Dėl išlaidų už remonto darbus atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-246/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

24.2; 44.2.4.1; 44.5.2.1; 44.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutarties bei atsakovo Kauno miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgija“ ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei bei Kauno arkivyskupijos Caritas dėl žalos atlyginimo ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį dėl išlaidų už remonto darbus atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Elgija“ 2002 m. gruodžio 20 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 23 d.; priteisti iš atsakovų solidariai 1 091 335,90 Lt žalos atlyginimą (CK 4.93, 4.97, 6.246, 6.249, 6.263-6.265 straipsniai). Ieškovas nurodė, kad jam nuo 1996 m. spalio 1 d. nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis Kaune, Raudondvario pl. 147. Anot ieškovo, 1996 m. rugpjūčio 21 d. trišale sutartimi Kauno miesto savivaldybė su VMĮ „Jazminas“ nuo 1996 m. rugpjūčio 15 d. šias patalpas neteisėtai išnuomojo Kauno arkivyskupijos Caritui. Ieškovas dėl atsakovų kaltės neturėjo galimybės naudotis 1098,31 kv. m patalpomis (valgyklos patalpos - 736,63 kv. m ir rūsys - 361,68 kv. m), tuo tarpu VMĮ „Jazminas“ gaudavo pajamų iš ieškovo patalpų nuomos - po 14 Lt už kv. m per mėnesį. Be to, ieškovo teigimu, neteisėtai naudodami pastato antrąjį aukštą, atsakovai padarė ieškovui žalos - 2002 m. rugpjūčio 2 d., 2002 m. spalio 3 d. ir 2003 m. gruodžio 7 d. užliejo patalpas vandeniu. Dėl patalpų užliejimo ieškovas patyrė iš viso 10 862,19 Lt žalos bei 900 Lt ekspertizės išlaidų. Nuo 2004 m. kovo 31 d. Kauno arkivyskupijos Caritas išsikėlė iš patalpų, palikdamas jas suniokotas. Žalos įvertinimo aktu nustatyta, kad patalpų remontui reikia 30 879,52 Lt, o už šios ekspertizės atlikimą ieškovas sumokėjo 1499,78 Lt.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovo 25 298,82 Lt už patalpų remonto darbus. Priešieškinyje nurodoma, kad 1996 m. rugpjūčio 21 d. sutartimi VMĮ „Jazminas“, Kauno Arkivyskupijos Caritas ir Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius susitarė įsteigti valgyklą ir higienos patalpas socialiai remtiniems gyventojams. Šia sutartimi Socialinės rūpybos skyrius tik įsipareigojo apmokėti už valgyklos komunalines paslaugas, mokėti amortizacinius atskaitymus už naudojamus įrengimus, patalpas. Atsakovas pažymėjo, kad VMĮ „Jazminas“ patalpose, esančiose Kaune, Raudondvario pl. 147, maitinimo paslaugas teikė dar iki 1996 m. rugpjūčio 21 d. sutarties sudarymo, ši įmonė neturėjo kitų patalpų. Priešieškinyje nurodoma, kad IĮ „A. O. Mickevičienės siuvykla“ ir A. Byros firma „Aldra“ įnešė ginčo pastatą į ieškovo bendrovės turtą. Šį sandorį atsakovas ginčijo teismine tvarka ir ginčas baigėsi tik 2002 m. birželio 5 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-806/2002. Atsakovo nuomone, šios aplinkybės paaiškina, kodėl ieškovas nereikalavo jokio mokesčio iki 2002 m. - jis nelaikė savęs teisėtu pastato savininku. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nuo 1996 m. lapkričio 15 d. iki 2002 m. rugpjūčio mėn. valgyklos patalpose buvo atlikta remonto darbų už 25 298,82 Lt, t. y. šia suma buvo pagerintas ieškovo turtas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: atnaujino ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo; priteisė ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 047 194,50 Lt žalos dėl negautos nuomos, 10 862,19 Lt žalos dėl apipylimų, 30 879,52 Lt žalos dėl patalpų suniokojimo, 2399,78 Lt už ekspertizių atlikimą, 2000 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 1 093 335,80 Lt; ieškinį atsakovui Kauno Arkivyskupijos Caritui atmetė. Teismas nustatė, kad ginčo 1098,31 kv. m patalpos, esančios pastato Kaune, Raudondvario pl. 147, antrame aukšte ir rūsyje, nuo 1996 m. spalio 30 d. nuosavybės teise priklausė ieškovui. 1996 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius, VMĮ „Jazminas“ ir Kauno arkivyskupijos Caritas (toliau - Caritas) sudarė sutartį, kuria buvo įkurta valgykla ir higienos patalpos socialiai remtiniems Kauno miesto gyventojams. Šios sutarties pagrindu Socialinės rūpybos skyrius mokėjo VMĮ „Jazminas“ nuomos mokestį už Carito nuomojamas patalpas. Teismas pažymėjo, kad VMĮ „Jazminas“ ginčo patalpomis naudojosi neteisėtai, jomis (patalpomis) nedisponavo ir Kauno miesto savivaldybė. Teismas sprendė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė žinojo ir turėjo žinoti, kad ginčo patalpas Kauno miesto savivaldybė ir VMĮ „Jazminas“, kurio steigėja buvo Kauno miesto savivaldybė, valdo neteisėtai, t. y. jie yra nesąžiningi valdytojai. Teismas konstatavo, kad patalpų savininkas per visą laikotarpį nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. galėjo gauti iš minėtų patalpų nuomos 1 047 194,50 Lt, bet jų negavo, todėl ši suma priteistina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės CK 4.97 straipsnio 1 dalies pagrindu. Remdamasis ekspertizės ataskaitomis teismas nustatė, kad ieškovui padaryta žala po 2002 m. rugpjūčio 2 d. apliejimo yra 3276 Lt, po 2002 m. spalio 3 d. patalpų apliejimo - 5210 Lt, po 2003 m. gruodžio 7 d. apliejimo - 2376,19 Lt, ieškovas už žalos įvertinimą sumokėjo 900 Lt. Teismas pažymėjo, kad VMĮ „Jazminas“ veikla laikoma pasibaigusia Kauno apygardos teismo 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimu (prijungta civilinė byla Nr. 2-346/2003), tuo tarpu Caritas iš ginčo patalpų išsikraustė tik 2004 m. kovo 31 d. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė laikė save ginčo patalpų valdytoju, dėl apipylimų atsiradusi žala ieškovui priteistina iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pagal CK 6.249 straipsnį. Teismo vertinimu, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 1999 m. lapkričio 1 d. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Teismas konstatavo, kad, skaičiuojant žalą nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pareiškimo, ieškinio bendrasis senaties terminas 10 metų nėra praleistas, nes ieškovo teises atsakovas Kauno miesto savivaldybė pažeidinėjo nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki tol, kol išsikraustė, t. y. iki 2004 m. kovo 31 d. Su atsakovo Kauno miesto savivaldybės prašymu taikyti ieškinio senatį laikotarpiui nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 23 d., t. y. atskaičiuojant trejus metus nuo ieškinio pareiškimo priėmimo dienos, teismas nesutiko, nurodydamas, kad ieškovas savo teises visą laiką gynė: 1998 m. spalio 1 d. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti Kauno miesto savivaldybę, VMĮ „Jazminas“, Caritą (prijungta civilinė byla Nr. 2-499/2004); 1996 m. lapkričio 22 d. per notarą persiuntė Kauno miesto savivaldybei pareiškimą dėl nuomos ar panaudos sutarties sudarymo, Ūkinis teismas 1996 m. rugsėjo 26 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą dėl VĮ „Jazminas“ iškeldinimo. Teismas sprendė, kad tai sudaro pagrindą ieškinio senaties terminui atnaujinti, nes ieškovas niekada savo teisių į ginčo patalpas nebuvo atsisakęs, jas gynė, o atsakovas Kauno miesto savivaldybė jas aktyviais veiksmais pažeidinėjo. Atsižvelgęs į 1996 m. rugpjūčio 21 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, į tai, kad ginčo patalpomis disponavo VMĮ „Jazminas“ ir Kauno miesto savivaldybė, VMĮ „Jazminas“ veikla dėl bankroto buvo nutraukta, o patalpos atlaisvintos tik 2004 m. kovo 31 d., teismas dėl Carito atsakomybės padarė išvadą, kad Caritas buvo tik paslaugų vykdytojas, o už žalos padarymą ieškovui atsakinga Kauno miesto savivaldybė. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas atmetė atsakovo Kauno miesto savivaldybės priešieškinį motyvuodamas tuo, kad patalpų pritaikymas savo (atsakovo) reikmėms, einamasis remontas nepripažintini be pagrindo įgytu turtu, todėl ieškovas neįgijo jokio turto, kurį turėtų grąžinti. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė nepridavė ieškovui patalpų, bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovui iš Kauno miesto savivaldybės priteistina dėl patalpų suniokojimo padaryta 30 879,52 Lt žala.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeitė: sumažino ieškovui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės priteistą žalos atlyginimą dėl negauto nuomos mokesčio iki 846 625,50 Lt ir atstovavimo išlaidas iki 1600 Lt; priteisė iš ieškovo valstybei 6000 Lt žyminio mokesčio už ieškinį; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas 2002 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, todėl nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino reikalauti negautų nuompinigių dydžio žalos atlyginimo dėl tęstinio pažeidimo už laikotarpį nuo 1999 m. gruodžio 20 d., o pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas praleistą ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams dėl negautų nuompinigių atlyginimo už laikotarpį nuo 1996 m. lapkričio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 20 d., kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kolegija atsižvelgė į tai, kad ieškovas savo nuosavybės teises į ginčo patalpas gynė nuo nuosavybės teisių įregistravimo, nuosavybės teisių gynybą apsunkino tai, jog dėl ginčo patalpų privatizavimo teisėtumo iki 2002 metų vyko teisminiai ginčai. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, pirmosios instancijos teismo skaičiavimu, ginčo patalpų nuomos kaina buvo 10,71 Lt už 1 kv. m per mėnesį, tačiau, kolegijos vertinimu, tokia kaina atitinka antrojo aukšto neteisėtai atsakovų naudotų patalpų vidutinę nuomos kainą ginčo laikotarpiu, bet netaikytina skaičiuojant žalos atlyginimą dėl rūsio ginčo patalpų negautų nuompinigių. Remdamasi ieškovo užsakymu atliktu ginčo patalpų rinkos kainų skaičiavimu, kolegija sprendė, kad rūsio patalpų nuomos kaina 1996-2004 metais galėjo būti apie 5 Lt už kv. m per mėnesį. Nustačiusi, kad atsakovai neteisėtai naudojosi rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo R-1 iki R-7 ir nuo R-18 iki R-23, kurių plotas 394,09 kv. m, kolegija sumažino teismo priteistų ieškovui negautų rūsio nuompinigių dydį iki 175 370,05 Lt, skaičiuojant po 5 Lt už kv. m už 394,09 kv. m rūsio patalpų per 89 neteisėto naudojimo mėnesius. Nustačiusi, kad pastato antrame aukšte esančių ginčo patalpų plotas yra 704,22 kv. m (1098,31-394,09=704,22), kolegija sprendė, kad, skaičiuojant po 10,71 Lt už kv. m., ieškovo negautos pajamos už pastato antrojo aukšto patalpas yra 671 255,45 Lt (704,22 kv. m X 10,71 Lt X 89 mėn.). Kolegija konstatavo, kad, atmetus dalį ieškovo reikalavimų (244 710,30 Lt), iš ieškovo valstybei priteistina dalis atidėto žyminio mokesčio už ieškinį - 6000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad didžiausias žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatytas 30 000 Lt, atsakovas (savivaldybė) yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o dalis ieškovo materialiųjų reikalavimų (890 766,99 Lt) patenkinta.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Elgija“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį dėl sumažinto 200 569 Lt žalos atlyginimo ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23d. sprendimą; priteisti ieškovui išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje ir kasacinėje instancijose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad patalpų nuomos kaina 10,71 Lt už 1 kv. m per mėnesį netaikytina skaičiuojant žalos atlyginimą dėl rūsio patalpų negautų nuompinigių, kasatoriaus nuomone, prieštarauja ne tik teisės normoms, reglamentuojančioms negautų pajamų kriterijus ir taisykles, bet ir protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams (CK 1.5 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis). Padarydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, skaičiuodamas negautas pajamas už ginčo patalpas antrame aukšte, nepagrįstai nesivadovavo ginčo patalpų rinkos kainų skaičiavimu, kad šių patalpų 1 kv. m kaina per mėnesį 1996-2000 metais buvo 14 Lt, o 2001-2004 metais - 15 Lt. Be to, anot kasatoriaus, skaičiuodamas negautas nuomos pajamas už pastato antrąjį aukštą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sumažino antrojo aukšto plotą iki 704,22 kv. m. Kasatoriaus teigimu, teismas privalėjo vadovautis techninės inventorinės bylos duomenimis, kad antrojo aukšto plotas - 736,63 kv. m.

2. Sumažindamas ieškovui priteistas atstovavimo išlaidas iki 1600 Lt apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnį, nes neatsižvelgė į ieškinio dydį, bylos sudėtingumą. Kasatoriaus nuomone, 2000 Lt išlaidos už advokato pagalbą šioje byloje minimalios ir neturėjo būti sumažintos.

3. Spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 80, 83 straipsnių bei 93 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasatoriaus nuomone, teismas neteisingai priteisė iš ieškovo 6000 Lt atidėto žyminio mokesčio, nes pagal CPK 80 straipsnio taisykles nuo 200 569 Lt žyminis mokestis yra 5011,38 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, prašydamas priteisti žalą už negautą nuomą, ieškovas jau ieškinyje prašė priteisti sumą, kuri atitinka vidutiniškai 10,71 kv. m per mėnesį. Atsakovo nuomone, tokį savo reikalavimą ieškovas grindė nuomos sutartimis, pagal kurias nuomojo patalpas, esančias tame pačiame pastate, tačiau šios neapima rūsio patalpų. Kadangi apeliacinės instancijos teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį už rūsio patalpas, negalėjo remtis ieškovo pateiktomis sutartimis, todėl pagrįstai vadovavosi vieninteliu įrodymu - ieškovo pateiktu ginčo patalpų rinkos kainų skaičiavimu. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasaciniame skunde nenurodoma konkrečių teisės normų, reglamentuojančių negautų pajamų kriterijus ir taisykles, nepagrįsta ir nepaaiškinta, kaip teismas pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo kasacinio skundo motyvu dėl sumažinto patalpų ploto, nes pagal trišalę sutartį labdaringai veiklai buvo naudojamas visiškai kitas, mažesnis patalpų plotas.

Kasaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kadangi ieškovo nuosavybės teisės į ginčo patalpas įregistruotos 1996 m. spalio 30 d. ir nuo to momento ieškovas įgijo nuosavybės teises, tai ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 1996 m. lapkričio 1 d., nes ieškovas turėjo matyti ir suprasti, kad yra pažeidžiamos jo teisės, jeigu taip manė. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl negautų pajamų ir nurodydamas, kad šiuo atveju ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, nes toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių, ir, kad šiais atvejais pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo, pažeidė CK 1.125 straipsnio 8 dalį.

2. Pripažindami, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl vykusių teisminių ginčų ir dėl to ieškovas negalėjo savo teisių ginti teismine tvarka, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis paprastai nelaikytinas neteisėtas savo teisės įgyvendinimas, asmens kreipimasis ne į tą teismą arba kitas kompetentingas spręsti ginčą institucijas, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Apeliacinės instancijos teismo nurodyti ieškovo kreipimaisi tiesiogiai į Kauno miesto savivaldybę ir atitinkamų teisių gynimas teismine tvarka nepatvirtinta to, kad ieškovas savo pažeistas teises dėl negautų nuompinigių gynė įstatymų nustatyta tvarka.

