Civilinė byla Nr. e3K-3-58-421/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05594-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ ieškinį atsakovams R. R., A. D., R. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl servituto vietos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. R., G. R., J. J., I. C., R. M. K., V. S.-A., A. D., B. T., A. D., P. K., J. L., E. D., L. L., uždaroji akcinė bendrovė „Industrial Properties“, uždaroji akcinė bendrovė „Kredeco“, uždaroji akcinė bendrovė „Paribio 12“, Vilniaus miesto savivaldybė, G. S., B. K., dėl servituto pakeitimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinių tapatumą servitutų nustatymo bylose, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė pareikštu ieškiniu atsakovams R. R., A. D., R. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos prašė:
2.1. pakeisti 2000 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų pagrindu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) nustatyto 280 kv. m ploto kelio servituto vietą pagal UAB „Geo group“ 2024 m. sausio 22 d. parengtą servituto nustatymo planą (toliau – ir 2024 m. sausio 22 d. planas);
2.2. nustatyti Žemės sklypo bendraturčiams ir naudotojams teisę naudotis pagal 2024 m. sausio 22 d. planą nustatomu 155 kv. m ploto kelio servitutu patekti į Žemės sklypo dalį A (1828 kv. m), apibrėžtą 2024 m. sausio 22 d. plane žemės sklypo ribų taškais 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 45, 21, 23, 24, 25;
2.3. nustatyti Žemės sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui, neatlygintinį 3 kv. m ploto pėsčiųjų tako servitutą pagal 2024 m. sausio 22 d. planą, pažymėtą indeksu S6 ir apibrėžtą žemės sklypo ribų taškais 21, 28, 44, 45, 21, suteikiantį teisę juo naudotis viešpataujančiojo daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ir teisėtiems naudotojams ir užtikrinantį jungtį tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjA0MS04MTYvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2041-816/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2041-816/2017">e2-2041-816/2017</a> nustatyto 24 kv. m bendro ploto pėsčiųjų tako servituto ir pagal 2024 m. sausio 22 d. planą prašomo nustatyti kelio servituto.
3. Atsakovas R. R. pateikė prašymą nutraukti bylą, jį patikslino, pridėdamas servitutų palyginimo planą ir nurodydamas, kad šalių ginčas dėl servituto pakeitimo jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ4LTkzNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-248-936/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-248-936/2020">e2-248-936/2020</a> (toliau – ir pirmoji byla). Atsakovai A. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad sutinka su prašymu nutraukti bylą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 23 d. nutartimi tenkino atsakovo R. R. prašymą ir nutraukė civilinę bylą Nr. e2-730-989/2025 (toliau – ir antroji byla).
5. Teismas nustatė, kad tiek pirmosios, tiek antrosios bylos ginčo šalys yra tapačios.
6. Teismas nustatė, kad pirmojoje byloje ieškovė reiškė du reikalavimus: 1) pakeisti 2000 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimų Nr. 01-767 ir Nr. 01-766 pagrindu nustatyto ir 2000 m. rugpjūčio 30 d. įregistruoto kelio servituto S1 vietą ir plotą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geo group“ parengtą planą M 1:500 (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 16 d. planas), nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu S, taškais 15-20-21-22-10-11-12-13-14-15, sudarantį bendrą 240 kv. m plotą (tarnaujantysis daiktas), suteikiantį teisę eiti ir važiuoti į gretimus sklypus (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ir juose esančių statinių savininkams bet kuriuo paros metu (viešpataujantysis daiktas); 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009, nustatytą naudojimosi tvarkos dalį dėl servituto pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. planą, nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu S, taškais 15-20-21-22-10-11-12-13-14-15, sudarantį bendrą 240 kv. m plotą, suteikiantį teisę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiui teisę eiti ir važiuoti šia sklypo dalimi.
