nenustatė, kad pareiškėjui žalą darantys atsakovo veiksmai ar veiksniai, būtų pakankamai intensyvūs, galėtų būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog jis tikrai dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją ar pablogėjo sveikata, ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nenustačius valstybės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

21. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

22. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą priteisti jam sumokėta žyminį mokestį kaip turtinės žalos atlyginimą. Teismas tokį prašymą vertina kaip prašymą pritiesti bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus skundą, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to pareiškėjo už skundą sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo, kadangi sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 36) išimtinai susijęs su patenkintu skundo reikalavimu (dėl sprendimų panaikinimo).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. 28-137 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-27')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-27">2S-27</a>09 „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Atmesti kitą pareiškėjo skundo dalį.

Patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti pareiškėjui D. S. 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja i

Vita Valeckaitė

Gediminas Užubalis