Baudžiamoji byla Nr. 2K-98-697/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28099-2015-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.1.2.1; 2.1.7.4.1. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jono Prapiesčio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir A. R. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu A. R. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Konfiskuota iš A. P. ir A. R. po 72,40 Eur.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. P. ir A. R. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. P. ir A. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad būdami valstybės tarnautojais ir dirbdami Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini), patruliuodami tarnybiniu automobiliu,,VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) po priskirtą teritoriją, 2014 m. spalio 26 d., apie 3.06 val., Vilniuje, Narbuto g., prieš išvažiavimą į Laisvės pr., A. P. sustabdžius A. S. vairuojamą automobilį „Peugeot 306“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), A. R., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P., už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. S. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl pastarosios galimai padaryto ATPK 126 straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems) numatyto pažeidimo, abiejų naudai, susitarė iš A. S. priimti 500 Lt (144,81 Eur) dydžio kyšį. A. P. būnant šalia ir girdint, A. R. nurodė A. S., kaip nuvažiuoti iki prekybos centro „Mada“, esančio Vilniuje, Viršuliškių g. 42, įrengtų bankomatų, kur galės išsigryninti pinigus, ir grįžti prie jų, nes sutarto dydžio kyšį 500 Lt (144,81 Eur) priims toje pat vietoje – Narbuto g., prieš išvažiavimą į Laisvės pr. Tęsdami nusikalstamą veiką, 2014 m. spalio 26 d., ne anksčiau 3.33 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, po to, kai A. S. bendrakeleiviai V. P. ir G. K., sužinoję šios susitarimą su pareigūnais dėl kyšio priėmimo ir sutikę su tokiu susitarimu, G. K. 3.32 val. „Swedbank“ AB priklausančiame bankomate H064/HB, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 40, išgrynino 500 Lt (144,81 Eur), o V. P. 3.33 val. AB „DNB bankas“ priklausančiame bankomate DNB103 išgrynino 200 Lt (57,92 Eur), ir sutartą dalį kyšio – kiekvienas po 200 Lt (57,92 Eur), perdavė A. S., kuri Narbuto g., prie išvažiavimo į Laisvės pr., būdama tarnybiniame automobilyje ant galinės sėdynės įdėjo 500 Lt (144,81 Eur) į dešinės pusės galinių durelių kišenę, o A. P. kartu su A. R. abiejų naudai iš A. S. priėmė 500 Lt (144,81 Eur) kyšį, padėtą į tarnybinio automobilio galinių dešinės pusės durelių kišenę. Tokiais savo veiksmais jie bendrininkaudami, savo naudai susitarė su A. S. dėl kyšio priėmimo ir priėmė kyšį – 500 Lt (144,81 Eur) už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
2. Kasaciniais skundais nuteistieji A. P. ir A. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
2.1. Kasatoriai teigia, kad teismas nuosprendį grindė įrodymais (liudytojų A. S., V. P. ir G. K. parodymai), kurie neatitiko BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino, kad prokuroro nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą A. S., V. P. ir G. K. buvo priimti nesant BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, todėl jiems negalėjo būti suteiktas liudytojo procesinis statusas. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte, jeigu byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė konkretus asmuo (įskaitant atvejus, kai toks asmuo nėra apklaustas), normos, numatytos BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje, negali būti taikomos. Tokiu atveju galioja draudimas tokį asmenį apklausti kaip liudytoją ir jam turi būti suteiktas įtariamojo statusas. Tačiau, pasak kasatorių, teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S., V. P. ir G. K. savanoriškai apie duotą kyšį teisėsaugos institucijoms nepranešė ir neketino to daryti (apie įvykį pranešė liudytoja I. V.), taigi jiems ikiteisminio tyrimo metu prieš pirmąją apklausą turėjo būti suteiktas įtariamojo procesinis statusas. Taigi apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrindė duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytų reikalavimų, taip pat netinkamai įvykdė BPK 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės bei tiesiogiai ištirti visi bylos įrodymai. Anot kasatoriaus, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybės, A. S., V. P. ir G. K. veiksmai atitiko BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir turėjo būti kvalifikuoti kaip bendrininkavimas paperkant valstybės pareigūnus.
2.2. BK 227 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu: 1) kyšio iš jo buvo reikalaujama arba provokuojama duoti kyšį; 2) jis, pasiūlęs, pažadėjęs ar davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką (bet ne vėliau iki jo pripažinimo įtariamuoju) savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai. Pažymėtina, kad prokuroro nutarimuose atleisti A. S., V. P. ir G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kasatoriaus nuomone, BK 227 straipsnio 5 dalis minėtiems liudytojas buvo pritaikyta nepagrįstai, nes A. S. ne iš karto pranešė, jog davė kyšį, o fakto, kad kyšio buvo reikalaujama, prokuroras nepagrindė jokiais duomenimis. Tuo tarpu prokuroro nutarimuose nurodytos aplinkybės, kad A. S., V. P. ir G. K. pripažino kyšio davimo faktą ir, turėdami galimybę neduoti parodymų prieš save apie savo pačių galimai padarytą veiką, tokius parodymus davė, nėra BK 227 straipsnio 5 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės.
2.3. Taip pat skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3 dalį, nes nepateikė motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų esmės, būtent, dėl liudytojų parodymų leistinumo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio atitikties BPK 305 straipsnio reikalavimams, kitų klausimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartyse nurodytas argumentas, kad skunduose keliami klausimai dėl liudytojais apklaustų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, laikytinas teisiškai nepagrįstu, nes joks ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas proceso sprendimas neturi jokios prejudicinės galios baudžiamąją bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
2.4. Kasatoriai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktų ir 3 dalies 3 punktų reikalavimų, nes įvertino tik dalį ištirtų įrodymų, o dėl likusiųjų visiškai nepasisakė. Teismas neatsižvelgė į A. S. parodymus, kad policijos pareigūnai patys pinigų neprašė, kyšį pasiūlė ji pati, be to, kaip teigė V. P. ir G. K., A. S. neatrodė apsvaigusi nuo alkoholio, o iš alkotesterio rodmenų analizės duomenų ir jo panaudojimo žurnalo matyti, kad alkotesteris nebuvo panaudotas. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamą nuosprendį pagrindęs A. S. parodymais, nepateikė jokių motyvuotų išvadų ir argumentų, kodėl atmetė ir nesivadovavo kasatorių parodymais apie tai, kad dėl kyšio su A. S. nesitarė, jos vairuojamo automobilio stabdymo aplinkybių nepamena.
2.5. Kasatorių teigimu, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame teisiškai neįvertinta tai, kad policijos pareigūnai, leidę A. S. būnant neblaiviai ir be vairuotojo pažymėjimo vykti iki prekybos centro „Mada“ ir iš bankomato išsiimti pinigų, ją sukurstė padaryti ATPK 1241 straipsnio 8 dalyje pažeidimą ir pakartotinai pažeisti APTK 126 straipsnį. Tokie kasatorių veiksmai papildomai turėjo būti kvalifikuojamai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimas tarnybiniais įgaliojimais siekiant turtinės naudos. Nesant procesiniam pagrindui tinkamai pritaikyti BK specialiosios dalies normą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, privalėjo priimti nutartį grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų, tačiau to nepadarė.
2.6. Skunde pažymima, kad teismai, spręsdami kasatorių baudžiamosios atsakomybės klausimą, privalėjo vertinti ne tik tai, kaip įvykį suvokė A. S., bet ir kaip jį suvokė kasatoriai, t. y. ar jie suprato, kad A. S. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir siekė išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaivi.
3. Atsiliepimu į nuteistųjų A. P. ir A. R. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Plioplys prašo kasacinius skundus atmesti.
3.1. Prokuroras nurodo, kad iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, jog teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išsamiai išanalizavo bei teisingai nustatė faktines aplinkybes. Bylos medžiaga ir skundžiama apeliacinio teismo nutartis patvirtina, kad buvo skirta pakankamai dėmesio nuteistųjų skundų argumentams dėl neva neteisėto liudytojų A. S., G. K. ir V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 5 dalį. Skundžiamojoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atkreipiamas dėmesys, kad vadovaudamasis BPK nuostatomis apeliacinės instancijos teismas negali vertinti A. S., G. K. ir V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo ir teisėtumo klausimo, nes tai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi spręsdamas šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-696/2016, kurioje teismas konstatavo, jog asmens atleidimas (pagal BK 227 straipsnio 5 dalies nuostatas) nuo baudžiamosios atsakomybės yra besąlyginis ir prokurorui bei teismui privalomas). Todėl nuteistųjų kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas, siekiant sumenkinti liudytojų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų įrodomąją reikšmę, neturėtų būti vertinami kaip kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, o liudytojų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo ir teisėtumo klausimas kasacinės instancijos teisme nenagrinėtinas.
3.2. Kasatorių teiginiai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dalį tyrimo metu ištirtų įrodymų, nuosprendyje konstatavo nustatytas faktines bylos aplinkybes, tačiau nepateikė motyvuotų išvadų ar argumentų dėl kitos dalies tyrimo metu ištirtų įrodymų ir jų nevertino, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje konstatavo, kad nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visumą duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant liudytojus, ištyrus įrodymus, užfiksuotus liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, liudytojų banko sąskaitų išrašuose, Vieningos pajėgų valdymo sistemos išrašuose. Iš teismų sprendimų matyti, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Skundžiamuose teismų sprendimuose išsamiai pasisakyta, kad kasatorių nurodomos aplinkybės nustatytos byloje esančiais įrodymais, o dėl A. S. girtumo – tiek iš jos pačios parodymų, tiek iš liudytojų V. P. ir G. K. parodymų neabejotinai nustatyta, kad ji minimą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus ir būdama pradedančiąja vairuotoja žinojo, jog alkoholio kiekis jos iškvėptame ore turėjo būti 0,00 promilių.
3.3. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio nuostatų, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė ne tik kasatorių parodymus, bet ir visus byloje surinktus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas ir motyvus. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas daug dėmesio skyrė nuteistųjų nurodytiems įrodymams vertinti. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į šiuos apeliacinio skundo argumentus.
3.4. Atsakant į kasatorių argumentus dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimo, pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Abiejų nuteistųjų apeliaciniuose skunduose kaltinamojo akto atitiktis BPK 219 straipsnio reikalavimams nebuvo ginčijamas, nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nenagrinėtinas šiame teisme. Taigi, teismai nustatė visus būtinus nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, požymius ir nuteistiesiems baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
4. Kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų, įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį pagrįstumo
5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Taigi kasacinės instancijos teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir vertinimo veiksmų, o remiasi žemesnės instancijos teismų išvadomis, jei patikrinus baudžiamojo proceso atitinkamų nuostatų taikymą nustatoma, jog anksčiau vykusiuose proceso etapuose nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų ir buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai.
6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame, be kita ko, ginčijamas abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas, kasatoriams pateikiant savo nuomonę dėl atskirų bylos duomenų įrodomosios reikšmės nustatant byloje įrodinėtinas aplinkybes, teigiant, kad patikimų jo kaltumo įrodymų nėra, o nuosprendis iš esmės pagrįstas nepatikimais ir BPK 20 straipsnyje įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančiais A. S., G. K. ir V. P. parodymais. Kasaciniuose skunduose akcentuojama, kad minėtiems asmenims negalėjo būti suteiktas liudytojo procesinis statusas, nes prokuroras, vadovaudamasis BK 227 straipsnio 5 dalimi, juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas atskirų bylos duomenų įrodomasis turinys, pateikiama sava jų vertinimo interpretacija, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
6.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendžio išvados motyvuotos ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-608-139/2015). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu (neatitikimu) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).
7. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija esminių BPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylos apeliacinį nagrinėjimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnis, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys), pažeidimų nenustatė. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad šis teismas išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamas nuteistojo kaltumas, paaiškino, kaip šie įrodymai susiję tarpusavyje, kodėl jais grindžiamas nuosprendis ir kokia bylos medžiaga paneigia kasatorių keliamas versija, taip pat nurodyti motyvai, kuriais vadovaujantis buvo atmesti kiti įrodymai. Tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistieji A. P. ir A. R. padarė jiems inkriminuotą BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus susitarė paimti kyšį ir jį paėmė iš A. S.), įrodyta nuosekliais ir detaliais tiek A. S., tiek kartu su ja automobilyje važiavusių ir įvykyje dalyvavusių G. K. ir V. P. parodymais, taip pat liudytojos I. V. parodymais, VRIS CDB duomenimis, tarnybinio automobilio apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais apie stabdytas transporto priemones, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, kad visi duomenys, kuriais rėmėsi teismas, papildo vieni kitus ir leidžia nustatyti veiksmų dinamiką: A. P. sustabdžius A. S. vairuojamą transporto priemonę, A. R., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P., už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už A. S. nepatraukimą administracinėn atsakomybėn dėl pastarosios galimai padaryto ATPK 126 straipsnyje (Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems) numatyto pažeidimo, abiejų naudai, susitarė iš A. S. priimti 500 Lt (144,81 Eur) dydžio kyšį ir jį paėmė. Nors liudytoja I. V., kuri policijos pareigūnams pranešė apie nuteistųjų galimai padarytą nusikalstamą veiką, tiesiogiai įvykyje nedalyvavo, o apie jį sužinojo tik iš G. K., tačiau ji neturėjo jokio pagrindo apkalbėti nuteistųjų, todėl teismai pagrįstai jos parodymais rėmėsi kaip atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Teismų sprendimuose faktiniai bylos duomenys, kurie buvo tiesiogiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje, įvertinti kaip įrodymų visuma, įsitikinus kiekvieno iš jų patikimumu, t. y. patikrinus BPK numatytais proceso veiksmais, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus iškilusius prieštaravimus, ir teismams motyvuojant savo sprendimus.
7.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų A. S., G. K. ir V. P. parodymai atitinka BPK 20 straipsnyje keliamus liečiamumo ir leistinumo reikalavimus, jie patikrinti teisiamajame posėdyje, palyginti su kitais bylos duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas jų parodymus pagrįstai pripažino kaip tinkamus įrodymus ir jais rėmėsi priimdamas nuosprendį. Tai, kad šiems liudytojams buvo taikyta BK 227 straipsnio 5 dalis ir jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, neleidžia teigti, jog tokių asmenų parodymais negalima remtis. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S., G. K. ir V. P. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro nutarimais buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 227 straipsnio 5 dalies nuostatas; visus nutarimus patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, jie skundžiami nebuvo. Be to, pažymėtina, kad keliamos abejonės dėl liudytojais apklaustų asmenų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sprendimai dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, tačiau Lietuvos Respublikos BPK nenumatyta teisė tokius sprendimus skųsti nuteistiesiems (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai A. S., G. K. ir V. P. buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o nuteistieji nurodė, kad nežino priežasčių, kodėl liudytojai turėtų juos apkalbėti. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nepagrindžia išvados, kad liudytojų parodymai negali būti objektyvūs, kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje gali išgauti neteisingus parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). Esant šioms aplinkybėms, teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų parodymais, nes jie atitiko BPK 20 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus.
8. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys taip pat patvirtina, kad teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, ir atsakė į esminius jų argumentus, išdėstydamas išsamias ir motyvuotas išvadas. Kasacinių skundų argumentai, kad byloje nėra jokių patikimų nuteistųjų A. P. ir A. R. kaltumą, padarius BK 225 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtinančių įrodymų, kad nuosprendis pagrįstas išimtinai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų liudytojų A. S., G. K. ir V. P. parodymais, o teismo motyvai paremti vienpusišku įrodymų interpretavimu, nereiškia, kad teismai, kitaip nei kasatorius įvertinę bylos duomenis, padarė esminių BPK pažeidimų. Pagal nuteistųjų A. P. ir A. R. apeliacinius skundus tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas detaliai pasisakė dėl visų byloje surinktų duomenų įrodomosios reikšmės. Teismo išvados išsamios, motyvuotos bylos medžiaga ir nesutikti su jomis nėra jokio objektyvaus pagrindo.
9. Taip pat pažymėtina, kad kasatorių argumentai dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimų nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, nes tokie klausimai nebuvo keliami nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, o, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 3 dalimi, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
10. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima laikyti esminiais, t. y. dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį, nepadaryta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų A. P. ir A. R. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis
