P. N. pagal BK 151¹ str., 153 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-23-768/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29776-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant nuteistajam P. N., jo gynėjui advokatui A. P.,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. N. advokato A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės:

- pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį (2022-01-03, 2022-01-04 veika, lytinės aistros tenkinimas) – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (2022-01-06, 2022-01-07 veika, nepilnamečio asmens tvirkinimas) – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2022-01-03 - 2022-01-07 veika, nesunkus sveikatos sutrikdymas) – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirta P. N. baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią P. N. privalo sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteista iš P. N. 2000 Eur nukentėjusiajai A. S. neturtinės žalos atlyginimas.

Priteista iš P. N. 553,33 Eur proceso išlaidų (nukentėjusiosios atstovavimo išlaidų) valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. N. nuteistas už tai, kad būdamas pilnametis, 21 metų amžiaus asmuo ir žinodamas, kad nukentėjusioji A. S., g. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolika metų, esant dideliam amžiaus ir fizinės brandos skirtumui tarp jo ir nukentėjusios A. S., 2022 m. sausio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilyje VW PASSAT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) prie užtvankos, (duomenys neskelbtini), su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, kišdamas pirštus A. S. į makštį, tenkino lytinę aistrą, pažeisdamas nepilnametės A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 4 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, automobilyje, (duomenys neskelbtini), su A. S. sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, kišdamas pirštus A. S. į makštį, tenkino lytinę aistrą, pažeisdamas nepilnametės A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą.

2. Be to, P. N., 2022 m. sausio 6 d. tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, prie užtvankos, (duomenys neskelbtini), automobilyje VW PASSAT, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad nukentėjusioji A. S. gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jaunesnė nei šešiolika metų, bučiuodamas A. S., liesdamas bei savo mobilaus ryšio telefonu fotografuodamas jos krūtinę, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolika metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – A. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 7 d., toje pačioje vietoje, tame pačiame automobilyje, bučiuodamas A. S. krūtinę, kaklą, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolikos metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – A. S..

3. Be to, P. N., 2022 m. sausio 3 d. ir 2022 m. sausio 4 d. tenkindamas lytinę aistrą su nukentėjusiąja A. S., g. (duomenys neskelbtini) m., bei 2022 m. sausio 6 d. ir 2022 m. sausio 7 d. atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus A. S. atžvilgiu, sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilo dėl A. S. tvirkinimo ir lytinės aistros tenkinimo su A. S., tokiais savo tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu kaltinamojo P. N. advokatas A. P. prašo

4.1. Apelianto nuomone, priimdamas nuosprendį teismas nesilaikė esminių BPK 20 straipsnio nuostatų, atliko selektyvų, atsietą nuo bendro konteksto įrodymų vertinimą. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistasis tenkino lytinę aistrą, pažeisdamas nepilnametės nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, jog tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį ir atlikdamas šiuos veiksmus, sukėlė nukentėjusiajai potrauminio streso sutrikimą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilo dėl nukentėjusiosios tvirkinimo ir lytinės aistros tenkinimo su ja. Mano, kad nukentėjusiosios kaltinimas, jog nuteistasis ją tvirkino ar tenkino lytinę aistrą būtent jos nurodytomis aplinkybėmis, nėra įrodymas.

4.2. Nesutinka su teismo išvada, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 7 d. žinojo, kad nukentėjusioji yra jaunesnė nei 16 metų. Šios išvados paremtos tik nukentėjusiosios parodymais, tačiau tokių nukentėjusios parodymų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Priešingai, iš susirašinėjimo tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios matyti, kad 2022 m. vasario 22 d. nuteistasis dar nežinojo, koks tikslus nukentėjusiosios amžius. Šio objektyvaus įrodymo teismas neaptarė ir nenurodė, kodėl jį atmeta, todėl laikytina, jog tai yra procesinis pažeidimas. Minėtas įrodymas svarbus dviem aspektais: 1) nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 7 d. nežinojo, kiek metų buvo nukentėjusiajai; 2) patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, jog ji P. N. pasakė apie savo amžių kai jie susirašinėjo bei kad jos gimtadienis yra (duomenys neskelbtini) ir P. N. ją pasveikino - yra akivaizdžiai melagingi, nes nukentėjusioji tik 2022 m. vasario 22 d. nuteistajam pranešė, kiek jai metų, todėl neaišku, kur ji meluoja ir kur sako tiesą. Tikrasis nukentėjusiosios amžius nedaro tiesioginės įtakos tam, kokią nukentėjusiąją matė nuteistasis, ypač kai tarp 14 metų asmens ir 16 metų asmens fizinis, išorinis skirtumas gali būti neįžvelgiamas. Teismas neatskleidė, kaip „iš šono“ žvelgiant į nukentėjusiąją, nuteistasis turėjo atskirti 14 metų amžiaus asmenį nuo 16 metų asmens. Juolab, jog pati nukentėjusioji facebook paskyroje yra nurodžiusi, kad ji yra gimusi 1994 metais, t. y. ji save pateikė kaip merginą, kuri atrodo kaip 23 – 26 metų. Taigi, nuteistasis 2022 m. vasario 22 d. nežinojo, koks tikslus nukentėjusiosios amžius, todėl P. N. išteisintinas, nes nėra jo tiesioginę tyčią pagal BK 151¹ ir 153 straipsnių 1 dalis pagrindžiančių neabejotinų įrodymų.

