Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

Civilinė byla Nr. 3K-3-331/2007

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.3

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui Marijampolės „Šaltinio“ vidurinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. U. nuo 1992 m. rugpjūčio 20 d Marijampolės „Šaltinio“ vidurinėje mokykloje dirbo valytoja. Jai 2004 m. sausio 2 d. mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. 167-P „Dėl V. U. valomo ploto“ buvo nustatytas bendras sąlyginis valomas plotas – 651,98 kv. m ir paskirtos valyti konkrečios patalpos. Ieškovės teigimu, minėtu įsakymu jos valomiems plotams nebuvo priskirta laiptinė, todėl ieškovė jos ir nevalė.

Atsakovas, 2006 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. P-89, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalimi, už laiptinės nevalymą, atleido ieškovę iš darbo.

Ieškovė V. U. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Marijampolės „Šaltinio“ vidurinės mokyklos direktoriaus 2006 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. P-89, kuriuo ji buvo atleista iš darbo, grąžinti ieškovę į eitas pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2006 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Bylą nagrinėję teismai, faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. atsakovo administracijos 2006 m. sausio 17 d. posėdžio protokolu Nr.1-15 ir ieškovės paaiškinimu byloje nustatė, kad 2006 m. sausio 12, 13 ir 16 dienomis ieškovė nevalė jai priskirto valomo ploto – laiptinės, todėl sprendė, kad atsakovo 2006 m. sausio 18 d. įsakymu jai buvo pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Teismai laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad ji nevaliusi laiptinės dėl to, kad atsakovo 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 23-V laiptinės valymas jai nepriskirtas, nes sprendė, kad tik dėl techninės klaidos įsakyme pavartotas žodis „laiptinė“ perkeltas į kitą eilutę.

Kadangi ieškovė, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, ir po taikytos drausminės nuobaudos, jai priskirto ploto - laiptinės - nevalė, todėl teismų sprendimu, atsakovas pagrįstai skyrė kitą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.

Ištyrę faktines bylos aplinkybes, teismai konstatavo, kad ieškovė nevykdė DK 228 straipsnyje nurodytų darbuotojo pareigų dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, savo veiksmais pažeidė valytojos pareiginius nuostatus.

Teismai konstatavo, kad atsakovas, parinkdamas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, atsižvelgė į DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant drausminę nuobaudą, tai yra, pažeidimo pobūdį, jo pasekmes, drausmę pažeidusio darbuotojo kaltę, jo asmenybę bei kitas aplinkybes, kuriomis pažeidimas padarytas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 20 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Kasatorė nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

1. CPK 414 straipsnyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad šeimos, darbo, ypatingosios teisenos, taip pat bankroto, restruktūrizavimo ir kitose bylose, kuriose pagal įstatymą teismas privalo veikti ex officio, teismas turi teisę ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas elgėsi priešingai, vadovavosi CPK 320 straipsnio 1, o ne 2 dalimi, nerinko savo iniciatyva papildomų įrodymų.

2. DK 239 straipsnyje nustatyta, kad už kiekvieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jei paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai. Iš kasatorės paaiškinimų duotų teisme ir iš jos pareiškimo turinio matyti, kad 2006 m. sausio 19 d., t. y. po 2006 m. sausio 18 d. gautos drausminės nuobaudos, ji raštu kreipėsi į atsakovą, kad jai būtų išduotas įsakymas dėl nuobaudos ir sudaryta ginčų komisija išsiaiškinti iškilusiai problemai bei taikiai ją išspręsti, tačiau atsakovas 2006 m. sausio 20 d. kasatorę atleido iš darbo. Kasatorės manymu atsakovas už tą patį pažeidimą pareiškė antrą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, o tai yra DK 239 straipsnio pažeidimas.

3. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 1 dalies, kurioje išaiškinta, kad svarbiausia teismo pareiga yra apginti asmens pažeistas teises ir įstatymo saugomus interesus. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Marijampolės „Šaltinio“ vidurinė mokykla prašo jį atmesti. Atsakovas teigia, kad byloje buvo pateikta bei surinkta pakankamai įrodymų, kurie teismo buvo ištirti, todėl teigti, kad teismas nebuvo aktyvus nėra pagrindo.

