Baudžiamoji byla Nr. 2K-220/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.11; 1.1.8.13
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų trijų mėnesių 26 dienų bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas patenkintas. Pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė, paskirta T. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Nuosprendžiu taip pat nuteista A.G., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasaciniai skundai nėra paduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
Baudžiamoji byla Nr. 2K-220/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.11; 1.1.8.13
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta dvejų metų trijų mėnesių 26 dienų bausme, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestas, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas patenkintas. Pakeitus Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė, paskirta T. B. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Nuosprendžiu taip pat nuteista A.G., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasaciniai skundai nėra paduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė:
T. B. nuteistas už tai, kad veikdamas su A. G., kuri teikdama priemones ir duodama patarimus, padėjo jam padaryti didelės vertės turto vagystę, nesilaikydamas susitarimo su A.G. ribų, grupe su nenustatytu asmeniu, plėšimo būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobė didelės vertės turtą, o būtent: A. G. ir T. B. 2000 m. liepos mėn. pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susitarė pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pinigus ir juos pasidalinti. Nuteistoji A. G. sumanyto nusikaltimo įvykdymui 2000 m. liepos 26 d. perdavė T. B. slapta pagrobtus iš savo motinos A. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir seifo raktus, nurodė bendrovės patalpų išsidėstymą, paaiškino patekimo į jos kasą aplinkybes. T. B., peržengdamas susitarimo su A. G. ribas, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2000 m. liepos 27 d., apie 23 val. 55 min., išdaužęs minėtos įmonės rūbinės lango ir durų stiklus, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, ten parengtinio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grasinant lazda sargei R. K. panaudoti prieš ją fizinį smurtą, surišo rankas ir kojas, tuo atimdami galimybę jai priešintis. T. B. iš sargų patalpoje esančios raktų spintelės pagrobęs raktus, jais atsirakinęs grotas, pateko į 2 aukšte esančią įmonės kasos patalpą ir, atrakinęs seifą A.G. perduotais raktais, plėšimo būdu iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrobė didelės vertės turtą – 33 904,17 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant visiškai atliktą pagal minėtą nuosprendį bausmę. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, be pagrindo nesivadovavo BK 63 straipsniu. Kasatorius teigia, kad jis Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už 2000 m. liepos 27 d. padarytą veiką. Šios veikos padarymo metu Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, nes kasatorius jį buvo apskundęs. Apeliacinės instancijos teismas jo skundą atmetė 2000 m. gruodžio 6 d. Vadinasi, veika buvo padaryta neįsiteisėjus nuosprendžiui, o tai reiškia, kad tuo metu jam dar nebuvo paskirta bausmė. Skunde akcentuojama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 77 straipsnio nuostatas, nes šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, įvykdęs teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadaręs šio straipsnio 5 dalyje nurodytų pažeidimų, suėjus laisvės atėmimo bausmės terminui, laikomas atlikęs bausmę. Kadangi kasatorius, lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus ir nepadarė jokių įstatyme numatytų pažeidimų, suėjus laisvės atėmimo bausmės terminui, laikomas atlikęs bausmę. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai į paskirtą bausmę be pagrindo neįskaitė kardomajame kalinime išbūto laiko, tuo pažeista BK 66 straipsnio 1 dalis.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti: į nuteistajam T. B. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2000 m. liepos 28 d. iki gruodžio 7 d. Prokurorė nurodo, kad kasacinis skundas tenkintinas tik dalyje dėl kardomojo kalinimo, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę neįskaitė T. B. taikyto kardomojo kalinimo laiko. Kitas baudžiamojo įstatymo nuostatas apeliacinės instancijos teismas taikė tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tuo atveju, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes turi bendrinti, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, o neatlikta bausmės dalis asmeniui, kuris buvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, ar kuris buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikoma likusia realiai neatlikta bausmės dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos, skiriant bausmes, apžvalga 30, 31 p.). Kasatorius klaidingai nurodė, kad buvo atleistas nuo bausmės prieš terminą, vadovaujantis BK 77 straipsniu, nes šio straipsnio nuostatos jam nebuvo taikomos, taigi minėtos normos taikymo klaida nebuvo padaryta.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taikymo
BK 63 straipsnio nuostatos taikomos, esant nusikalstamų veikų sutapčiai, o BK 64 straipsnis taikomas, kai nusikalstama veika padaroma po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tai yra kai naujas nusikaltimas padaromas per neatliktos bausmės, paskirtos pagal ankstesnį nuosprendį, laikotarpį. Kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių jam skiria bausmę už naują nusikalstamą veiką, o po to šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius T. B. Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams (to paties teismo 2003 m. birželio 30 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį, paskyrus laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams), o nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarė 2000 m. liepos 27 d., t. y. dar šiam nuosprendžiui neįsiteisėjus. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis. Be to, T. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 10 d. nutartimi lygtinai paleistas į laisvę iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnį, realiai neatlikęs 2 metų 3 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2000 m. birželio 28 d. nuosprendžiu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu, subendrindamas dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės dalimi, teisingai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas.
Dėl BK 66 straipsnio taikymo
BK 66 straipsnyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę – vieną kardomojo kalinimo dieną prilygindamas vienai laisvės atėmimo dienai. Nagrinėjamu atveju T. B. po naujo nusikaltimo padarymo 1961 m. BPK 137 straipsnio nustatyta tvarka buvo paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) nuo 2000 m. liepos 28 d. iki 2000 m. gruodžio 7 d., todėl šis laikotarpis turėjo būti įskaitytas į bausmės atlikimo laikotarpį. Vis dėlto teismai kardomojo kalinimo į bausmės atlikimo laikotarpį neįskaitė. Vadinasi, yra pagrindas skundžiamus teismų nuosprendžius pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 24 d. nuosprendį pakeisti: T. B. į nuosprendžiu paskirtą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2000 m. liepos 28 d. iki 2000 m. gruodžio 7 d.
Kitas nuosprendžių dalis palikti galioti.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Egidijus Bieliūnas
Benediktas Stakauskas
