Baudžiamoji byla Nr. 2K-112/2007
Procesinio sprendimo kategorijos
2.1.2.11; 2.1.4.5.2.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei – Lisauskienei,
gynėjui advokatui K. Baranauskui,
nuteistajam A. L.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį atėmimu teisės ketverius metus užsiimti tam tikra veikla – vairuoti mechanines transporto priemones.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius kasacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią kasacinį skundą atmesti,
n u s t a t ė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 22 d., apie 21.49 val., vairuodamas kelių transporto priemonę automobilį „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys nesklebtini)) ir važiuodamas Vilniuje, Ukmergės g. link Geležinio Vilko g., trečia eismo juosta, sukdamas į kairę Ukmergės – Geležinio Vilko gatvių sankryžoje, degant leidžiamam šviesoforo signalui, buvo neatidus ir neatsargus, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, dėl to susidūrė su automobiliu „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamu V. K., taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 199 punktų reikalavimus; eismo įvykio metu automobilio „Ford Transit“ keleivei M. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleivei J. P. nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nuteistasis A. L. ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti, jį išteisinti ir bylą nutraukti.
Kasatoriai nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas įrodymais, kurių patikimumas kelia rimtų abejonių. Vienas pagrindinių įrodymų, kuriuo grindžiamas nuosprendis, yra įvykio vaizdo įrašas, tačiau šis vaizdo įrašas nėra originalus, o yra tik originalaus vaizdo įrašo kopija. Pats originalus vaizdo įrašas bylą tyrusių pareigūnų buvo sunaikintas, nesudarius galimybės A. L. ir jo gynėjui su juo susipažinti, taip pat neleidus vaizdo įrašo tyrimo procese dalyvauti A. L. atstovui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio vaizdo įrašo kopija atitinka originalų įrašą. Kartu yra aplinkybių, kurios rodo, kad įvykio vaizdo įrašo kopijos turinys galėjo būti klastojamas. Išvadą apie tai leidžia daryti aplinkybės, kad įvykio vaizdo įraše, naudojamame kaip įrodymas byloje, užfiksuotas laikas, kurį šviečia raudonas šviesoforo signalas, yra trumpesnis nei tikrovėje; vaizdo įraše yra užfiksuotas kryžiaus formos daiktas, kurio tikrovėje nebuvo ir jis dėl savo formos negalėjo būti vertikalioje padėtyje, kaip tai pavaizduota vaizdo įraše; vaizdo įraše matomų pėsčiųjų ir juodos spalvos automobilio judėjimo kryptis ir būdas yra neįmanomi. Pažymėtina ir tai, kad techniniu požiūriu nėra galimybių tą pačią sekundę fiksuoti du skirtingus vaizdus, tačiau iš vaizdo įrašo, naudojamo kaip įrodymo byloje matyti, kad tą pačią sekundę jame fiksuojami du vaizdai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo įrašas 2006 m. vasario 22 d. buvo keičiamas, tačiau byloje nepavyko nustatyti, kas ir kokiomis aplinkybėmis tai padarė, neaiškios aplinkybės, kaip buvo padarytos keturios atskiros įvykio nuotraukos. Išvadą apie tai, kad įvykio vaizdo įrašas buvo keičiamas iškerpant atskirus kadrus, patvirtina ir skaičiavimai apie A. L. automobilio greitį iki susidūrimo pateikti O. L. eismo įvykio aplinkybių tyrimo akte. Abejonių dėl įvykio vaizdo įrašo, naudojamo kaip įrodymo byloje, atitikties originaliam įvykio vaizdo įrašui nepašalina liudytojų A. Š., V. L., R. Š., H. Š. parodymai, nes iš jų negalima vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas ir kada padarė įvykio vaizdo įrašo kopiją, ar ji atitinka originalų vaizdo įrašą, kaip ji buvo saugoma ir pateikta ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kad būtų išvengta galimų jos neteisėtų pakeitimų. Specialisto K. G. išvada, kad įvykio vaizdo įrašas nebuvo klastojamas, nepašalina abejonių dėl to, ar įvykio vaizdo įrašo kopija atitinka originalų vaizdo įrašą, nes ji neturi techninio pagrindimo ir prieštarauja baziniam vaizdo įrašų principui, kad fiksuojamas vienas vaizdas per sekundę. Nukentėjusiosios M. M. parodymai kelia abejonių, nes nukentėjusioji keitė savo parodymus dėl to, koks šviesoforo signalas degė mikroautobusui įvažiuojant į sankryžą, negalėjo tiksliai nurodyti, kuriame iš įvykio vietos ar greta jos esančių šviesoforų šis signalas degė. Liudytojo V. K. parodymai taip pat kelia abejonių dėl O. L. eismo įvykio aplinkybių tyrimo darbo išvadų. Be to, nesuprantamas V. K. elgesys po įvykio, kai V. K. skambino apie įvykį pranešti ne į Kelių priežiūros policiją, o į operatyvaus valdymo skyrių, o gavęs siuntimą nuvykti medicininei apžiūrai – nenuvyko.
A. L. ir jo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos pateiktus įrodymus. O. L. eismo įvykio aplinkybių tiriamąjį darbą teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad minėtas eismo įvykio aplinkybių tiriamasis aktas nelaikytinas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme, tačiau ši teismo išvada prieštarauja BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalims, pažeidžia gynėjo teises vykdyti savo pareigas, numatytas BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir A. L. teisę į gynybą. R. J. vaizdo įrašo analizės aktą teismas atmetė motyvuodamas specialisto nuomone dėl įrašymo greičio, tačiau specialisto nuomonė prieštarauja baziniam vaizdo įrašymo principui, kad fiksuojamas vienas kadras per sekundę.
Kasatoriai nurodo, kad nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, nes neišnagrinėta dauguma gynybos motyvų, jog vaizdo įrašas yra suklastotas, nuosprendyje taip pat nenurodyti motyvai, dėl kurių teismas atmetė liudytojo T. S. parodymus, o savo išvadas pagrindė kitais įrodymais. A. L. ir jo gynėjas pažymi, kad liko neįvykdyta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis.
Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo trūkumų nepašalino. Be to, nepagrįstai pripažino, kad byloje nebuvo padaryta baudžiamojo proceso pažeidimų nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Kasatorių nuomone, baudžiamąjį procesą reglamentuojantis įstatymas buvo pažeistas nesilaikant vaizdo įrašo kopijos darymo ir originalo saugojimo tarkos, įvykio vaizdo įrašo apžiūros tvarkos, neatlikus įvykio vaizdo įrašo specialisto vertinimo, neleidus dalyvauti A. L. atstovui tiriant vaizdo įrašą, užregistravus kaltinamąjį aktą nesulaukus prokuroro nutarimo įsigaliojimo datos, todėl buvo pažeisti atitinkamai BPK 93, 147, 207, 128 straipsniai. Minėti įstatymo pažeidimai pažeidė A. L. teises, apribojo galimybes gintis.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
BPK 10 straipsnio, 48 straipsnio 1 dalies taikymo
Kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas nuteistojo A. L. gynėjo prašymas pridėti prie bylos dokumentą, pavadintą „Specialisto išvada“, kuriame išdėstyti tyrimo, atlikto nuteistojo A. L. gynėjo K. Baranausko prašymu, rezultatai (T. 2, b. l. 184-206). Nors šis rašytinis dokumentas, kuriame užfiksuoti sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai ir kuris yra surašytas turinčios specialių žinių privačios ekspertės profesorės habil.dr. O. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, neturi teismo ekspertizės akto statuso, taigi nėra pagal BPK 88 straipsnį nei ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 straipsnį specialisto išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis buvo paskelbtas, apsvarstytas klausimas dėl jo pridėjimo prie bylos bei nutarta jį pridėti (T. 2, b. l. 207). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 2 dalimi, teigiamai išsprendė klausimą dėl pateikto dokumento pridėjimo prie bylos.
Teisę į gynybą įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis. Teisė į gynybą yra visuma procesinių priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo. Pagrindinės procesinės priemonės, sudarančios teisės į gynybą turinį, reglamentuotos baudžiamojo proceso įstatyme. Baudžiamojo proceso įstatymas ne tik nustato priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir nustato teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taip BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas, tarp jų ir teismą, užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų.
Viena iš priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ir kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Tokią teisę minėtiems proceso dalyviams garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 21, 22 straipsniai). Gynėju yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus (BPK 17 straipsnio 1 dalis). Teikdamas teisinę pagalbą baudžiamajame procese, gynėjas turi teises ir pareigas, numatytas BPK 48 straipsnyje. Be kitų teisių, gynėjas turi ir teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, pavyzdžiui, gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes ir kt. (BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Būtent šią teisę ir realizavo nuteistojo A. L. gynėjas, gaudamas iš privačios ekspertės O. L. minėtą dokumentą – konsultacinę išvadą.
Taigi šis dokumentas atitinka BPK 20 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, todėl turėjo būti tiriamas ir vertinamas kaip ir kiti byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs O. L. specialisto išvadą, nutartyje turėjo motyvuotai konstatuoti, ar ja vadovautis, ar ne. Jeigu teismui būtų kilusios abejonės dėl asmens, davusio tokią konsultacinę išvadą, specialių žinių ar tirtos medžiagos išsamumo, taikytų tyrimo metodų arba kitais klausimais, asmuo, davęs tokią išvadą, turėtų būti kviečiamas į teismo posėdį ir apklausiamas kaip specialistas, kaip tai numatyta BPK 284 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Iš pateiktos O. L. išvados matyti, kad ji prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai, todėl tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas galėjo imtis priemonių prieštaravimų tarp konsultacinės ir specialisto išvadų priežastims išsiaiškinti ir šiems prieštaravimams pašalinti – į teismo posėdį kviesti O. L. ir specialistą K. G., juos apklausti BPK 284, 285 straipsniuose nustatyta tvarka, o jeigu šių prieštaravimų negalima pašalinti ar minėtų asmenų apklausa nepadeda išsiaiškinti, kuri išvada yra nepagrįsta, teismas turi galimybę skirti naują ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą užtikrinti galimybę nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, išsprendęs klausimą dėl pateiktos konsultacinės išvados, kurią gavo gynėjas, realizuodamas savo teises, pridėjimo prie bylos, nenurodydamas jokių motyvų, jos netyrė ir nevertino. Nutartyje apsiribojo tik vienu sakiniu, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta gynėjo iniciatyva gauta specialisto išvada nelaikytina įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Pagal teismų praktiką nepakankamas prieštaravimų tarp konsultacinės ir specialisto išvados priežasčių išaiškinimas, nepakankamas išsiaiškinimas, kurioje iš išvadų duomenys yra patikimesni, ir nepakankamas motyvavimas nutartyje, kuria iš byloje esančių išvadų grindžiamos teismo išvados, pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K- 641/2006).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, šioje byloje motyvuotai neįvertinus A. L. gynėjo pateikto dokumento, buvo suvaržyta gynėjo teisė, numatyta BPK 48 straipsnio 1 dalies 6 punkte, o kartu ir nuteistojo A. L. teisė į gynybą, įtvirtinta BPK 10 straipsnyje, ir toks nurodytų BPK normų pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes dėl jo buvo pažeistos įstatymo garantuotos nuteistojo teisės (BPK 369 straipsnio 3 dalis) ir yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistojo A. L. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bei dėl baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą bei teisminio tyrimo išsamumą, liudytojų parodymų netinkamo vertinimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties neįvykdymo ir kitų pažeidimų šioje kasacinės instancijos teismo nutartyje neanalizuojami, nes šie klausimai bus sprendžiami iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Lidija Liucija Žilienė
Rimantas Baumilas