Atsakovo teigimu, kasatorė nepagrįstai nurodo, kad jai už vieną ir tą patį drausmės pažeidimą buvo paskirtos dvi nuobaudos. Kasatorė cituoja DK 239 straipsnį, kuriame nustatyta, kad jeigu paskyrus drausminę nuobaudą darbuotojas ir toliau pažeidžia darbo drausmę, drausminę nuobaudą galima skirti pakartotinai, tačiau šią normą ji aiškina neteisingai. Atsakovei drausminė nuobauda, t. y. atleidimas iš darbo buvo skirta už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, po to, kai jau vieną kartą skirta drausminė nuobauda už laiptinės nevalymą 2006 m. sausio 12, 13 ir 16 dienomis. Kasatorė ir toliau neatliko savo pareigų, t. y. nevalė jai priskirtos laiptinės, dėl ko, už pakartotinį darbo drausmės pažeidimą, buvo priimtas įsakymas atleisti V. U. iš darbo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus taikymo teismų praktikoje 12 punkte nustatyta, kad DK 239 straipsnio nuostata, numatanti galimybę drausminę nuobaudą skirti pakartotinai, taikytina tokio darbo drausmės pažeidimo (kitos pražangos) atveju, kai darbuotojui nereaguojant į jau paskirtą drausminę nuobaudą ir toliau pažeidžiant darbo drausmę drausminė nuobauda skiriama už darbuotojo veiksmus (neveikimą) atliktus po tų veiksmų (neveikimo), už kuriuos jau paskirta drausminė nuobaudą, t. y. už naujai padarytą darbo drausmės pažeidimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė V. U. Marijampolės „Šaltinio“ vidurinėje mokykloje dirbo valytoja nuo 1992 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovas 2004 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 167-P „Dėl V. U. valomo ploto“ nustatė ieškovei bendrą sąlyginį valomą plotą – 651,98 kv. m ir paskyrė valyti konkrečias patalpas. Ginčas tarp šalių kilo tuomet, kai ieškovė keletą dienų savavališkai nevalė laiptinės.

Nustatęs, kad 2006 m. sausio 12,13 ir 16 dienomis ieškovė nevalė jai priskirto valomo ploto – laiptinės, atsakovas 2006 m. sausio 18 d. įsakymu jai skyrė drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovei nevalius laiptinės ir po taikytos drausminės nuobaudos skyrimo, atsakovas 2006 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. P-89, atleido ją iš darbo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindai. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, jog kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu).

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles apskritai ir proceso reikalavimus, keliamus šios kategorijos bylose.

Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-471/2006 S. Č. ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, kategorija 37; 42.8; 50.10; 114.11). Pažymėtina, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiame CPK XX skyriuje įtvirtintos taisyklės reikalauja teismo aktyvumo renkant įrodymus, kai tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančios proceso teisės normos nustato teismo pareigą patikrinti ieškinyje dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, bet susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu.