7. Teismo vertinimu, nors šiuo atveju pripažintina, kad ieškinio reikalavimai (dalykas) nėra formuluojami identiškai ir lingvistiškai yra skirtingi, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės reiškia tapačius reikalavimus dėl servituto pakeitimo pagal pateiktus UAB „Geo group“ planus. Pirmojoje byloje UAB „Geo group“ servituto planas buvo parengtas 2017 m. rugpjūčio 16 d., o antrojoje byloje – 2024 m. sausio 24 d., tačiau pripažintina ir sutiktina su atsakovu R. R., kad kelių taškų pakeitimas servituto schemoje šiuo atveju negali būti vertinamas kaip visiškai naujas ieškinys, ypač įvertinus teismų motyvus, kurių pagrindu ieškovės ieškinys jau buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami pirmąją bylą, nurodė, jog ieškovė, kaip tarnaujančiojo daikto savininkė, prašo pakeisti daikto dalį, teisę į kurią suvaržo servitutas, kita šio daikto dalimi, t. y. kelio servitutą S1 pakeisti į 2017 m. rugpjūčio 16 d. plane nurodytą 240 kv. m ploto kelio servitutą, pažymėtą indeksu S ir taškais 15, 20, 21, 22, 10, 11, 12, 13, 14. Taigi ieškovė ieškiniu faktiškai prašo pakeisti ne tik jos naudojamoje žemės sklypo dalyje B esančio kelio servituto S1 vietą, bet ir atsakovų R. R. ir S. G. R. naudojamoje sklypo dalyje A esančio kelio servituto S2 vietą.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčo nekyla dėl to, jog pirmojoje ir antrojoje bylose ieškovė siekia pakeisti administraciniu aktu nustatyto kelio servituto vietą. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad abiejose bylose ieškovė siekia tų pačių teisinių pasekmių – pakeisti servituto vietą. Vien ši aplinkybė nėra pakankama spręsti apie ieškinių tapatumą, tačiau šiuo atveju yra atkreiptinas dėmesys į tai, kad, inicijuodama naują bylą, ieškovė iš esmės išlaiko ir tą pačią servituto vietą bei jo išdėstymo schemą, o tai sudaro pagrindą teigti, jog pirmojoje ir antrojoje bylose ieškovė siekia iš esmės tų pačių teisinių pasekmių – pakeisti esamą servituto vietą į iš esmės tą pačią, kurią jau įvertino pirmąją bylą nagrinėję teismai.
10. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pirmojoje byloje buvo prašoma nustatyti servitutą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. planą, nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu S, o antrojoje byloje prašoma nustatyti du kelio servitutus pagal 2024 m. sausio 22 d. planą, nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu S2, ir nustatant kelio servitutą, pažymėtą indeksu S3. Tačiau iš atsakovo R. R. pateikto servitutų schemų palyginimo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2024 m. sausio 22 d. planuose kelio servitutai yra iš esmės vienodi – yra toje pačioje sklypo vietoje ir vienodos keturkampės formos. Be to, kaip matyti, UAB „Geo group“ parengtų servitutų schemose keturkampių viršūnių taškų koordinatės yra sutampančios, būtent 2017 m. rugpjūčio 16 d. plane žemės sklypo ribų taškai 10, 15, 20 ir 22 ir 2024 m. sausio 22 d. plane Žemės sklypo ribų taškai 10, 15, 20 ir 22. Atsakovo R. R. pateiktas servitutų schemų palyginamasis planas, taip pat ir UAB „Geo group“ parengti planai parodo ir tai, kad taškai 10, 15 ir 22 planuose sutampa, o taško 20 koordinatės planuose skiriasi mažiau nei 10 cm.
11. Teismas, remdamasis atsakovo R. R. pateiktu servitutų schemų palyginamuoju brėžiniu, nusprendė, kad tiek pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d., tiek pagal 2024 m. sausio 22 d. planą servitutai yra išsidėstę toje pačioje Žemės sklypo vietoje, servitutų konfigūracija iš esmės nėra keičiama, tą patvirtina ir anksčiau aprašytos taškų koordinatės, o kelių centimetrų servitutų skirtumas negali būti pateisinamas naujos bylos inicijavimu, nes jau pirmiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad tokie servitutų duomenys kaip vieta sklype, konfigūracija yra iš esmės tapatūs. Taigi, ir teisinio rezultato ieškovė siekia to paties – perkelti servitutą į tą pačią žemės sklypo vietą su iš esmės tokia pačia konfigūracija, o tą jau vertino pirmąją bylą išnagrinėję teismai. Teismo vertinimu, taip pat ir ieškinių turinys, faktinis pagrindas rodo, kad pirmojoje ir antrojoje bylose reikalavimai yra grindžiami tais pačiais faktais (pagrindo tapatumas).
12. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė teigė, jog antrojoje byloje yra reiškiamas reikalavimas ir dėl pėsčiųjų tako, pritartina atsakovo R. R. teiginiams, kad tai yra išvestinis reikalavimas pirmųjų reikalavimų atžvilgiu, o konstatavus pirmųjų reikalavimų tapatumą pirmajai bylai, reikalavimas dėl pėsčiųjų tako servituto nustatymo buto, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams nėra pripažintinas savarankišku reikalavimu.
13. Teismas išaiškino ieškovei, kad ši nutartis neužkerta jai kelio, iš esmės pakoregavus servituto planą, kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka.
14. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.
15. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl ieškinių tapatumo civilinėse bylose, kuriose prašoma nustatyti servitutą, ieškinių netapatumui konstatuoti paprastai pakankama, kad nauju ieškiniu prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties (vertinant pagal servituto turinį ar juo suvaržomą tarnaujančiojo daikto plotą) servitutą ar servitutą, kuris suteiktų teisę naudotis kita tarnaujančiojo daikto vieta. Formaliai vertinant ieškovės pareikštus ieškinius matyti, kad jie skiriasi pareikštų reikalavimų formuluote ir skaičiumi.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad, kaip matyt iš procesinių dokumentų, visi ginčo dalyviai iš esmės sutinka, jog vertinant, ar dviejų ieškinių dalykas (reikalavimai) sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti išnagrinėtos bylos ir naujai pareikšto ieškiniu prašomo nustatyti servituto turinį.
17. Susipažinęs su byloje esančiais servituto planais teismas sutiko su ieškove, kad abiejų planų taškai 10, 15 sutampa ir turi sutapti, nes tai yra Žemės sklypo išorinės ribos taškai su gretimu sklypu, į kurį ir yra nustatytas pravažiavimas (viešpataujantysis sklypas). Taip pat taškas 22 yra tiek esamo servituto (t. y. dabar galiojančio), tiek naujai prašomo nustatyti servituto išorinės ribos vienas iš taškų, todėl šio taško sutapimas neturi įtakos ieškinių tapatumo vertinimui. Teismas taip pat sutiko su ieškovės teiginiu, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2024 m. sausio 22 d. planuose 20 taško koordinatės yra skirtingos. Teismas akcentavo, kad lyginamų planų taško 20 koordinačių reikšmių skirtumas (X – 0,08; Y – 0,09) nėra centimetrais matuojamos ribos ilgio tarp taškų reikšmės, tą patvirtina ir lyginamuosiuose 2017 m. rugpjūčio 16 d. plane ir 2024 m. sausio 22 d. plane nurodytos ribos tarp šių taškų ilgio reikšmės (atitinkamai 3,5 m ir 3,69 m). Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir atsakovai.
18. Teismas iš servitutų schemų nustatė, kad nagrinėjamose bylose abu servitutai yra išsidėstę toje pačioje sklypo vietoje, o jų pločiai nėra esmingai skirtingi. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė būtent ir grindžia ieškinio netapatumą šiuo nedidelių servitutų skirtumu, teigdama, jog šio skirtumo pakako teismui išnagrinėtoje byloje konstatuoti, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. planas gali pažeisti atsakovo ir trečiųjų asmenų teises, dėl to ieškinys buvo atmestas. Tačiau teismas nesutiko su šiuo ieškovės skundo argumentu ir nurodė, kad iš išnagrinėtos bylos sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog esminiai ieškinio atmetimo argumentai, turintys prejudiciją sprendžiant ieškinio tapatumo klausimą, yra nustatytos aplinkybės, jog: 1) esamo kelio servituto plotis siauriausioje jo vietoje yra 4 m; 2) nagrinėjamu atveju nustatant servitutą turi būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatos; 3) taikos sutartį sudarė tarnaujančiojo daikto savininkai, nė vienam iš jų Žemės sklypas nėra svetimas. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo keisti sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nustatant kelio servitutą, suteikiantį Žemės sklypo bendraturčiui teisę eiti ir važiuoti šia sklypo dalimi. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nauju ieškiniu ieškovė neatsižvelgė į ankstesnėje byloje teismų nurodytus argumentus, o nežymiai pakeitusi prašomo nustatyti servituto koordinates, neva pakeitusi servituto turinį, neįgyvendino CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalavimo.
19. Teismas nurodė, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš esmės išlaiko ir tą pačią servituto vietą bei jo išdėstymo schemą. Tai šiame kontekste sudaro pagrindą teigti, jog tiek išnagrinėtoje, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė siekia iš esmės tų pačių teisinių pasekmių – pakeisti esamą servituto vietą į iš esmės tą pačią, kurią jau įvertino teismai, nagrinėję pirmąją bylą, t. y. perkelti servitutą į rytinį žemės sklypo kraštą, kad padidėtų galimas sklypo užstatymo plotas (to neneigia ir pati ieškovė), neįrodinėdama, kad išnyko esamo 4 metrų pločio kelio servituto būtinybė.
20. Teismas atsižvelgė ir į ieškovės argumentą, kad išnagrinėtoje byloje ji teikė reikalavimų patikslinimą, kuris buvo tapatus šioje byloje pareikštam reikalavimui, tačiau pirmosios instancijos teismas jį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad tokiu reikalavimu yra keičiamas ir ieškinio pagrindas, ir ieškinio dalykas, o to daryti negalima. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, pirmojoje byloje ieškovė nebuvo pareiškusi procesinio reikalavimo keisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Taigi vertinti, kad minėta nutartimi buvo pripažintas prejudicinis faktas – ieškinių tapatumas, nėra pagrindo.
