Baudžiamoji byla Nr. 2K–309/2008
Procesinio sprendimo kategorija:
2.1.7.4.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 9 d. nutarties.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl A. Š. ir R. Š. turto vagystės) laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dėl A. Š. turto sugadinimo) – 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Taip pat A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl K. K. turto vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl K. K. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Iš A. B. nukentėjusiajam A. Š. priteista 780 Lt, nukentėjusiajai R. Š. – 3685,38 Lt, nukentėjusiajam K. K. – 1776,79 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 9 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 20–24 d. 10.30 val. laikotarpiu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, sugadinęs durų spyną, įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrasavininkiams A. Š. bei R. Š., – ir pagrobė nukentėjusiajam A. Š. priklausančią 10 Lt vertės taupyklę su pinigais (80 Lt), 400 Lt, 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung C 100“, 20 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono „Samsung C 100“ kroviklį, taip pat nukentėjusiajai R. Š. priklausančius 5 JAV dolerius (vieno JAV dolerio vertė 2,5762 Lt, iš viso 12,88 Lt), 375 eurus (vieno euro vertė 3,4528 Lt, iš viso 1294,88 Lt), 8 eurus metalinėmis monetomis (iš viso 27,62 Lt), 100 Lt bendros vertės aukso spalvos su baltais akmenukais auskarus ir koljė, bendros 800 Lt vertės du auksinius vestuvinius žiedus, 200 Lt vertės auksinį žiedą su gintarine ovalo formos akute, 200 Lt vertės auksinį žiedą su apvalia apipinta raudona akute, 200 Lt vertės auksinį viduje išgraviruotą žiedą, 150 Lt vertės auskarus su bespalve fenito akute, 300 Lt vertės auksinę pintą apyrankę, bendros 200 Lt vertės auksinę grandinėlę su širdelės formos auksiniu pakabuku, bendros 200 Lt vertės auksinę grandinėlę su auksiniu rombo formos pakabuku; taip jis nukentėjusiajam A. Š. padarė 610 Lt, o nukentėjusiajai R. Š. – 3685,38 Lt turtinės žalos.
Be to, A. B. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 20–24 d. 10.30 val. laikotarpiu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibraudamas į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrasavininkiams A. Š. ir R. Š., sugadino svetimą turtą, t. y. 50 Lt vertės namo durų spyną, 100 Lt vertės A. Š. priklausančio seifo durų spyną, išlaužė bendros 20 Lt vertės namo kiemo tvoros keturias medines lenteles; taip jis nukentėjusiajam A. Š. padarė 170 Lt turtinės žalos.
Taip pat A. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 23 d. 8 val.–24 d. 11 val. laikotarpiu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, išlaužęs durų atraktą ir sugadinęs plastikinių durų staktą bei duris, įsibrovė į patalpą – gyvenamojo namo, esančio Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), priklausančio K. K., kambarį – ir iš rašomojo stalo pagrobė svetimą turtą, t. y. K. K. priklausančius 15 eurų (vieno euro vertė 3,4528 Lt, iš viso 51,79 Lt), 65 Lt, 125 Lt vertės rankinį laikrodį „Activa“ bei tame pačiame kambaryje televizoriuje buvusį 10 Lt vertės antenų skirstytuvą; taip jis nukentėjusiajam K. K. padarė 251,79 Lt turtinės žalos.
Be to, A. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 23 d. 8 val.–24 d. 11 val. laikotarpiu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibraudamas į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį Druskininkuose, (duomenys neskelbtini), priklausantį K. K., – sugadino svetimą turtą, t. y. K. K. priklausantį 150 Lt vertės kambario durų atraktą, balkono plastikinę durų staktą bei duris, bendros 1500 Lt vertės; taip jis nukentėjusiajam K. K. padarė 1650 Lt turtinės žalos.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Skunde kasatorius nurodo, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatorius tvirtina, kad teismas pažeidė BPK 1, 20, 45 straipsnius, 241 straipsnio 2 dalį, 242 straipsnio 1 dalį, taip pat 301 straipsnio 1 dalį, o esminiai BPK pažeidimai nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymą pritaikymą. Teismas neišsamiai, šališkai ištyrė bylos duomenis, ištirtus įrodymus vertino netinkamai ir neteisingai nustatė padarytų veikų aplinkybes. Nuteistasis teigia, kad byloje nenustatytas tikslus nusikaltimų padarymo laikas, o tai reiškia, jog nepaneigta abejonė, kad veikas, susijusias su svetimo turto užvaldymu bei sugadinimu, galėjo padaryti ir kitas asmuo. Byloje nėra jokių tiesioginių duomenų, kurie patvirtintų A. B. kontaktą su sugadintu nukentėjusiųjų turtu. Ši aplinkybė atitinka kasatoriaus parodymus, kad jis jokio turto negadino. Taip pat nuteistojo parodymai sutampa su liudytojų parodymais ir poėmio protokolais. Nuteistasis sutinka tik su tų daiktų, kurie rasti pas jį poėmio metu, pagrobimu ir kategoriškai neigia likusią kaltinimo dalį, kurios nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys, atitinkamai jis nesutinka ir su padarytos žalos dydžiu. Kasatoriaus manymu, būdamas šališkas, teismas besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais apie pagrobtus daiktus ir jų vertę. Pats teismas netyrė kiekvieno daikto ir jo vertės. Be to, kasatoriaus nuomone, teismas tiesiogiai neištyrė visų įrodymų: teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad rašytiniai įrodymai buvo tik išvardyti, bet jie nebuvo nagrinėjami, t. y. nė vienas proceso dalyvis dėl jų nepasisakė, todėl tokiais įrodymais nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Kasatorius teigia, kad, skirdamas bausmę, teismas irgi padarė pažeidimų. Teismas negalėjo grįsti bausmės skyrimo ankstesniais kasatoriaus teistumais, nes dar nėra išspręstas visų anksčiau padarytų veikų perkvalifikavimo pagal 2000 m. BK klausimas. Kartu teismas negalėjo remtis tuo, kad kasatoriui buvo taikytos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos priemonės, nes 2003 m. liepos 7 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi jis yra išteisintas dėl organizuoto nusikalstamumo. Be to, kasatorius prašo neskirti jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, nes dėl to jis neteks darbo, o tai neigiamai paveiks jo integraciją į visuomenę.
Atsiliepimu į nuteistojo A. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras prašo nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad A. B. nuteistas pagrįstai. Jo kaltė įrodyta byloje įvertintų įrodymų visuma. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiųjų turtą užvaldė ir sugadino būtent A. B. Teismas nepadarė kasaciniame skunde nurodomų esminių BPK pažeidimų. Nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Kasatorius tik formaliai nurodo BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies ir 301 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisme ištirtais įrodymais. Visų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai buvo patikrinti teismo posėdžio metu. Byloje esanti rašytinė medžiaga paskelbta ir ištirta. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais apie jiems padarytą turtinę žalą. Byloje nustatyta kiekvieno pagrobto daikto vertė. Taip pat A. B. teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ji atitinka nusikaltimų pobūdį, aplinkybes, kaltės laipsnį, asmenybę ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Byloje nėra pagrindo švelninti bausmę ar skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kasatorius anksčiau teistas. Skunde kasatorius neteisingai nurodo, kad teismas negalėjo atsižvelgti į tai, jog jam buvo taikyta organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyta priemonė. Teismas šią aplinkybę vertino kaip apibūdinančią A. B. asmenybę. Teismo šališkumo nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nuteistojo A. B. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl bausmės
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.
Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kuriais nuteistasis motyvuoja, jo nuomone, neteisėtos bausmės paskyrimą, atmestini. Nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. teisiamas ketvirtą kartą už nusikaltimus nuosavybei ir kad jam praeityje taikytos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos priemonės. Šie duomenys apibūdina kasatoriaus asmenybę, kurią pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą būtina įvertinti šalia kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių.
Nuteistajam A. B. laisvės atėmimo bausmės už įvykdytus nusikaltimus ir arešto bausmė už baudžiamąjį nusižengimą paskirtos neperžengiant sankcijų už padarytas nusikalstamas veikas ribų, vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), taip pat bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 straipsnyje, ir įstatymo taikymo aspektu paskirtos teisingai.
Dėl BPK nuostatų taikymo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis iš esmės ginčija įrodymų vertinimą, teismų padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau teismo išvados dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnyje. Įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu kasaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Pirmosios instancijos teismai įvertino visus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus tiek nuteistąjį teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. Teismo išvados aiškios, logiškos, nuoseklios ir abejonių kolegijai nekelia.
Kasatoriaus parodymus teismas įvertino kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai juos atmetė. Teismas taip pat patikrino nukentėjusiųjų parodymų patikimumą ir, atsižvelgiant į tai, kad jie yra išsamūs, tikslūs, nuoseklūs, atitinka ir sutampa su kita bylos medžiaga, pagrįstai jais rėmėsi tiek spręsdamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo, tiek nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio klausimus. Tai, kad nepavyko nustatyti visiškai tikslaus nuteistojo A. B. nusikalstamų veikų padarymo laiko, nereiškia BPK 20 ar kitų šio įstatymo nuostatų (BPK 1 straipsnio, 241 straipsnio 2 dalies) pažeidimo. Tikslus veikų padarymo laikas nenustatytas dėl objektyvių priežasčių, bet kasatoriaus kaltės tai nepaneigia. Byloje nėra jokių duomenų apie kito asmens nusikalstamus veiksmus, susijusius su nukentėjusiųjų turto sugadinimu ir užvaldymu. Nepaneigia teismų išvadų dėl A. B. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas veikas ir tai, kad byloje nenustatyta duomenų, patvirtinančių nuteistojo kontaktą su sugadintu nukentėjusiųjų turtu. Nuteistojo kaltė dėl turto sugadinimo patvirtinta nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą.
Kolegija laiko nepagrįstus ir kasacinio skundo argumentus dėl BPK 242 straipsnio 1 dalies bei 301 straipsnio 1 dalies pažeidimo, nes pirmosios instancijos teismas laikėsi reikalavimo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, kurias grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas (T. 4, b. l. 38–52) patvirtina, kad rašytinė bylos medžiaga buvo paskelbta. Posėdžio pradžioje A. B. buvo išaiškinta teisė duoti paaiškinamus dėl tiriamų įrodymų, tačiau jis šia teise, tiriant rašytinę bylos medžiagą, nepasinaudojo, po rašytinės bylos medžiagos paskelbimo nuteistasis A. B. nepageidavo papildyti įrodymų tyrimo jokiais kitais duomenimis.
Nenustačius teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, nustatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. B. kasacinį skundą.
Teisėjai Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
Antanas Klimavičius
