Dėl proceso teisės normų, reguliuojančių hipoteka apsunkinto turto realizavimo vykdymo procese sustabdymą, kai tokiam turtui baudžiamojo proceso tvarka yra pritaikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-65-823/2026

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00257-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.8.1; 3.5.20.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja), Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio Vytauto Mitkaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams antstoliui Vytautui Mitkui, uždarajai akcinei bendrovei „TSS Baltics“ ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų ūkas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, bendrovė „Lloyd?s insurance company S.A.“, Lietuvoje veikianti per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reguliuojančių hipoteka apsunkinto turto realizavimo vykdymo procese sustabdymą, kai tokiam turtui baudžiamojo proceso tvarka yra pritaikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė: 1) pripažinti antstolio V. Mitkaus 2023 m. rugsėjo 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-23-240-12297 (toliau – ir Turto pardavimo iš varžytynių aktas) negaliojančiu; 2) taikyti restituciją: grąžinti gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – gamybinis pastatas) atsakovei LUAB „Vakarų ūkas“; priteisti atsakovei UAB „TSS Baltics“ iš atsakovės LUAB „Vakarų ūkas“ 114 376,44 Eur; priteisti atsakovei UAB „TSS Baltics“ iš atsakovo antstolio V. Mitkaus 10 723,56 Eur.

3. Ieškovas nurodė, kad, antstoliui Turto pardavimo iš varžytynių aktu perleidus atsakovei UAB „TSS Baltics“ LUAB „Vakarų ūkas“ nuosavybės teise priklausiusį gamybinį pastatą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 2 dalies l punkto imperatyviosios nuostatos, nes nurodytam turtui Europos deleguotojo prokuroro 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą. LUAB „Vakarų ūkas“ gamybinio pastato pardavimas iš varžytynių iš esmės sutrukdė baudžiamajame procese siekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, įgyvendinant šios priemonės tikslą – kaltininkams nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, sutrikdė baudžiamąjį procesą bei teisingumo vykdymą. Todėl Turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintinas negaliojančiu ir turi būti taikoma restitucija.

4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo gamybinis pastatas buvo parduotas vykdant išieškojimą išieškotojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus, kuris yra priverstinės hipotekos kreditorius, naudai. VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas pagal CPK 754 straipsnio l dalį iš įkeisto turto patenkinamas be eilės. Atsakovų vertinimu, CPK 626 straipsnio 3 dalis (normos redakcija, galiojusi turto pardavimo metu), pagal kurią, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas, yra specialioji teisės norma CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju antstolis turėjo teisę toliau vykdyti išieškojimo procesą jo nestabdydamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino antstolio V. Mitkaus 2023 m. rugsėjo 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-23-240-12297 negaliojančiu ir taikė restituciją – priteisė atsakovei LUAB „Vakarų ūkas“ iš atsakovo antstolio V. Mitkaus 125 100 Eur.

6. Teismas nustatė, kad antstolis V. Mitkus vykdo vykdomąją bylą Nr. 0240/22/01009 pagal kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 2022 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. (8.1)VIA_SP1-5 dėl LUAB „Vakarų ūkas“ skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto – gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. S-23-240-12297 nurodytas LUAB „Vakarų ūkas“ nuosavybės teise priklausantis gamybinis pastatas parduotas atsakovei UAB „TSS Baltics“ už 125 100 Eur kainą. Visa suma už nupirktą turtą buvo sumokėta 2023 m. rugsėjo 4 d. Antstolio V. Mitkaus 2023 m. spalio 13 d. ir 2023 m. spalio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais (reg. Nr. S23-14808, S23-240-13516) už varžytynėse parduotą gamybinį pastatą gautos lėšos paskirstytos kreditoriams: 113 937,10 Eur išieškotojams (54 938,62 Eur – priverstinės hipotekos kreditoriui pagal 2023 m. spalio 13 d. patvarkymą, 58 998,48 Eur – kitiems kreditoriams pagal 2023 m. spalio 23 d. patvarkymą), 10 723,56 Eur antstolio vykdymo išlaidoms, 439,34 Eur prie išieškojimo prisidėjusiems kitiems antstoliams pagal 2023 m. spalio 23 d. patvarkymą (370,58 Eur – antstolei Sonatai Vaicekauskienei, 68,76 Eur – antstoliui Jonui Petrikui).

7. Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. lapkričio 22 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 07-6-00023-22 pagal BK 207 straipsnio („Kreditinis sukčiavimas“) 2 dalį, 22 straipsnį („Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką“) ir 182 straipsnio („Sukčiavimas“) 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu Europos deleguotojo prokuroro 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116, 151, 152 straipsniais, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas LUAB „Vakarų ūkas“ turtui, įskaitant gamybinį pastatą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (perleisti bet kokia forma tretiesiems asmenims), bet leidžiant šį turtą valdyti ir naudoti pagal paskirtį. Šis nuosavybės teisės apribojimas tą pačią dieną buvo įregistruotas Turto arešto aktų registre, o Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, atitinkamai buvo įregistruotas juridinis faktas dėl nurodyto LUAB „Vakarų ūkas“ gamybinio pastato. Europos deleguotojo prokuroro 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu, atsakant į antstolio V. Mitkaus 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, antstoliui buvo pateikta informacija, jog Europos deleguotojo prokuroro 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas LUAB „Vakarų ūkas“ turtui, nurodytam antstolio prašyme, paskirtas BPK 116, 151, 152 straipsnių pagrindais, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat kad atitinkami laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai nutarime nurodytam turtui nėra išnykę. Taigi, antstolis žinojo apie iš varžytynių parduodamam turtui – gamybiniam pastatui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, todėl, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalėjo stabdyti vykdymo veiksmus.

8. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovų argumentus, kad CPK 626 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra specialioji kitų minėtame straipsnyje įtvirtintų teisės normų atžvilgiu, t. y. kad, esant CPK 626 straipsnio 3 dalies normos taikymo sąlygoms, kitos šio straipsnio normos nėra taikomos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į CPK LV skyriuje, reglamentuojančiame išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką, esančio CPK 755 straipsnio, reglamentuojančio teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo arba institucijos ar pareigūno nutarimo dėl turto konfiskavimo vykdymo eilę, 1 dalies reglamentavimą. CPK 755 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininko turtas konfiskuojamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), BPK ar Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. CPK 755 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, šią sumą antstolis išieško atsižvelgdamas į CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę. Taigi, įstatyme tiesiogiai įtvirtintas draudimas išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto, o į CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę, įskaitant CPK 754 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, išieškant atsižvelgiama, tik jeigu antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju, jei būtų priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo būtų nuspręsta taikyti turto konfiskavimą (išplėstinį turto konfiskavimą), būtų pagrindas vadovautis CPK 755 straipsnio 1 dalies nuostatomis, draudžiančiomis išieškoti iš atitinkamo turto.

9. Teismas taip pat atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-421/2024">e3K-3-123-421/2024</a> 34–36 punktai), pagal kurią laikino nuosavybės teisės apribojimo paskirtis lemia skirtingus antstolio veiksmus dėl turto realizavimo. Tuo atveju, kai skolininko turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, antstolis neturėtų tęsti šio turto realizavimo veiksmų ir, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalėtų juos sustabdyti. Toks aiškinimas tiesiogiai įtvirtintas ir nuo 2024 m. liepos 3 d. įsigaliojusioje patikslintoje CPK 626 straipsnio 3 dalies redakcijoje, pagal kurią išieškojimas nestabdomas tik tais atvejais, kai išieškoma iš areštuoto turto ar turto, į kurį laikinai apribotos nuosavybės teisės, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimus. Būtinybę antstoliui pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą sustabdyti turto realizavimo veiksmus taip pat patvirtina ir laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip vienos iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių, taikymo tikslas bei turto konfiskavimo (išplėstinio turto konfiskavimo) tikslas.

10. Teismas konstatavo, kad, sistemiškai vertinant CPK 755 straipsnio 1 ir 2 dalių ir CPK 754 straipsnio reguliavimą, nėra pagrindo išvadai, jog VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimas ir valstybės reikalavimas, kuris atsirastų, jei teismo procesiniu sprendimu būtų taikomas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, būtų tos pačios eilės, kadangi išieškojimas iš konfiskuoto turto pagal įstatymą būtų draudžiamas, nepaisant to, jog šis turtas buvo apsunkintas hipoteka. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju CPK 626 straipsnio 3 dalis netaikytina.

11. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovai antstolis V. Mitkus ir UAB „TSS Baltics“ įrodinėja, jog vykdomojoje byloje ginčo turtas iš varžytynių parduotas vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 dalimi, kadangi antstolis vykdė išieškojimo veiksmus tenkindamas hipotekos kreditoriaus reikalavimus, byloje nustatyta, kad pardavus ginčo turtą iš varžytynių gautos lėšos buvo paskirstytos ne tik tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimus, bet iš gautų lėšų taip pat buvo mažinami ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai bei padengtos vykdymo išlaidos. Hipotekos kreditoriaus finansiniam reikalavimui patenkinti buvo skirta mažiau nei pusė visos už parduotą turtą gautos sumos, o likusias lėšas paskirsčius kitiems (ne hipotekos) kreditoriams, yra akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis pažeidė CPK 626 straipsnio nuostatas, įpareigojančias jį stabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą.

12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad šiuo atveju yra galima restitucija natūra. Nurodė, kad įstatymai nenustato atsakovės UAB „TSS Baltics“ pareigos domėtis iš varžytynių parduodamam turtui taikomų apribojimų apimtimi. Be to, CPK 693 straipsnis įtvirtina, kad areštuoto turto realizavimas CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad vien tai, jog atsakovė UAB „TSS Baltics“ galėjo žinoti apie ginčo turtui ikiteisminiame tyrime taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nereiškia, jog ji turėtų prisiimti riziką dėl tokio turto įsigijimo iš varžytynių. Įvertinęs tai, kad ginčo turtą atsakovė įsigijo iš varžytynių, taip pat tai, jog atsakovei LUAB „Vakarų ūkas“ iškelta bankroto byla ir galimybės atsakovei UAB „TSS Baltics“ atgauti kainą, sumokėtą už įgytą iš varžytynių turtą, būtų ribotos, byloje nesant jokių duomenų, kurie liudytų atsakovės UAB „TSS Baltics“ nesąžiningumą, teismas nusprendė, kad, pripažinus ginčijamą turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, restitucija turi būti taikoma priteisiant atsakovei LUAB „Vakarų ūkas“ ekvivalentą pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.146 straipsnis). Kadangi ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu dėl atsakovo antstolio neteisėtų veiksmų, būtent antstolis privalo grąžinti atsakovei LUAB „Vakarų ūkas“ turto pardavimo iš varžytynių metu gautą 125 100 Eur sumą.

13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo antstolio V. Mitkaus apeliacinį skundą, 2025 m. spalio 16 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14. Kolegija pažymėjo, kad CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas (redakcija, galiojusi 2023 m. rugsėjo 26 d.) aiškiai nustatė, jog antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai nuosavybės teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Be to, CPK 755 straipsnio 1 dalies nuostata konfiskuojant skolininko turtą ANK ar BPK nustatyta tvarka taip pat įtvirtino draudimą išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto. Nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, kuris buvo nustatytas Europos deleguotojo prokuroro 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu, yra BPK nustatyta tvarka taikoma procesinė prievartos priemonė (BPK 151 straipsnis), todėl CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto norma turi būti aiškinama baudžiamojo proceso kontekste, atsižvelgiant į šios procesinės prievartos priemonės taikymu siekiamus tikslus. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti.

15. Kolegija nurodė, kad CPK 626 straipsnio 3 dalies normos tikslas yra išvengti išieškojimo sustabdymo, kai atsiranda kiti kreditoriai, turintys to paties ar paskesnio eiliškumo reikalavimus. Tokiu atveju antstolis tęsia išieškojimą ir vėliau paskirsto lėšas pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Tačiau turto konfiskavimas nėra kreditoriaus reikalavimas civilinio proceso (vykdymo proceso) prasme. Turto konfiskavimas savo esme laikytinas valstybės poveikio priemone, skirta nusikalstamu būdu įgytam ar su nusikaltimu susijusiam turtui paimti. Tai nėra piniginis reikalavimas, kuris būtų tenkinamas kartu su kitų kreditorių reikalavimais pagal nustatytą reikalavimų tenkinimo eilę. Todėl turto išieškojimą pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą vykdęs antstolis CPK 626 straipsnio 3 dalies normos pagrindu tęsti turto realizavimo ir išieškotų lėšų išmokėjimo veiksmų negalėjo, nes valstybė šiuo atveju nelaikoma nei paskesnės, nei pirmesnės eilės kreditore.

16. Kolegija pripažino pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad turto konfiskavimas nėra įstatymų leidėjo įtvirtintas kaip vienas iš hipotekos pabaigos pagrindų, nustatytų CK 4.197 straipsnio 2 dalyje. Tačiau, kolegijos vertinimu, turto realizavimo sustabdymas nereiškia, kad paneigiama hipotekos kreditoriaus turima privilegija patenkinti savo reikalavimą iš hipoteka suvaržyto turto. Hipoteka apsunkinto turto konfiskavimas nepanaikina šios daiktinės teisės ir jos turėtojo pirmumo teisės prieš kitus kreditorius, tačiau jos įgyvendinimas yra atidedamas vėlesniam laikui, iki kol bus išspręsti esminiai klausimai baudžiamojoje byloje. Kitaip tariant, turto realizavimo sustabdymas šiuo atveju užtikrina baudžiamojo proceso ir konfiskavimo instituto efektyvumą, o ne paneigia hipotekos kreditoriaus teises. Todėl šiuo aspektu valstybės interesas užtikrinti galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese yra viršesnis už atskiro kreditoriaus, net ir hipotekos, interesus.

17. Kolegija nesutiko su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-421/2024">e3K-3-123-421/2024</a>. Kolegijos vertinimu, nors minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai nebuvo siejami su išieškojimu būtent hipotekos kreditoriaus naudai, tačiau tai nereiškia, kad nutartyje pateikti išaiškinimai dėl antstolio pareigos sustabdyti turto realizavimo veiksmus, kai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nagrinėjamai bylai nėra aktualūs. Kasacinio teismo nutartyje aiškiai pabrėžiama, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo paskirtis lemia antstolio veiksmus. Kai apribojimas taikomas siekiant galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo, antstolis neturėtų tęsti turto realizavimo veiksmų ir privalėtų juos sustabdyti pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Ši išvada grindžiama ne konkretaus kreditoriaus statusu (t. y. tuo, ar jis yra hipotekos kreditorius), o paties baudžiamojo proceso metu taikyto apribojimo (BPK 151 straipsnio 1 dalies) tikslu ir pobūdžiu.

18. Kolegija nusprendė, kad CPK 755 straipsnio 1 dalis draudžia bet kokį išieškojimą iš konfiskuotino turto, todėl antstolis negalėjo tęsti turto realizavimo veiksmų ir privalėjo juos sustabdyti. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis, parduodamas gamybinį pastatą varžytynių aktu, pažeidė imperatyviąsias CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

19. Kolegija, įvertinusi šalių argumentus, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė restituciją – suklydo, kai už gamybinio pastato pardavimą varžytynėse gautus 125 000 Eur atsakovei LUAB „Vakarų ūkas“ priteisė iš varžytynes vykdžiusio antstolio. Kolegijos vertinimu, taip pirmosios instancijos teismas iš esmės pritaikė ne restituciją, o iš antstolio faktiškai priteisė žalos atlyginimą, nors tokio pobūdžio reikalavimai šioje byloje nebuvo pareikšti, civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nebuvo įrodinėtos ir nustatytos. Spręsdamas dėl restitucijos taikymo, pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar restitucija apskritai taikytina, todėl nenustatinėjo ir netyrė atitinkamų aplinkybių, susijusių su gamybinio pastato pardavimu (koks šio pastato teisinis statusas, jo savininkas, galimybė jį grąžinti natūra ir pan.). Tik nustačius, kad restitucija taikytina, būtų pagrindas nuspręsti dėl restitucijos taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais, taip pat vertinti, ar yra CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

20. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs turto pardavimo iš varžytynių aktą neteisėtu, restitucijos (ne)taikymo sąlygų iš esmės nenagrinėjo, o apeliacinės instancijos teisme šių sąlygų vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės reikšminga apimtimi iš naujo, taip pat galėtų būti pasisakyta dėl byloje nedalyvavusių asmenų teisių ir pareigų, kolegija nusprendė, kad bylos dalis dėl restitucijos taikymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

21. Kasaciniu skundu atsakovas antstolis V. Mitkus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė, kad CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto norma turi būti aiškinama baudžiamojo proceso kontekste, atsižvelgiant į šios procesinės prievartos priemonės taikymu siekiamus tikslus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas baudžiamojoje byloje, iki baudžiamojoje byloje nėra priimtas nuosprendis dėl turto konfiskavimo, savo esme atitinka laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų civiliniame procese, paskirtį ir esmę. Šis institutas yra proceso institutas, todėl taikytinos CPK 1 straipsnio 2 dalies nuostatos.

21.2. Sistemiškai aiškinant BK 72 straipsnyje įtvirtintas teisės normas galima daryti išvadą, kad valstybės interesai taikant turto konfiskavimą gali būti ginami ir kitu būdu – vietoje turto konfiskavimo taikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas leidžia derinti valstybės ir hipotekos kreditoriaus teisėtus interesus vykdymo procese. CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas draudimas tęsti turto realizavimo veiksmus turi būti aiškinamas kartu su CPK 626 straipsnio 3 dalimi, CPK 754 straipsnio 1 dalimi ir BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kurios šiuo atveju leidžia tęsti išieškojimą iš hipoteka užtikrinto areštuoto turto nepažeidžiant valstybės interesų.

21.3. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimas „atidedamas vėlesniam laikui, iki kol bus išspręsti esminiai klausimai baudžiamojoje byloje“, nepaaiškina tokio laukimo tikslo. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, efektyvumo užtikrinimas šiuo atveju atrodo kaip formalumas, nes nepriklausomai nuo to, bus ar ne skolininkui pritaikyta poveikio priemonė – turto konfiskavimas, galiausiai turtas bus realizuojamas ir bus dengiama skola valstybei. Antstoliui šiuo atveju įvykdžius varžytynes, už turto pardavimą gautos lėšos iš karto atiteko hipotekos kreditoriui, o jeigu būtų stabdomas turto realizavimas ir laukiama turto konfiskavimo, tas pats rezultatas būtų pasiektas vėliau, bet patyrus didesnes išlaidas. Tai prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintam proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui.

21.4. Hipotekos kreditorius nuo kitų kreditorių skiriasi tuo, kad reikalavimo patenkinimą jis gauna iš įkeisto turto, ir tik tada, kai pardavus varžytynėse įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso normų aiškinimas, leidžiantis stabdyti išieškojimą iš įkeisto turto neapibrėžtai ilgą laiką, iki baudžiamojoje byloje bus priimti galutiniai sprendimai, paneigia hipotekos esmę. Taip paneigiamos hipotekos kreditoriaus garantijos, kad jis galės pirmumo teise užsitikrinti skolos išieškojimą, jo padėtis tampa blogesnė nei bet kurio kito kreditoriaus, nes hipotekos kreditorius negali nukreipti skolos išieškojimo į jokį kitą skolininko turtą, kol nebus realizuotas hipoteka įkeistas turtas.

21.5. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad valstybė nėra kreditorė, kai laikinuoju nuosavybės teisės į turtą apribojimu siekiama užtikrinti turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, todėl esant tokioms situacijoms netaikoma CPK 626 straipsnio 3 dalis. Civilinėje teisėje kreditorius yra apibūdinamas plačiai, jis yra suprantamas kaip asmuo, turintis tam tikrą reikalavimo teisę, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsiranda prievolė. Jeigu laikinas nuosavybės teisės į turtą apribojimas yra taikomas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar civilinį turto konfiskavimą, valstybė visada bus kreditorė, nes minėti reikalavimai bus nagrinėjami ginčo teisena. Turto konfiskavimo atveju valstybė taip pat gali būti traktuojama kaip kreditorė, nes nuosprendžio pagrindu ji įgyja reikalavimą į konfiskuotiną turtą (įgyja teisę perimti turtą savo nuosavybėn).

21.6. Vertinant CPK 626 straipsnio dispozicijos struktūrą, darytina išvada, kad CPK 626 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinami bendrieji privalomieji turto realizavimo veiksmų sustabdymo pagrindai, kurie taikomi visais atvejais, kai nėra įstatyme įtvirtintos išimties. To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta išimtis, panaikinanti 2 dalies taikymo galimybę, kai yra 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl antstolio atsisakymas stabdyti vykdymo veiksmus turėtų būti vertinamas kaip teisėtas.

21.7. Teismai išvadą dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, be kita ko, grindė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-421/2024">e3K-3-123-421/2024</a> pateiktu CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies bei 755 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimu, nors minėtoje byloje buvo susiklosčiusi situacija, kurios faktinės aplinkybės nebuvo panašios į nagrinėjamos bylos. Nurodytoje civilinėje byloje kreditorius, kuris reikalavo iš antstolės vykdyti turto realizavimą, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo hipotekos kreditorius, kurio reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis). Be to, kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje nenagrinėjo, kaip iki 2024 m. liepos 3 d. galiojusios redakcijos CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatos turėtų būti sistemiškai aiškinamos ir taikomos ne tik su CPK 755 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet ir su CPK 754 straipsnio 1 dalimi.

21.8. Nagrinėjamai bylai aktualių CPK 626 straipsnio nuostatų pakeitimo įstatymų projektų ir jų aiškinamųjų raštų (pranc. travaux preparatoires) turinys atskleidžia, jog CPK pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2024 m. liepos 3 d., nebuvo siekiama kaip nors pakeisti ar apriboti hipotekos kreditorių iki tol turėtą ir iki šiol turimą privilegijuotą padėtį išieškojimo procese, kuri reiškia, kad jų reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis).

21.9. Teismų argumentai, kad antstolis pažeidė CPK 626 straipsnio nuostatas, nes už parduotą turtą gautos lėšos buvo paskirstytos tenkinant ne tik hipotekos kreditoriaus, bet ir kitų kreditorių reikalavimus, laikytini teisiškai nereikšmingais, nes ginčo nekilnojamasis turtas buvo realizuotas vykdant ir siekiant patenkinti, visų pirma, hipotekos kreditoriaus – trečiojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus – turimus finansinius reikalavimus. Tai, ar nagrinėjamu atveju antstolis lėšų, gautų už varžytynėse parduotą nekilnojamąjį turtą, likutį, kuris liko visiškai atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, turėjo teisę naudoti kitų skolininko kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir savo vykdymo išlaidų atlyginimui išsimokėti, taip pat kokia nurodytų kreditorių eilė buvo lyginant su valstybe, kurios naudai baudžiamojoje byloje buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.

22. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1. Sisteminis CPK 626 straipsnio 2 ir 3 dalių, 754 straipsnio 1 dalies ir 755 straipsnio 1 dalies aiškinimas bei kasacinio teismo formuojama praktika patvirtina, jog nagrinėjamu atveju antstolis negalėjo atlikti ginčo turto realizavimo veiksmų. Šiuo atveju CPK 626 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad išieškojimas nestabdomas, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, yra neaktuali ir netaikoma.

22.2. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su 2024 m. liepos 3 d. įsigaliojusių CPK 626 straipsnio pakeitimų aiškinimu bei atitinkamų įstatymų projektų ir jų aiškinamųjų raštų nuostatų interpretavimu, nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų pagrįstumo. Iš teisės aktų pakeitimų turinio, jų aiškinamųjų raštų ir kasacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties išaiškinimų matyti, jog esminių teisinio reguliavimo skirtumų, susijusių su realizuotino turto apribojimu BPK nustatyta tvarka, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 3 d. ir po 2024 m. liepos 3 d. nebuvo, skyrėsi tik šių normų juridinė technika, siekiant pašalinti kylančius neaiškumus, įtvirtinti papildomus privalomojo vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus, atsižvelgiant į naujai teisės aktuose įtvirtintus civilinio turto konfiskavimo bei nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimo savininkui ar teisėtam valdytojui institutus.

22.3. Turto konfiskavimo, kaip vienos iš baudžiamojo poveikio priemonių, ir laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip vienos iš BPK įtvirtintų procesinės prievartos priemonių, taikymo tikslai bei paskirtis pirmiausia ir lemia, kad ginčo turto realizavimo veiksmų sustabdymas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nebūtų formalus – būtų įgyvendintas tikslas nusikalstamą veiką paversti ekonomiškai nenaudinga taikant konkretaus turto konfiskavimą.