21. Pasisakydamas dėl ieškovės skundo teiginio, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra reiškiamas reikalavimas ir dėl pėsčiųjų tako servituto buto, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams, kaip atskiras naujas savarankiškas reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tai yra išvestinis reikalavimas pirmųjų reikalavimų atžvilgiu, o konstatavus pirmųjų reikalavimų tapatumą anksčiau išnagrinėtai civilinei bylai, reikalavimas dėl pėsčiųjų tako servituto nustatymo buto, esančio (duomenys neskelbtini) gyventojams nėra pripažintinas savarankišku reikalavimu.
22. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (abiejų bylų šalių procesinius dokumentus, servitutų schemas, išnagrinėtos bylos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos nutartį), darydamas išvadas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių (ne)buvimo ir tuo pagrindu nustatydamas bylų tapatumą. Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog šiuo atveju atsakovo argumentai yra teisiškai pagrįsti, t. y. sutikdamas su jo pozicija byloje, nutarties motyvuose nurodydamas atsakovo argumentus vertinant ieškinių tapatumą, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas savarankiškai bylos aplinkybių nevertino.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio tapatumo ir civilinės bylos nutraukimo pagrindus, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo praktikos.
23.2. Pasisakydami dėl išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje reiškiamo ieškinio tapatumo ieškinio dalyko ir pagrindo aspektu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai klaidingai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teigdami, kad nedidelis servitutų skirtumas, iš esmės išlaikant tą pačią vietą ir konfigūraciją, leidžia konstatuoti ieškinių tapatumą. Teismai be pagrindo suabsoliutino nedidelį servituto pokytį ir vertino tik iš esmės nepasikeitusią servituto vietą ir konfigūraciją, bet nesiėmė vertinti servituto turinio ir ploto pasikeitimo aplinkybių, nors išnagrinėtoje byloje tai buvo vienos iš esminių aplinkybių, sudariusių pagrindą ieškinį atmesti. Teismai, vertindami servitutų panašumą, teigė, kad servitutai yra „iš esmės vienodi“ – yra toje pačioje sklypo vietoje, vienodos keturkampės formos, tačiau sąvokos „vienodi“ ir „iš esmės vienodi“ yra dvi skirtingos teisinės kategorijos. Pirmuoju atveju yra pagrindas konstatuoti servituto ir plano, kuriame jis suprojektuotas, tapatumą, antruoju atveju tai yra tik vertinamoji aplinkybė, kuri turi būti vertinama kompleksiškai su išnagrinėtos bylos prejudiciniais faktais, o šie šiuo atveju būtent ir patvirtina, kad lyginamuose planuose suprojektuoto servituto panašumas savaime nereiškia servituto tapatumo, nes būtent šie skirtumai ir nulėmė išnagrinėtoje byloje priimto teismo sprendimo rezultatą ieškinį atmesti.
23.3. Išnagrinėtoje byloje naujuoju servitutu buvo siekiama ne tik pakeisti servituto geografinę padėtį, bet ir sumažinti servitutu nustatomų apribojimų turinį – vietoje esamo 280 kv. m servituto buvo prašoma nustatyti 240 kv. m servitutą. Bylą nagrinėjęs teismas servituto ploto ir kelio pločio sumažėjimą įvertino (pripažino) kaip vienintelį pagrindą jį laikyti galimu viešpataujančiųjų daiktų savininkų teisių pažeidimu, dėl to ieškinys buvo atmestas. Toks teismo sprendimas išnagrinėtoje byloje reiškia, kad 240 kv. m ir 3,5 m pločio servitutas yra negalimas, tačiau šioje byloje ieškovė ir neprašė nustatyti tokio paties (240 kv. m ploto ir 3,5 m pločio) servituto. Naujuoju reikalavimu buvo prašoma nustatyti analogišką servitutą šiuo metu esamam servitutui, tik pakeičiant jo geografinę padėtį sklype: naujuoju reikalavimu ieškovė vietoje esamo 280 kv. m ploto ir 3,69 m pločio ties (duomenys neskelbtini) gatve bei 4,85 m pločio plačiausioje servituto vietoje prašo nustatyti tokio paties turinio servitutą, pakeičiant jo geografinę padėtį: naujuoju reikalavimu prašomų nustatyti pakeičiančiųjų servitutų S1 ir S2 bendras plotas yra 280 kv. m, jo plotis ties (duomenys neskelbtini) gatve yra 3,69 m ir plačiausioje servituto vietoje – 4,85 m.
23.4. Išnagrinėtoje byloje prašyto ir šioje byloje prašomo nustatyti servitutų turinys yra skirtingas, prašomu nustatyti servitutu nebesiekiama jokių esamo servituto turinio pakeitimų ar servituto dalies pasibaigimo. Kartu tai reiškia, kad servituto ploto, kurio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvis nevertino, ir pločio, kurį įvertino netinkamai, pasikeitimas, o kartu ir turinio pasikeitimas, pagal kasacinio teismo išaiškinimus yra pakankamas ieškinių netapatumui konstatuoti.
23.5. Taip pat šioje nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas nustatyti naują servitutą S6, užtikrinantį jungtį tarp pakeičiančiojo servituto ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimu nustatyto servituto. Tačiau šis reikalavimas nebuvo pareikštas ir nagrinėtas išnagrinėtoje byloje, taigi jo nebuvimas taip pat buvo vienas iš pagrindų ieškinį atmesti.
23.6. Išnagrinėtoje byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties 67 punkte matyti, kad išnagrinėtoje byloje buvo bandoma reikšti tapatų reikalavimą pareikštajam šioje nutrauktoje byloje, tačiau teismas jį atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad tokiu reikalavimu yra keičiamas ir ieškinio pagrindas, ir ieškinio dalykas, o to daryti negalima.
23.7. Ieškovė po išnagrinėtos bylos taip pat parengė naują planą, kuriame nustatė kitokius sprendinius (tiek dėl servitutų dydžio, tiek dėl konfigūracijos, išsidėstymo ir matmenų) nei išnagrinėtoje byloje teiktame plane, ir šio naujo plano pagrindu reiškė naujus reikalavimus dėl kitokios apimties ir turinio servitutų nustatymo, taip pat naujo pėsčiųjų tako servituto nustatymo. Tokia jos, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, CK įtvirtinta teisė reikalauti pakeisti servituto konfigūraciją nėra paneigta, nes toks ginčas jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas, tokią ieškovės reikalavimo teisę paneigiant apskritai.
24. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas R. R. prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Apibendrinant pirmojoje byloje nustatytus prejudicinius faktus ir ieškinio atmetimo motyvus, konstatuotina, kad: 1) esamo kelio servituto plotis siauriausioje jo vietoje yra 4 m; 2) naujas kelio servitutas turi atitikti CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatytą kelio servituto plotį, t. y. 4 m; 3) ieškovė ieškiniu prašo pakeisti ne tik jos naudojamoje žemės sklypo dalyje B esančio kelio servituto S1 vietą, bet ir atsakovų R. R. ir S. G. R. naudojamoje sklypo dalyje A esančio kelio servituto S2 vietą, tačiau atsakovai su tokiu jų naudojamoje žemės sklypo dalyje esančio kelio servituto vietos pakeitimu nesutiko; 4) taikos sutartį sudarė tarnaujančiojo daikto savininkai, nė vienam iš jų Žemės sklypas nėra svetimas, todėl nėra pagrindo keisti sutartimi nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Taigi, kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad: 1) dėl mažo skirtumo (tarp servituto pločio išnagrinėtoje byloje ir servituto pločio naujoje byloje) teismas atmetė ieškinį išnagrinėtoje byloje; 2) esamo kelio servituto plotis 3,69 m; 3) kilus klausimų dėl prašomo nustatyti (pakeisti) servituto turinio, papildomai buvo parengta ir į bylą pateikta paaiškinamoji schema, iš kurios matyti, kad suprojektuotas naujasis servitutas ties įvažiavimu į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. buvo 3,5 m pločio, nors esamas servitutas, kurio vietą prašoma pakeisti, buvo 3,69 m pločio; 4) esamas servitutas yra 3,69 m pločio ir tokio paties pločio servitutu norima jį pakeisti.
24.2. Situacija, kai dėl to paties dalyko tos pačios šalys bylinėjasi pakartotinai, nesuderinama su teismo sprendimo privalomumo principu, kelia įsiteisėjusio teismo sprendimo paneigimo kitais teismo sprendimais grėsmę, neleidžia atkurti teisinės taikos tarp šalių (CPK 2 straipsnis), dėl to yra kategoriškai nepriimtina.
24.3. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM5LTQwMy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-239-403/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-239-403/2024">e3K-3-239-403/2024</a>, sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, teismų buvo nustatyti esminiai skirtumai tarp naujai pateikto ieškinio ir teisme jau išnagrinėto ieškinio (pavyzdžiui, bylos šalys, reikšmingai pasikeitusios faktinės ir teisinės aplinkybės, viename ieškinyje prašoma nustatyti kelio servitutą 30 žemės sklypų, o kitame – tik 3 žemės sklypuose, viename ieškinyje servitutą buvo prašoma nustatyti tik atsakovui priklausančiame žemės sklype, kitame ieškinyje pravažiavimas buvo planuojamas ir ieškovų žemės sklype, skirtingais ieškiniais prašomų nustatyti servitutų plotai skyrėsi beveik 1,5 karto, naujai pareikštas ieškinys neprieštaravo ankstesnių teismų sprendimų motyvams dėl pirminio ieškinio atmetimo ir kt.). Todėl nagrinėjamoje byloje analogija su civiline byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM5LTQwMy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-239-403/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-239-403/2024">e3K-3-239-403/2024</a> yra netinkama.
24.4. Ieškovė prašo teismo palaikyti poziciją, kad ieškovė, minimaliai keisdama prašomo nustatyti servituto konfigūraciją, gali iš esmės neribotą skaičių kartų bylinėtis su tais pačiais atsakovais tuo pačiu pagrindu, siekdama to paties servituto, nustatyto tame pačiame žemės sklype, pakeitimo iš esmės tokiu pat būdu – nustatant servitutą toje pačioje žemės sklypo vietoje. Tokia situacija ir toks CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatos aiškinimas yra akivaizdžiai nesuderinami nei su civilinio proceso tikslais, nei su teismo sprendimo privalomumo principu, nei su draudimu piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis.
24.5. Šiuo aspektu vertinant abiejose bylose ieškovės pareikštus pirmuosius reikalavimus galima konstatuoti, kad ieškovė abiejose bylose pasirinko tą patį savo tariamai pažeistų teisių gynybos būdą ir prašė teismo pakeisti administraciniu aktu nustatyto kelio servituto vietą. Taigi abiem atvejais ieškovės pasirinkti teisių gynybos būdai sutampa. Abiejose bylose reikštų ieškinių dalykai yra tapatūs ieškovės siekiamo materialinio teisinio rezultato, teisminio nagrinėjimo objekto ir tariamai pažeistų teisių gynybos būdo prasme, todėl naujai pareikštas ieškinys ir pirmiau reikštas ieškinys yra tapatūs ieškinio dalyko prasme.
24.6. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamų bylų atveju abu servitutai yra išsidėstę toje pačioje sklypo vietoje, o jų pločiai yra praktiškai vienodi (skirtumas sudaro kelis centimetrus). Tai reiškia, kad pagrindiniai servitutų duomenys (charakteristikos) yra tapatūs. Be to, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje, tiek ir naujai inicijuotoje byloje realus (konkretus) materialinis teisinis rezultatas, kurio ieškovė siekia, yra tas pats – perkelti servitutą į rytinį žemės sklypo kraštą, kad padidėtų galimas sklypo užstatymo plotas, ir gauti pelno kitų asmenų nepatogumo sąskaita. Visos šios aplinkybės patvirtina ieškinių tapatumo faktą.
24.7. Vertinant abiejose bylose ieškovės pareikštus antruosius reikalavimus galima konstatuoti, kad tai nėra savarankiški reikalavimai, o išvestiniai reikalavimai pirmųjų reikalavimų atžvilgiu, t. y. jie netenka prasmės, jeigu netenkinamas pirminis reikalavimas. Taip pat galima konstatuoti, kad nors lingvistiškai ir šiek tiek skiriasi, tačiau abu antrieji reikalavimai yra tapatūs savo esme dėl siekiamo materialinio teisinio rezultato ir tariamai pažeistų teisių gynybos būdo. Abiem atvejais yra siekiama to paties – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-370-614/2009 nustatytą naudojimosi tvarką dėl servituto, nustatant naują kelio servitutą bendraturčiui. Be to, kaip buvo nurodyta anksčiau šiame prašyme, tie nauji servitutai, skirti bendraturčiams, abiejose bylose yra tapatūs visais savo techniniais parametrais.
24.8. Antrojoje byloje pareikštas trečiasis reikalavimas dėl pėsčiųjų tako servituto buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams nėra savarankiškas reikalavimas ir turėtų prasmę tik patenkinus pirminį reikalavimą dėl kelio servituto vietos perkėlimo. Kadangi pirminis reikalavimas yra nenagrinėtinas, nes jis yra tapatus reikalavimui, pareikštam kitoje civilinėje byloje, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tai ir šis reikalavimas yra nenagrinėtinas.
24.9. Pirmojoje byloje ieškinys, be kita ko, buvo atmestas, nes taikos sutartį sudarė tarnaujančiojo daikto savininkai, nė vienam iš jų Žemės sklypas nėra svetimas, todėl nėra pagrindo keisti sutartimi nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką. Taip pat ieškinys atmestas dėl to, kad naujas kelio servitutas turi atitikti CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nustatytą kelio servituto plotį, t. y. 4 metrus.
25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. 2017 m. rugpjūčio 16 d. ir 2024 m. sausio 22 d. planuose nurodyti servitutai yra išsidėstę toje pačioje žemės sklypo vietoje, servitutų konfigūracija iš esmės nėra pakeista, tai patvirtina minėtuose planuose nurodytos servituto taškų koordinatės. Todėl dėl nežymaus servitutų skirtumo negali būti inicijuojama nauja byla, nes nustatytos bei minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tokie servitutų duomenys kaip vieta žemės sklype, konfigūracija yra iš esmės tapatūs.
25.2. Nors ieškovės reikalavimai abiejose bylose buvo reiškiami pagal skirtingus servituto nustatymo planus ir plotus, tačiau, įvertinus abiejuose ieškiniuose pateiktus motyvus, su ieškiniais pateiktus servituto nustatymo planus, darytina išvada, kad ieškiniai iš esmės yra grindžiami panašiais (analogiškais) argumentais, todėl teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio tapatumą reglamentuojančias proceso teisės normas ir, nustatę išnagrinėtoje pirmojoje byloje ir antrojoje byloje reikštų ieškinių tapatumą, teisingai ir pagrįstai nusprendė civilinę bylą nutraukti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl civilinių ieškinių tapatumo civilinėse bylose, kuriose prašoma nustatyti servitutą
26. Nagrinėjama byla iškelta ieškovei kreipusis į teismą dėl servituto Žemės sklype pakeitimo pagal 2024 m. sausio 22 d. planą. Atsakovas R. R. pateikė prašymą nutraukti šią (antrąją) bylą, nurodydamas, kad šalių ginčas dėl servituto pakeitimo jau buvo išspręstas, Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus 2020 m. vasario 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ4LTkzNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-248-936/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-248-936/2020">e2-248-936/2020</a> (pirmojoje byloje), kuriuo netenkintas ieškovės prašymas pakeisti kelio servituto vietą Žemės sklype pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. planą. Pirmojoje byloje teismas konstatavo, kad įvertinus konfliktiškus ieškovės ir atsakovų bei trečiųjų asmenų santykius, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės siūlomas nustatyti kelio servitutas neatitinka kelio ir pėsčiųjų tako servitutui keliamų pločio reikalavimų, ieškovės siūlomu būdu pakeitus kelio servituto vietą, anksčiau priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimas taps neįvykdomas, be to, ieškovei neįrodžius jokių nuostolių dėl esamo kelio servituto vietos, kurią ji žinojo įsigydama Žemės sklypo dalį, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl servituto vietos pakeitimo nepagrįsti ir todėl netenkinami. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUxMC01ODkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-510-589/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-510-589/2020">e2A-510-589/2020</a> šį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
27. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą – teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas ir naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAzLTY4NC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-203-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-203-684/2021">e3K-3-203-684/2021</a>, 16 punktas; 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM3LTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-137-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-137-381/2024">e3K-3-137-381/2024</a>, 64 punktas).
28. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsakovo prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo tenkino ir konstatavo, kad ieškovė antrojoje byloje iš esmės išlaiko tą pačią servituto vietą bei jo išdėstymo schemą, ir tai šiuo atveju sudaro pagrindą teigti, jog tiek pirmojoje, tiek ir antrojoje byloje ieškovė siekia iš esmės tų pačių teisinių pasekmių – pakeisti esamą servituto vietą į iš esmės tą pačią. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, civilinę bylą nutraukė, apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.
29. Ieškovė, nesutikdama su bylą nagrinėjusių teismų sprendimais, kasaciniame skunde pažymi, kad teismai be pagrindo suabsoliutino nežymų servituto pokytį ir vertino tik iš esmės nepasikeitusią servituto vietą ir konfigūraciją, bet nesiėmė vertinti servituto turinio ir ploto pasikeitimo aplinkybių, nors pirmojoje byloje tai buvo vienos esminių aplinkybių, sudariusių pagrindą ieškinį atmesti.
30. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl ieškinio tapatumo yra išplėtota ir joje nuosekliai pabrėžiama, jog ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAtODIzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390-823/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390-823/2019">3K-3-390-823/2019</a> 31 punktą; kt.). Taigi ieškinių tapatumas gali būti konstatuotas tik nustačius, kad ieškiniai sutampa pagal visus tris požymius (šalis, dalyką ir pagrindą). Ieškinių nesutapimas nors pagal vieną iš minėtų požymių yra pakankamas konstatuoti, kad ieškiniai nėra tapatūs.
31. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-466/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-466/2011">3K-3-466/2011</a>; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI4LTgyMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-128-823/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-128-823/2021">e3K-3-128-823/2021</a> 20 punktą).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog sprendžiant dėl ieškinio tapatumo civilinėse bylose, kuriose prašoma nustatyti servitutą, ieškinių netapatumui konstatuoti paprastai pakanka, kad nauju ieškiniu būtų prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties (vertinant pagal servituto turinį ar juo suvaržomą tarnaujančiojo daikto plotą) servitutą ar servitutą, kuris suteiktų teisę naudotis kita tarnaujančiojo daikto vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM5LTQwMy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-239-403/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-239-403/2024">e3K-3-239-403/2024</a>, 32 punktas). Taigi, remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, paprastai pakanka, jog nauju ieškiniu būtų prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties servitutą, kad būtų konstatuotas ieškinių netapatumas.
33. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg2LTEwNzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-386-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-386-1075/2019">e3K-3-386-1075/2019</a>, 33 punktas; 2025 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI1LTM3OC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-125-378/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-125-378/2025">e3K-3-125-378/2025</a>, 35 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti jurisprudencijos tęstinumą, nagrinėjamoje byloje turi būti remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM5LTQwMy8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-239-403/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-239-403/2024">e3K-3-239-403/2024</a> suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad tiek pirmiau nurodytoje, tiek šioje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo suformuluota taisyklė, turi esminius panašumus – abiejose bylose sprendžiama dėl ieškinių dėl servitutų nustatymo tapatumo, kai skirtingose bylose siekiant to paties tikslo prašoma nustatyti kitokios apimties servitutus.
34. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas R. R. teigia, kad toks aiškinimas, jog paprastai pakanka, kad nauju ieškiniu prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties servitutą, kad būtų konstatuotas ieškinių netapatumas, sudaro prielaidas ieškovei iš esmės neribotą skaičių kartų bylinėtis su tais pačiais atsakovais tuo pačiu pagrindu, tik minimaliai pakeitus prašomo nustatyti servituto konfigūraciją. Atsakydama į šį atsakovo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Nustačius piktnaudžiavimo procesine teise požymius, pavyzdžiui, nustačius, kad naujai prašomo nustatyti servituto plotas (ar kiti parametrai) tik nežymiai pakeičiamas vien tam, kad būtų galima inicijuoti naują procesą, ir, neatsižvelgiant į teismo jau priimtą sprendimą, prašoma nustatyti iš esmės tą patį servitutą, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, ieškiniai galėtų būti pripažinti tapačiais.
35. Taigi, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinių netapatumui konstatuoti paprastai pakanka to, jog nauju ieškiniu prašoma nustatyti mažesnės ar didesnės apimties servitutą, tačiau tais atvejais, kai nauju ieškiniu prašoma nustatyti tik nežymiai mažesnį ar didesnį servitutą, kurio vieta daikte iš esmės sutampa su pirmiau prašyto, turi būti įvertinta, ar pareikšdamas naują ieškinį ieškovas nepiktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Toks vertinimas gali būti atliekamas atsižvelgiant, be kita ko, į tai, ar ieškovo nurodomos aplinkybės ir argumentai (ieškinio pagrindas) pagrindžia, kodėl nauju ieškiniu prašomas nustatyti servitutas nėra tapatus anksčiau byloje prašytam nustatyti, tačiau nenustatytam servitutui.
36. Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovė prašo nežymiai didesnio servituto (vietoje pirmojoje byloje prašyto 240 kv. m ploto servituto prašoma nustatyti 280 kv. m ploto servitutą) toje pačioje sklypo dalyje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad pirmojoje byloje servituto ploto (todėl ir kelio pločio) sumažėjimas esamo servituto atžvilgiu buvo laikomas vienu iš pagrindų ieškinį atmesti, o naujuoju reikalavimu prašoma nustatyti ploto atžvilgiu analogišką servitutą šiuo metu esamam servitutui (280 kv. m), tik pakeičiant jo geografinę padėtį sklype bei formą. Taigi, ieškovė reikalavimą ne tik grindžia tuo, kad jos naujai prašomas servitutas yra didesnis, nei buvo prašoma pirmojoje byloje, bet ir nurodo, kodėl šis skirtumas lemia netapataus ieškinio pareiškimą.
37. Taip pat reikšminga, kad pirmojoje byloje teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimo, rėmėsi aplinkybe, jog, ieškovės siūlomu būdu pakeitus kelio servituto vietą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimas, kuriuo iki trečiųjų asmenų turimo statinių servituto yra nustatytas pėsčiųjų tako servitutas, taps neįvykdomas. O antrojoje byloje reiškiamas papildomas reikalavimas nustatyti Žemės sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui, pėsčiųjų tako servitutą, užtikrinantį jungtį tarp Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimu nustatyto pėsčiųjų tako servituto ir pagal 2024 m. sausio 22 d. planą prašomo nustatyti kelio servituto.
38. Įvertinusi visa, kas nurodyta pirmiau, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje nei pagal ieškinio dalyką, nei pagal ieškinio pagrindą nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ4LTkzNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-248-936/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-248-936/2020">e2-248-936/2020</a> (pirmojoje byloje).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto normą, reglamentuojančią bylos nutraukimo pagrindą (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, pripažinę nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį tapačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjQ4LTkzNi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-248-936/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-248-936/2020">e2-248-936/2020</a> nagrinėtam ieškiniui. Padaryti pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nutartis ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
40. Perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
41. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 74,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Eglė Zemlytė