4.3. Pažymi, kad šios baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie nuteistojo ir nukentėjusiosios didelius amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumus. Todėl vien formalus teismo nurodomas faktas apie nuteistojo ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumą 2022 metų pradžioje - 21 metų ir 14 metų - yra paviršutinis ir todėl netinkamas. Byloje nėra jokio nuteistojo asmenybės, jo dvasinės ar fizinės brandos vertinimo, todėl neįmanoma spręsti apie jo ir nukentėjusiosios didelį amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumą, t. y. nėra galimybės taikyti įstatymo. Be to, reikia atsižvelgti ir į posėdžio metu peržiūrėtą nuteistojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimo 2022 m. sausio 10 d. – 2022 m. kovo 15 d. turinį, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios bendravimo maniera, pozicija ir pobūdis patvirtina, jog nukentėjusioji laisvai ir pakankamai aktyviai bendravo su nuteistuoju. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiosios žinios ir lytinių santykių suvokimas buvo adekvatūs.

4.4. Mano, kad nukentėjusiosios parodymai negali būti vienintelis ir neginčijamas kaltės įrodymas, ypač jeigu jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nukentėjusioji parodė, kad pirmo susitikimo metu nuteistasis sukišo pirštus į makštį, tačiau bylos 1 tome 105-106 lapuose yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuojama, jog pagal A. S. mergystės plėvės anatominę struktūrą, mažai tikėtina, kad plėvė galėjo būti nepažeista kišant varpą, pirštus, ar panašiai, tačiau kategoriškai atmesti galimybės negalima. Šis objektyvus bylos įrodymas turėtų kelti abejones - ar galima neabejotinai tikėti išimtinai tik nukentėjusiosios parodymais ir tik tokiais duomenimis pripažinti nuteistąjį kaltu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu teismas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados nuosprendyje niekaip nevertino ir nenurodė, kodėl šį įrodymą atmeta.

4.5. Liudytoja E. K. parodė, kad pati nukentėjusioji 2022 m. rugpjūčio 8 d. nurodė aplinkybes, jog ji su nuteistuoju buvo susitikusi tik du kartus, o ne keturis, kaip nurodė vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kurių pagrindu buvo suformuluoti kaltinimai nuteistajam. Liudytoja L. S. parodė, kad jai nukentėjusioji nurodė, jog su nuteistuoju buvo susitikusi tik vieną kartą. Be to, nukentėjusioji iš tikrųjų su policijos pareigūnais, dar iki ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo aptarusi situaciją ir iš jos pokalbio su liudytoja M. V. matyti, jog nukentėjusioji iš policijos pareigūnų buvo gavusi patarimus, ką sakyti, norint apkaltinti P. N.. Tokios faktinės bylos aplinkybės iš esmės turėtų panaikinti bet kokį nukentėjusiosios parodymų patikimumą ir tai, kad jos parodymais negalima šioje byloje remtis, nes neaišku - kiek juose tikrų įvykių, o kiek patarimų iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. L. S. ikiteisminio tyrimo parodymai esantys 1 t., b. l. 108 – 111 yra ne jos, nes ji detaliai nieko apie įvykį nežinojo - tai buvo A. S. parodymai, duoti 2022 m. rugpjūčio 8 d., nors tai niekur nebuvo fiksuojama ir tokiu būdu buvo pažeistas BPK 186 straipsnis. Tokių įrodymų autentiškumo patikrinti neįmanoma ir tai yra esminis proceso pažeidimas, dėl kurio negalima remtis jokiais nukentėjusiosios parodymais, netgi duotais pas ekspertus, kur ji nurodo savo atvykimo tikslą – „Man tiesiog pasakė, kad reikia įtikinti, kad tai, kas nutiko yra tiesa. Mama taip pasakė“.

4.6. Apeliantas teigia, jog teismas dėl veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo nepasisakė visiškai ir tai pažeidžia nuteistojo teisę į gynybą bei apeliaciją. Nei teismas, nei teismo ekspertai nevertino nukentėjusiosios bei nuteistojo bendravimo, iš kurio matyti, kad jie bendravo kaip įsimylėjėlių pora, o psichologinę traumą nukentėjusioji patyrė ne dėl jos ir kaltinamojo kelių susitikimų nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 7 d., o dėl to, kad nuteistasis 2022 m. vasario 7 d. sužinojęs apie jos amžių nusprendė jų bendravimą nutraukti. Nukentėjusioji jau turėjo labai rimtų psichologinių ir psichinės sveikatos problemų. Todėl nuteistojo 2022 m. kovo 15 d. padarytas pareiškimas, kad nutraukia su nukentėjusiąją bendravimą, sukėlė jai nelaimingos meilės psichologinę-psichinę traumą, kuri, įvertinus jos amžių ir turimas sveikatos problemas, galimai sustiprino jos psichologinę - psichinę sveikatos būseną. Todėl jos parodymai prieš nuteistąjį – galimai yra kerštas dėl patirtos nelaimingos meilės.