3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai negalėjo priteisti iš kasatoriaus žalos už negautą patalpų nuomą pagal CK 4.97 straipsnį, nes kasatorius nebuvo šių patalpų valdytojas, taip pat negavo ir neturėjo gauti pajamų iš šio turto valdymo. Be to, bylą nagrinėję teismai netinkamai vadovavosi 1964 m. CPK 456 straipsniu ir galiojančio CPK 674 straipsniu, nes šios CPK normos reglamentuoja išieškojimą vykdymo procese iš įmonių, kurios yra egzistuojančios, t. y. nėra likviduotos. Tuo tarpu VMĮ „Jazminas“ 2003 m. balandžio 10 d. pripažinta bankrutavusia ir šiuo pagrindu likviduota, todėl, kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai nesivadovavo CK 6.128 straipsnio 3 dalimi. Be to, teismai, priteisdami žalos atlyginimą iš kasatoriaus už VMĮ „Jazminas“, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodoma, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bankrutavusios įmonės likvidavimo bei kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos klausimus, nustato, kad kreditorių reikalavimai patenkinami iš lėšų, gautų pardavus likviduojamos įmonės turtą, ir nenumato šių reikalavimų patenkinimo iš valstybės ar savivaldybės turto galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1160/2000).

4. Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad bylą nagrinėję teismai, nesustabdydami ir neperduodami bylos VMĮ „Jazminas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, pažeidė ĮBĮ (2001 m. redakcija) 15 straipsnio 2 dalį ir 1964 m. CPK 239 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1997 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „WDB“).

5. Kasatoriaus teigimu, už reikalaujamą priteisti žalą dėl negautos patalpų nuomos tiesiogiai atsakingas buvo VMĮ „Jazminas“, kuris disponavo ginčo patalpomis. Atsižvelgiant į tai, kad šį įmonė buvo savivaldybės, savo disponuojamas patalpas perleisti tretiesiems asmenims, išnuomoti jas galėjo tik tam tikrų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, atsakovas Kauno miesto savivaldybė už patalpų nuomą mokėjo VMĮ „Jazminas“ ne rinkos sąlygomis, o vadovaujantis teisės aktais skaičiuotu nuomos mokesčiu pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Dėl to, kasatoriaus nuomone, priteisdami žalą už negautą nuomą pagal ieškovo pateiktas rinkos kainas, teismai pažeidė CK 4.97 straipsnio 1 dalį.

6. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad buvo naudotasi rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais nuo R-1 iki R-7 ir nuo R-18 iki R-23. Anot kasatoriaus, byloje nėra įrodymų, kad kasatorius ar VMĮ „Jazminas“ valdė bei naudojosi rūsio patalpomis ir kad būtent dėl tokio valdymo ieškovas neturėjo galimybės tomis patalpomis naudotis. Be to, tai, kad rūsio patalpų VMĮ,.Jazminas“ nebuvo suteikęs pagal pirmiau minėtą trišalę sutartį, patvirtina byloje pateikti sutarties priedai, kuriuose nurodytos labdaringos valgyklos veiklai skirtos patalpos.

