Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-1085-596/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03109-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2;

55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo D. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundo reikalavimas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė arba VMI) 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 36167 „Atsakymas dėl draudimo išmokos apmokestinimo“ (toliau – ir Raštas) priimtą sprendimą.

Paaiškina, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. per VMI administruojamą internetinį paslaugų portalą „Mano VMI“ gavo Raštą kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas nepagrįstai gautos draudimo išmokos dalį - 2606,51 Eur, deklaruodamas 2020 m. gautas pajamas, deklaravo kaip neapmokestinamas. Rašte taip pat buvo prašoma patikslinti deklaraciją ir gyvybės draudimo išmokos 2461,71 Eur sumą deklaruoti kaip apmokestinamas pajamas, o 144,80 Eur sumą - kaip neapmokestinamas pajamas.

Pažymi, kad su Rašte išdėstytu sprendimu nesutinka, mano, kad jis pažeidžia teisėtų lūkesčių bei teisingumo principus, todėl kritiškai vertina VMI teiginius, jog 2005-2019 m. laikotarpiu kartu su sutuoktine pagal sutartį pasinaudojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 21 straipsnyje numatyta gyvybės draudimo lengvata nuo 2 461,71 Eur sumokėtų įmokų sumos (2005 m. pareiškėjas pasinaudojo nuo 43,44 Eur sumos, o buvusi sutuoktinė 2006-2019 m. pasinaudojo nuo 2418,27 Eur sumos), t. y. susigrąžino dalį pajamų mokesčio, atimdami įmokas iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka.

Nurodo, kad VMI teiginys, jog pareiškėjas mokestine lengvata naudojasi nuo 2006 m. iki 2019 m. pagal su,,SEB Life and Pension Baltic SE" Lietuvos filialu 2005 m. spalio 29 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. ID030327 yra nepagrįstas, o jo pagrindu priimtas sprendimas apmokestinti pareiškėjo gautą 2461,71 Eur pajamų sumą yra neteisėtas ir neteisingas, nes pareiškėjas nuo 2006 m. iki 2019 m. jokia mokestine lengvata dėl apdraustos dukros T. M., gim. (duomenys neskelbtini), sudariusios gyvybės draudimo sutartį su,,SEB Life and Pension Baltic SE" Lietuvos filialu, nesinaudojo, o pareiškėjo santuoka su buvusia žmona L. M., su kuria nebeveda bendro ūkio nuo liepos mėnesio iki minėtos gyvybės draudimo išmokos gavimo, buvo nutrūkusi įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-l 1465-772/2020, kuriuo buvo išspręsti ir visi jų tarpusavio turtinio pobūdžio, taip pat ir buvusių pajamų klausimai.

Teigia, kad VMI, Rašte atsakydama į pareiškėjo paklausime išdėstytas abejones dėl GPMĮ pakeitimo ir papildymo, paaiškino, jog tuo atveju, kai gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta po 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d., visa gauta išmoka gali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu pagal tas sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų. Taip nustatyta GPMĮ 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16,17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir GPMĮ papildymo 181 straipsniu įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje, taigi pareiškėjo nuomone, jo gauta draudimo išmoka negali būti vertinama kitaip, nes esminės apmokestinimo sąlygos nepasikeitė. Tai taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad nuo 2006-2019 m. jis mokestine lengvata pagal su,,SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialu 2005 m. spalio 29 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. ID030327 nesinaudojo, todėl jo gauta draudimo išmoka turi būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms.

Nurodo, kad tuo metu, kai sudarė dukros gyvybės draudimo sutartį, GPMĮ buvo nurodyta, jog gauta gyvybės draudimo išmoka pasibaigus draudimo sutarčiai bus neapmokestinama, jei ji buvo sudaryta ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad VMI, reikalaudama grąžinti taikytą mokestinę lengvatą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Lietuvos Respublikos įstatymams ir poįstatyminiams aktams taikomą teisėtų lūkesčių principą, t. y. pareiškėjo teisėtus lūkesčius, sudarant minėtą sutartį.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualaus 2016 m. gruodžio 22 d. GPMĮ 17 ir 21 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamojo rašto (toliau – ir Aiškinamasis raštas) 4 punkte nurodyta, jog įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę iš pajamų atimti per mokestinį laikotarpį patirtas išlaidas - gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis, t. y. atsisakyti nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos bei gyventojų pajamų mokesčio lengvatos atsisakyti tik į ateitį sudarytoms sutartims, taip pat, panaikinti galimybę iki 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis pratęsti po 2017 m. sausio 1 d.

Nurodo, kad įstatymų leidėjas aiškiai įtvirtina teisėtų lūkesčių principą ir ankstesniais GPMĮ pakeitimais, kai buvo įvedami gyvybės draudimo lengvatos ribojimai. Pavyzdžiui, 2008 m. gruodžio 23 d. GPMĮ Nr. XI-111 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16,17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo, kuriuo buvo iš esmės pakeista GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, 23 straipsnis numato, jog išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios sudarytos po 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamoms sumoms, jeigu pagal tas sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios apmokestinimo taisyklės. Ši įstatymo nuostata iš esmės įtvirtina teisėtų lūkesčių principą, t. y. ši nuostata aiškiai apibrėžia, jog nepaisant to, kad įvedami nauji lengvatos apribojimai, įstatymų leidėjas aiškiai numato, jog sutartims, sudarytoms iki naujų apribojimų atsiradimo, nauji apribojimai nėra taikomi, o taikoma tokia apmokestinimo tvarka, kuri galiojo sudarant sutartį. Mano, kad analogiškų principų turi būti laikomasi ir jo atžvilgiu.

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie yra nepagrįsti bei teikia nuorodas į teisės aktus, kurie nagrinėjamu atveju netaikytini ir neaktualūs.

Pažymi, kad pareiškėjo nuomonė, susijusi su gyvybės draudimo išmokos neapmokestinimu, neatitinka GPMĮ nuostatų. Akcentuoja, kad GPMĮ taisyklė, jog gauta draudimo išmoka pasibaigus draudimo sutarčiai bus neapmokestinama, jei ji buvo sudaryta ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, yra nustatyta tik išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios buvo sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., o pareiškėjas sutartį sudarė 2005 m. spalio 28 d. Atkreipia dėmesį, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. sudarytoms ilgalaikėms sutartims GPMĮ nustatytas kitas apmokestinimo principas: pajamų mokesčiu neapmokestinama visa gauta išmoka tik tuo atveju, jei pagal sutartį gyventojų mokamos įmokos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, išskyrus, jeigu išmokos gavėjas yra asmuo, jaunesnis kaip 26 m. Kitais atvejais, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu pagal sutartį gyventojų mokamos įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, išmokos dalis, lygi įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, apmokestinama pajamų mokesčiu išmokos metu (mokesčio lengvatą reikia grąžinti). Pabrėžia, kad pareiškėjui tai buvo paaiškinta.

Nurodo, kad pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, jog 2008 m. gruodžio 23 d. GPMĮ Nr. XI- 111 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13-1, 16,17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo, kuriuo remiantis pareiškėjas teigia, kad jo gauta gyvybės draudimo išmoka gali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas po 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei pagal tokias sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimtos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas draudimo sutartį sudarė 2005 m. spalio 28 d., taigi formaliai tenkinama viena iš sąlygų, tačiau nėra tenkinama kita esminė sąlyga – pagal sutartį mokamos įmokos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Pagal pareiškėjo sudarytą draudimo sutartį gyventojų (pareiškėjo ir jo sutuoktinės) mokamos įmokos buvo atimamos iš pajamų ir per visą sutarties galiojimo laikotarpį iš pajamų atimta įmokų suma – 2 461,71 Eur, todėl pareiškėjo nurodyta nuostata negali būti taikoma, o pareiškėjo nurodomi su tuo susiję argumentai yra nepagrįsti.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas Aiškinamojo rašto 4 punktas yra neaktualus. Nurodo, kad minėtu 2016 m. gruodžio 22 d. GPMĮ 17 ir 21 straipsnio pakeitimo įstatymo GPMĮ 17 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, kurioje nustatyta, jog GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta lengvata taikoma, jei draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, taip pat jei naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teigia, kad minėtoje įstatymo nuostatoje (taikoma nuo 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinta taisyklė, kad net tuo atveju, kai pilnai tenkinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos sąlygos, t. y. kai gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavėjas yra jaunesnis kaip 26 metų, ši mokesčio lengvata netaikoma, jeigu išmoką gavęs asmuo naudos gavėju buvo ne nuo sutarties sudarymo datos. Šios nuostatos tikslas yra užtikrinti, kad jaunesnio nei 26 metų asmens naudai įmokos būtų mokamos ne trumpiau kaip 10 metų ir toks naudos gavėjas nebūtų paskirtas prieš pasibaigiant sutarties galiojimo laikui, siekiant gauti pilnai neapmokestinamą gyvybės draudimo išmoką.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju nuo gyvybės draudimo sutarties sudarymo datos iki išmokos gavimo dienos naudos gavėju buvo pats pareiškėjas, t. y. 10 metų įmokos pagal gyvybės draudimo sutartį buvo kaupiamos pareiškėjo naudai, gyvybės draudimo išmoką pagal minėtoje sutartyje nustatytas sąlygas gavo pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris nėra jaunesnis kaip 26 metų ir būtent dėl šios priežasties pareiškėjo gautai išmokai netaikomas GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju taip pat nėra aktuali pareiškėjo skunde nurodyta GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostata, kurioje nustatyta, jog neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis. Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis GPMĮ 8 straipsniu, gyventojo gautos pajamos apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka jų gavimo momentu. Taigi, tuo momentu, kai pagal pareiškėjo sudarytą sutartį gyvybės draudimo įmokas pareiškėjo naudai mokėjo jo sutuoktinė, pareiškėjo gauta nauda, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 15 punktu, buvo priskirta neapmokestinamosioms pajamoms. Kito asmens, t. y. pareiškėjo sutuoktinės pareiškėjo naudai sumokėtos įmokos kartu su pareiškėjo sumokėta įmokų suma, kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui buvo išmokėtos (kaip draudimo išmoka) pareiškėjui ir turi būti apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka. Pažymi, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Apibendrindama nurodo, kad pareiškėjui aiškiai, išsamiai ir argumentuotai buvo paaiškintos GPMĮ 17 straipsnio nuostatos ir kokiu pagrindu remiantis pareiškėjas privalo patikslinti pateiktą deklaraciją. Mano, kad Raštas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl jo nėra pagrindo naikinti.

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl VMI Rašto, kuriuo pareiškėjui nurodyta patikslinti deklaraciją: gyvybės draudimo išmokos 2461,71 Eur sumą deklaruoti kaip apmokestinamas pajamas, o 144,80 Eur sumą - kaip neapmokestinamas pajamas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 22 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją (GPM311 forma) už 2020 m. mokestinį laikotarpį (toliau - ir Deklaracija) ir Deklaracijos F dalyje (kitos pajamos) deklaravo 2 606,51 Eur gyvybės draudimo išmokos sumą kaip neapmokestinamas pajamas.

VMI atlikus deklaruotų duomenų teisingumo patikrinimą nustatyta, kad 2005-2019 m. laikotarpiu pagal su,,SEB Life and Pension Baltic SE“ 2005 m. spalio 29 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. ID030327 (toliau – ir Sutartis), pareiškėjas ir jo sutuoktinė pasinaudojo GPMĮ 21 straipsnyje numatyta lengvata gyvybės draudimo įmokoms nuo 2461,71 Eur sumokėtų įmokų sumos: 2005 m. pareiškėjas pasinaudojo nuo 43,44 Eur sumos, o 2006-2019 m. nuo 2 418,27 Eur sumos pasinaudojo sutuoktinė, t. y. susigrąžino dalį pajamų mokesčio, atimdami įmokas iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį, pasibaigus jos galiojimo terminui, draudimo išmoką gavo pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris išmokos gavimo metu nebuvo jaunesnis kaip 26 metų ir kad gautai išmokai GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto lengvata negalėjo būti taikoma, pareiškėjui 2021 m. birželio 22 d. EDS nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas informacinis pranešimas apie pateikto dokumento trūkumus Nr. 31.10-SE2-22217, kuriame pareiškėjas buvo informuotas, jog apmokestinamąsias pajamas deklaravo kaip neapmokestinamąsias (2 606,51 Eur sumai negalima taikyti lengvatos „Neapmokestinamos gyvybės draudimo išmokos“, kadangi naudojosi gyvybės draudimo įmokų lengvata), todėl jam nurodyta 2461,69 Eur pajamų sumą deklaruoti kaip apmokestinamas pajamas, o likusią 144,82 Eur pajamų sumą - kaip neapmokestinamas pajamas.

Pareiškėjas 2021 m. liepos 22 d. pakartotinai pateikė Deklaraciją, kurioje neištaisė VMI nurodytų trūkumų ir visą gautą 2 606,51 Eur gyvybės draudimo išmokos sumą vėl deklaravo kaip neapmokestinamas pajamas. 2021 m. liepos 27 d. VMI pateikė užklausą,,Dėl gyventojų pajamų mokesčio“, kurioje išreiškė nesutikimą tikslinti Deklaraciją ir išdėstė savo argumentus dėl 2020 m. mokestiniu laikotarpiu gautos gyvybės draudimo išmokos apmokestinimo. Pažymėjo, kad nors draudimo išmokos gavėjas buvo jis pats, tačiau gauti pinigai buvo nedelsiant pervesti dukrai (pragyvenimui ir mokslams), todėl galutinis draudimo išmokos gavėjas buvo jo dukra, neturinti 26 metų amžiaus. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai gauta 2 606,51 Eur draudimo išmoka turėtų būti neapmokestinama pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

VMI, įvertinusi pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus, 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (17.5-40 Mr) RM-36167 „Atsakymas dėl draudimo išmokos apmokestinimo“ išsamiai paaiškino, kad pareiškėjo pateiktu atveju GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas negali būti taikomas, nes pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui draudimo išmokos gavėju GPMĮ taikymo aspektu laikomas tas gyventojas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu ir pagal gyvybės draudimo sutarties sąlygas turi teisę gauti ir gavo draudimo išmoką. Nurodė, kad remiantis turima informacija, gyvybės draudimo išmoką gavo pareiškėjas (asmuo, vyresnis nei 26 metų), todėl 2020 m. lapkričio 5 d. (po draudimo išmokos gavimo) dukrai pervesta 2 700 Eur suma nelaikoma jos pagal gyvybės draudimo sutartį gauta draudimo išmoka. Taip pat paaiškino, dėl kokių priežasčių išmokos dalis, lygi įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų (2 461,71 Eur pajamų sumai) negali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ17 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Atsižvelgiant į tai, paprašė pareiškėjo patikslinti Deklaraciją bei nurodė Rašto apskundimo tvarką. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui pakartotinai išsiuntė informacinį pranešimą Nr. 31.10-SE2-29010 dėl Deklaracijos patikslinimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, 2021 m. rugsėjo 22 d. pateikė skundą teismui.

Gyventojų pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuoja GPMĮ, kurio 3 straipsnyje nurodyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

Pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimui arba sutartį nutraukus, išmokamos (gaunamos) draudimo išmokos laikomos gyventojo pajamomis, kurios apmokestinamos taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei jos pagal GPMĮ 17 straipsnio nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatas, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Taigi, tuo atveju, kai gyventojas, mokantis gyvybės draudimo įmokas, pasinaudoja GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta pajamų mokesčio lengvata gyvybės draudimo įmokoms, išmokos dalis, lygi pagal gyvybės draudimo sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Pareiškėjas skunde teigia, kad VMI nepagrįstai nurodė, jog jis mokestine lengvata naudojosi nuo 2006 m. iki 2019 m. ir atitinkamai tuo pagrindu nepagrįstai priėmė sprendimą apmokestinti 2 461,71 Eur pajamų sumą.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas gavo 2 606,51 Eur gyvybės draudimo išmoką iš,,SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo pagal 2005 m. spalio 29 d. sudarytą draudimo sutartį Nr. ID030327 (sutartis galiojo nuo 2005 m. spalio 28 d. iki 2020 m. spalio 28 d.). Išmokėtą sumą sudarė: 2 606,51 Eur gyvybės draudimo išmokos suma (žymima 72 pajamų rūšies kodu – gyvybės draudimo išmokos, ne didesnės už sumokėtas įmokas) ir 92,42 Eur išmokos suma (žymima 75 pajamų rūšies kodu – gyvybės draudimo išmokos, viršijančios sumokėtas įmokas). Pagal draudimo įmonės,,SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo VMI pateiktus duomenis, minėtą draudimo sutartį sudarė pareiškėjas ir visą jos galiojimo laikotarpį buvo naudos gavėjas (būsimas išmokos gavėjas). Atlikusi pareiškėjo ir jo sutuoktinės EDS pateiktų deklaracijų už 2005-2020 m. deklaruotų duomenų teisingumo patikrinimą, VMI nustatė, kad draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu iš viso buvo sumokėta 2 606,51 Eur draudimo įmokų suma: 2005 m. pareiškėjas sumokėjo 43,44 Eur, o nuo 2006 m. iki 2020 m. spalio 28 d. įmokas mokėjo pareiškėjo sutuoktinė (santuoka nutraukta 2020 m. lapkričio 20 d.). Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2019 m. pareiškėjas kartu su sutuoktine pasinaudojo GPMĮ 21 straipsnyje nustatyta gyvybės draudimo lengvata nuo 2 461,71 Eur sumokėtų įmokų sumos (pareiškėjas 2005 m. pasinaudojo nuo 43,44 Eur sumos, o jo sutuoktinė 2006-2019 m. pasinaudojo nuo 2 418,27 Eur sumos) ir susigrąžino dalį pajamų mokesčio atimdami įmokas iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Išmokos gavimo momentu pareiškėjui buvo daugiau nei 26 metai.

Atkreiptinas dėmesys, jog kaip ir minėta, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, yra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu gavėjas yra jaunesnis nei 26 metų, t. y. mokesčio lengvata yra taikoma, kai tenkinamos visos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos sąlygos ir gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama visa gauta gyvybės draudimo išmokos suma.

Nagrinėjamu atveju gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta ilgesniam nei 10 metų terminui, tačiau išmokos gavimo momentu pareiškėjui, kuris sudarė sutartį ir visą jos galiojimo laikotarpį buvo naudos gavėjas (būsimas išmokos gavėjas), buvo daugiau nei 26 metai. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo tenkinama viena iš esminių lengvatos taikymo sąlygų, VMI pagrįstai pareiškėjo gautas pajamas dėl jų priskyrimo neapmokestinamoms pajamos vertinimą atliko vadovaudamasi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame nustatyta, jog pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka ir nustačiusi, jog pagal gyvybės draudimo sutartį pareiškėjo mokamos įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, priskyrė 2 461,71 Eur pajamų sumą neapmokestinamosioms pajamoms taikant GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Pareiškėjas nesutikimą su Raštu grindžia tuo, jog sudarant gyvybės draudimo sutartį GPMĮ buvo nustatyta, kad pasibaigus draudimo sutarties terminui gauta draudimo išmoka bus neapmokestinama, jei ji buvo sudaryta ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui. Taip pat, nurodo, kad gyvybės draudimo išmoka gali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 23 d. GPMĮ 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111, 23 straipsnio 7 dalimi.

Pažymėtina, jog pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Taigi, GPMĮ įtvirtinta nuostata, jog pasibaigus draudimo sutarties terminui gauta draudimo išmoka neapmokestinama, jei gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, tik išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., o pareiškėjas gyvybės draudimo sutartį sudarė 2005 m. spalio 28 d. Be to, kaip teisingai atsiliepime pažymėjo atsakovė, remiantis 2008 m. gruodžio 23 d. GPMĮ 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 straipsnio 7 dalimi, gyvybės draudimo išmoka negali būti priskirta neapmokestinamosioms pajamoms, kadangi nėra tenkinama viena iš esminių minėtame punkte nustatytų sąlygų - pagal gyvybės draudimo sutartį mokamos įmokos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka. Todėl remtis pareiškėjo nurodomais argumentais ir priskirti jo pagal gyvybės draudimo sutartį gautą gyvybės draudimo išmoką neapmokestinamosioms pajamoms, kai gyvybės draudimo sutartis buvo sudaryta 2005 m. spalio 28 d. bei jo pagal gyvybės draudimo sutartį mokamos įmokos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, konkrečiu atveju nėra pagrindo.

Paminėtina, jog grįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas skunde, be kita ko, remiasi ir 2016 m. gruodžio 22 d. GPMĮ Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XMI-170 aiškinamojo rašto 4 punkto nuostatomis, tačiau sutiktina su atsakove, jog nagrinėjamu atveju jos nėra aktualios. Kaip teisingai atsiliepime nurodo atsakovė, minėtu įstatymu GPMĮ 17 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, kurioje įtvirtinta taisyklė, jog net ir tuo atveju, kai tenkinamos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos sąlygos, mokesčio lengvata netaikoma jei išmoką gavęs asmuo naudos gavėju buvo ne nuo sutarties sudarymo datos, tam, kad būtų užtikrinta, jog jaunesnio kaip 26 metų asmens naudai mokamos įmokos būtų mokamos ne trumpiau kaip 10 metų ir toks naudos gavėjas nebūtų paskirtas prieš pasibaigiant sutarties galiojimo laikui, siekiant gauti pilnai neapmokestinamą gyvybės draudimo išmoką. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog visą gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpį naudos gavėju buvo pareiškėjas, įmokos buvo mokamos jo naudai, išmoką gavo jis pats, būdamas vyresnis nei 26 metų amžiaus, nėra pagrindo pareiškėjo gautai išmokai taikyti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto, taigi minėtas įstatymas ir jo aiškinamasis raštas nagrinėjamu atveju nėra aktualūs.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat nepagrįstai remiasi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 15 punktu, kuriame nurodyta, jog neapmokestinamos gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal draudimo sutartis. Vadovaujantis GPMĮ 8 straipsniu, gyventojo gautos pajamos yra apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka jų gavimo momentu. Taigi, nors pareiškėjas skunde akcentuoja, kad gyvybės draudimo įmokas nuo 2006 m. iki 2019 m. mokėjo jo sutuoktinė, sutiktina su atsakovės pozicija, jog tuo metu pareiškėjo gauta nauda, remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 15 punktu, buvo priskirta neapmokestinamoms pajamoms, tačiau pareiškėjo sutuoktinės jo naudai sumokėtos įmokos kartu su pareiškėjo sumokėta įmokų suma, kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui buvo išmokėtos pareiškėjui, turi būti apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka.

Remiantis išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VMI tinkamai įvertino visas nagrinėjamu atveju reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, užklausoje išdėstytus argumentus dėl Deklaracijos tikslinimo, teisingai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti VMI 2021 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 36167 „Atsakymas dėl draudimo išmokos apmokestinimo“, kuriuo pareiškėjui nurodyta patikslinti deklaraciją: gyvybės draudimo išmokos 2461,71 Eur sumą deklaruoti kaip apmokestinamas pajamas, o 144,80 Eur sumą - kaip neapmokestinamas pajamas. Taigi, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta Petkevičienė

Indrė Pukanasytė-Biekšė

Jolita Rasiukevičienė