22.4. Nesutiktina su kasaciniame skunde dėstomais argumentais, susijusiais su konfiskuoto turto hipotekos pabaigos aiškinimu, grindžiamu tuo, kad konfiskuotas ginčo turtas vis tiek būtų parduodamas iš varžytynių, siekiant patenkinti hipotekos kreditoriaus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju hipotekos kreditorius buvo valstybės institucija, nustačiusi ginčo turtui priverstinę hipoteką valstybės reikalavimams užtikrinti (CK 4.147 straipsnis), todėl, konfiskavus ginčo turtą, hipoteka pasibaigtų vienu iš bendrųjų prievolės pabaigos pagrindų – dėl prievolės šalių sutapimo (CK 4.197 straipsnis, 6.126 straipsnio 8 dalis).

23. Atsakovė LUAB,,Vakarų ūkas“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

23.1. Pagal iki 2024 m. liepos 3 d. galiojusią CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakciją, antstolis privalėjo sustabdyti vykdymo veiksmus, kai baudžiamojo proceso nustatyta tvarka laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Ši teisės norma yra imperatyvi ir nenustatė jokios antstolio diskrecijos vertinti turto realizavimo tikslingumo, proporcingumo ar kreditoriaus teisinio statuso. Todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad antstolis, tęsdamas turto realizavimo veiksmus, veikė pažeisdamas tiesioginį įstatymo draudimą.

23.2. Atsakovo V. Mitkaus teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomas CPK 754 straipsnis ir sprendžiamas hipotekos kreditoriaus reikalavimų pirmumo klausimas, yra nepagrįsti. Reikalavimų patenkinimo eilė pagal CPK 754 straipsnį gali būti nustatoma tik išieškojimą vykdant teisėtai. Tačiau esant galiojančiam privalomam vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindui pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jokie reikalavimų eiliškumo ar lėšų paskirstymo klausimai negali būti sprendžiami.

23.3. Nepagrįstas kasaciniame skunde nurodomas argumentas, jog teismų vertinimas dėl gautų lėšų paskirstymo kitiems, ne hipotekos, kreditoriams ir pačiam antstoliui yra teisiškai nereikšmingas. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, restitucija taikoma ex lege (pagal įstatymą) kaip tiesioginė neteisėto sandorio pasekmė. Spręsdamas restitucijos klausimą teismas privalo vertinti visus neteisėto realizavimo padarinius, įskaitant tai, kaip buvo paskirstytos gautos lėšos. Neteisėtas pirminis veiksmas negali sukurti teisėtų antrinių pasekmių, todėl lėšų paskirstymas negali būti vertinamas izoliuotai nuo neteisėto turto realizavimo fakto. Be to, šioje byloje ieškinį pareiškė prokuroras, ginantis viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimo bylose teismas nėra saistomas siauro ir formalaus ieškinio reikalavimų aiškinimo ir turi pareigą vertinti visas teisiškai reikšmingas neteisėtų veiksmų pasekmes.

23.4. Kasaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl galimybės valstybės interesus ateityje apginti išieškant piniginę turto vertę pagal BK 72 straipsnio 5 dalį taip pat neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Sprendimas dėl turto konfiskavimo būdo ar jo vertės išieškojimo priklauso baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Antstolis neturi teisės savo veiksmais „optimizuoti“ galimų baudžiamojo proceso sprendimų ar iš anksto panaikinti konfiskavimo instituto veiksmingumo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl antstolio pareigos sustabdyti hipoteka įkeisto turto realizavimo veiksmus, kai skolininkui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą

24. Kasacinėje byloje keliamas teisės klausimas, ar tuo atveju, kai hipoteka suvaržytam turtui, iš kurio vykdomas išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai, baudžiamojo proceso tvarka yra pritaikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, antstolis, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti vykdoma taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05MC04MjMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-90-823/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-90-823/2023">3K-3-90-823/2023</a>, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareiga veikti griežtai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų saisto antstolį viso vykdymo proceso metu, todėl, be kita ko, ir spręsdamas klausimą dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo antstolis neturi diskrecijos veikti savo nuožiūra priimdamas sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, o turi veikti pagal įstatyme nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025, 11 punktas).

26. CPK 690 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie jam nustatyti apribojimai. Paaiškėjus faktui, kad skolininko turtui yra nustatyti apribojimai, antstolis įgyja pareigą nustatyti, ar šie apribojimai nėra kliūtis atlikti tolesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš skolininkui priklausančio turto, ar nėra teisinio pagrindo vykdomąją bylą sustabdyti. Taigi, antstolis, nustatęs tam tikro turto priklausymo skolininkui faktą ir šiam turtui nustatytus apribojimus, įgyja tolesnę pareigą veikti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-678/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-678/2013">3K-3-678/2013</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 3 d.) buvo nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Vadovaudamiesi šia teisės norma, bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad antstolis V. Mitkus, parduodamas iš varžytynių skolininko turtą, kuriam Europos deleguotojo prokuroro 2023 m. gegužės 24 d. nutarimu buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei išplėstinį turto konfiskavimą, pažeidė imperatyviąsias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, užkirto kelią BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslų įgyvendinimui, ir šiuo pagrindu pripažino 2023 m. rugsėjo 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-23-240-12297 negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

