Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Civilinė byla Nr.3K-3-117/2008

Procesinio sprendimo kategorija 128.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

sekretoriaujant Nijolei Radevič, Viktorijai Valienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. S. teisių perėmėjos E. J. S. atstovei advokatei Stasei Jovaišienei,

suinteresuoto asmens Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Raimondui Merčaičiui,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. S. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose – 0,35 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, žemėtvarkos projekte pažymėtame Nr. 1-2, (duomenys neskelbtini), ir 21,9 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, žemėtvarkos projekte pažymėtame Nr. 1-1, (duomenys neskelbtini)– buvo jo tėvui D. S., gim. 1895 m., mirusiam 1940 m., priklausiusi sodyba su pastatais: gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, buvusiais malūno ir milo vėlyklos pastatais, kurių ribos pažymėtos matininko K. M. 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2006 m. rugpjūčio 26 d. parengtuose planuose. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į du žemės sklypus: 21,9 ha miškų ūkio ir 0,35 ha žemės ūkio paskirties sklypus, (duomenys neskelbtini), kurie patenka į saugomą teritoriją – Ūlos kraštovaizdžio draustinį. Žemės sklypai tarpusavyje ribojasi, juose anksčiau buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir jo priklausinių: ūkinio pastato, malūno ir milo vėlyklos pastatų. Gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas stovėjo 0,35 ha žemės sklype, o malūno ir milo vėlyklos pastatai – už 200 m nuo gyvenamojo namo 21,9 ha žemės sklype. Pareiškėjas nori atkurti buvusią sodybą, tačiau nėra išlikę archyvinių dokumentų, patvirtinančių sodybos pastatų buvimo faktą. Šis faktas patvirtinamas Lietuvos Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos 1989 m. išleista knygos „Dubičiai“ duomenimis, taip pat liudytojų parodymais. Buvusios sodybos vietoje yra išlikusios malūno pamatų ir milo vėlyklos liekanos, sodybos sklypo krašto liniją parodo išlikę medžiai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustatė pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą ir nurodė, kad jis nustatytas gyvenamosios sodybos atstatymo klausimu. Teismas konstatavo, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais įrodyta, jog iki karo (1941-1944 m.) (duomenys neskelbtini) 0,35 ha ir 21,9 ha žemės sklypuose stovėjo pareiškėjo tėvo D. S. sodyba, susidėjusi iš gyvenamojo namo, tvarto-kluono, kurie karo metais sunyko. Taip pat šiuose sklypuose prie Uosupio upės iki 1915 m. stovėjo malūno ir milo vėlyklos pastatai, kurie buvo sunaikinti Pirmojo pasaulinio karo metu, o šiuo metu yra likusios tik jų liekanos. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu nustačius juridinį faktą pareiškėjas įgytų teisę į sodybos atstatymą, tačiau šią teisę jis galėtų įgyvendinti tik gavęs atitinkamų valstybės institucijų išvadas ir leidimus dėl statybos galimumo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto normos tikslas – užtikrinti, kad saugomose teritorijose nebūtų statomi nauji statiniai, nesusiję su draustinio tikslų įgyvendinimu, nedraudžiant atkurti draustinyje buvusios sodybos. Faktas, ar saugomoje teritorijoje yra buvusi sodyba, sukelia teisines pasekmes – galimybę atstatyti buvusią sodybą ir šio tikslo įgyvendinimui faktas dėl sodybos buvimo praeityje gali būti nustatomas, jis turės teisinę reikšmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinį faktą ne dėl atskiro pastato, bet dėl vienos sodybos buvimo, t. y. sodybos su pastatais: gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, buvusiais malūno ir milo vėlyklos pastatais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 21,9 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype, žemėtvarkos projekte pažymėtame Nr. 1-1, (duomenys neskelbtini) buvo jo tėvui D. S., gim. 1895 m., mirusiam 1940 m., sodybos pastatai: malūnas ir milo vėlyklos pastatai, kurių ribos pažymėtos matininko K. M. 2006 m. rugpjūčio 25 d. ir 2006 m. rugpjūčio 26 d. parengtuose planuose. Kasaciniame skunde nurodyta, kad pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas gali nustatyti tik tuos juridinius faktus, kurie sukels asmeniui teisines pasekmes – asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Tai, kad 21,9 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype nebuvo gyvenamojo namo, o buvo tik malūno ir milo vėlyklos pastatai, patvirtino pareiškėjas ir liudytojai. Gyvenamasis namas buvo 0,35 ha žemės ūkio paskirties sklype, dėl kurio juridinio fakto nustatymo suinteresuotas asmuo neprieštarauja. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Pareiškėjui priklausančio 21,9 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žemė, kuri negali būti urbanizuojama (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitokius pastatus, prieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Miškų ir Žemės įstatymams. Remiantis šia nuostata turi būti aiškinamos ir kitos ginčo santykius reglamentuojančios teisės normos. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte nenustatyta kitokios miškų ūkio žemės naudojimo paskirties nei pripažinta Konstitucinio Teismo nutarimu. Teisines pasekmes – statinių rekonstrukciją ar perstatymą – gali sukelti tik juridinio fakto dėl buvusios sodybos, o ne atskiro sodybos priklausinio (malūno, milo vėlyklos), nustatymas. Kadangi 0,35 ha žemės sklype buvusiai sodybai juridinę reikšmę turintis faktas sodybos atstatymo klausimu yra nustatytas, tai 21,9 ha miškų ūkio paskirties sklype, kuris yra nuo sklypo su buvusiu gyvenamuoju namu atribotas dar keliais žemės sklypais, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtų netikslinga, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymą leidžiama atstatyti tik buvusiais sodybas, o ne atskirus statinius.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas A. S. prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad teismas nustatė ne atskirų sodybos statinių, o visos sodybos su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais (ūkinis pastatas, malūno ir vėlyklos pastatai) juridinį faktą. Visi buvusios sodybos pastatai buvo viename D. S. priklausiusiame žemės sklype ir sudarė vieną sodybą. Buvusios sodybos juridinio fakto nustatymas sukelia teisines pasekmes, nes pagal įstatymą ji gali būti atkurta, tik tam reikia nustatyti juridinį faktą. 21,9 ha miško sklypas ir 0,35 ha žemės sklypas tarpusavyje ribojasi ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, negalima miškų ūkio paskirties žemėje statyti pastatų, tačiau pagal įstatymą galima pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Nustatyta tvarka pakeitus žemės paskirtį, būtų galima atstatyti sodybą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas šalių ginčo ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šia nuostata kolegija vadovaujasi nagrinėdama bylą pagal suinteresuoto asmens kasacinį skundą, t. y. pasisako tik dėl kasatoriaus ginčijamų bylą nagrinėjusių teismų išvadų, kurių pagrindu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas sukuriantis pareiškėjui galimo (gavus reikiamus leidimus) statymo teisę 21,9 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype(duomenys neskelbtini).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso subjektų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtina išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, nes, nežinant teisės normos, kuri faktui suteikia juridinę reikšmę, gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai, ir teismo gali būti nustatytas faktas, kuris neturi juridinės reikšmės. Nagrinėjamoje byloje ieškinio teisinio pagrindo nurodymo problema nekyla, nes pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, vadovavosi atitinkamomis, jo manymu, suteikiančiomis prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę, materialinės teisės normomis - Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 20 straipsnio 3 dalies 4 punktu, kurių pagrindu, nustačius atitinkamus faktus, galėtų (gavus reikiamus leidimus) atsirasti pareiškėjo teisės, konkrečiai - teisė statyti. Vadovaudamiesi šiomis teisės normomis bylą nagrinėję teismai sprendė, kad yra pagrindas patenkinti pareiškėjo prašymą visa apimtimi ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl buvusios sodybos su priklausiniais (duomenys neskelbtini) 0,35 ha ir 21,9 ha sklypuose.

Tačiau kolegija konstatuoja, kad suinteresuoto asmens nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje likviduojama AB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001, Teismų praktika 15, p. 163). Ši nuostata taikoma ir procesui kasaciniame teisme, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kasacinis teismas gali byloje aiškinti bei taikyti ir kitas materialinės teisės normas, kurios tiesiogiai nebuvo taikomos bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose, tik svarbu, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitiktų taikomų materialinės teisės normų turinį.

Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. kovo 02 d. sprendimu A. S. buvo atkurta nuosavybės teisė į 21,9 ha miškų ūkio paskirties žemės. Bylą nagrinėję teismai, nustatydami juridinę reikšmę turintį faktą, kad šiame miškų ūkio paskirties žemės sklype yra išlikę buvusiai sodybai priklausiusių statinių liekanų ir tuo sukurdami pareiškėjui galimos (gavus reikiamus leidimus) statybos teisę, turėjo vadovautis ne tik Saugomų teritorijų įstatymu, bet ir Miškų, Žemės įstatymais bei Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu, kuriuo atlikta šių įstatymų analizė bei atitiktis konstitucinėms nuostatoms. Suinteresuotas asmuo, pateikdamas teismui atsiliepimą į pareiškimą ir paduodamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, savo argumentus, kuriais nesutinka su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu, grindė minėtais teisės aktais bei Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime padarytos išvados, kad Žemės ir Miškų įstatymuose įtvirtintos nuostatos, jog miškų ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių), o ne pastatų statyba; šiuose įstatymuose nustatyti apribojimai naudojantis gamtos ištekliais yra proporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, savininkų nuosavybės teisės nevaržomos labiau negu įtvirtinta Konstitucijoje.

Dėl to kolegija konstatuoja, kad teismų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 21,9 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype yra buvusios sodybos statinių liekanų, negali sukelti teisinių pasekmių, nes tiesiogiai negali sukurti prielaidų statiniams atstatyti miškų ūkio paskirties žemėje, kurioje pagal teisinį reglamentavimą pastatų statyba negalima, todėl ši pareiškimo dalis negalėjo būti tenkinama.

Nurodytais motyvais bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis nustatytas juridinę reikšmę turintis – sodybos statinių liekanų 21,9 ha miško paskirties žemės sklype – faktas, naikinama (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalis, kuriomis nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. nuosavybės teise priklausančiame 21,9 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjo tėvui D. S. priklausiusios sodybos malūno ir milo vėlyklos pastatai, panaikinti ir šią pareiškimo dalį atmesti. Kitas Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis