R. B. pagal BK 129 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-186-489/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36400-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.12; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat iš R. B. priteista R. J. 3166 Eur turtinei ir 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o R. S. – 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria atmestas R. B. apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d. nuo 18 val. iki 22 val. kilusio konflikto su V. J. metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), legaliai laikomais ginklais: pistoletu „Makarov“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtu šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir 5,6 mm kalibro pistoletais „IŽ-35M“ (rus. „ИЖ-35M“) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), skirtais šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, tyrimo tiksliai nenustatytą kartų skaičių, bet padarydamas ne mažiau kaip 33 trauminius poveikius, šovė V. J. į abi rankas, krūtinę ir galvą bei padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas veide ir galvos plaukuotojoje dalyje, galimai ginklo vamzdžio galu, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas veide, plėštinę, kiaurinę žaizdą kairėje ausyje, daugybines kiaurines šautines žaizdas galvoje su daugybiniais daugiaskeveldriais abiejų viršutinio ir apatinio žandikaulių, gomurikaulių, pleištakaulio, kairio smilkinkaulio lūžiais, galvos smegenų pažeidimu; daugybines kiaurines šautines žaizdas krūtinėje ir galūnėse su riešakaulių, abiejų stipinkaulių lūžiais; aklą šautinę žaizdą kairėje kojoje su kairio blauzdikaulio ir šlaunikaulio lūžiais ir svetimkūniu (kulka) kairio kelio sąnaryje, liestinius sužalojimus, pasireiškusius nubrozdinimais kairėje rankoje, tikėtina, šūvių metu, paleistoms kulkoms tangentiškai veikiant epidermį nurodytose vietose. Dėl nustatytų daugybinių šautinių sužalojimų kūne, komplikavusis šokui, komai ir ūminiam kraujavimui, V. J. įvykio vietoje mirė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu.

2.2. Esminis kasatoriaus apeliacinio skundo argumentas buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas, neištyręs ir teisiamojo posėdžio metu neperžiūrėjęs byloje pateikto vaizdo įrašo, juo rėmėsi grįsdamas kasatoriaus kaltę. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija apie aptariamo vaizdo įrašo turinį, tačiau taip pat šio vaizdo įrašo neperžiūrėjo. Taip apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas bei buvo šališkas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptarti ir motyvuotai atmesti visi apeliacinio skundo argumentai. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo padaryti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimai.

3.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad vaizdo stebėjimo kameros ant UAB „A“ pastato įrašai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo išnagrinėti. Nagrinėdamas apeliacinį skundą, tenkindamas R. B. prašymą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė įvykio vietą apžiūrėjusį pareigūną ir vaizdo kamerų įrašus apžiūrėjusį bei aprašiusį pareigūną, kuris išėmė šiuos vaizdo įrašus. Buvo apklausti liudytojai A. Valeika, E. Lastovskienė, J. Justienė. Taip pat buvo perskaitytas 2022 m. spalio 3 d. posėdyje kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai iš Ukmergės miesto vaizdo stebėjimo kamerų, iš autoserviso „A“, taip pat aprašytas jų turinys. Skundžiamos nutarties 15 punkte šie įrašai išsamiai išanalizuoti ir nutartyje įvertinti, o 16 punkte pagrįstai konstatuota, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atliekant įvykio vietos, vaizdo kamerų įrašų apžiūras buvo pažeistos metodinės rekomendacijos, taikomos renkant nusikaltimo pėdsakus.

3.3. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl R. B. kaltės. Tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo kasatorius, nereiškia, kad teismai buvo šališki.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. B. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimais

5. Kasaciniame skunde nuteistasis laikosi pozicijos, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniu skundu. Nors kasatoriaus argumentai dėl šio pažeidimo siejami su byloje esančių vaizdo įrašų neapžiūrėjimu teismo posėdžio metu, teisėjų kolegija kasacinėje byloje patikrina, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsakė ir į kitus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 2, 3 dalys, 332 straipsnio 3, 5, 7, 8, 9 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018, 2K-179-719/2022 ir kt.).

7. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą, aiškinosi, kaip įvykio namo vaizdo įrašai gaunami į bylą. Teisme buvo apklausti ‏ir ‏‎įvykio vietą, vaizdo kamerų įrašus apžiūrėję ir aprašę pareigūnai A. Valeika, E. Lastovskienė, J. Justienė, proceso dalyviai – tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėjas – turėjo galimybę užduoti klausimų liudytojams, buvo pagarsintas kitų objektų apžiūros protokolas. Skundžiamos nutarties 9 punkte teismas išdėstė įrodymus, patvirtinančius, kokiais bylos įrodymais remiantis nustatomos įrodytomis pripažintos aplinkybės. Nutarties 11–12 punktuose įvertinti nuteistojo parodymai, duoti įvairiose proceso stadijose, nurodyti argumentai dėl atskirų nuteistojo gynybinių versijų atmetimo, R. B. parodymų nenuoseklumo (nutarties 13, 14, 19, 21 punktai). Teismas, vertindamas byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą, atsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl netiesioginių įrodymų vertinimo, jų sujungimo į nuoseklią grandinę ir įrodomosios reikšmės (nutarties 15, 18, 20, 22–24 punktai).

8. Skundžiamoje nutartyje teismas išsamiai atsakė į kasatoriaus akcentuojamus argumentus dėl byloje esančių vaizdo įrašų turinio bei įrodomosios reikšmės. Nepagrįstas buvo pripažintas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistąjį teisinantys, bylai teisingai išspręsti reikšmingi kitomis kameromis fiksuoti vaizdo įrašai prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos buvo tyčia nepridėti (nutarties 17 punktas).

9. Iš visumos išdėstytų argumentų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai ir išsamiai patikrino nuteistojo apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija nenustatė kasaciniame skunde nurodytų BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Dėl BPK 290 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad, kasatoriaus vertinimu, netinkamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas grindžiamas tuo, jog teismo posėdžio metu nebuvo peržiūrėti byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas R. B. judėjimas įvykio dieną – į pastatą ir iš (šalia) pastato, kuriame padaryta nusikalstama veika. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų matyti, kad teisiamojo posėdžio metu kasatoriaus minimi vaizdo įrašai išties nebuvo teismuose peržiūrėti. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl to nebuvo padarytas esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris būtų sukliudęs teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

11. Pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Pagal BPK 290 straipsnio 2 dalį, įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Taigi, šios BPK normos nenustato pareigos teismui tiesiogiai peržiūrėti ar išklausyti kiekvieną byloje esantį garso ar vaizdo įrašą, o protokolų ir kitų dokumentų (taigi, ir vaizdo įrašų apžiūros protokolų) perskaitymas teismo posėdžio metu laikomas tinkamu įrodymų tyrimu BPK prasme. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas rėmėsi 2021 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolo duomenimis, analizavo juos chronologine seka, atskirai pasisakė dėl prie autoserviso esančios vaizdo kameros užfiksuotų įrašų, sugretino gautus duomenis su paties nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje metu gautais duomenimis, ankstesniais jo parodymais (skundžiamos nutarties 15 punktas).

12. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei nuteistasis, nei jo gynėjas neprašė teismo posėdyje peržiūrėti vaizdo įrašų, tokio prašymo gynyba taip pat nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

13. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje neperžiūrėjus kasatoriaus minimų vaizdo įrašų nebuvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, nes šių įrašų turinys buvo įvertintas ištyrus byloje esančius jų apžiūros protokolus. Taigi, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, nėra pagrindo įžvelgti kasatoriaus nurodytus esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas