Baudžiamoji byla Nr. 2K-173-489/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57413-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 2.1.7.5; 1.1.8.15; 2.1.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui,
nuteistajam R. D. (R. D.), jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,
nuteistajai J. A., jos gynėjui advokatui Sergejui Pelšui (Sergej Pelš),
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. D. ir J. A. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalis dėl J. A. išteisinimo ir ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. A. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. (dvi paros);
pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio dalis dėl R. D. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams;
pripažinta nustatyta faktinė aplinkybė, kad R. D. ir A. R. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe ir su J. A.;
pripažinta R. D. ir A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nurodyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte.
R. D. apeliacinis skundas atmestas.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. D. buvo nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
J. A. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Šiais nuosprendžiais taip pat nuteisti G. Č., A. R., byla nutraukta V. L. ir E. T., šiems mirus, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo R. D., nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. A. ir R. D. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir dalį jos pardavė:
1.1. 2018 m. lapkričio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, R. D. ir J. A. susitarė su šios sutuoktiniu – asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) bei A. R. bendrai įgyti, laikyti, gabenti pardavinėti narkotinę medžiagą – heroiną – ir tarpusavyje pasiskirstė vaidmenimis: asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, įsipareigojo neteisėtai organizuoti narkotinių medžiagų įgijimą dideliais kiekiais, gabenimą ir jas laikyti savo bei sutuoktinės J. A. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, čia jas išfasuoti ir perduoti A. R. bei R. D., kad šie jas laikytų, gabentų ir parduotų kitiems asmenims; A. R. įsipareigojo šių medžiagų didelius kiekius pargabenti į asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir J. A. gyvenamąją vietą; J. A. įsipareigojo užtikrinti konspiraciją tarp grupės narių, tarpininkauti asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, susisiekiant su kitais grupės nariais – A. R. ir R. D., naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, ir informuoti šiuos SMS žinute iš anksto sutartu ženklu – žodžiu „labas“, kuris reikš, kad asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, yra namuose ir jau turi parduoti iš anksto paruoštą, išfasuotą narkotinę medžiagą – heroiną, kurios A. R. bei R. D. gali ateiti pasiimti ir ją toliau parduoti.
1.2. Organizuotos grupės nariams tęsiant pradėtą nusikaltimą, 2018 m. gruodžio 4 d., laikotarpiu nuo 13.52 iki 17.18 val., pokalbių telefonu metu asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, susitarė su A. R., apie šį susitarimą žinant ir R. D., kad asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, suorganizuos didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą ir perdavimą A. R. Jonavos mieste per kitą asmenį, o A. R. Jonavos mieste susitiks su asmeniu, iš jo įgis didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino – ir jas pargabens į Klaipėdą, kur perduos asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir J. A. išfasuoti. Tuoj po to asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, kartu su J. A. 2018 m. gruodžio 5 d., ne vėliau kaip po 13.33 val., atvežus A. R. į Jonavos miestą, šis tą pačią dieną, tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, vykdydamas asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, nurodymus, iš nurodyto, tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo plastikinį uždaromą maišelį, kuriame buvo 92,950 g rudos spalvos miltelių su jų sudėtyje esančiu dideliu kiekiu – 3,321 g narkotinės medžiagos – heroino, ją toliau neteisėtai prie savęs laikė, gabeno, įskaitant ir tarpmiestiniu traukiniu „Vilnius–Šiauliai–Klaipėda“, kol Klaipėdos miesto geležinkelio stotyje, esančioje Priestočio g. 1, Klaipėdoje, jį sulaikė policijos pareigūnai ir, pristatę į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybines patalpas, esančias Kauno g. 6, Klaipėdoje, tą pačią dieną 22.58 val. šią narkotinę medžiagą A. R. asmens kratos metu pas jį surado ir paėmė.
1.3. Tuoj po to J. A., tęsdama pradėtą nusikaltimą ir įgyvendinama susitarimą su likusiais organizuotos grupės nariais – asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, ir R. D., iki 2019 m. kovo 5 d. 13.32 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai laikė 0,173 g miltelių su jų sudėtyje esančiais 0,018 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą ją parduoti. Tą pačią dieną 13.32 val. ir 13.35 val. J. A. išsiuntė R. D. SMS žinutes, konspiruotai atsakydama žodžiu „labas“, reiškiančiu, jog R. D. gali atvykti pas J. A. ir asmenį, kuriam byla nutraukta jam mirus, pasiimti narkotines medžiagas ir jas parduoti. Tuoj po to 2019 m. kovo 5 d. tarp 13.37 val. ir 13.40 val., R. D. atvykus į minėtą butą, J. A. kartu su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, perdavė R. D. šią narkotinę medžiagą, ir šią medžiagą jis neteisėtai prie savęs laikė ir gabeno, turėdamas tikslą parduoti, iki (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tą pačią dieną pokalbių telefonu, vykusių 2019 m. kovo 5 d. 13.43 val., 14.57 val. ir 15.13 val., metu R. D. susitarė su G. Č. jai parduoti minėtą narkotinę medžiagą ir apie 15.19 val. R. D. šią narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno į sutartą su G. Č. susitikimo vietą, esančią prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, ten ją už 20 Eur perdavė asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (E. T.), kuris atvyko kartu su G. Č.. Taip R. D. pardavė narkotinę medžiagą asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, (E. T.) ir G. Č..
1.4. Taip pat J. A. nuteista už tai, kad, tęsdama pradėtą nusikaltimą ir įgyvendinama susitarimą su organizuotos grupės nariu – asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), 2019 m. balandžio 8 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai laikė polietileninį maišelį su jame esančiais 3,387 g miltelių su jų sudėtyje esančiais 0,528 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą ją parduoti, kol tą pačią dieną 19 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų J. A. ir R. D. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus dėl išteisintosios J. A. veiksmų, neatsižvelgė į byloje surinktų įrodymų visumą ir jų nevertino tarpusavyje. Tai nulėmė nepagrįstą teismo išvadą dėl J. A. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 250 straipsnio 2 dalį. Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad, perkvalifikuodamas nuteistojo R. D. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus, susijusius su šio nuteistojo nusikalstamais veiksmais.
3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad jau nuo 2018 m. lapkričio mėn. nuteistieji, asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, A. R., R. D. ir išteisintoji J. A. veikė organizuota grupe neteisėtai įgyjant, laikant ir gabenant didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, turint tikslą šią medžiagą parduoti, o sulaikius A. R., ją tęsė likę organizuotos grupės nariai – asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, J. A. ir R. D. – bei dalį jos pardavė G. Č. ir asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (E. T.), o J. A. toliau tęsė pradėtą nusikaltimą su likusiu organizuotos grupės nariu – asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus. Iš nuosprendyje aptartų bylos duomenų visumos teismas nustatė, kad visų nuteistųjų ir išteisintosios ryšys įgyjant, laikant ir gabenant narkotines medžiagas, turint bendrą tikslą jas parduoti, buvo ilgalaikis ir tvirtas, kiekvienas grupės narys turėjo savo vaidmenį ir užduotį bei veikė pagal iš anksto apgalvotą schemą, kad nebūtų išaiškinta jų nusikalstama veika, jų pokalbiai ir SMS žinutės buvo užmaskuoti, tačiau kiekvienam toks bendravimas buvo suprantamas, tarp jų bendravimas vyko labai intensyviai ir nuolat, kaip nustatyta, iš esmės kiekvieną dieną. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nuteistųjų – asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), A. R., R. D. bei išteisintosios J. A. – nusikalstamos veikos organizuota grupe neteisėtai disponavus dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas parduoti, o asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, R. D. bei J. A. – ir jas parduodant, požymiai. Tai, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, kokiu konkrečiu būdu jie susitarė daryti aptartą nusikaltimą, nepaneigia organizuotos grupės požymio.
III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai
4. Kasaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo nutraukti bylą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti jo veiksmus į BK 260 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma:
4.1. Kasatorius nesutinka su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (kasaciniame skunde nurodoma BK 160 straipsnio 2 dalis), nurodo, kad jokiai nusikalstamai grupuotei nepriklauso, A. R. pažinojo tik kaip priklausomą asmenį ir nežinojo, kad jis gabeno narkotines medžiagas. Su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) pradėjo bendrauti, kai A. R. jau apie tris mėnesius buvo sulaikytas, o asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) žmonos išvis nepažinojo. Tai gali patvirtinti SMS ir skambučių išklotinės.
4.2. Pareigūnai negalėjo atsakyti, kodėl R. D. nebuvo sulaikytas anksčiau, nors jie teigė, kad jis iš asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) ėmė didelius kiekius narkotinių medžiagų. Kasatorius nurodo, kad buvo sekamas tik vieną dieną, o sulaikytas po pusmečio. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai teigė, kad R. D. narkotines medžiagas įgijo iš asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), tačiau šio turėto heroino ir to, kurį R. D. pardavė kitam asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (E. T.), kokybė skyrėsi. Kaip tvirtina kasatorius, jis negali būti teisiamas vien pagal pareigūno manymą ir SMS žinutę su žodžiu „labas“.
4.3. Kasatorius nurodo, kad prisipažįsta dėl vieno lankstinuko pardavimo asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (E. T.), dėl to sutinka su nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir prašo nutraukti bylą pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
5. Kasaciniu skundu nuteistoji J. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria J. A. nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų; arba pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalį ir skirti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Skunde nurodoma:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo kasatorės veiką – jos veiksmuose nėra BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių (sudėties). Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų – priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas pažeidė kertinius baudžiamojo proceso principus: nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai), baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, taip pat BK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą įrodymų sąsajumo reikalavimą.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. A., motyvavo tuo, kad, ištyrus byloje surinktus įrodymus, nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti kategorišką išvadą, jog ji dalyvavo organizuotoje grupėje, disponuojant narkotinėmis medžiagomis. Apeliacinės instancijos teismas jokių naujų faktinių aplinkybių nenustatė ir rėmėsi tais pačiais duomenimis, kurie buvo nustatyti ir ištirti pirmosios instancijos teisme, konstatuodamas J. A. kaltę pažodžiui perrašė kaltinamajame akte pareikštą kaltinimą, tačiau kokie įrodymai pagrindžia jos veiksmų objektyviąją pusę, nenurodė. Tai, kad J. A. buvo priklausomo nuo narkotinių medžiagų asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, sutuoktinė ir su nepilnamečiais vaikais gyveno viename bute, negali būti pagrindas kaltinti ją neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
5.3. Kaltinimo teiginys, kad J. A. turėjo SMS žinute informuoti A. R. ir R. D. (žodžiu „labas“) apie tai, kad asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, turi parduoti paruoštų narkotinių medžiagų, nėra paremtas jokiais kategoriškais įrodymais ir netgi yra nelogiškas. Nesuprantama, kam reikalingas J. A. tarpininkavimas asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, susisiekti su A. R. ir R. D., kai asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, nebuvo suvaržytos jokios teisės, jis laisvai gyveno Klaipėdoje, kaip A. R. ir R. D..
5.4. Taip pat įrodymai nepatvirtina, kad J. A. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė 0,173 g miltelių su jų sudėtyje esančiais 0,018 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą šią medžiagą parduoti; apie tai SMS žinute užšifruotai pranešė bendrininkams ir vėliau šias medžiagas perdavė atvykusiam R. D.. Pats asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, buvo nurodęs, kad minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino slapta nuo kasatorės laikė jų gyvenamajame bute, kadangi jis yra priklausomas nuo narkotikų ir juos įsigijo sau vartoti. Be to, šis kaltinimas nepagrįstas paprasta buitine logika. Jame teigiama, kad J. A. kartu su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, perdavė šią narkotinę medžiagą R. D., – neaišku, kaip du žmonės kartu gali kitam perduoti 0,173 g miltelių narkotinės medžiagos.
5.5. Taip pat įrodymais nepagrįstas kaltinimo teiginys, kad J. A. savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė polietileninį maišelį su jame esančiais 3,387 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,528 g narkotinės medžiagos – heroino, turėdama tikslą šią medžiagą parduoti. Kasatorės sutuoktinis – asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, buvo nurodęs, kad minėtą kiekį narkotinės medžiagos heroino slapta nuo kasatorės laikė jų gyvenamajame bute, nes jis yra priklausomas nuo narkotikų ir juos įsigijo sau vartoti. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos narkotinės medžiagos priklauso J. A., į bylą nebuvo pateikta.
5.6. Esant tokioms aplinkybėms, motyvams ir teisiniams argumentams, kasatorė prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti. Teismui nenustačius pagrindų skundžiamą nuosprendį naikinti, kasatorė prašo neskirti bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.
5.7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė kasatorės atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodė, kad kasatorė anksčiau neteista, dirba, yra našlė, viena augina nepilnametį vaiką; po nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik ketveri metai, tačiau duomenų, kad J. A. būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, nėra – tai parodo, kad ji laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų normų, yra linkusi pasitaisyti ir nebenusikalsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir kasatorės šeiminė aplinka, nes jos sutuoktinis (kuris mirė 2020 m. lapkričio 22 d.) pats vartojo ir organizavo narkotinių medžiagų platinimą bei jas platino, taip pat į narkotinių medžiagų platinimą įtraukė savo sutuoktinę – J. A., nors, kaip parodė pats asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, ji buvo priešiškai nusiteikusi dėl to, kad jis vartoja narkotines medžiagas, ir primygtinai liepė gydytis nuo priklausomybės, o jam nesigydant, žadėjo skirtis. Teismo vertinimu, aptartų duomenų visuma rodo, kad kasatorė nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę; ilgalaikis kaltinamosios įkalinimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų, taip pat gali neigiamai paveikti jos turimus socialinius ryšius, turės neigiamos įtakos jos nepilnamečiam vaikui. Kasatorė taip pat nurodo, kad po sutuoktinio mirties ji viena augina du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, o kitas dar mokosi vidurinėje mokykloje. Be to, kasatorė viena prižiūri sunkiai sergantį savo garbaus amžiaus tėvą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistųjų R. D. ir J. A. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl įrodymų vertinimo ir kasacinės bylos nagrinėjimo ribų
7. Kasaciniais skundais abu nuteistieji (R. D. ir J. A.) neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, prisidėję prie disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina teismo išvadų dėl jų kaltės.
8. Šiame kontekste primintina, kad, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, kasacinės instancijos teismas tikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Tiek nuteistojo R. D., tiek J. A. kasaciniuose skunduose pateiktais argumentais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Tokiais skundų argumentais iš esmės kasacinės instancijos teismo prašoma dar kartą vertinti byloje esančius duomenis ir nustatyti kitokias (nuteistiesiems palankias) faktines aplinkybes. Kaip minėta, tokie argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl nuteistųjų R. D. ir J. A. kasacinių skundų argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo nagrinėtini tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
9. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).
10. Patikrinus šią bylą teisės taikymo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir jų pagrindu darydamas išvadas dėl nusikalstamų veikų požymių buvimo nuteistųjų R. D. ir J. A. veiksmuose, padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pripažįstami esminiais.
11. Šio teismo nuosprendyje pateikta detali bei informatyvi laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. vykusių nuteistųjų R. D., J. A., A. R., asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) tarpusavio pokalbių telefonu bei susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis, taip pat bendravimo su kitais asmenimis (užfiksuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, šių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų suvestinėmis) analizė, atskleidžianti bendrininkų (nuteistųjų R. D., J. A., A. R., asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.)) tarpusavio ryšius, susitarimus, tyčią, susiformavusią veikimo (narkotinių medžiagų platinimo) schemą, naudotą konspiraciją. Įvertinus šių pokalbių ir žinučių turinį, taip pat bendravimo intensyvumą kartu su kitais bylos duomenimis (vaizdo kontrolės bei fiksavimo namo, esančio Klaipėdoje, Taikos g. 121, kieme, slapto sekimo, A. R. sulaikymo bei kratos, asmens, kuriam byla nutraukta, (E. T.) sulaikymo bei kratos, taip pat kratos bute, esančiame Klaipėdoje, Taikos g. 121-48, metu gautais duomenimis, specialistų išvadomis ir kt.), nustatyti bendrininkų veiksmai, kuriais kiekvienas iš jų prisidėjo prie bendrai daromų nusikalstamų veikų, siekiant bendro tikslo. Atitinkamai šių duomenų kontekste buvo įvertintos ir paneigtos nuteistųjų keltos versijos (R. D. ir J. A. versija, kad jie vienas kito nepažinojo, kad kalbama buvo ne apie narkotinių medžiagų, o kitų daiktų pardavimą, kad J. A. nežinojo apie jos namuose laikomas ir jos sutuoktino platinamas narkotines medžiagas ir kt.).
Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 2 dalis) taikymo
12. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu tiek J. A., tiek R. D. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe (kartu su A. R. ir asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.)), neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos, turėdami tikslą ją parduoti, ir dalį jos pardavė.
13. BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
14. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017 ir kt.); taip pat svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016 ir kt.).
15. Abu nuteistieji (R. D. ir J. A.) savo kasaciniuose skunduose neigia priklausę organizuotai grupei: R. D. nurodo tik vieną kartą pardavęs narkotinių medžiagų G. Č. ir asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (E. T.), jokių kitų nusikalstamų veikų nedaręs, nežinojęs, jog A. R. gabeno narkotines medžiagas; su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) pradėjo bendrauti, kai A. R. jau buvo sulaikytas, o šio asmens žmonos (J. A.) apskritai nepažinojo; kaip tvirtino J. A., ji apie sutuoktinio (asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.)) daromas nusikalstamas veikas ir jų bendrame būste laikomas narkotines medžiagas apskritai nieko nežinojusi, prie daromų nusikalstamų veikų niekaip neprisidėjusi. Tokie kasatorių teiginiai atmestini, juos paneigia apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, teismo atlikta išsami šių duomenų analizė ir jos pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės.
16. Apeliacinės instancijos teismo ištirtais ir įvertintais duomenimis nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. tiek J. A., tiek R. D. prie organizuota grupe sistemingai vykdyto narkotinių medžiagų platinimo prisidėjo. Teismas išdėstė faktinę bylos medžiagą ir argumentus, kad R. D. žinojo, o J. A. aktyviais veiksmais prisidėjo A. R. 2018 m. gruodžio 5 d. gabenant didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Jonavos į Klaipėdą; po A. R. sulaikymo J. A. ir R. D. (kartu su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.)) toliau aktyviai tęsė prekybą narkotinėmis medžiagomis.
17. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 18 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo kontroliuojamas A. R. pokalbių telefonu bei trumpųjų žinučių turinys laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 5 d. Šios kontrolės metu gauti bylai reikšmingi duomenys aptarti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23 punkte. Išanalizavęs gautus duomenis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad A. R. pokalbių telefonu ir susirašinėjimo žinutėmis su R. D., asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), taip pat kitais asmenimis turinys yra susijęs su prekyba narkotinėmis medžiagomis. Nors pokalbių dalyviai stengėsi bendrauti užmaskuotai, vis dėlto bendravimo turinys pakankamai informatyvus (įvardijant „pypkes“, „čekius“, „herą“, „litus“, „gramus“ „raskumarkę“ ir t. t.): A. R. pokalbiuose su kitais asmenimis užfiksuoti narkotinių medžiagų pardavimo sandoriai; iš bendravimo su asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) nustatyta, kad būtent šis asmuo tiekdavo narkotines medžiagas A. R.; o iš A. R. bendravimo su R. D. turinio nustatyta, kad jie abu šias narkotines medžiagas platino. Taip pokalbių su R. D. metu A. R. nuolat teiravosi apie jo turimus narkotinių medžiagų kiekius, likučius, surinktus pinigus, abu derino prekybą – kam ir kiek pardavė ar parduos, už kokias sumas ir t. t., nurodydavo laukiančius pirkėjus, kur su jais susitiks, taip pat R. D. informuodavo A. R., kai pritrūkdavo narkotinių medžiagų, o šis informuodavo R. D., kada ketina gauti dar narkotinių medžiagų iš asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.) („eisiu pasiimti“), arba kai jų gaudavo („V. davė čekį“).
18. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 23–24 punktuose aptarti duomenys patvirtina, kad R. D. jau 2018 m. lapkričio–gruodžio mėn. (t. y. iki A. R. sulaikymo) aktyviai dalyvavo narkotinių medžiagų prekyboje kartu su A. R. ir asmeniu, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) pagal iš anksto suderintą schemą: asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) aprūpindavo narkotinėmis medžiagomis A. R., o per jį – ir R. D.; šie medžiagas platindavo kitiems asmenims. Aptartos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. D. dalyvavo ir suprato, jog kartu su kitais asmenimis dalyvauja organizuotoje grupėje, užsiimančioje narkotinių medžiagų platinimu, žinojo apie kitus šios grupės narius ir jų vaidmenį, taip pat šioje grupėje jis turėjo savo vaidmenį ir atliko jam priskirtas užduotis (prekiauti narkotinėmis medžiagomis, atsiskaityti už jų likučius bei surinktus pinigus A. R.), taip prisidėdamas prie bendro tikslo – platinti narkotines medžiagas ir gauti iš to pelną.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 26–28 punkte išdėstyti duomenys patvirtina ir J. A. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje. Iš 2018 m. lapkričio 18 d. užfiksuoto pokalbio telefonu tarp A. R. ir asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) matyti, kad jau tuo metu J. A. buvo žinoma apie jų namuose laikomas ir jos sutuoktinio platinamas narkotines medžiagas (A. R. pokalbio metu nurodo, kad gali atiduoti už narkotines medžiagas surinktus pinigus ir „mamai“ (J. A.)). O iš 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 2 d. užfiksuotų A. R. ir asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) tarpusavio pokalbių telefonu, taip pat A. R. ir J. A. surašinėjimo trumposiomis žinutėmis nustatyta, jog, asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) esant ligoninėje, J. A. pagal narkotinių medžiagų platinimo schemą pradėjo veikti dar aktyviau – jos sutuoktiniui kontroliuojant, narkotinių medžiagų platinimas buvo vykdomas per namuose esančią J. A. (minėtuose pokalbiuose užfiksuota, kad asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) nurodo A. R., kaip kreiptis į J. A. (parašant žinutę „Kibartai“), padiktuoja jos telefono numerį, ši vėliau rašo žinutę A. R., kviesdama užeiti, A. R. atsiskaito asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), kad J. A. jam sakė, jog daugiau narkotinių medžiagų nebėra, o vėliau – kad davė „dar celofaniuką“); iš tuo pačiu laikotarpiu vykusių A. R. pokalbių telefonu ir susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis su kitais asmenimis nustatyta, kad prekyba narkotinėmis medžiagomis aptariamu laikotarpiu (asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) esant ligoninėje) nenutrūko, platinime toliau dalyvaujant ir R. D. (2018 m. gruodžio 2 d. R. D. trumpąja žinute teiraujasi A. R., ar šis gaus narkotinių medžiagų, „man reike 3 tai laukt ar ne“).
20. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. žinojo apie 2018 m. gruodžio 5 d. A. R. gabenamą didelį kiekį (3,321 g) narkotinės medžiagos – heroino, šių medžiagų įsigijimą ir gabenimą organizuojant asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), o J. A. šiame gabenime taip pat turėjo savo vaidmenį. Tai patvirtinantys duomenys išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio 29–30 punktuose.
21. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė bylos duomenis, leidžiančius pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad abu šie asmenys, su kitais veikę organizuota grupe, žinojo ir suprato, kokiu tikslu A. R. vyko iš Klaipėdos į Jonavą ir atgal. Aptarti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad J. A. turėjo savo vaidmenį 2018 m. gruodžio 5 d. vykdant narkotinių medžiagų gabenimą – ji nuvežė A. R. iš Klaipėdos į Jonavą paimti narkotinių medžiagų ir vėliau turėjo jį vėl sutikti Klaipėdoje, tačiau to nebuvo padaryta, nes A. R. su gabentomis narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas. R. D., nors pats tiesiogiai aktyviais veiksmais neprisidėjo prie heroino įgijimo ir gabenimo 2018 m. gruodžio 5 d., tačiau žinojo apie planuojamą gabenimą bei visas plano detales, pokalbio metu domėjosi, kiek yra likę narkotinės medžiagos ir kada A. R. grįš, taigi, žinojo ir suvokė visas daromos nusikalstamos veikos aplinkybes, jo dalyvius, buvo suinteresuotas narkotinių medžiagų gabenimo eiga.
22. Pažymėtina ir tai, kad, sulaikius A. R., prekyba narkotinėmis medžiagomis nenutrūko, o priešingai – pagal narkotinių medžiagų platinimo schemą itin aktyviai pradėjo veikti būtent R. D. ir J. A.. Nuosprendžio 31–34 punktuose išdėstyti duomenys atskleidžia po A. R. sulaikymo susiformavusią naują narkotinių medžiagų platinimo schemą: asmuo, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), tarpininkaujant J. A., aprūpindavo R. D. narkotinėmis medžiagomis, o šis platindavo jas kitiems asmenims. Pritrūkęs narkotinių medžiagų, R. D. informuodavo apie tai J. A. išsiųsdamas jai žinutę su žodžiu „Privet“. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 29 d. J. A. ir R. D. nuolat tarpusavyje susirašinėjo trumposiomis žinutėmis, siųsdami vienas kitam žodį „Privet“ („Labas“). Gavusi tokią žinutę, J. A. arba iškart į ją atsakydavo tuo pačiu žodžiu, arba skambino asmeniui, kuriam byla nutraukta jam mirus (V. L.), klausdama, kada jis bus namie, arba nurodydama būti namie, žiūrėti pro langą, o po to taip pat atsakydavo R. D. žodžiu „Privet“. Toks bendravimas tarp nuteistųjų bei asmens, kuriam byla nutraukta jam mirus, (V. L.) vyko daugiau kaip tris mėnesius beveik kasdien, o kartais – po kelis kartus per dieną.
23. Taigi, nors kasatoriai savo kaltę neigia, ginčija atskirus duomenis ir teismo nustatytas aplinkybes, tačiau tiek J. A., tiek R. D. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje, prisidėjimą prie narkotinių medžiagų platinimo, šios grupės veikimo schemą, bendrininkų tarpusavio ryšius apeliacinės instancijos teismas nustatė remdamasis bylos duomenų visuma.
24. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, R. D. ir J. A. veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį.
Dėl J. A. kasacinio skundo argumentų dėl paskirtos bausmės
25. Nuteistoji J. A. kasaciniu skundu taip pat prašo neskirti jai bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.
26. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020).
27. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajai J. A., teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), atsižvelgė į padarytos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę. Įvertinęs tai, kad J. A. padarė vieną tęstinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, veikdama tiesiogine tyčia, veika padaryta organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau ji anksčiau neteista, augina nepilnametį sūnų, yra našlė, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, be to, į nusikaltimą ji buvo įtraukta savo sutuoktinio, teismas konstatavo, kad, formaliai taikant bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, nagrinėjamoje byloje nebus įgyvendintas teisingumo principas ir teisingai paskirta bausmė. Todėl, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, J. A. paskirta mažesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės minimumas, bausmė, t. y. laisvės atėmimas trejiems metams.
28. Todėl kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo jau išsamiai aptartas ir įvertintas aplinkybes ar dar kartą į jas atsižvelgti ir tų pačių aplinkybių pagrindu dar labiau švelninti nuteistajai paskirtą bausmę, nesant netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nėra teisinio pagrindo.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
29. Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 31 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad iš R. D. už advokato P. Ravluševičiaus jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 271,67 Eur, bei 2023 m. gegužės 26 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad iš J. A. už advokato S. Pelšo jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 310 Eur.
30. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.
31. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.
32. Ši kasacinė byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų R. D. ir J. A. kasacinius skundus. Abiem nuteistiesiems gynėjai buvo paskirti teismo, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu. Nuteistasis R. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl nuteistosios J. A. pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai priėmė priešingus sprendimus, taigi, be gynėjų pagalbos nuteistiesiems šioje byloje būtų sudėtinga tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą. Todėl nagrinėjamu atveju prašomų priteisti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistiesiems R. D. ir J. A. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš jų yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.
33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti iš nuteistųjų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą atmestini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmeti nuteistųjų R. D. (R. D.) ir J. A. kasacinius skundus.
Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus priteisti iš R. D. ir J. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.
Teisėjai
Olegas Fedosiukas
Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