Šioje byloje teismai rinko, tyrė ir vertino įrodymus, reikšmingus nustatant, ar ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, už kurį ji atleista iš darbo, ir ar buvo drausminės atsakomybės taikymo sąlygos. Byloje teismai nustatė, ir šiomis aplinkybėmis saistomas kasacinis teismas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieškovė 2006 m. 12, 13 ir 16 dienomis nevalė atsakovo direktoriaus 2004 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 167-P jai valyti skirtos laiptinės, nors dėl nurodytu įsakymu nustatytų darbo sąlygų ieškovė sutiko susipažinusi su šiuo vidaus administravimo teisės aktu ir tokią darbų apimtį atlikdama. Darbo sąlygų pakeitimo darbo drausmės pažeidimų metu nebuvo, tai liudija direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. V-30 (b. l. 39). Atsakovo administracija ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama išsiaiškinti darbo pareigų nevykdymo tikrąsias priežastis ir išaiškinti ieškovei darbdavio reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą (b. l. 45). Atsakovo administracija darbo sutartiniuose santykiuose ieškovės atžvilgiu veikė sąžiningai, tačiau ji ir 2006 m. 17, 18, 19 dienomis nevykdė teisėtų atsakovo nurodymų, nevalė jai paskirtos mokyklos laiptinės, todėl pagrįstai ir teisėtai 2006 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. P-89 atleista iš darbo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovei paskirti valyti plotai sumažinti 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 23-V, todėl 2006 m. sausio mėnesį ji neprivalėjo valyti laiptinę. Valomų plotų apimtys buvo nustatytos direktoriaus 2004 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 167-P, ieškovė su juo supažindinta ir tokias darbų apimtis atliko, o drausminės nuobaudos taikytos už šiuo įsakymu nustatytų darbų, kurių tapatumas įtvirtintas ir direktoriaus 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-30, neatlikimą 2006 m. sausio 12, 13 ir 16 dienomis (skirtas papeikimas) bei 17, 18, 19 dienomis (atleista iš darbo). Direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 23-V teisinės pasekmės šioje byloje nėra reikšmingos, nes drausminė atsakomybė taikyta už darbo pareigų nevykdymą, kai darbo apimtis apibrėžė kiti anksčiau paminėti teisės aktai.

Vertindama kasacinio skundo argumentus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino, ar atsakovas teisingai apskaičiavo ieškovei nustatytą valyti plotą, teisėjų kolegija sprendžia, kad procesinė teismo pareiga patikrinti ieškinyje dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, negali būti aiškinama kaip taisyklė, leidžianti apskritai nepaisyti ieškinio ribų, kurios nustatomos paties ieškovo kreipiantis į teismą teisminės gynybos. Šiuo atveju ieškovė jai skirtų drausminių nuobaudų nepagrįstumą grindė tuo, kad direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 23-V laiptinė neįtraukta į jai paskirtų valomų patalpų sąrašą. Šiais argumentais ji rėmėsi ir paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl rinkti įrodymus, pagrindžiančius valomų plotų paskaičiavimus, nebuvo pagrindo. Teisinių argumentų aspektu tapačiai vertintina ir ieškovės pozicija paduodant apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas 2004 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 167-P ieškovei nustatydamas valymo plotus pažeidė normatyvus, netinkamai taikė Marijampolės savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 4 d. sprendime Nr. 1-81 įtvirtintus sąlyginio valomojo ploto perskaičiavimo koeficientus. Procesiniu požiūriu tai vertintina kaip ketinimas keisti ieškinio pagrindą apeliacinės instancijos teisme, o tokios ieškovo teisės apeliacinį procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo rinkti bei tirti įrodymus, pagrindžiančius tokį ieškinio pagrindą.

Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas pažeidė DK 239 straipsnyje įtvirtintą draudimą už tą patį darbo drausmės pažeidimą bausti pakartotinai. DK 239 straipsnio nuostata, numatanti galimybę drausminę nuobaudą skirti pakartotinai, taikytina tokiais atvejais, kai darbuotojui nereaguojant į jau paskirtą drausminę nuobaudą ir toliau pažeidžiant darbo drausmę drausminė nuobauda skiriama už darbuotojo veiksmus (neveikimą), atliktus po tų veiksmų (neveikimo), už kuriuos jau yra paskirta drausminė nuobauda, t. y. už naujai padarytą darbo drausmės pažeidimą. Šioje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės liudija esant būtent tokią situaciją, o tai, kad ieškovė nesutikdama su jai skirtos drausminė nuobaudos – papeikimo pagrįstumu prašė sudaryti ginčų komisiją, neatleidžia nuo pareigos tinkamai atlikti darbus.

Dėl anksčiau nurodytų argumentų konstatuotina, jog nėra teisinių pagrindų, numatytų CPK 346 straipsnyje, naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Gintaras Kryževičius

Virgilijus Grabinskas