4.7. Apeliantas taip pat nesutinka su ekspertizės aktu bei mano, kad eksperto išvada - A. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nėra aišku, kokiais duomenimis yra grindžiama ši išvada. Ekspertai kai kurių bylos duomenų visiškai nevertino, juos apėjo, selektyviai vertino tik kai kuriuos duomenis, todėl ekspertizės aktas surašytas šališkai, nes nebuvo atkreipta dėmesio į tai, kad iki susitikimo nukentėjusioji jau sirgo gilia depresija ir nuteistasis jeigu ir darė tai, ką nurodo nukentėjusioji, tai akivaizdžiai turėjo matyti ir suprasti, kad nukentėjusiajai tai patinka ir ji to nori. Be to, buvo gauta specialistų konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, kad ekspertizės aktas neatitinka teismo ekspertizės įstatymo reikalavimų bei turi trūkumų, kurių teismas nesiaiškino bei dėl to nieko nepasisakė.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo P. N. advokato A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus bei P. N. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. patikrinusi skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamas nuosprendis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 151¹ straipsnio 1 dalyje bei BK 153 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybių bei P. N. kaltės yra pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais bei yra motyvuotos. Naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo P. N. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 151¹ ir 153 straipsnių 1 dalį

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. N. buvo nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad tenkino lytinę aistrą su jaunesne negu šešiolikos metų amžiaus nukentėjusiąja, o pagal 153 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tvirkino jaunesnį negu 16 metų asmenį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nuteistasis žinojo nukentėjusiąją esant jaunesnę nei 16 metų. Su šia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

9. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šių normų tikslas – užtikrinti harmoningą vaiko vystymąsi ir apsaugoti nesubrendusių asmenų seksualinį neliečiamumą, net ir tais atvejais, kai jaunesni nei 16 metų asmenys, nesuvokdami socialinės lytinių santykių ir seksualinės prievartos prasmės, sutinka (neišreiškia prieštaravimo) lytiškai santykiauti su pilnamečiu, socialiai brandžiu asmeniu. Todėl būtent pilnamečiam socialiai brandžiam asmeniui, turinčiam daugiau gyvenimiškos patirties, kyla pareiga neinicijuoti lytinių santykių su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba jų atsisakyti. Taigi, įstatymų leidėjas kriminalizuoja įprastinius, abipusiškai savanoriškus lytinius santykius, kai pilnametis – sulaukęs 18 metų ar vyresnis – asmuo santykiauja su 16 metų nesulaukusiu asmeniu. Taip pat pažymėtina, kad nors nurodytoje normoje įtvirtintas tik vienas nukentėjusįjį apibūdinantis požymis – jaunesnis nei 16 metų, tačiau iš sisteminės BK 149 ir 150 straipsnių analizės bei formuojamos teismų praktikos matyti, kad normos dispozicija įprastai apima tik tuos atvejus, kai nukentėjusysis yra sulaukęs 14 metų amžiaus, nes lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu nei 14 metų asmeniu, nesant išimtinių aplinkybių, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ar 150 straipsnio 4 dalį.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo nekyla: veikos padarymo metu nuteistasis buvo 21 metų, o nukentėjusioji – 14 metų; ikiteisminio tyrimo metu P. N. prisipažino, kad lietė A. S. krūtinę. Nors ikiteisminio tyrimo metu P. N. ir nurodo, kad makšties ir sėdmenų nelietė, nekišo piršto į makštį, nesibučiavo, neglostė, nedėjo rankos ant savo lyties organo, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog P. N. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, analizavo ir ištyrė tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios A. S., tiek nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą – mamos – liudytojos L. S., liudytojo S. S. (tėvo) bei liudytojų E. K., M. V. parodymus, 2022 m. rugsėjo 6 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadą Nr. G933/2022(05), 2022 m. lapkričio 8 d. – 2022 m. lapkričio 22 d. VTMT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 103MS-242/2022, 2023 m. kovo 30 d. daiktų apžiūros protokolą, kuriuo buvo apžiūrėtas A. S. priklausančio mobiliojo ryšio telefonas ir jame esančios nuotraukos, žinutės, pokalbiai tarp M. ir A. S. bei tarp A. S. ir P. N., 2023 m. gegužės 22 d. teisės psichologijos specialistų išvadą. Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą.

11. Vertindama nukentėjusiosios A. S. parodymų patikimumą viso proceso metu, teisėjų kolegija juos laiko patikimais, nes ji, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teisėjo, tiek 2023 m. kovo 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, tiek pasakodama mamai bei psichologei, nuosekliai teigė, jog ji su P. N. susipažino per „Snapchat“ 2021 m. per Kūčias, po Naujų metų susitarė susitikti, susitikę buvo 3 - 4 kartus. Jų susitikimo metu P. N. ją bučiavo, lietė krūtinę, kišo pirštus į vaginą, makštį, fotografavo jos krūtinę, pridarė jai „nasosų“, jos ranką dėjo ant jo lytinio organo per kelnes. Byloje nėra duomenų, kad duoti tokius parodymus nukentėjusioji buvo verčiama prieš savo valią.

12. A. S. mama liudytoja L. S. tyrėjams parodė ir apylinkės teismo posėdyje patvirtino anksčiau duotus parodymus, jog ji žinojo, kad A. jai papasakojo, kad 2022 m. sausio 3 d. jai pažįstamas asmuo iš socialinių tinklų P. N., lytiškai ją tvirkino, tyčiojosi iš jos; ji papasakojo aplinkybes apie jų susitikimus, veiksmus, ką A. buvo patyrusi. Liudytojų S. S., E. S. ir M. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdyje patikrinti parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Valstybės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G933/2022(05) nurodyta, jog A. S. apžiūros metu sužalojimų mergystės plėvėje nenustatyta.

