Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

Civilinė byla Nr. e2S-131-589/2024

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01218-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.5; 3.1.1.2.7; 3.1.1.2.8; 3.2.9.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11326-1173/2023 pagal pareiškėjų R. D. ir D. D. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai R. D. ir D. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl santuokos, sudarytos 2011 m. birželio 4 d. Pasvalio bažnyčioje, įregistruotos Pasvalio rajono civilinės metrikacijos įstaigoje (įrašo Nr. 31) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių.

2. 2023 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas 2023 m. gruodžio 13 d. 11.30 val., abiejų pareiškėjų asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

3. Po minėtos teismo nutarties priėmimo teisme buvo gauti pareiškėjų atstovės prašymai bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjams dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Teismas 2023 m. gruodžio 4 d. ir 5 d. rezoliucija prašymų netenkino, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, pareiškėjų prašyme išdėstytas aplinkybes, tarp jų ir tas, kad pareiškėjai nurodė, jog negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio tik kiek daugiau nei mėnuo laiko, siekiant išsiaiškinti tikrąją pareiškėjų valią dėl santuokos nutraukimo, ar sutarties sąlygos nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių bei interesų, ar jų santuoka yra iširusi, ar nėra tikslinga skirti susitaikymo termino ir kt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjų R. D. ir D. D. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtu.

5. Teismas nurodė, kad pareiškėja R. D. be svarbių priežasčių neatvyko į 2023 m. gruodžio 13 d. 11.30 val. vykusį teismo posėdį. Aplinkybė, kad pareiškėja gyvena užsienyje, nepripažintina svarbia neatvykimo priežastimi, atsižvelgiant ir į bylos aplinkybių visumą. Pareiškėjai apie posėdžio laiką, vietą, jo formą buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. 2023 m. gruodžio 4 d. ir 5 d. teisėjo rezoliucija buvo netenkinti pareiškėjų atstovės prašymai dėl bylos nagrinėjimo formos, apie kuriuos buvo informuota, po ko iki teismo posėdžio teismas negavo prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ar kt. Į bylos nagrinėjimą atvykus pareiškėjui D. D., atsižvelgiant į bylos ir pareiškėjo nurodytus duomenis, kad R. D. gyvena užsienyje, teismas nutarė paskelbti byloje pertrauką iki 2023 m. gruodžio 14 d. 15.00 val., taip suteikiant galimybę pareiškėjai išdėstyti poziciją dėl neatvykimo į paskirtą teismo posėdį, pateikti papildomus duomenis, prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo, tinkamos bylos nagrinėjimo datos ir kt. 2023 m. gruodžio 13 d. buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas, kuriame išdėstyti analogiški prašymai ir nepasitenkinimas dėl teismo nustatytos posėdžio formos, dėl kurių jau buvo priimti teismo procesiniai sprendimai ir išdėstyti argumentai. Pareiškėja neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, nenurodė jai tinkamos posėdžio datos ir kt. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėja apskritai net neketina atvykti į teismo posėdžius, neatvyko ir į 2023 m. gruodžio 14 d. 15.00 val. paskirtą teismo posėdį.

6. Teismas sprendė, kad visų išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėja neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, o jai neatvykus į teismo posėdį, teismas neturi galimybės išsiaiškinti bei įvertinti prašymo išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl pareiškėjų prašymas paliekamas nenagrinėtas

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjai R. D. ir D. D. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą suteikti galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu (jeigu būtų paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas).

8. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Pažymi, kad pareiškėjai neatsisakė dalyvauti teismo posėdyje, o viso proceso metu prašė teismo leisti dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau teismas tokių prašymų netenkino, kol galiausiai nutarė pareiškimą palikti nenagrinėtu. Teismas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl negali tokio prašymo tenkinti, nors visi Lietuvos teismai turi ir privalo turėti galimybes nagrinėti byla nuotoliniu būdu. Tai numato CPK 175² straipsnis. Mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti teismo posėdyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjų R. D. ir D. D. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

10. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu, vienam iš pareiškėjų neatvykus į teismo posėdį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Atskirajame skunde pareiškėjai, kvestionuodami skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai paliko jų prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtu, nes tam nebuvo jokių teisinių pagrindų. Pareiškėjų įsitikinimu, pats pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, nesuteikdamas galimybės pareiškėjams dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, kai tokią galimybę numato CPK.

Dėl prašymo palikimo nenagrinėtu, vienam iš pareiškėjų neatvykus į teismo posėdį

12. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. CPK 175² straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylų nagrinėjimas ir byloje dalyvaujančių asmenų bei kitų proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba.

13. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje, o pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių. Analogiškos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės nurodytos ir CPK 246 straipsnio 4 dalyje – jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalis neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, šalių ir jų atstovų ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.

14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021). Neigiamų procesinių padarinių taikymas procesą inicijavusiai šaliai galėtų būti pateisinamas tik tuo atveju, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesu ar kitoks nesąžiningas procesinis elgesys (pirmoji sąlyga) ir kai taikant ieškinio palikimo nenagrinėto institutą nepaneigiama civilinio proceso paskirtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (antroji sąlyga). Yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. CPK 246 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą šioje teisės normoje nurodytu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-469/2021).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad ieškinį palikus nenagrinėtą gali nepagrįstai pailgėti konkretaus ginčo išsprendimo trukmė, nes ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, o tai nebūtų suderinama su proceso ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2014 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1931/2014; 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-29-183/2015; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015). Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad šalis nebesuinteresuota bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista šalių teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014). Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog šalys yra pasyvios, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotos bylos nagrinėjimo tęsimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-363-464/2023).

16. Byloje nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tikrąją pareiškėjų valią dėl santuokos nutraukimo, įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir interesų, nutarė bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 13 d. 11.30 val. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose ir pripažino pareiškėjų asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2023 m. gruodžio 4 d. pareiškėjų atstovė pateikė byloje prašymą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka arba pareiškėjams nedalyvaujant, nurodydama, kad pareiškėjai gyvena užsienyje – Jungtinėje Karalystėje, todėl neturi galimybės dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, pareiškėjai neturi jokio dalintino turto, jokių įsipareigojimų, taip pat neturi vaikų, teismui yra pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo pasekmių, kurioje visi santuokos nutraukimo klausimai yra aptarti, pareiškėjai aiškiai išreiškė valią nutraukti santuoką ir susitaikyti nenori bei nemato tokios galimybės. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio prašymo ir rezoliucijoje nurodė, kad 2023 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi abiejų pareiškėjų asmeninis dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, prašyme išdėstytos aplinkybės šio procesinio sprendimo nekeičia. Pareiškėjų atstovė 2023 m. gruodžio 5 d. pateikė dar vieną prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai neturi fizinės galimybės dalyvauti teismo posėdyje tiesiogiai, prašė suteikti galimybę dalyvauti jame nuotoliniu būdu, tačiau pirmosios instancijos teismas ir šio pareiškėjų prašymo 2023 m. gruodžio 6 d. rezoliucija netenkino, nurodydamas, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į nagrinėjamo klausimo pobūdį, aplinkybes, užimtumą. 2023 m. gruodžio 13 d. vyko suplanuotas žodinis bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo pareiškėjas D. D.. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėja R. D. neatvyko į teismo posėdį, paskelbė pertrauką iki 2023 m. gruodžio 14 d. ir nurodė, kad teismo posėdyje turi dalyvauti abu pareiškėjai. Pareiškėjų atstovė 2023 m. gruodžio 13 d. pakartotinai raštu kreipėsi į teismą su prašymu leisti pareiškėjai R. D. dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Prašyme dar kartą nurodė, kad pareiškėja gyvena užsienyje, atvykti fiziškai į teismo posėdį neturi nei fizinės, nei finansinės galimybės, ji negali nusipirkti bilieto į Lietuvą per vieną dieną ir patirs dideles finansines išlaidas bei laiko sąnaudas. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje dalyvauja pareiškėjas D. D., o pareiškėja R. D. – neatvyko ir yra gautas pareiškėjos atstovės prašymas, nutarė išeiti priimti procesinio sprendimo dėl bylos eigos ir 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė skundžiamą nutartį pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtu.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pareiškėjų prašymą palikti nenagrinėtą. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai nebendradarbiavo su teismu – pareiškėjas D. D. dalyvavo tiek 2023 m. gruodžio 13 d., tiek 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdyje, o iš pareiškėjų atstovės pateiktų 2023 m. gruodžio 5 d. ir 2023 m. gruodžio 13 d. prašymų turinio matyti, kad į 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžius pareiškėja R. D. iš Jungtinės Karalystės neatvyko dėl ribotų fizinių ir finansinių galimybių, prašydama teismo leisti dalyvauti jai teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Taigi, pareiškėjų atstovė paaiškino teismui susiklosčiusias aplinkybes, o tai leidžia spręsti apie pareiškėjos R. D. rūpestingą procesinį elgesį ir apie tai, kad pareiškėja į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių (CPK 8 straipsnis, 42 straipsio 5 dalis, 178 straipsnis).

18. Pirmosios instancijos teismas, kategoriškai nusprendęs nagrinėti bylą tik žodiniu fiziniu būdu, pareiškėjų prašymus organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu atmetė neargumentuotai (iš esmės be motyvų). Nei 2023 m. gruodžio 4 d. ir 5 d. teisėjos rezoliucijose, nei skundžiamos nutarties motyvuose nenurodyti argumentai, leidžiantys padaryti išvadą, kad pareiškėjams ar vienam iš jų dalyvaujant teismo posėdyje nuotoliniu būdu nėra galimybių išsiaiškinti tikrąją pareiškėjų valią dėl santuokos nutraukimo, įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir interesų, ar pareiškėjus sutaikinti. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

19. Bylos aplinkybės taip pat neleidžia spręsti, jog pareiškėjai nebuvo aktyvūs proceso dalyviai, piktnaudžiavo savo teisėmis, vilkino procesą, nevykdė teismo nurodymų (CPK 7 ir 8 straipsniai). Pareiškėjos neatvykimas į 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžius, kelis kartus prašant leisti dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nebuvo nulemtas nei jos siekio piktnaudžiauti teise ar vilkinti bylos nagrinėjimą, nei jos pasyvaus procesinio elgesio ar nenoro toliau bylinėtis.

20. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad pareiškėjų prašymo palikimas nenagrinėtu, atsižvelgus į susiklosčiusią procesinę situaciją, kuri yra nagrinėjamoje byloje (atlikti parengiamieji veiksmai), t. y neigiamų procesinių padarinių taikymas pareikėjų atžvilgiu dėl pareiškėjos neatvykimo į teismo posėdį, netenkinus jos prašymų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėto instituto tikrosios paskirties, nėra suderinamas su esminiais civilinio proceso principais, įtvirtintais CPK 5, 7, 8 straipsniuose, taip pat bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors pareiškėjų prašymo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pareiškėjams dar kartą kreiptis į teismą su analogiško turinio prašymu, būtų netikslinga ir neproporcinga, jau šioje byloje pažengus procesui, visą procesą pradėti iš naujo ir sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą, kad joje būtų nagrinėjamas tas pats pareiškėjų prašymas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje. Tokiu būdu tik dar labiau pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, kadangi reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus, padidėtų proceso dalyvių ir teismo išlaidos, laiko sąnaudos. Ši aplinkybė buvo pakankama tam, kad pirmosios instancijos teismas CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka pasinaikintų ginčijamą nutartį.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

22. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė