Dėl teisės normų, reglamentuojančių rašytinio reikalavimo pateikimą draudimo bendrovėms dėl laidavimo draudimo išmokos, kompensuojančios neįvykdytas kelionių organizatoriaus prievoles dėl šio nemokumo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-246-219/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02831-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.20.3; 2.6.39.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grand Cru Airlines“ ieškinį atsakovui Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl draudimo išmokos priteisimo (tretieji asmenys – „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“, veikianti per filialą Lietuvoje, „BTA Insurance Company SE“, veikianti per filialą Lietuvoje).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių rašytinio reikalavimo pateikimą draudimo bendrovėms dėl laidavimo draudimo išmokos, kompensuojančios neįvykdytas kelionių organizatoriaus prievoles dėl šio nemokumo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“ ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovą Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) pateikti rašytinį reikalavimą draudimo bendrovės „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialui ir bendrovės „BTA Insurance Company SE“ filialui Lietuvoje dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, lygios 133 732,76 Eur, bet neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo UAB „Grand Cru Airlines“ už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą.

Ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“ (oro vežėja) nurodė, kad ji išnuomojo lėktuvą UAB „Go Planet Travel“ (kelionių organizatorei) pagal 2013 m. liepos 25 d. lėktuvo nuomos sutartį. 2014 m. liepos 3 d. ieškovė nutraukė lėktuvo nuomos sutartį. 2014 m. liepos 4 d. UAB „Go Planet Travel“ pasiskelbė nemokia, o Turizmo departamentas sustabdė jos kaip kelionių organizatorės pažymėjimo galiojimą. Ieškovė atliko 10 skrydžių, jų metu į Lietuvą buvo grąžinti UAB „Go Planet Travel“ klientai, taip patyrė išlaidų (tiesioginės skrydžių išlaidos – degalai, navigaciniai ir tūpimo mokesčiai, skrydžių aptarnavimas oro uostuose bei keleivių mokesčiai, jų bendra suma – 133 732,76 Eur).

Šios išlaidos, ieškovės teigimu, turi būti padengtos iš UAB „Go Planet Travel“ prievolių įvykdymo laidavimo draudimo (sudarytos sutartys su „BTA Insurance Company SE“ filialu Lietuvoje (nustatyta 350 000 Lt (101 367 Eur) draudimo suma) ir „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialu (350 000 Lt (101 367 Eur) draudimo suma), esant draudžiamajam įvykiui – kelionių organizatoriaus nemokumui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.2 punktas). Atsakovas turi teisę nurodyti draudikams apmokėti turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidas (Aprašo 30 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovė, veikdama kaip oro vežėja, su užsakove kelionių organizatore UAB „Go Planet Travel“ 2013 m. liepos 25 d. sudarė lėktuvo nuomos su įgula sutartį. Sutartyje šalys sulygo, kad užsakovė, užtikrindama tinkamą prievolių įvykdymą, pateiks 720 000 Eur garantą (Sutarties 1.28 punktas). Ieškovė 2014 m. liepos 3 d. patikslintame pranešime UAB „Go Planet Travel“ apie sutarties nutraukimą nurodė, kad užsakovė nevykdo savo prievolių pagal sutartį, o neapmokėta vežėjai skola didėja ir 2014 m. liepos 1 d. yra 3 772 117,69 Lt (1 092 480,70 Eur). Ieškovė pranešime nurodė nutraukianti sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui nuo 2014 m. liepos 3 d. dėl užsakovės tęstinio prievolių nevykdymo ir dėl užsakovės kaip kelionių organizatorės nemokumo.

2014 m. liepos 4 d. UAB „Go Planet Travel“ pasiskelbė nemokia, o Turizmo departamentas sustabdė jos kaip kelionių organizatorės pažymėjimo galiojimą. 2014 m. liepos 7 d. pranešime atsakovui ieškovė nurodė, kad, atsižvelgdama į kelionių organizatorės pažymėjimo sustabdymą dėl šios nemokumo, nors ir neprivalo, tačiau yra pasiruošusi vykdyti skrydžius, kad UAB „Go Planet Travel“ klientai būtų grąžinti į Lietuvą, o 2014 m. liepos 28 d. pateikė prašymą dėl įvykdytų skrydžių apmokėjimo iš kelionių organizatorės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo lėšų.

Atsakovas 2014 m. liepos 31 d. atsakyme nurodė, kad remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, (toliau – Reglamentas) nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad susitarimas dėl skrydžių apmokėjimo iš kelionių organizatorės prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo nebuvo pasiektas, apmokėjimo sąlygos nebuvo derintos, į tai, kad ieškovė nekvestionavo savo įsipareigojimo vykdyti skrydžius iki 2014 m. liepos 17 d., nesant teisinio pagrindo gauti laidavimo draudimo išmoką, vadovaudamasis Aprašo 30 punktu, į draudimo bendroves nesikreips.

Ieškovės skrydžiai, kuriais keleiviai grąžinti į Lietuvą, vyko pagal ieškovės ir kelionių organizatorės sutartyje nustatytą grafiką. Analizuodamas ieškovės argumentus, kad ji neturėjo sutartinio pagrindo vykdyti skrydžius, teismas nurodė, kad ieškovė kelionių organizatorę 2014 m. liepos 3 d. patikslintu pranešimu informavo, jog nutraukia sutartį tą pačią dieną pagal sutarties 11.2 punkto nuostatas, įtvirtinančias ieškovės teisę nedelsiant nutraukti sutartį, apie tai tinkamai pranešus užsakovei, nesikreipiant į teismą, bei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1 dalį.

CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukiama CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais vienašališkai nesikreipiant į teismą, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Šiuo atveju sutartyje terminas nenustatytas, taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog pateikė pranešimą dėl sutarties nutraukimo prieš trisdešimt dienų, darytina išvada, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų nuo 2014 m. liepos 3 d.

Reglamentas nustato, kad oro vežėjo skrydžio atšaukimo atveju („atšaukimas“ – tai anksčiau numatyto skrydžio, kuriame buvo rezervuota bent viena vieta, nevykdymas) keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko, arba buvo pranešta ne mažiau kaip prieš septynias dienas, pasiūlant keliauti kitu maršrutu (Reglamento 5 straipsnis).

Ieškovė tiek 2014 m. liepos 3 d. pranešime kelionių organizatorei, tiek tos pačios dienos interneto portale paskelbtame pranešime nurodė, kad skrydžiai bus nebevykdomi po 2014 m. liepos 17 d. Ieškovės skrydžiai buvo įvykdyti pagal iš anksto suplanuotą tvarkaraštį. Taigi, ieškovė suplanuotų skrydžių neatšaukė, jai neatsirado pareiga mokėti keleiviams kompensacijų, vadovaujantis Reglamento 7 straipsniu, ar teikti pagalbą pagal Reglamento 8 straipsnį. Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Iš ieškovės pateikto 2014 m. liepos 3 d. pranešimo kelionių organizatorei matyti, kad ieškovė apie jos mokumo problemas žinojo gana ilgą laiką, tačiau nesiėmė jokių priemonių žalos mastui sumažinti, priešingai, toliau vykdė skrydžius, taip prisidėdama prie žalos padidėjimo. Tinkamam prievolių įvykdymui kelionių organizatorė buvo įsipareigojusi pateikti 720 000 Eur garantą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šios sutarties sąlygos įvykdymą, ir tai suponuoja išvadą apie ieškovės, kaip verslo subjekto, nerūpestingą elgesį, siekiant išvengti keleivių nuostolių atsiradimo.

Kelionių organizatorės nemokumas nelaikytinas ypatinga aplinkybe. Tai, kad kitą po pranešimo pateikimo dieną, t. y. 2014 m. liepos 4 d., buvo sustabdytas kelionių organizatorės pažymėjimo galiojimas dėl jos nemokumo, teismo vertinimu, neturi įtakos oro vežėjos atsakomybės riboms pagal Reglamento nuostatas.

Laidavimo draudimo objektas visų pirma yra turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatoriaus prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu, dėl draudžiamųjų įvykių, tarp kurių, be kita ko, yra kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas ir kelionių organizatoriaus nemokumas (Aprašo 7–8 punktai).

Aprašo 40 punktas nustato, kad trečiajam asmeniui, atlyginusiam turisto patirtus nuostolius, pereina reikalavimo teisė į laidavimo draudimo išmoką ar jos dalį CK nustatyta tvarka. Aprašo 33 punktas nustato, kad laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas.

Ieškovė pagal iš anksto suplanuotą tvarkaraštį įvykdė skrydžius, kurių bilietus keleiviai įsigijo per kelionių organizatorę, todėl ji vykdė sutartinius įsipareigojimus sutarties su kelionių organizatore pagrindu. Tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip turistų patirtų nuostolių atlyginimas, jiems grįžtant į išvykimo vietą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę į laidavimo draudimo išmoką pagal Aprašo nuostatas, ir ieškinį atmetė.

Tenkinusi iš dalies ieškovės UAB „Grand Cru Airlines“ apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies: įpareigoti Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos pateikti draudimo bendrovėms „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, „BTA Insurance Company SE“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei UAB „Grand Cru Airlines“ už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą, prieš tai įvertinus UAB „Grand Cru Airlines“ patirtų tiesioginių išlaidų dydį. Teismas paliko nenagrinėtą ieškinio reikalavimo dalį dėl 133 732,76 Eur laidavimo draudimo sumos išmokėjimo (patirtų tiesioginių išlaidų dydžio).

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, kai sutartis buvo nutraukta ir ji paskelbė apie skrydžius, vykdomus iki 2014 m. liepos 17 d., šią pareigą įgyvendino pagal Reglamentą, tačiau, teismo vertinimu, 2014 m. liepos 4 d. atsiradęs UAB „Go Planet Travel“ nemokumas ir pažymėjimo sustabdymas, taip pat Turizmo departamento veiksmai, siekiant turistų apsaugos ir jų interesų užtikrinimo, ieškovės įsipareigojimus pagal Reglamentą panaikino, t. y. ji, vykdydama skrydžius nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 11 d., veikė ne Reglamento ir sutarties pagrindu, kaip sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, o pagal Turizmo departamento, kuris kontroliavo susiklosčiusią situaciją, nurodymus.

Vadovaujantis Aprašo 8 punktu, draudžiamuoju įvykiu laikomas kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymas dėl bent vienos iš šių priežasčių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu: 8.1. kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimo; 8.2. kelionių organizatoriaus nemokumo; 8.3. bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo, bankroto proceso neteismine tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pradėjimo; 8.4. kelionių organizatoriaus, sudariusio turizmo paslaugų teikimo sutartį sumokėtos sumos negrąžinimo.

Nors bankroto byla UAB „Go Planet Travel“ iškelta 2014 m. rugsėjo 29 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad Aprašo 8.1 punkte nekonkretizuotas nemokumo pobūdis (teisinis ir (ar) faktinis), o 8.3 punkte atskirai išskirtas bankroto bylos iškėlimas, laikytina, kad nagrinėjamu atveju 2014 m. liepos 4 d. paskelbtas faktinis UAB „Go Planet Travel“ nemokumas atitinka Aprašo 8.1 punkte įtvirtintą draudžiamąjį įvykį.

Nors Aprašo 8.1 punkte kaip draudžiamasis įvykis nurodytas kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas, o ne sustabdymas, nagrinėjamu atveju Turizmo departamentas šį faktą traktavo kaip draudžiamąjį įvykį. 2014 m. gruodžio 10 d. reikalavimo rašte draudikams dėl draudimo išmokų mokėjimo UAB „Go Planet Travel“ turistams Turizmo departamentas nurodė, kad UAB „Go Planet Travel“ pažymėjimo, patvirtinančio, kad įmonė atitinka kelionės organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti kelionių organizavimo paslaugas, galiojimo sustabdymas 2014 m. liepos 4 d. pagrindžia aplinkybes dėl draudžiamojo įvykio atsiradimo; taip pat nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 4 d. (paskelbus apie nemokumą ir sustabdžius pažymėjimo galiojimą) UAB „Go Planet Travel“ nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir neteikė paslaugų pagal sudarytas turizmo sutartis, todėl šias sutartis sudarę ir keliones įsigiję turistai patyrė nuostolių: 1) dėl ne iki galo suteiktų paslaugų (kelionės nutrauktos joms nepasibaigus); 2) dėl nesuteiktų paslaugų (atšauktų kelionių). Tai, kad organizuotos turistinės kelionės buvo nutrauktos nuo 2014 m. liepos 4 d., dar kartą pažymėta 2014 m. liepos 31 d. Turizmo departamento rašte, skirtame ieškovei, dėl sumokėjimo už turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą. Todėl UAB „Go Planet Travel“ pažymėjimo sustabdymas patvirtino jos vykdomos veiklos sustabdymą.

2014 m. liepos 4 d. atsiradusi aplinkybė – UAB „Go Planet Travel“ nemokumas ir pažymėjimo sustabdymas, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra reikšminga priežastis, nes ji lėmė tai, jog susiklosčiusios situacijos kontrolę faktiškai perėmė Turizmo departamentas, kurio iniciatyva ir pastangomis buvo stengiamasi užtikrinti turistų teises, organizuoti turistų grąžinimą į pradinę jų išvykimo vietą, o UAB „Go Planet Travel“ ne dėl lėktuvo nuomos sutarties nutraukimo, o būtent dėl 2014 m. liepos 4 d. įvykių nuo šios dienos nebevykdė įsipareigojimų turistams.

Ieškovė net nutraukdama lėktuvo nuomos sutartį elgėsi atsakingai dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, t. y. keleivių teisių pagal Reglamentą garantavimo, įspėdama, kad po dviejų savaičių skrydžiai vykdomi nebus. Tačiau kiti 2014 m. liepos 4 d. juridiniai faktai (UAB „Go Planet Travel“ pasiskelbtas nemokumas ir pažymėjimo galiojimo sustabdymas) padarė įtaką tolesniems ieškovės veiksmams. Byloje esantys duomenys po 2014 m. liepos 4 d. įvykių patvirtina, kad ieškovė veikė ne Reglamento ir juolab ne lėktuvo nuomos sutarties pagrindu, t. y. ne kaip oro vežėja, veikianti UAB „Go Planet Travel“ vardu, bet kaip bendrovė, veikianti Turizmo departamento nurodymais ir padedanti likviduoti atsiradusius padarinius.

2014 m. liepos 7 d. rašte, skirtame Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Turizmo departamentas nurodė, kad jis organizavo anksčiau į Kretą nuvykusių turistų, turėjusių grįžti 2014 m. liepos 4 d., nuvežimą iš viešbučių į oro uostą ir lėktuvą jiems parskraidinti į Lietuvą. 2014 m. liepos 7 d. raštu ieškovė pranešė Turizmo departamentui, kad neprivalo, tačiau yra pasiruošusi vykdyti skrydžius, kad UAB „Go Planet Travel“ klientai būtų sugrąžinti į Lietuvą, todėl prašė informuoti, ar yra būtinybė vykdyti šiuos skrydžius ir kaip galėtų būti suderintas skrydžių grafikas bei apmokėjimo sąlygos.

Ieškovė skrydžius vykdė (turėjo vykdyti) ne dėl sutarties nutraukimo, kurios pagrindu pradėjo veikti turistus saugančios Reglamento nuostatos, o dėl priežasčių, susijusių su UAB „Go Planet Travel“ nemokumu ir pažymėjimo galiojimo sustabdymu, paslaugų neteikimu, dėl kurių reikėjo imtis veiksmų ir organizuoti keleivių parskraidinimą. Ieškovė vykdė šiuos skrydžius teikdama pagalbą, o ne vykdydama įsipareigojimus, kurių vykdyti nebuvo galima. Ieškovė reisais: 2014 m. liepos 4 d., skrydžio Nr. GCA202, 2014 m. liepos 7 d., skrydžio Nr. GCA182, 2014 m. liepos 8 d., skrydžio Nr. GCA192, 2014 m. liepos 11 d., skrydžio Nr. GCA112, 2014 m. liepos 11 d., skrydžio Nr. GCA202, parskraidino turistus iš Chanijos, Varnos, Burgo, Antalijos.

Pagal Aprašo 29.1 punktą, esant draudžiamajam įvykiui, draudikas, neviršydamas draudimo sumos, atlygina turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidas, o pagal 33 punktą – jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui.

Nurodytų Aprašo nuostatų buvo laikomasi ir kitiems oro vežėjams išlaidos buvo dengiamos iš draudimo, pvz., „BTA Insurance Company SE“ filialas Lietuvoje išmokėjo 123 927,21 Lt (35 891,80 Eur) pagal 2014 m. liepos 8 d. – 2014 m. liepos 10 d. Turizmo departamento raštus už turistų grįžtamuosius skrydžius.

Pagal Aprašą būtent Turizmo departamentas yra naudos gavėjas, kuris Apraše (28, 30, 40, 41 punktai) nustatytomis sąlygomis (įvykus draudžiamajam įvykiui) įgyja teisę į draudimo išmoką, todėl jis turi teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos, o jei nepagrįstai atsisako kreiptis į draudikus, yra įpareigotinas draudimo bendrovėms pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą, prieš tai įvertinus patirtų tiesioginių išlaidų dydį (tokio vertinimo ikiteismine tvarka nebuvo atlikta).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kelionių organizatorės pažymėjimo galiojimo sustabdymas neturėjo reikšmės ieškovės, kaip oro vežėjos, pareigoms skraidinti keleivius nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 17 d. pagal Reglamentą. Be to, ieškovės įsipareigojimai kilo iš sutarties, o kelionių organizatorės pažymėjimo sustabdymas nereiškė, kad ieškovės įsipareigojimai pagal sutartinius įsipareigojimus nutrūksta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kelionių organizatorės pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikino ieškovės pareigas pagal Reglamentą ir sutartinius įsipareigojimus. Valstybinio turizmo departamento įsikišimas nelėmė, kad ieškovė skrydžius vykdė pagal atsakovo nurodymus, ir tai savaime nepanaikino ieškovės pareigų pagal Reglamentą. Atsakovo dalyvavimas suvaldant situaciją nepanaikina ieškovės prisiimtų įsipareigojimų pagal Reglamentą.

Pagal Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 12 dalį Valstybinis turizmo departamentas, nustatęs, kad nevykdoma bent viena iš šio straipsnio 5 arba 6 dalyse nurodytų sąlygų, privalo sustabdyti kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ar kelionių agento pažymėjimo galiojimą ir leisti paslaugų teikėjui per 10 darbo dienų nurodytus pažeidimus pašalinti. Pašalinus pažeidimus, dėl kurių pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas. Sustabdžius kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jo veikla nenutrūksta, jis yra įpareigojimas pašalinti pažeidimus (trūkumus) bei privalo toliau vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus.

Turizmo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai Valstybinis turizmo departamentas sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo įvykdyti visus iki Valstybinio turizmo departamento pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams ir vartotojams. Vadinasi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad, sustabdžius kelionių organizatorės pažymėjimo galiojimą, ji ir oro vežėja tapo nebeatsakingos pagal Reglamentą ir sutartinius įsipareigojimus. Aiškinimas, kad sustabdžius pažymėjimo galiojimą pareigos pagal Reglamentą išnyksta, prieštarautų Reglamento esmei, nes prievolės keleivių atžvilgiu pagal Reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta (Reglamento 15 straipsnis).

Atsakovas, siekdamas sumažinti galimus nuostolius, privalėjo nurodyti, kad kelionių organizatorė, sustabdžius pažymėjimo galiojimą, nepradėtų naujų organizuotų turistinių kelionių iš Lietuvos, nes tai būtų sukėlę papildomų išlaidų. Svarbiausia tuo metu buvo grąžinti turistus, esančius užsienyje, į Lietuvos Respubliką bei kompensuoti jų patirtus nuostolius. Nauji kelionių skrydžiai negalėjo būti vykdomi, bet tai nereiškia, kad atsakovas iš naujo užsakė ieškovės paslaugas kaip iš trečiojo asmens. Tiek atsakovas, tiek ieškovė veikė neperžengdami kelionių organizatorės ir ieškovės sutartinių santykių. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Go Planet TraveI“ 2014 m. liepos 4 d. tapo bendrove, veikiančia Turizmo departamento nurodymais ir padedančia likviduoti atsiradusius padarinius.

Atsakovas su ieškove sutarties dėl keleivių skraidinimo nesudarė ir jam nekilo pareiga kreiptis į draudiką dėl laidavimo draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei. Teismas ieškovės 2014 m. liepos 8 d. raštą atsakovui, kuriuo ši nurodė, kad neprivalo vežti keleivių, bet yra pasirengusi tai daryti, netinkamai vertino kaip pasiūlymą sudaryti sutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas bylą, suformulavo taisyklę, kad pagal sutartinius įsipareigojimus keleiviams skrydžius vykdantis oro vežėjas gali būti traktuojamas kaip trečiasis asmuo, padėjęs likviduoti padarinius, ir todėl galintis reikalauti atlyginimo pagal Aprašo 40 punktą. Tačiau Reglamento 13 straipsnyje nustatyta, kad Reglamentas jokiu būdu neriboja skrydį vykdančio oro vežėjo teisės reikalauti, kad turizmo kelionių organizatorius arba kitas asmuo, su kuriuo skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, grąžintų sumokėtą sumą. Be to, priešinga išvada išplaukia ir iš Turizmo įstatymo 4 straipsnio. Pagal Reglamentą, oro vežėjas gali reikalauti grąžinti sumokėtą sumą iš kelionių organizatoriaus, bet ne pagal Aprašą iš draudimo lėšų, kurios skirtos turistų nuostoliams padengti. Lietuvos apeliacinis teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutartimi yra draudžiami turistų turtiniai interesai, bet ne skrydžius vykdančio oro vežėjo interesai, kai jis vykdo savo prievoles pagal Reglamentą. Reglamentas nustato, kad kelionių organizatorius ir oro vežėjas gali vienas kitam reikšti reikalavimus atlyginti patirtus nuostolius, oro vežėjas įrodinėdamas kelionių organizatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, kaip ir nustatyta Reglamento 13 straipsnyje. Oro vežėja (ieškovė), manydama, kad jos patirtus nuostolius turi atlyginti kelionių organizatorė, turėtų reikalauti žalos tiesiogiai iš jos, o ne pirmumo tvarka prieš kitus turistus gauti atlyginimą iš laidavimo draudimo už įvykdytus pagal sutartį skrydžius.

Ieškovė neturi teisės gauti atlyginimo iš laidavimo draudimo, nes sutartį ji nutraukė neteisėtai. Jeigu ieškovė būtų laikiusis CK 6.218 straipsnyje nustatytos sutarčių nutraukimo tvarkos, skrydžius 2014 m. liepos 3 d. – 2014 m. liepos 17 d. ji būtų turėjusi vykdyti pagal sutartį, tačiau siekdama patenkinti savo interesus iš turistų nuostoliams atlyginti skirtų draudimo išmokos lėšų ieškovė skubėjo sutartį nutraukti ir tapti trečiuoju asmeniu Aprašo 40 punkto prasme. Ieškovė turėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus iki 2014 m. liepos 17 d., todėl sutarties nutraukimo teisėtumas turi reikšmės šioje byloje. Ieškovės veiksmai nutraukiant sutartį yra neteisėti dėl to, kad nebuvo laikytasi įstatyme nurodytų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminų (CK 6.218 straipsnis). Ieškovė turėjo įspėti kelionių organizatorę apie sutarties nutraukimą prieš trisdešimt dienų, nes kitokio termino sutartyje nenustatyta (sutarties 11 punktas). Vadinasi, nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą 2014 m. liepos 3 d. sutartis būtų galiojusi dar 30 dienų, tai reiškia, kad ieškovė skrydžius vykdė pagal sutartį.

Ieškovei neišnyko pareiga rūpintis keleiviais pagal Reglamento nuostatas (Reglamento 15 straipsnis). Kadangi ieškovė pranešė apie sutarties nutraukimą 2014 m. liepos 3 d., ji privalėjo įsipareigojimus vykdyti dar 30 dienų. Tai reiškia, kad ieškovė, vykdydama skrydžius nuo 2014 m. liepos 3 d. iki 2014 m. liepos 17 d., veikė pagal sutartį ir negali būti laikoma trečiąja šalimi, padėjusia grąžinti keleivius į jų pradinę išvykimo vietą Aprašo 40 punkto prasme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. kovo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43/2008 konstatavo, kad tokiu atveju, kai kelionių organizatorius ir oro vežėjas sudaro sutartį dėl lėktuvo nuomos, Reglamente nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam arba ketinančiam vykdyti oro vežėjui.

Užsakomųjų skrydžių sutartis patvirtina, kad skrydį vykdančiu oro vežėju Reglamento 2 straipsnio b punkte pateiktos sąvokos prasme laikytinas tas, kuris faktiškai skraidina keleivius (šioje byloje ieškovė). Skrydžiai nebūtų buvę vykdomi, nes ieškovė 2014 m. liepos 3 d. nutraukė sutartį su kelionių organizatore ir tai buvo ieškovės atsakomybės pagal Reglamentą kilimo priežastis. Vadinasi, ieškovei atsirado pareiga atsakyti keleiviams Reglamente nustatytomis sąlygomis.

Ieškovės UAB „Grand Cru Airlines“ (oro vežėjos) ir UAB „ Go Planet Travel“ (kelionių organizatorės), kurios buvo sudariusios sutartį dėl keleivių vežimo, akcijas valdė ta pati akcininkė, t. y. Kipro bendrovė „Grand Go Group Ltd“. Ieškovė žinojo apie kelionių organizatorės sunkią finansinę padėtį, bet nieko dėl to nedarė ir taip didino kelionių organizatorės skolą bei sukėlė turistams nuostolių. Ieškovė, žinodama apie kelionių organizatorės nemokumą, apie tai atsakovui nepranešė ir nuostolių susidarymo išvengti nesistengė. Ieškovė siekia padengti savo, kaip pagal Reglamentą veikiančios oro vežėjos, patirtas išlaidas iš turistų nuostoliams skirtų atlyginti draudimo lėšų, nors pati prisidėjo prie šių nuostolių atsiradimo.

Ieškovė UAB „Grand Cru Airlines“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovės įsipareigojimus turistams pagal Reglamentą panaikino ne vien kelionių organizatorės pažymėjimo sustabdymas, taip pat 2014 m. liepos 4 d. atsiradęs kelionių organizatorės nemokumas ir pažymėjimo tuo pagrindu sustabdymas, bet ir kitos Lietuvos apeliacinio teismo sprendime išdėstytos aplinkybės, susijusios su Turizmo departamento veiksmais, siekiant parskraidinti turistus. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kai ieškovė 2014 m. liepos 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir paskelbė apie skrydžius, vykdomus iki 2014 m. liepos 17 d., ji šią pareigą įgyvendino pagal Reglamentą, tačiau 2014 m. liepos 4 d. atsiradęs kelionių organizatorės nemokumas ir pažymėjimo sustabdymas, taip pat Turizmo departamento veiksmai, siekiant parskraidinti turistus, panaikino ieškovės įsipareigojimus pagal Reglamentą.

Pagal Turizmo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies 5 punktą, nustačius, kad paslaugų teikėjas yra nemokus ar jam iškelta bankroto byla, buvo pagrindas naikinti, o ne stabdyti kelionių organizatorės pažymėjimą. Kelionių organizatorė 2014 m. liepos 4 d. informavo atsakovą, kad yra nemoki, o galiausiai 2014 m. rugsėjo 29 d. jai buvo iškelta bankroto byla. Šiuo atveju atsakovas priėmė sprendimą stabdyti, o ne naikinti kelionių organizatorės pažymėjimą (nors tokio pažymėjimo galiojimo stabdymo pagrindo Turizmo įstatymo 4 straipsnis nenustatė).

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo išvada, kad kelionių organizatorės nemokumas yra ypatinga aplinkybė Reglamento prasme, kuri turi įtakos ieškovės atsakomybės riboms pagal Reglamentą, nepažeidžia Reglamento 15 straipsnio nuostatų ir atitinka sisteminį viso Reglamento nuostatų ir tikslų aiškinimą. Reglamento preambulės 16 straipsnis nustato, kad šis Reglamentas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai organizuota turistinė kelionė atšaukiama dėl kitų priežasčių nei skrydžio atšaukimas. Pažymėtina, kad Reglamento tikslas yra užtikrinti, kad oro vežėjai vykdytų prisiimtus įsipareigojimus (Reglamento preambulės 4 ir 7 straipsniai), o kai keleivius be jų sutikimo atsisakoma vežti, skrydis yra atidedamas ar atšaukiamas, nustatyti minimalias keleivių teises ir bendras kompensavimo bei pagalbos keleiviams taisykles, išskyrus atvejus pagal Reglamento preambulės 12 punktą, kai skrydžiai atšaukiami dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

Atsakovui kilo pareiga kreiptis į draudikes dėl laidavimo draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei už skrydžius, vykdytus atsakovui paskelbus kelionių organizatorės nemokumą, nes ieškovė su atsakovu susitarė vykdyti skrydžius, likusius kelionių organizatorei pasiskelbus nemokiai 2014 m. liepos 4 d. Ieškovės ir kelionių organizatorės sudaryta sutartis nuo 2014 m. liepos 3 d. buvo nutraukta (apie tai atsakovas buvo informuotas raštu). Atsižvelgiant į tai, esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas neturėjo pagrindo traktuoti, kad ieškovė veikė vykdydama savo senus įsipareigojimus pagal sutartį ar įsipareigojimus pagal Reglamentą. Be to, atsakovas stabdė naujus skrydžius pagal nustatytą skrydžių grafiką, o ieškovė veikė ne pagal sutartį ar Reglamentą, o pagal atsakovo nurodymus.

Pagal Aprašą būtent Turizmo departamentas yra naudos gavėjas, kuris Apraše (žr. Aprašo 28, 30, 40, 41, 53 punktus) nustatytomis sąlygomis (įvykus draudžiamajam įvykiui) turi pareigą pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį ir teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos. Tačiau šiuo atveju susidarė situacija, kai atsakovas pasinaudojo ieškovės paslaugomis neigiamoms pasekmėms dėl kelionių organizatorės nemokumo likviduoti, tačiau nepagrįstai atsisako atlikti veiksmus, kad būtų atlygintos ieškovės dėl to patirtos išlaidos, nors jokios prievolės vykdyti skrydžius po 2017 m. liepos 4 d. nei sutarties, nei Reglamento pagrindu ieškovė neturėjo ir veikė išimtinai pagal susitarimą su atsakovu ir jo nurodymus.

2014 m. liepos 4 d. paskelbtas faktinis kelionių organizatorės nemokumas atitinka Aprašo 8.1 punkte įtvirtintą draudžiamąjį įvykį (prievolių nevykdymas dėl kelionių organizatorės nemokumo). Kitiems oro vežėjams išlaidos už turistų grįžtamuosius skrydžius buvo dengiamos iš draudimo lėšų (Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo 27.15, 42 punktai). Taigi atsakovas neturėjo pagrindo dėl vienų oro vežėjų traktuoti, kad draudžiamasis įvykis įvyko, o dėl kitų oro vežėjų (t. y. ieškovės) – kad draudžiamojo įvykio nėra.

Ieškovės pareigos vykdyti skrydžius pagal Reglamentą po 2014 m. liepos 4 d. nepatvirtina ir atsakovo minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43/2008, kurioje buvo nagrinėjami turistų pareikšti reikalavimai oro vežėjui dėl nuostolių atlyginimo, šiam atšaukus skrydžius, nesilaikant Reglamento 5 straipsnyje nustatytos tvarkos. Nurodytoje byloje teismo nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas oro vežėjo prievolių pagal Reglamentą paskelbus kelionių organizatoriaus nemokumą ir tuo pagrindu sustabdžius kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą klausimas.

Vadovaujantis Aprašo 40 punktu, draudikas turi teisę nemokėti laidavimo draudimo išmokos turistui ar ją sumažinti, jeigu turisto nuostoliai buvo atlyginti kelionių organizatoriaus arba trečiojo asmens. Trečiajam asmeniui, atlyginusiam turisto patirtus nuostolius, pereina reikalavimo teisė į laidavimo draudimo išmoką ar jos dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovei.

Ieškovė teisėtai, t. y. laikydamasi įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų, nutraukė sutartį su kelionių organizatore. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad ji apie susidariusią skolą ir galimą sutarties nutraukimą kelionių organizatorę įspėjo dar 2014 m. gegužės 15 d. raštu (apeliacinio skundo 1 priedas). Minėtu raštu buvo nustatytas papildomas terminas (iki 2014 m. gegužės 19 d.) pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti (skolai padengti) bei nurodyta, kad Sutartis jos 11.2 punkto pagrindu bus nutraukta, jeigu kelionių organizatorė nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdys. Kelionių organizatorei 2014 m. gegužės 15 d. pretenzijoje nurodytų reikalavimų neįvykdžius, 2014 m. liepos 3 d. ieškovė informavo kelionių organizatorę apie sutarties nutraukimą. Taigi nuo įspėjimo apie galimą sutarties nutraukimą iki jos nutraukimo buvo praėjęs daugiau kaip 30 dienų įspėjimo apie sutarties terminas, nustatytas CK 6.218 straipsnyje, kurio laikėsi ieškovė, nutraukdama sutartį.

Ieškovė elgėsi sąžiningai, informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą ir padėjo jam likviduoti kilusius padarinius dėl kelionių organizatorės nemokumo. Atsakovo pateikti įrodymai (atsiliepimo į ieškinį 7 priedas) patvirtina, kad nuo 2014 m. gegužės pabaigos vienintelis ieškovės (t. y. UAB „Grand Cru Airlines“) akcininkas yra „Brenalan Investments Limited“, kuris nėra niekaip susijęs nei su kelionių organizatore (UAB „Go planet Travel“), nei jos akcininkais. Taigi ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. gegužės pabaigos iki sutarties nutraukimo 2014 m. liepos 3 d., bei po jo vykdytų skrydžių metu ieškovė neturėjo jokių ryšių su kelionių organizatore.

Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą sutinka su kasacinio skundo argumentų dalimi, kuria atsakovas ginčija pareigą kreiptis į laidavimo draudiką dėl draudimo išmokos sumokėjimo, o dėl kitų kasacinio skundo argumentų trečiasis asmuo, nesant teisinio suinteresuotumo, prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovė parskraidindama keleivius į Lietuvą vykdė įsipareigojimus, kylančius iš sutarties su kelionių organizatore UAB „Go Planet Travel“ ir Reglamento, todėl reikalavimas atlyginti susijusius nuostolius turėtų būti reiškiamas kelionių organizatorei. Pirma, kaip pažymi ir atsakovas, ieškovės ir atsakovo nesieja sutartiniai santykiai ir (ar) ieškovei nekyla pareiga vykdyti atsakovo nurodymus (nėra subordinacijos), o ieškovės skrydžiai buvo atliekami pagal iš anksto su kelionių organizatore suderintą grafiką. Antra, kelionių organizatorės pažymėjimo sustabdymas neturėjo įtakos ieškovės iš sutarties su kelionių organizatore kylantiems įsipareigojimams vykdyti.

Ieškovė nėra tinkamas subjektas reikšti reikalavimą pagal laidavimo draudimo sutartį. Pažymėtina, kad vadovaujantis laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo 7 punktu laidavimo draudimo objektas yra turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatorės prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu, dėl draudžiamųjų įvykių, įvykusių laidavimo draudimo dėl kelionių organizatorės prievolių įvykdymo sutarties galiojimo laikotarpiu. Pagal Aprašo 4 punktą turistas yra fizinis asmuo, sudaręs turizmo paslaugų teikimo sutartį, kuris Apraše nurodytomis sąlygomis turi teisę į nuostolių atlyginimą. Taigi pagal laidavimo draudimo sutartį gali būti atlyginami tik paslaugų teikimo sutartis sudariusių fizinių asmenų – turistų – tiesiogiai patirti nuostoliai.

Trečiasis asmuo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ vykdydamas iš draudimo sutarties kylančius įsipareigojimus iki 2015 m. vasario 4 d. turistų nuostoliams atlyginti buvo išmokėjęs 87 729,67 Eur, o po 2015 m. vasario 4 d. papildomai išmokėjo 10 630,34 Eur. Taigi šiuo metu neišnaudota draudimo suma turistų patirtiems nuostoliams atlyginti sudaro 3007 Eur.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimo

Ginčas byloje pagal pareikštą ieškinio reikalavimą yra dėl įpareigojimo Turizmo departamentą kaip draudimo sutarčių naudos gavėją pateikti rašytinį reikalavimą draudimo bendrovėms dėl laidavimo draudimo išmokos, kompensuojančios neįvykdytas kelionių organizatoriaus prievoles dėl šio nemokumo.

Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizatorių, kelionių agentūrų ar kelionių agentų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriai, kelionių agentūros ir kelionių agentai privalo individualiai pasirašyti prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį su draudimo įmone arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutartį su finansų įstaiga, pagal kurią draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sutartyje nustatyta suma kompensuoti turisto nuostolius, atsiradusius dėl turizmo paslaugų teikėjo prievolių turistui neįvykdymo.

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją, kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti: 1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; 2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtintas Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašas reglamentuoja kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimu tvarką, draudimo objektą, draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, draudimo išmokos mokėjimą, kelionių organizatoriaus, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos, draudiko teises ir pareigas ir kt. (Aprašo 1 punktas). Aprašas taikomas kelionių organizatoriams, kurių prievolės užtikrinamos laidavimo draudimu Turizmo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Sudarius laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo sutartį, Aprašas tampa laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo sutarties dalimi (3 punktas).

Laidavimo draudimo objektas yra turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatoriaus prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų teikimo sutartis įvykdymu, dėl draudžiamųjų įvykių, įvykusių laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo sutarties (toliau – laidavimo draudimo sutartis) galiojimo laikotarpiu. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimo objektu nėra laikoma neturtinė žala (Aprašo 7 punktas).

Kelionių organizatoriaus prievolių nevykdymas laidavimo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu dėl kelionių organizatoriaus nemokumo yra vienas iš išvardytų Aprašo 8 punkte draudžiamųjų įvykių, dėl kurių atsiranda draudiko prievolė sumokėti draudimo išmoką.

Įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakingas laidavimo draudimo draudikas, neviršydamas draudimo sumos, atlygina turisto grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidas, kitas šiame punkte išvardytas turisto išlaidas ir negautų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį apmokėtų paslaugų vertę (Aprašo 29 punktas).

Trečiajam asmeniui, atlyginusiam turisto patirtus nuostolius, pereina reikalavimo teisė į laidavimo draudimo išmoką ar jos dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (Aprašo 40 punktas). CK 6.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis).

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, nėra nuostatų dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo sumokėti draudimo išmoką, atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl nurodyto Reglamento netinkamo taikymo skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime yra nepagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kelionių organizatorė UAB „Go Planet Travel“ 2014 m. balandžio 1 d. sudarė dvi kelionių organizatorės prievolių įvykdymo draudimo sutartis su draudimo bendrovėmis „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialu ir „BTA Insurance Company SE“ filialu Lietuvoje. Sutartyse nurodytas draudimo objektas yra turistų turtiniai interesai, susiję su kelionių organizatorės prievolių pagal sudarytas turizmo paslaugų sutartis įvykdymu, dėl draudžiamųjų įvykių, kurių atvejais draudikas įsipareigoja išmokėti kelionės organizatorės prievolių įvykdymo draudimo išmokas. Sutartyse nurodytas naudos gavėjas yra Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Atsitikus draudžiamajam įvykiui atsiranda draudiko prievolė išmokėti draudimo išmoką – tokia nuostata įtvirtinta CK 6.987 straipsnyje: draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Ši teisės norma įtvirtina sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sunt servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktą).

Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį, jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.

Laidavimo draudimo sutarčių galiojimo metu atsitikus draudžiamajam įvykiui – kelionių organizatorės nemokumui – atsirado draudikų prievolė pagal draudimo sutarčių sąlygas sumokėti draudimo išmoką, kuria būtų kompensuotos turistų grąžinimo į pradinę jo išvykimo vietą išlaidos. Šias kylančias iš kelionių organizatorės su turistais sudarytų sutarčių išlaidas, kelionių organizatorei tapus nemokiai, prisiėmė oro vežėja, grąžindama turistus į pradinę jų išvykimo vietą. Ji pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalį ir Aprašo 40 punktą įgijo teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos. Dėl draudžiamojo įvykio atsiradusios draudikų prievolės mokėti draudimo išmoką ir ją atitinkančios ieškovės (oro vežėjos) teisės į draudimo išmokų sumas nepanaikina tai, kad oro vežėja, kelionių organizatorei tapus nemokiai, prisiėmė turistų grąžinimo į jų išvykimo vietą išlaidas. Grąžinusi turistus ieškovė patyrė išlaidų, taip padengdama turistų grįžimo išlaidas, jei šie būtų parvykę savo lėšomis. Todėl turistų grąžinimo išlaidos yra priskirtos prie turistų išlaidų, kurioms taikytina draudimo apsauga pagal Aprašo 29 punktą.

Turizmo departamentas yra kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties naudos gavėjas, kuris Apraše nustatytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką ir turi teisę reikalauti draudimo išmokos (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis, Aprašo 4, 28 punktai). Laidavimo draudimo išmoka mokama pagal naudos gavėjo – Turizmo departamento – rašytinį reikalavimą jame nurodytiems asmenims (turistui, Turizmo departamentui ar jo įgaliotam asmeniui) (Aprašo 30 punktas). Taigi Turizmo departamentas, atsitikus draudžiamajam įvykiui, kaip naudos gavėjas pagal draudimo sutartis įgijęs teisę į draudimo išmokas, šias išmokų sumas paskirsto Aprašo 30 punkte išvardytiems asmenims.

Turizmo įstatyme reglamentuojama viena iš Valstybinio turizmo departamento funkcijų yra teisės aktų nustatyta tvarka atstovauti kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus, kelionių agentūros ar kelionių agento nemokumo arba bankroto atvejais (Turizmo įstatymo 16 straipsnio 14 punktas).

2014 m. liepos 4 d. paskelbus kelionių organizatorės UAB „Go Planet Travel“ faktinį nemokumą, ji nebevykdė prisiimtų įsipareigojimų ir neteikė paslaugų pagal sudarytas turizmo sutartis. Oro vežėja UAB „Grand Cru Airlines“ 2014 m. liepos 7 d. raštu Turizmo departamentui nurodė, jog esant kelionių organizatorei nemokiai oro vežėja yra pasiruošusi vykdyti skrydžius, kad UAB „Go Planet Travel“ klientai būtų sugrąžinti į Lietuvą, todėl prašė informuoti, ar yra būtinybė vykdyti šiuos skrydžius ir kaip galima suderinti skrydžių grafiką ir apmokėjimo sąlygas.

Turizmo departamentas 2014 m. liepos 7 d. rašte nurodė, kad jis organizuoja į Kretą nuvykusių turistų, turėjusių grįžti 2014 m. liepos 4 d., nuvežimą iš viešbučių į oro uostą ir lėktuvą jiems parskraidinti į Lietuvą. Turizmo departamento 2014 m. liepos 31 d. rašte pažymėta, kad 2014 m. liepos 8 d. susitikus su suinteresuotomis šalimis pasiektas susitarimas, jog UAB „Grand Cru Airlines“ vykdys skrydžius iki 2014 m. liepos 17 d. neišskiriant vienos ar kitos krypties. 2014 m. liepos 17 d. Turizmo departamentas paskelbė, kad oro vežėja UAB „Grand Cru Airlines“ į Lietuvą parskraidino visus nemokios bendrovės turistus.

Turizmo departamentas 2014 m. liepos 31 d. rašte patvirtino, kad jis organizavo veiksmus, susijusius su situacijos valdymu, UAB „Go Planet Travel“ tapus nemokiai, taip užtikrindamas šio kelionių organizatoriaus turistų teisių apsaugą pagal Turizmo įstatymo 16 straipsnio 14 dalį bei Aprašo nuostatas. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad surinkęs turistų pretenzijas Turizmo departamentas inicijuos turistų patirtų išlaidų kompensavimo procedūrą iš kelionių organizatoriaus turimo prievolių įvykdymo laidavimo draudimo.

Nutarties 50–52 punktuose nurodyta susirašinėjimo medžiaga patvirtina ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimą dėl suderintomis sąlygomis ieškovės veiksmų grąžinant turistus į jų išvykimo vietą, kelionių organizatorei tapus nemokiai. Turizmo departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas grąžinti turistus, o ieškovė veikė parskraidindama turistus ne vien sutarties su tapusia nemokia kelionių organizatore pagrindu, bet ir pagal Turizmo departamento nurodymus.

Pagal sudarytas kelionių organizatorės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartis ir jų sudedamąja dalimi esantį Aprašą Turizmo departamentas yra naudos gavėjas, kuris Apraše (28, 30, 40, 41 punktai) nustatytomis sąlygomis (atsitikus draudžiamajam įvykiui) įgijo teisę į draudimo išmoką ir teisę paskirstyti draudimo išmokos sumas Apraše išvardytiems asmenims. Todėl atsakovas Turizmo departamentas turi teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos, o jam nepagrįstai atsisakius kreiptis į draudikus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovą įpareigoti draudimo bendrovėms pateikti rašytinį reikalavimą dėl laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo išmokos, neviršijančios draudimo sumos, sumokėjimo ieškovei už jos patirtas tiesiogines išlaidas grąžinant UAB „Go Planet Travel“ turistus į pradinę jų išvykimo vietą.

Nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė naudos gavėjo pagal draudimo sutartį teisę į draudimo išmoką reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, o kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnyje nurodytų pagrindų jį panaikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą ieškovė sumokėjo advokatui 4838,78 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo 2890,70 Eur sumokėtų išlaidų dalies atlyginimo.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatytus dydžius. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.14 punkte nustatyto koeficiento 1,7. Užpraėjusio ketvirčio (2016 m. liepos 1 d. – 2016 m. rugsėjo 30 d.) vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 748 Eur, su juo susietas maksimalus rekomenduojamas priteisti bylos šalies (ieškovės) turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą yra 1271,60 Eur, ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (j. a. k. 188708758) ieškovei UAB „Grand Cru Airlines“ (j. a. k. 302944752) 1271,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt vieną Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Vincas Verseckas