28. Atsakovas antstolis V. Mitkus kasaciniame skunde argumentuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 626 straipsnio nuostatas. Antstolio vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo realizuotas vykdant išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, šiuo atveju kaip specialioji norma turėjo būti taikoma CPK 626 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad, įvertinus CPK 626 straipsnio struktūrą, šio straipsnio 3 dalis laikytina specialiąja norma šio straipsnio 2 dalies atžvilgiu, t. y., esant šioje teisės normoje nurodytoms sąlygoms, taikoma išimtis iš CPK 626 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios antstolio pareigos sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104-684/2017">3K-3-104-684/2017</a>, 16 punktas). Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDQtNjg0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-104-684/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-104-684/2017">3K-3-104-684/2017</a>, 18 punktas).

30. Kaip matyti iš byloje priimtų teismų procesinių sprendimų, bylą nagrinėję teismai nepateikė iš esmės kitokio CPK 626 straipsnio 2 ir 3 dalies normų santykio aiškinimo, o antstolio veiksmus pripažino neteisėtais, nusprendę, kad nagrinėjamu atveju CPK 626 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes nenustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. nelaikytina, kad „turtas areštuotas tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti“ CPK 626 straipsnio 3 dalies prasme. Kasaciniame skunde, nesutinkant su šia teismų išvada, argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nusprendė, jog valstybė taikant turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą nelaikytina paskesnės eilės kreditore hipotekos kreditoriaus atžvilgiu. Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais.

31. Nors kasaciniame skunde iš esmės pagrįstai teigiama, kad civilinėje teisėje kreditoriaus sąvoka aiškinama plačiai, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į CPK 626 straipsnio 3 dalies turinį, reikšminga yra būtent kreditoriaus sąvoka priverstinio vykdymo procese. Vykdymo procese kreditorius (išieškotojas) yra vykdymo proceso dalyvis – viena iš vykdymo proceso šalių (CPK 633 straipsnio 1 dalis, 638 straipsnis). CPK 754 straipsnio 1 dalis, kuria kasaciniame skunde remiasi atsakovas, reglamentuoja konkrečiame vykdymo procese dalyvaujančių kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę. Taigi, tam, kad tam tikras asmuo būtų pripažintas kreditoriumi CPK 754 straipsnio 1 dalies ir 626 straipsnio 3 dalies prasme, jis visų pirma turi būti esamas ar potencialus konkretaus vykdymo proceso dalyvis (išieškotojas).

32. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją (kaltininką) ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Tai kartu yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 10 punktas). Kadangi konfiskuotas turtas tampa valstybės nuosavybe, pagal bendrąją taisyklę iš jo negali būti išieškoma tenkinant buvusio turto savininko kreditorių reikalavimus. Būtent tokia taisyklė įtvirtinta ginčui aktualios redakcijos CPK 755 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad, jeigu skolininko turtas konfiskuojamas ANK ar BPK nustatyta tvarka, išieškoti iš nuosprendyje, nutartyje ar nutarime nurodyto konfiskuoto turto draudžiama. Tai reiškia, kad konfiskuotas turtas pašalinamas iš skolininko turto, iš kurio gali būti išieškoma pagal jo kreditorių reikalavimus, masės, o valstybė, tapusi konkretaus konfiskuoto turto savininke, nedalyvauja priverstinio vykdymo procese, kuriame išieškoma iš buvusio konfiskuoto turto savininko, ir atitinkamai negali būti laikoma kreditore šiame vykdymo procese pagal CPK 754 straipsnio 1 dalį ir 626 straipsnio 3 dalį. Valstybės dalyvavimas vykdymo procese kreditorės statusu galimas tik jeigu antstoliui vykdyti pateiktas vykdomasis raštas, kuriame nurodyta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (CPK 754 straipsnio 2 dalis).

33. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, į CPK 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį imperatyviai draudžiamas išieškojimas iš konfiskuoto turto, turi būti atsižvelgta ir aiškinant CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas BPK nustatyta tvarka įtariamajam gali būti skiriamas skirtingais tikslais – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Laikino nuosavybės teisės apribojimo paskirtis lemia ir skirtingus antstolio veiksmus dėl turto realizavimo – tuo atveju, kai skolininko turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, antstolis neturėtų tęsti šio turto realizavimo veiksmų ir, vadovaudamasis CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalėtų juos sustabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-421/2024">e3K-3-123-421/2024</a>, 34 punktas). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą BPK nustatyta tvarka, išieškojimas iš šio turto pagal CPK 626 straipsnio 3 dalį nestabdomas tik tuo atveju, jei laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį pagal tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimus.

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-421/2024">e3K-3-123-421/2024</a> nagrinėjamoje byloje neturėjo būti vadovaujamasi, nes nurodytoje civilinėje byloje kreditorius, kuris reikalavo iš antstolės vykdyti turto realizavimą, priešingai nei nagrinėjamoje byloje, nebuvo hipotekos kreditorius. Išvadą, kad tuo atveju, kai skolininko turtui yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, antstolis neturėtų tęsti šio turto realizavimo veiksmų, kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-421/2024">e3K-3-123-421/2024</a>, visų pirma, grindė laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip vienos iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių, taikymo tikslu ir CPK 755 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 755 straipsnio 1 dalis jokių išieškojimo iš konfiskuoto turto draudimo išimčių hipotekos kreditoriaus naudai nenustato. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 3 dalis nagrinėjamoje byloje turėjo būti aiškinami kitaip, atsižvelgiant į tai, kad iš turto, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai.

35. Kaip jau minėta, spręsdamas klausimą dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo antstolis neturi diskrecijos veikti savo nuožiūra priimdamas sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, o turi veikti pagal įstatyme nustatytus reikalavimus (šios nutarties 25 punktas). Taigi, vien tai, kad nustatytas teisinis reglamentavimas antstoliui atrodo neracionalus, atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus privilegijuotą padėtį, neįgalina antstolio veikti pažeidžiant CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkte aiškiai įtvirtintą imperatyvų įpareigojimą. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai dėl hipoteka įkeisto turto priverstinio realizavimo stabdymo prieštaravimo proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui, hipotekos kreditoriaus garantijų galimo paneigimo (šios nutarties 21.3–21.4 punktai) nesudaro prielaidų kitaip nei bylą nagrinėję teismai vertinti antstolio veiksmų, realizuojant ginčo turtą, ir turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumo.

36. Kita vertus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad konfiskuotas hipoteka įkeistas turtas vėliau vis tiek turės būti realizuotas priverstinio vykdymo procese hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti, todėl toks vykdymo veiksmų atidėjimas prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui. Pagal CK 4.193 straipsnio 7 dalį, jeigu hipoteka įkeistas daiktas paimamas visuomenės poreikiams ar konfiskuojamas, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina atitinkamai naujasis daikto valdytojas ar valstybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Taigi, nors hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą išlieka ir turtą konfiskavus, tai savaime nelemia, kaip teigiama kasaciniame skunde, naujo priverstinio vykdymo proceso. Turtą konfiskavus, valstybė įgytų teisę turtu disponuoti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 8 punktas, 2 dalis), o prievolę hipotekos kreditoriui įvykdyti ir nerealizavus konfiskuoto turto, pvz., susitarus su hipotekos kreditoriumi dėl tam tikros sumos sumokėjimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai valstybė nusprendžia realizuoti konfiskuotą turtą, šis turtas realizuojamas pagal specialias taisykles (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“). Kadangi konfiskavus turtą prievolė patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimą neviršijant įkeisto (konfiskuoto) turto vertės pereina valstybei, nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu, kad, aiškinant CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktą taip, kaip jį aiškino bylą nagrinėję teismai, hipotekos kreditoriaus padėtis tampa blogesnė nei bet kurio kito kreditoriaus.

37. Kasacinio skundo argumentas, kad pagal BK 72 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą valstybės interesai taikant turto konfiskavimą gali būti ginami ir kitu būdu – vietoje turto konfiskavimo taikant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, taip pat neturi teisinės reikšmės vertinant antstolio veiksmų ir turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą. Turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kurią skiria baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas (BK 72 straipsnio 5 dalis). LUAB,,Vakarų ūkas“ atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad antstoliui nesuteikta teisė savo veiksmais „optimizuoti“ galimų baudžiamojo proceso sprendimų ar iš anksto panaikinti konkretaus turto konfiskavimo galimybę. Antstolio kompetencija šiuo aspektu apsiriboja pareiga nustatyti, ar konkrečiam turtui taikomi apribojimai nėra kliūtis atlikti tolesnius vykdymo veiksmus, susijusius su išieškojimu iš šio turto. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju antstolis veikė pažeisdamas įstatyme įtvirtintą draudimą, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais, atitinkamai, neteisėtu pripažintinas ir ginčijamas Turto pardavimo iš varžytinių aktas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

38. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintas negaliojančiu, tinkamai taikė CPK nuostatas, reguliuojančias privalomąjį vykdymo veiksmų sustabdymą tais atvejais, kai turtas yra areštuojamas ar jam pritaikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas BPK nustatyta tvarka, nenukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovas antstolis V. Mitkus kasaciniu skundu skundžia visą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nutartį, kasaciniame skunde nepateikiami savarankiški teisiniai argumentai, kuriais būtų ginčijamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas bylos dalį dėl restitucijos taikymo grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui – šios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies neteisėtumas siejamas tik su procesinio sprendimo pripažinti negaliojančiu Turto pardavimo iš varžytinių aktą neteisėtumu. Atsižvelgiant į tai, pripažinus teisėta apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo naikinti ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, susijusios su restitucijos taikymu.

40. Atsakovas antstolis V. Mitkus pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo kasacinis skundas atmestas ir nei ieškovas, nei tretieji asmenys byloje prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir tenkinti atsakovo prašymą (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Eglė Zemlytė