13. Pirmosios instancijos teismas apie nuteistojo tariamą žinojimą apie tikrąjį nukentėjusios amžių konstatavo remdamasis nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji nurodė, kad jai su P. N. susipažinus, ji pasakė, kad jai yra 13 metų ir greitai sueis 14, taip pat pasakė, kad gimtadienis gruodžio 27 d.; P. N. tą dieną (2021 m. gruodžio 27 d.) ją pasveikino su gimtadieniu per „Snapchat“ (1 t., b. l. 130), P. N. jai sakęs, kad 14 metų yra normalu mylėtis (1 t., b. l. 129). Nors nuteistojo gynėjas ir nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte nustatyta, kad A. S. intelektas atitinka jos amžių, jai nenustatyti tokie kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumai, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti ir praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja byloje; padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) A. S. nenustatytas (2 t., b. l. 49-62). Tai, kad P. N. žinojo kiek A. S. metų taip pat patvirtina tarp jų 2022 m. vasario 23 d. susirašinėjimas, kurio metu P. N. pasitikslina, kiek A. S. metų, t. y. jis jai parašo „tu 8 – oke?“ „Nieko taip įdomu tau jau 15 ar tik bus?“ A. S. nurodžius, kad jai kitais metais bus, P. N. užklausia „Tai tau db 14 sueis?“, bei pasitikslino „o tavo kartais dar nebuvo gimso?“ A. S. nurodžius, kad „Buvo Ir suėjo 14“ P. N. atsakė „Ai jo“ (1 t. b. l. 60). Taigi, priešingai nei nurodo nuteistojo gynėjas, šis susirašinėjimas patvirtina, kad P. N. žinojo, kad A. S. yra 8 klasėje, tik nebuvo tikras ar jai bus 15 ar 14 metų, taip pat prisiminė, kad A. S. gimtadienis buvo visai neseniai. Todėl teismo išvada, kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 7 d. žinojo, kad nukentėjusioji jaunesnė nei 16 metų, pagrįsta visų byloje esančių įrodymų vertinimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

14. Pažymėtina, kad „facebook“ paskyroje negali prisiregistruoti nepilnamečiai asmenys. Todėl ta aplinkybė, jog nukentėjusioji savo profilyje nurodė, kad yra gimusi 1994 metais, nepatvirtina aplinkybės, kad ji save laikė 23 – 26 metų amžiaus, kaip kad nurodo nuteistojo gynėjas. Be to, kaip minėta iš nukentėjusiosios ir nuteistojo susirašinėjimo matyti, kad A. S. neslėpė kiek jai metų, o iš byloje pateiktų nuotraukų bei vaizdo įrašų (3 t., b. l. 189 – 181, nuotraukos ir vaizdo įrašai daryti po įvykio) bei nukentėjusiosios atstovės pateiktų nuotraukų (4 t., b. l. 4-5, nuotraukos darytos 2021 m. gruodžio mėn.), bei byloje esančių nuotraukų (1 t., b. 1 158-159), teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamosios išvaizda atitinka jos amžių, todėl ji 2022 m. sausio mėnesį negalėjo atrodyti kaip 28 metų mergina. Šių argumentų kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvadoje nurodyta, kad A. S. išvaizda atitinka jos biologinį amžių (1 t., b. l. 198-200). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis įvykio metu buvo 21 metų amžiaus, turėjo teistumą dėl nepilnamečio asmens tvirkinimo bei pornografinio tūrinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas įgijimą ir laikymą, taigi, kolegijos vertinimu P. N. charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad jis negalėjo nesuprasti ir žinojo, kad nukentėjusioji yra jaunesnė nei 16 metų.

15. Pažymėtina, kad BK 151¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir padaroma tik tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį (nukentėjusiojo jaunesnį nei 16 metų amžių) ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkui nuoširdžiai ir objektyviai nesuvokiant, kad nukentėjusysis yra jaunesnis nei 16 metų, ir abipusiu sutarimu lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant lytinę aistrą, kaltės požymis nėra konstatuojamas ir baudžiamoji atsakomybė aptariamos normos prasme nekyla. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. N. žinojo, jog nukentėjusioji nėra sulaukusi 16 metų, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nustatytas būtinasis aptariamos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymis – tyčia, todėl P. N. dėl kaltinimų pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį bei BK 153 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu pagrįstai.

16. BK 151¹ straipsnio 1 dalies normos tinkamam aiškinimui yra svarbi BK 151¹ straipsnio 6 dalis, kuria įstatymo leidėjas tarsi iškelia papildomą sąlygą BK 151¹ straipsnio 1 dalies normai taikyti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo nebuvo. Todėl vien formalus teismo nurodomas faktas apie nuteistojo ir nukentėjusiosios amžiaus skirtumą 2022 metų pradžioje - 21 metų ir 14 metų - yra paviršutinis ir netinkamas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais.

17. Pagal BK 151¹ straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Pirmosios instancijos teismo išvada apie minėtus skirtumus grindžiama tuo, kad kaltinamasis byloje tiriamų įvykių metu buvo 21 m. ir 5 mėnesių amžiaus, dirbantis, tuo tarpu nukentėjusiajai prieš kelias dienas buvo suėję 14 metų, ji mokyklos mokinė. Skirtumas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra daugiau nei 7 metai. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo didelis tiek dvasinės tiek fizinės brandos skirtumas.

18. Visų pirma pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra suformuota taisyklių, kada tarp asmenų esantis amžiaus skirtumas gali būti laikomas dideliu. Todėl teismai, spręsdami apie amžiaus skirtumo esmingumą, privalo įvertinti tiek formalius ir neginčijamus kriterijus (matematinį amžiaus skirtumą), tiek kitas tiesiogiai susijusias aplinkybes – fizinės brandos požymius, lytinio elgesio pobūdį, ankstesnę patirtį, vizualinį asmenų atitikimą (ar kaltininkas ir nukentėjusysis, žvelgiant „iš šono“, gali būti priskiriami panašaus amžiaus žmonių kategorijai) ir kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir įstatymų leidėjas amžiaus ir fizinės brandos kriterijus išskyrė į atskirus dėmenis, kas taip pat patvirtina, kad fizinė branda nėra besąlygiškai kildinama iš asmens amžiaus. Tai reiškia, kad jaunesnis nei 16 metų asmuo pagal fizinę brandą gali būti prilyginamas sulaukusiam 16 metų, ir vice versa (priešingai) – pilnametis asmuo pagal fizinės brandos požymius gali prilygti jaunesniam. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, specialisto išvadoje, kuria nesiremti ar abejoti joje pateiktų išaiškinimų objektyvumu nėra pagrindo, konstatuota, kad nukentėjusiosios išvaizda atitinka jos biologinį amžių.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens dvasinę ir socialinę brandą galima apibūdinti kaip gebėjimą prisiimti atsakomybę, kuri atspindi pasitikėjimą savo jėgomis, vidinę kontrolę, gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, adekvačią savivertę, nepriklausomybę ir orientaciją į tam tikrą veiklą (darbą, mokslą ar pan.); taip pat gebėjimą apsvarstyti situaciją iš skirtingų požiūrio taškų, suvokti ilgalaikius ir trumpalaikius savo poelgių padarinius, kito asmens perspektyvą ir atsižvelgti į ją; gebėjimą prieš veikiant įvertinti situaciją, valdyti savo impulsus ir slopinti agresiją. Kitaip tariant, dvasinę ir socialinę brandą atskleidžia asmens turimų žinių ir gebėjimų visuma, jo požiūris į aplinką ir jį supančius asmenis, gebėjimas vertinti visuomenės keliamus reikalavimus jo amžiaus žmonėms, gebėjimas numatyti savo veikos padarinius ir juos planuoti, kritikuoti ir būti savikritiškam, tikslų siekis, galėjimas kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus kritinėse situacijose ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2022).

20. Sprendžiant dėl dvasinės brandos skirtumo tarp kaltininko ir nukentėjusiosios, turi būti vertinami ne tik nukentėjusiąją apibūdinantys duomenys (specialisto išvados, liudytojų parodymai, nukentėjusiosios elgesys ir kt.), tačiau ir apibūdinantys kaltininką. Iš byloje esančių susirašinėjimų tarp P. N. ir nukentėjusiosios turinio matyti, kad nukentėjusiosios bendravimo maniera, pozicija ir pobūdis patvirtina, jog nukentėjusioji nebendravo su nuteistuoju seksualinėmis temomis, jos žinutės buvo trumpos ir rašomos padrikais žodžiais, pvz į žinutę „Apsirenk siltai ir lauk kur visada atvaziuoju“ atsako „siltai?“, į žinutes „Klausyk ka cia atsiuntei?”, “Keista zinute” atrašo nukentėjusioji – “Kazinau”, “Seip sau”, “Ji mane”, o po P. N. žinutės “Ką? Nieko nesupratau” nukentėjusioji nebeatrašė (1 t. b. l. 60). Pažymėtina ir tai, kad susirašinėjime P. N. naudojo mažybinius, meilius žodžius, tokius kaip “Labutis mazeee”; “mazyte”, “meile”, tačiau atsako ir reakcijos į tokius žodžius iš nukentėjusiosios nebuvo ir ji niekaip nereaguodavo į tokias žinutes arba atrašydavo trumpai “gerai”. Taigi, kaip matyti P. N. bendrauja rišliais sakiniais, aiškiai sudėliodamas mintis, o nukentėjusios mintys padraikios, todėl akivaizdu, kad tarp jų yra didelis dvasinės brandos skirtumas ir iš žinučių turinio matyti, kad P. N. ne visada pavykdavo suprasti, ką rašo ir kalba nukentėjusioji, arba ji tiesiog jį ignoruodavo. Be to, P. N. yra ūkininkas, gyvena savarankiškai, savanoriauja, turi įsipareigojimų, todėl akivaizdu, kad jo dvasinė branda buvo žymiai didesnė nei nukentėjusiosios, kuri buvo tik 8 – oje klasėje, gyveno su tėvais. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo didelis amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų vertindamas byloje surinktus įrodymus ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrįstai P. N. veiksmuose nustatė BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. P. N. žinojo, kad nukentėjusioji neturėjo 16 metų ir tyčia su ja susitikinėjo bei tenkino savo lytinę aistrą, pažeisdamas nepilnametės A. S. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Taip pat P. N. veiksmuose pagrįstai nustatė BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. P. N. bučiuodamas A. S., liesdamas bei savo mobilaus ryšio telefonu fotografuodamas jos krūtinę, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolika metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį – A. S..

Dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo

22. Nuteistojo gynėjas teigia, kad nukentėjusiosios parodymai negali būti vienintelis ir neginčijamas kaltės įrodymas, ypač jeigu jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Kaip jau minėta, vertindama nukentėjusiosios A. S. parodymų patikimumą viso proceso metu, teisėjų kolegija juos laiko patikimais, nes ji, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu teisėjo, tiek 2023 m. kovo 27 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, tiek pasakodama mamai bei psichologei, nuosekliai teigė, jog ji su P. N. susipažino per „Snapchat“ 2021 m. per Kūčias, po Naujų metų susitarė susitikti, susitikę buvo 3 - 4 kartus. Jų susitikimo metu P. N. ją bučiavo, lietė krūtinę, kišo pirštus į vaginą, makštį, fotografavo jos krūtinę, pridarė jai „nasosų“, jos ranką dėjo ant jo lytinio organo per kelnes. Byloje nėra duomenų, kad duoti tokius parodymus nukentėjusioji buvo verčiama prieš savo valią. Valstybinės teismo medicinos tarnybos vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad A. S. intelektas atitinka jos amžių, nenustatyta dėl ko A. S. negalėtų suprasti aplinkybių, jų įsidėmėti. A. S. ir jos parodymais galima tikėti. Padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas.

23. Nuteistojo gynėjas teigia, kad negalima tikėti A. S. parodymais, nes ji nurodė, kad jai nuteistasis kišo pirštus į makštį, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje konstatuojama, jog pagal A. S. mergystės plėvės anatominę struktūrą, nors ir mažai tikėtina, kad plėvė galėjo būti nepažeista kišant varpą, pirštus, ar panašiai, tačiau kategoriškai atmesti tokios galimybės negalima. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais, nes byloje šios aplinkybės patikimai nustatyti nėra galimybių. Atkreiptinas dėmesys, kad A. S. savo parodymuose duotose ikiteisminio tyrimo teisėjui yra nurodžiusi, kad kai pirmą kartą jie susitiko, P. N. “sukišo pirštus į apačią ir bandė mane pamaloninti“ bei P. N. jai pasakė “kitą kartą ten nusiskusk”. Nukentėjusioji patikslino, kad jis „lietė mano vaginą ir kišo pirštus į makštį“ (1 t., b. l. 126 - 130), tačiau detaliau, kiek giliai, nenurodė. Tai, kad mergystės plėvė nebuvo pažeista, savaime nereiškia, kad P. N. pirštų apskritai į nukentėjusios makštį nekišo, nes teismo medicinos specialistas pateikdamas išvadą kategoriškos išvados, paneigiančios nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, nepateikė.

24. Liudytoja E. K. parodė, kad pati nukentėjusioji 2022 m. rugpjūčio 8 d. nurodė aplinkybes, jog ji su nuteistuoju buvo susitikusi ir antrą kartą, bei kad A. S. užsiminė, kad tas vaikinas su ja netinkamai elgėsi du kartus, kad buvo išvažiavusi dvi dienas. Ji daugiau nebesitikslino tų įvykių aplinkybių ir nurodė A. S. motinai kreiptis į policiją (2 t., b. l. 106-107). Ši liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Ta aplinkybė, kad A. S. ne viską smulkiai išpasakojo savo psichologei, dar nereiškia, kad nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui yra neteisingi, kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

25. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog nukentėjusioji iš tikrųjų su policijos pareigūnais, dar iki ją apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo aptarusi situaciją ir iš jos pokalbio su liudytoja M. V. matyti, jog nukentėjusioji iš policijos pareigūnų buvo gavusi patarimus, ką sakyti, norint apkaltinti P. N.. Tai, kad buvo kalbamasi su policijos pareigūne, nereiškia, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai, be to, pokalbis su nukentėjusiąja buvo atliekamas dalyvaujant jos įstatyminiai atstovei. Pažymėtina, kad informacijos pateikimas policijos pareigūnams negali būti prilyginamas apklausai, kuriai taikomi tam tikri BPK numatyti reikalavimai. Be to, iš pokalbio tarp M. V. ir A. S. matyti, kad A. S. pranešė M. V., jog ji kreipėsi į policiją ir prašė pagalbos: „Turi kokiu zinusciu kur jis grasino“, „o tu nenoretum irgi atvaziuot? I policija. Su tevais?“ M. V. atsakė: „nemanau. Nenori kistis, nors zinau, kad esu dalis to. Bet nenoriu nieko prisiminti“. Taigi, kaip matyti nukentėjusioji nebuvo gavusi konkrečių patarimų, kaip apkaltinti P. N., o tai, kad A. S. prašė pagalbos dėl įrodymų surinkimo bei pateikimo, dar nereiškia, jog buvo aptarinėjama, kaip neteisingai apkaltinti P. N..

26. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog L. S. ikiteisminio tyrimo parodymai esantys 1 t., b. l. 108 – 111 yra ne jos, nes ji detaliai nieko apie įvykį nežinojo, tai buvo A. S. duoti parodymai. Pažymėtina, kad pagal BPK 186 straipsnį nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas, ir tik vieną kartą, kas šioje baudžiamojoje byloje ir buvo padaryta, t. y. nukentėjusiosios apklausa buvo atlikta 2022 m. rugpjūčio 30 d., kurią atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas ir kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį. Duomenų, jog nukentėjusioji buvo apklausta anksčiau nei 2022 m. rugpjūčio 30 d., byloje nėra pateikta. Tai, kad L. S. duodama parodymus visą informaciją gavo iš savo dukros bei su ja bendravo norėdama išsiaiškinti įvykių aplinkybes, nereiškia, kad šie parodymai duoti policijoje buvo ne L. S., o nukentėjusiosios. Pažymėtina, kad L. S. apie padarytas nusikalstamas veikas sužinojo būtent iš savo dukros, todėl kaip įstatyminė atstovė ir kreipėsi į policiją. Be to, L. S. buvo įspėta pagal BK 235-236 straipsnius, t. y. ji pasirašė dėl žinomai melagingo pranešimo ir parodymų davimo.

27. Tai, kad L. S. pasakė nukentėjusiajai, kad reikia įtikinti, kad tai kas nutiko yra tiesa, tai nereiškia, kad nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi. Žodis „Įtikinti“ asmeniui, kuris nėra teisininkas, turi kitą prasmę, atitinkantį teisinį terminą „Įrodyti“.

Dėl nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

28. Apeliantas teigia, jog teismas dėl veikos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo nepasisakė visiškai ir tai pažeidžia nuteistojo teisę į gynybą bei apeliaciją. Nei teismas, nei teismo ekspertai nevertino nukentėjusiosios bei nuteistojo bendravimo, iš kurio matyti, kad jie bendravo kaip įsimylėjėlių pora, o psichologinę traumą nukentėjusioji patyrė ne dėl jos ir kaltinamojo kelių susitikimų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 7 d., o dėl to, kad nuteistasis 2022 m. vasario 7 d. sužinojęs apie jos amžių, nusprendė jų bendravimą nutraukti. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

29. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį dėl BK 138 straipsnio 1 dalies rėmėsi 2022 m. lapkričio 8 d. – 2022 m. lapkričio 22 d. VTMT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-242/2022, kuriame buvo nustatyta, kad S. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika (2 t., b.l. 49-62).

30. Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji ir nuteistasis susitikimų laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 3 d. iki 2022 m. sausio 7 d. bendravo kaip įsimylėjėlių pora, tačiau byloje esantis susirašinėjimas šios aplinkybės nepatvirtina, nes pokalbiai trumpi ir nėra jokių užuominų apie įsimylėjimą. Pažymėtina, kad iš susirašinėjimo matyti, jog nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. vasario 7 d. P. N. žinutės, tokios kaip “Labutis mazeee”; “mazyte”, “meile”, „Mažyte man taves truksta”, nebūtinai rodo įsimylėjimą, tai gali rodyti ir norą suvilioti kitą asmenį. Kita vertus A. S. susirašinėjimo metu nevartojo jokių žodžių, kurie duotų pagrindą daryti išvadą, kad ji buvo įsimylėjusi ar ilgėtųsi P. N.. Priešingai, A. S. ignoruodavo P. N. žinutes bei ne visada jam atrašydavo, o kaip pasiteisinimą vis nurodydavo, kad ji neturi laiko, nes jai „sule“, reikia mokytis. Be to, A. S. ne tik ignoruodavo P. N. žinutes, bet ir jį užblokavo. Tai patvirtina P. N. žinutės: “Užignorinai grnj mane per snap,kas tau yra?”; “Jei nenori kad rasyciau taop ir sakyk ir neberasysiu o ne ignor pisk”; „Nu ir ok visai nebebendraukim” (2022 m. sausio 11 d. žinutės); „Manai mane blokinus pabegsi nuo problemos?deja” (2022 m. vasario 7 d. žinutė) (1 t., b. l. 60). Taigi, kaip matyti A. S. vengė bendrauti su P. N..

31. Nuteistasis P. N. 2022 m. kovo 15 d. A. S. parašė šią žinutę: „Atsiprašau uz viska ka esu padares blogo, klydau savo gyvenimo kelyje daug, tiesiog rašau nes noriu kad mane prisimintum kaip gera zmogu, ir kad niekad nelinketu blogu zodziu, linkiu but motyvuotai ir siekt tikslų gyvenime“ (1 t. b. l. 67). Kaip matyti, šioje žinutėje nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios už tai ką jis jai padarė bei pripažino, jog daug klaidų pridarė savo gyvenime bei prašė neminėti jo blogu žodžiu. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 30 punktą bei į minėtą žinutę, sprendžia, kad šia žinute nebuvo padarytas pareiškimas, jog su nukentėjusiąja nutraukia bendravimą, ko pasekoje sukėlė jai nelaimingos meilės psichologinę - psichinę traumą, kaip, kad teigiama apeliaciniame skunde. Priešingai, A. S. kaip atsaką į P. N. atsiprašymą bei jo padarytus veiksmus atsakė: „Trauma man“ (1 t. b. l. 67). Tai, kad A. S. išgyveno dėl P. N. veiksmų, patvirtina ir jos susirašinėjimas su M. V., kuriame nurodo, kad „as ziauriai norejau ji i teisma paduot“; „as tikrai nepamirsiu“; „man trauma visam gyveniMui“.

32. Apeliantas taip pat nesutinka su ekspertizės aktu bei mano, kad eksperto išvada - A. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika yra deklaratyvaus pobūdžio, nes nėra aišku, kokiais duomenimis yra grindžiama ši išvada. Priešingai nei teigia apeliantas, ekspertizės akte išsamiai nurodoma, kuo remiantis nustatyta potrauminis streso sutrikimas. Ekspertizės akte nurodoma, kad tiriamo įvykio metu A. S. išgyveno šleikštulį, baimę, nerimą, kaltės jausmą; palaipsniui po įvykio pradėjo formuotis potrauminio streso sutrikimui, būdinga simptomatika: įkyrūs, nevalingi įvykio prisiminimai, įvykį primenantys sapnai, be to, dar labiau triko jos miegas, nuotaika. Objektyviais duomenimis bei pačios nukentėjusiosios žodžiais, dar iki byloje tiriamos nusikalstamos veikos jos emocinė būsena buvo sutrikusi, formavosi depresinis bei valgymo sutrikimai, dėl kurių nukentėjusioji buvo pažeidžiama, ir šių sutrikimų fone formavosi potrauminio streso sutrikimas. Remiantis tuo bei sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“ A. S. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes po byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (2 t., b. l. 49 – 62).

33. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį taip pat atsižvelgė į byloje pateiktą 2023 m. gegužės 22 d. teisės psichologijos specialistų išvadą (konsultacinė išvada), kurioje nurodyta, kad teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-242/2022 nurodytos išvados yra nepatikimos, nes ekspertizė atlikta netinkamai, nėra objektyvi, turi trūkumų, iš dalies neatitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme 15 straipsnio 2 dalies pateikiamų nurodymų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nors ir plačiau nepasisakė, tačiau pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti 2022 m. lapkričio 8 d. – 2022 m. lapkričio 22 d. VTMT prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-242/2022. Šią ekspertizę atliko ekspertai įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, pagrindo abejoti šių ekspertų kompetencija nenustatyta.

34. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 25 d. teismo posėdyje buvo apklausti teisės psichologijos specialistai A. S., F. A., kurie parengė konsultacinę išvadą, bei teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės T. G. - Nagi, S. S., kurios pateikė ekspertizės aktą. Teismo posėdžio metu specialistas A. S. nurodė, kad turi būti taikomi moksliškai pagrįsti tyrimo metodai. Kiekviena tyrimo metodika turi savo instrukciją, savo protokolus. Visus priedus reikia būtinai pridėti. Privalu išsaugoti ir apraše paminėti, kad jie egzistuoja. Taip pat pažymėjo, kad jie gavo tik ekspertizės aktą, todėl jiems kilo daug neaiškumų. Ekspertė S. S. teismo posėdyje paaiškino, jog pagrindinis instrumentas, leidžiantis prieiti prie psichikos būklės įvertinimo, klinikinės diagnozės nustatymo yra psichiatrinis ištyrimas ir įvertinimas. Šios mergaitės psichikos sutrikimas buvo nustatomas būtent lyginamojo psichiatrinio įvertinimo metu, kurį sudarė stebėjimas, pokalbis. Kaip papildomi metodai buvo naudojamos tam tikros depresijos skalės, įvykio poveikio skalės, kurios buvo pateikiamos. Tai yra tik papildomi instrumentai, kurie rodo ne tik dabartinę emocinę būseną, tačiau praplečia patį pokalbį kalbantis bei nustatant, kada kilo vienas ar kitas simptomas, kiek jis truko, koks yra šiai dienai. Tai papildo klinikinio psichiatrinio įvertinimo išvadas. Ekspertizės metu buvo apibendrinti tiek psichiatrinis vertinimas, tiek psichologinis tyrimas, tiek kiti gauti duomenys, kurie buvo prijungti prie bylos, t.y., charakteristikos, pačios mergaitės išsakomi skundai. Buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, turintis aiškius kriterijus, sąsajoje su konkrečiu įvykiu. Iš gautos medžiagos, iš bendravimo su tiriamu asmeniu buvo nustatyta, kad simptomai kilo palaipsniui, būtent po tiriamo įvykio, vystėsi ir sumažėjo mažesne apimtimi, tačiau išliko iki ekspertinio tyrimo dienos. Buvo nustatyta, kad sutrikimas yra kilęs sąsajoje su kaltinamojo tiriamąja veika. Kitų stresinių situacijų, kurios galėjo tokį sutrikimą įtakoti, nebuvo. Nukentėjusios prisiminimuose ar sapnuose atsispindėjo byloje tiriamo įvykio fragmentai. Ekspertė T. G. paaiškino, jog jos yra atitinkamos kvalifikacijos (ekspertizės įstatymo 16 str.), dirba su asmenimis, nukentėjusiais dėl seksualinės prievartos. Tyrimo metu pildomi protokolai, tačiau jie sunaikinami, kuomet išsiunčiamas ekspertizės aktas. Atliekant ekspertizę nėra daromi nei vaizdo, nei garso įrašai siekiant apsaugoti asmens duomenis. Teismo ekspertizė nėra mokslinis tyrimas, todėl nėra taikomi tokie patys reikalavimai kaip moksliniam tyrimui. Teismo ekspertizes atlieka ekspertai, kurie atitinka visus kvalifikacinius reikalavimus ir turi atitinkamą išsilavinimą, yra apmokyti naudotis metodais, kurie yra nurodyti. Ekspertizės akto įforminimas atitinka teisės aktus. Protokolai buvo pildomi atsižvelgiant į jų pildymo reikalavimus. Stebėjimas nėra atliekamas toks kaip mokslinio tyrimo metu, o ekspertizės akte nėra nurodoma visa darbinė medžiaga. Nurodomos tik konkrečios išvados. Intelektas buvo vertinamas atliekant, vertinant keletą intelekto skalių. Ekspertizės rezultatai atitiko ir kitą bylos medžiagą, charakteristikas, kurios yra nurodytos.

35. Taigi, teisėjų kolegija išklausiusi specialistų bei eksperčių paaiškinimus, atsižvelgusi į specialisto išvadą bei ekspertizės aktą, kuriame aiškiai išdėstytos išvados bei nurodyta kuo remiantis nustatyti A. S. sutrikimai tiek su įvykiu nesusiję, tiek su įvykiu susiję, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti ekspertizės aktu kaip nurodoma apeliaciniame skunde.

36. Atsižvelgus į tai kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistojo kaltę dėl veikų, numatytų BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, nenustatė jokio pagrindo P. N. pripažinti nekaltu, todėl naikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. spalio 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo P. N. gynėjo advokato A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Donatas Jatužis

Danutė Švitinienė

Daina Vaidachavičienė