7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal 1996 m. rugpjūčio 21 d. trišalę sutartį visos sutarties šalys susitarė įkurti valgyklą ir higienos patalpą, taip pat šalys įsipareigojo bendradarbiauti, todėl visiškai nepagrįstas teismų argumentas, kad tik Kauno miesto savivaldybė vykdė labdaringą veiklą. Be to, kaip nurodo kasatorius, būtent Caritas ir jo samdyti darbuotojai vykdė realią veiklą ginčo patalpose, įsipareigojo laikytis visų reikiamų saugumo reikalavimų, būtent Carito darbuotojai, vykdydami sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, galėjo aplieti ginčo patalpas bei, kaip nurodo ieškovas, jas suniokoti. Pripažindami, kad Kauno miesto savivaldybė yra atsakinga už padarytą žalą, bylą nagrinėję teismai nenustatė jokių Kauno miesto savivaldybės veiksmų, galėjusių padaryti žalą, taip pat priežastinio ryšio tarp savivaldybės veiksmų ir įvykusių apliejimų, taip pažeisdami materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, įtvirtintus CK 6.245, 6.246, 6.247 ir 6.248 straipsniuose.

8. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti žalą dėl patalpų suniokojimo, rėmėsi byloje pateiktu žalos įvertinimo aktu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad remontas už įvertinimo akte nurodytą sumą buvo atliktas. Kasatorius pažymi, kad bylą nagrinėję teismai šio reikalavimo nenagrinėjo iš esmės, taip pažeisdami CPK 183 ir 185 straipsnius.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su patalpomis, esančiomis pastato Kaune, Raudondvario pl. 147, antrame aukšte ir rūsyje. Šios patalpos buvo privatizuotos Kauno miesto privatizavimo komisijos 1991 m. gruodžio 30 d. patvirtinta viešo akcijų pasirašymo sutartimi. Kauno miesto vyriausiasis prokuroras, gindamas Kauno miesto savivaldybės ir VMĮ „Jazminas“ interesus, ginčijo viešo akcijų pasirašymo sutartį, jos pagrindu pasirašytas akcijas ir laikinuosius akcininkų pažymėjimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. birželio 5 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 12 d. nutartį ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius, VMĮ „Jazminas“ ir Caritas 1996 m. rugpjūčio 21 d. sudarė sutartį, kuria įsipareigojo bendradarbiauti siekiant bendro tikslo - padėti vargstantiems žmonėms, aprūpinant juos minimaliu maisto kiekiu ir suteikiant galimybę apsiprausti, bei įkūrė valgyklą ir higienos patalpą socialiai remtiniems Kauno miesto gyventojams. Pagal šią sutartį VMĮ „Jazminas“ suteikė valgyklai patalpas Kaune, Jovarų g. 3 (Raudondvario pl. 147), o Kauno miesto savivaldybė mokėjo už jas nuomos mokestį. Sutartis sudaryta laikotarpiui, kol bus išspręstas teisminis ginčas.

Ieškovas yra ginčo patalpų savininkas, jo nuosavybės teisės įregistruotos 1996 m. spalio 30 d., tačiau jis iki 2004 m. kovo 31 d. negalėjo naudotis 1098,31 kv. m ploto patalpomis, esančiomis pastato antrajame aukšte ir rūsyje. Ieškovo valdytos pastato pirmojo aukšto patalpos 2002 m. rugpjūčio 2 d., 2002 m. spalio 3 d. ir 2003 m. gruodžio 7 d. buvo užlietos. Antrojo aukšto patalpas ieškovas atgavo suniokotas.

Kauno apygardos teismo 2003 m. sausio 14 d. nutartimi likviduojamai Kauno valstybinei maitinimo įmonei „Jazminas“ iškelta bankroto byla, o 2003 m. lapkričio 25 d. sprendimu nuspręsta šios įmonės veiklą laikyti pasibaigusia ir šią įmonę išregistruoti iš įmonių rejestro. Ieškovas UAB „Elgija“ kreditorinio reikalavimo bankroto byloje nereiškė.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo pareikštiems reikalavimams už 1996 m. lapkričio 1 d. - 1999 m. gruodžio 23 d. laikotarpį. Taigi ieškinio senaties taikymas byloje aktualus tik atsižvelgiant į atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareikštą prašymą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, taikė 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodė į šiuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 8 dalį. Įvertinęs faktinius bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalavimams už tą laikotarpį, dėl kurio yra prašoma taikyti ieškinio senatį, ieškinio senatis yra praleista, ji praleista dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Padarydamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas vadovavosi 1964 m. CK 90 straipsniu, CK 1.125 straipsnio 1 ir 8 dalimis, 1.131 straipsniu bei nurodė svarbiomis įvertintas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Negalima sutikti su kasatoriaus Kauno miesto savivaldybės argumentu dėl CK 1.125 straipsnio 8 dalies pažeidimo, nes iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas taikė šioje teisės normoje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Taip pat negalima sutikti su kasatoriaus Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami, jog minėtą ieškinio senaties terminą ieškovas praleido dėl svarbių priežasčių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Visų pirma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, kuria remiasi kasatorius, yra metodinė medžiaga, o teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus. Be to, apibendrinimo apžvalgoje, kuria kasatorius remiasi, nurodyta, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis paprastai nelaikytinas neteisėtas savo teisės įgyvendinimas, asmens kreipimasis ne į tą teismą arba kitas kompetentingas spręsti ginčą institucijas, o į kitas institucijas, neturinčias jurisdikcinių įgalinimų, netinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir kt., tuo tarpu nagrinėjamos bylos faktiniai duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, įgalino šią bylą nagrinėjusius teismus spręsti, jog ieškovas ieškinio senaties terminą atitinkamiems reikalavimams pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentą apie netinkamą proceso teisės normų - 1964 m. CPK 456 straipsnio ir galiojančio CPK 674 straipsnio - taikymą. Šios proceso teisės normos reglamentuoja išieškojimą vykdymo procese iš valstybės ar savivaldybės įmonių, kurios yra egzistuojančios, t. y. nėra likviduotos. Be to, pagal galiojančio CPK 674 straipsnio 1 dalį išieškotojų reikalavimų tenkinimas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto yra ribojamas valstybės ar savivaldybės įmonės patikėjimo teise valdomo turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, verte. Pažymėtina ir tai, kad, nors Kauno miesto savivaldybė kasaciniame skunde ir klaidingai nurodo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1160/2000, esančią teisės taikymo taisyklę, tačiau Įmonių bankroto įstatyme iš tikrųjų nenumatyta galimybės kreditorių reikalavimus tenkinti iš valstybės ar savivaldybės turto. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes apie VMĮ „Jazminas“ likvidavimą dėl bankroto, teisėjų kolegija sutinka su Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentu, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė CK 6.128 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog kai juridinis asmuo (skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi. Taikyti šioje teisės normoje nustatytą išimtį bylą nagrinėję teismai neturėjo teisinio pagrindo.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius, VMĮ „Jazminas“ ir Caritas1996 m. rugpjūčio 21 d. sudarė sutartį, kuria įsipareigojo bendradarbiauti siekiant bendro tikslo - padėti vargstantiems žmonėms, aprūpinant juos minimaliu maisto kiekiu ir suteikiant galimybę apsiprausti, bei įkūrė valgyklą ir higienos patalpą socialiai remtiniems Kauno miesto gyventojams. Ši sutartis vertintina kaip jos šalių jungtinės veiklos sutartis, taigi pagal bendras, nesutartines prievoles sutarties šalys atsako solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.975 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktiniai bylos duomenys rodo, jog nurodytos sutarties visos šalys (įskaitant ir atsakovą Caritą) turėjo ir galėjo žinoti, kam būtent nuosavybės teise priklauso bendrai veiklai naudojamos patalpos, ar naudojimasis šiomis patalpomis nepažeidžia kitų asmenų (būtent ieškovo) teisių ir teisėtų interesų. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenų, iš kurių matyti, kad visoms trims 1996 m. rugpjūčio 21 d. sutarties šalims buvo žinoma apie ieškovo reiškiamas pretenzijas į patalpas, ir sutartis sudaryta tik laikotarpiui, kol bus išspręstas teisminis ginčas. Tai leidžia daryti išvadą, kad visi šie asmenys yra solidariai atsakingi ieškovui. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavimą solidariai priteisti žalos atlyginimą pareiškė tik dviem iš trijų 1996 m. rugpjūčio 21 d. sutartį sudariusių asmenų - Kauno miesto savivaldybei bei Caritui. Atsižvelgdama į tai, kad ieškinio reikalavimai buvo pareikšti solidariesiems skolininkams - Kauno miesto savivaldybei ir Caritui, o ieškinys patenkintas tik prieš vieną iš šių atsakovų - solidariųjų skolininkų, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus.

Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad pagal 1996 m. rugpjūčio 21 d. sutartį VMĮ „Jazminas“ suteikė 483,25 kv. m ploto patalpas (T. 1, b. l. 126-128), nuo 1998 m. kovo 1 d. patalpų plotas buvo sumažintas iki 443,03 kv. m (T. 1, b. l. 129-131), o nuo 1999 m. sausio 25 d. - dar sumažintas iki 417,05 kv. m (T. 1, b. l. 132). Ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovai Kauno miesto savivaldybė ir Caritas jam trukdė valdyti, naudotis didesnio ploto pastato, esančio Kaune, Raudondvario pl. 147, antrojo aukšto patalpomis, taip pat rūsio patalpomis. Dėl to, taikant CK 4.97 straipsnį, iš atsakovų ieškovui solidariai priteistinas negautas nuomos mokestis tik už pastato antrojo aukšto nurodyto ploto patalpas, kuris yra 363 070,62 Lt.

Kasatoriaus Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentas, kad teismai, negautas pajamas priteisdami rinkos kainomis, pažeidė CK 4.97 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pagal CK 4.97 straipsnį savininkui turi būti grąžinamos ir tos pajamos, kurių neteisėtas nesąžiningas valdytojas realiai negavo, tačiau galėjo gauti, jeigu būtų tinkamai naudojęsis turtu pagal paskirtį.

Remiantis nurodytais teisiniais argumentais prieš atsakovus - Kauno miesto savivaldybę ir Caritą - tenkintina ir ieškinio dalis dėl ieškovo patalpų apipylimu bei suniokojimu padarytos žalos priteisimo (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.249 straipsnis, 6.975 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgtina į tai, kad atsakovai bendrą veiklą ieškovo patalpose vykdė ir po VMĮ „Jazminas“ likvidavimo. Byloje pateiktas žalos įvertinimo aktas (T. 1, b. l. 86) greta kitų faktinių bylos duomenų yra pakankamas patalpų suniokojimu padarytos žalos dydžio įrodymas (CPK 177, 185 straipsniai).

Kiti Kauno miesto savivaldybės kasacinio skundo argumentai, taip pat ieškovo kasacinio skundo argumentai, kaip teisiškai nereikšmingi, nenagrinėtini.

Remiantis nurodytais argumentais apskųsti teismų procesiniai sprendimai keistini (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), ieškinys iš dalies tenkintinas prieš abu atsakovus solidariai.

Ieškovas byloje iš viso turėjo 4900 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškinį tenkinant iš dalies, iš atsakovų priteistina po 1200 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo naudai (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį ir ja paliktą nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 8876486) ir Kauno arkivyskupijos Carito (j. a. k. 192068157) solidariai ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgija“ (į. k. 134774270) naudai 363 070,62 Lt (trys šimtus šešiasdešimt tris tūkstančius septyniasdešimt Lt ir 62 ct) negautų pajamų, 10 862,19 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus šešiasdešimt du Lt ir 19 ct) žalos dėl apipylimų, 30 879,52 Lt (trisdešimt tūkstančių aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis Lt ir 52 ct) žalos dėl patalpų suniokojimo, 2399,78 Lt (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis Lt ir 78 ct) už ekspertizių atlikimą, iš viso 407 212,11 Lt (keturis šimtus septynis tūkstančius du šimtus dvylika Lt ir 11 ct).

Priteisti iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 8876486) ir Kauno arkivyskupijos Carito (j. a. k. 192068157) po 1200 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgija“ (į. k. 134774270) naudai.

Sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis priešieškinys atmestas, ieškovui atnaujintas ieškinio senaties terminas, palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis