Dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-23-719/2026

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00495-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.8; 21.1.4; 21.1.8; 21.12.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. A. (V. A.) atstovo advokato Mariaus Grucės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. A. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis, vairuodamas automobilį ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto matomos kliūties, kelyje, kur leistinas važiavimo greitis 80 km/h, važiavo apie 90 km/h greičiu, nutraukta, nes pasibaigė ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 5651 straipsnio 7 punktas).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimu asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. A. atstovo advokato M. Grucės skundas tenkintas, Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – nutarta administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, vadovaujantis ANK 5651 straipsnio 1 punktu, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartimi Institucijos įgalioto asmens vyriausiojo tyrėjo Gintauto Radzevičiaus apeliacinis skundas tenkintas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimas be pakeitimų.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2026 m. sausio 20 d. nutartimi asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. A. atstovo advokato M. Grucės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo instituto normas (ANK 5651 straipsnio 1 ir 7 punktus), taip padarydamas esminį pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtai nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

5.2. Šiuo atveju tinkamam administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo instituto normų taikymui esminę reikšmę turi aplinkybė, ar V. A. padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Darytina išvada, kad šiuo atveju V. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai buvo grindžiami prielaidomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinimas V. A. iš esmės buvo grindžiamas 2024 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-2413 (24) išvadomis. Ekspertizės akte pateikta nekvestionuotina išvada, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą lėmė automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmai, t. y. sustojimas skersai važiuojamosios dalies, neįjungus avarinės šviesos signalizacijos, atsiradus kliūčiai neapšviestame vienos krypties gatvės ruože, savo automobiliu užstojus kitą automobilį „Toyota Avensis“, kurio vairuotojas buvo įjungęs avarinę šviesos signalizaciją, taip sudarant automobilio „Volvo V70“ vairuotojui (V. A.) sunkiai nustatomą stacionarią kliūtį. Ekspertizės akte taip pat pateikta sąlyginė prielaida (spėjimas), jog jei V. A. turėjo objektyvią galimybę pamatyti ir nustatyti stacionarias kliūtis sudariusius automobilius didesniu kaip 84,5 m atstumu, tai jo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Taip pat ekspertizės akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje papildomai pažymėta, kad šiuo atveju negalima nustatyti, ar V. A. tokią galimybę turėjo, nes vaizdo registratoriaus fiksuojamas vaizdas skiriasi nuo žmogaus akimis matomo vaizdo.

5.3. Pažymėtina, kad Institucija daugiau kaip pusantrų metų kategoriškai laikėsi pozicijos, jog dėl eismo įvykio yra kaltas tik V. A., jo kaltę grįsdama iš esmės vien tik V. A. vairuojamo automobilio susidūrimo su kitu automobiliu faktu. Tačiau buvo tinkamai neįvertinti automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmai, itin šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. „Toyota Prius“ vairuotojo padarytus pažeidimus nuo pat tyrimo pradžios patvirtino administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga: V. A. automobilio vaizdo registratoriaus įrašas, nukentėjusių asmenų (automobilio „Toyota Prius“ keleivių ir automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojo) paaiškinimai. Tačiau Institucija prieš automobilio „Toyota Prius“ vairuotoją tuo metu administracinio nusižengimo teisenos nepradėjo. Tik ekspertizės įstaigai surašius minėtą ekspertizės aktą, Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą ir automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui.

5.4. Atkreiptinas dėmesys, kad V. A. buvo inkriminuotas KET 127 punkto pažeidimas. Šiame punkte nustatyta pareiga vairuotojui pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad, atsižvelgiant į šiame punkte nurodytas aplinkybes, jis galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Šiuo atveju neaišku, kodėl Institucija laikosi pozicijos, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo veiksmai turėtų būti laikomi iš anksto numatoma kliūtimi, kurią turėjo pastebėti V. A.. Pastarasis šiuo konkrečiu atveju iš anksto niekaip negalėjo numatyti, kad kitas vairuotojas, atsiradus kliūčiai neapšviestame gatvės ruože, neįjungęs avarinės šviesos signalizacijos sustos skersai važiuojamosios dalies vienos krypties eismo gatvės ruože ir bandys apsisukti, norėdamas važiuoti prieš eismą. Dėl to net ir ekspertizės akte nurodoma, jog automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas sudarė V. A. sunkiai nustatomą stacionarią kliūtį. Remiantis teismų praktika, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160/2014">2K-160/2014</a>).

5.5. Apygardos teismo išvados dėl to, ar V. A. padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių, yra prieštaringos. Viena vertus, apygardos teismas kvestionuoja tai, kad apylinkės teismas ėmė vertinti patį ekspertizės aktą, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nagrinėti bylą dėl V. A. kaltės, nors administracinio nusižengimo teisena nutraukta, o jo kaltės Institucija nepaneigė. Tačiau apygardos teismas pats rėmėsi ekspertizės aktu, grįsdamas juo V. A. atsakomybę. Antra vertus, apygardos teismas daro išvadą apie V. A. kaltę, t. y. kad ji nebuvo paneigta. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apskritai neturi pareigos paneiginėti savo kaltę ar įrodinėti savo nekaltumą, tai privalo daryti Institucija. Taip apygardos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principus.

6. Institucijos įgaliotas asmuo vyriausiasis tyrėjas G. Radzevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pareiškėjas prašyme iš esmės ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir siekia, kad byla būtų nutraukta ne dėl administracinės atsakomybės taikymo senaties, o dėl administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo. Institucijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.

6.2. Apygardos teismas išsamiai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, tarp jų ir ekspertizės aktą, faktines eismo įvykio aplinkybes bei V. A. veiksmus ir konstatavo, kad jo veiksmai atitinka administracinio nusižengimo požymius. Teismas taip pat aiškiai nurodė, kad ekspertizės akte pateiktos išvados nepaneigia V. A. pareigos pasirinkti saugų važiavimo greitį ir galimybės išvengti eismo įvykio. Taigi, pažeidimo padarymo faktas byloje buvo nustatytas, o pareiškėjo argumentai dėl neva neįrodytos V. A. kaltės iš esmės reiškia nesutikimą su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vien toks nesutikimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad administracinio nusižengimo sudėtis nebuvo nustatyta ar kad turėjo būti taikomos ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo. Teismas neperkėlė įrodinėjimo naštos V. A., o vertino byloje esančių duomenų visumą ir jų pakankamumą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, jog buvo pažeisti proceso principai.

6.3. Apibendrinant pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai iš esmės yra nukreipti į pakartotinį bylos aplinkybių vertinimą ir kitokį įrodymų interpretavimą, tačiau tai nepatenka į proceso atnaujinimo instituto ribas ir nesudaro pagrindo konstatuoti esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą (ANK 658 straipsnis).

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Asmens, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, V. A. atstovo advokato M. Grucės prašymas tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti bylos įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos atnaujinimo dalyko ir nenagrinėtini. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Dėl ANK 569 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindo (ANK 5651 straipsnio pažeidimo)

9. Prašyme teigiama, kad apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo instituto normas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo teisenos nutraukimą, nesant administracinio nusižengimo požymių ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ANK 5651 straipsnio 1 ir 7 punktai).

10. ANK, kitaip nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK), nenustatyta galimybė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui prašyti tęsti administracinio nusižengimo teiseną, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinama taip, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šiame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktas išaiškinimas aktualus sprendžiant klausimą ir dėl administracinių nusižengimų teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 7 punkto (kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas) pagrindu. Nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys administracinio nusižengimo apskritai nepadarė, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, jog nusižengimas buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

11. 2024 m. spalio 29 d. V. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2022 m. lapkričio 27 d. 5.53 val. Tūkstantmečio g., Vilniuje, vairavo automobilį ir pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kelyje, kur leistinas važiavimo greitis 80 km/val., važiavo apie 90 km/val. greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktus, o jo veiksmai užtraukia atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

12. Institucijos 2025 m. vasario 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. A. nutraukta konstatavus, kad jis padarė administracinį nusižengimą ir trauktinas administracinėn atsakomybėn, tačiau suėjo ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas.

13. Šią bylą nagrinėję žemesnieji teismai laikėsi skirtingos pozicijos – apylinkės teismas 2025 m. birželio 20 d. nutarimu panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, vadovaudamasis ANK 5651 straipsnio 1 punktu (kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), o apygardos teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi konstatavo, kad administracinio nusižengimo teisena pagrįstai buvo nutraukta Institucijos nutarimu pagal ANK 5651 straipsnio 7 punktą (pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui).

13.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, panaikindamas Institucijos nutarimą, konstatavo, kad byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog V. A., pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti iki iš anksto numatomos kliūties, nes nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis objektyviai galėjo matyti kelyje atsiradusias kliūtis – sustojusias transporto priemones. Taigi nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusižengimo padarymo.

13.2. Apygardos teismas nesutiko su tokia apylinkės teismo pozicija, panaikino šio teismo nutarimą ir paliko galioti Institucijos nutarimą konstatavęs, kad V. A. pagrįstai buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą.

14. Taigi, šios bylos kontekste turi būti sprendžiamas klausimas dėl teismų atlikto įrodymų vertinimo, nes iš esmės tų pačių įrodymų pagrindu šie teismai padarė skirtingas išvadas dėl to, ar V. A. padaryta veika turi administracinio nusižengimo požymių. Teisiškai tokia situacija yra galima. Tokiu būdu netgi gali būti įgyvendinama priimtų sprendimų teisėtumo kontrolė. Tačiau, darant kitokias išvadas dėl tų pačių įrodymų, turi būti išdėstomi aiškūs tokio sprendimo motyvai. Įrodymų vertinimas nėra detaliai reglamentuotas ir iš esmės yra logikos dėsniais grindžiamas mąstymo procesas. Įstatymas nustato tik tai, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 369 straipsnio 5 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-489/2019">2AT-5-489/2019</a>). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQzLTM4Ny8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-43-387/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-43-387/2022">2AT-43-387/2022</a>).

16. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad, tikrindamas Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. A. atstovo skundą, teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių skundo argumentų, atsižvelgė į tai, jog Institucija skundžiamame nutarime iš esmės tik išdėstė bylos tyrimo ir skundų nagrinėjimo eigą, perkėlė asmenų paaiškinimus bei ekspertizės akto išvadas ir iš esmės vadovaudamasi tik šiame akte pateikta išvada konstatavo, kad V. A. padarė administracinį nusižengimą, nevertindama jo paties paaiškinimų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai atskleidė aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į jų visumą, laikydamasis ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis), nutarime pateikė išsamiai motyvuotas išvadas dėl jų vertinimo. Šio teismo padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos, argumentuotos ir nekelia abejonių.

17. Apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimą ir palikdamas galioti Institucijos nutarimą, išsamesnių tokio sprendimo motyvų neišdėstė, iš esmės apsiribodamas konstatavimu, kad V. A. pagrįstai buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, o Institucija, gavusi ekspertizės aktą, savo pozicijos dėl V. A. kaltės nekeitė. Dėl tokių apygardos teismo argumentų svarbu pažymėti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju nėra saistomas Institucijos pozicijos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), tai šioje byloje ir buvo padaryta. Apygardos teismas byloje surinktų įrodymų vertinimo iš esmės neatliko, kaip galima suprasti iš skundžiamos nutarties turinio – tik pritarė Institucijos pozicijai. Motyvų, paneigiančių apylinkės teismo išvadas, neišdėstė. Atskirai paminėtinas apygardos teismo nutarties 14 punkto teiginys, kad „ekspertizės akte suformuluota sąlyginė išvada („jeigu turėjo galimybę matyti kliūtį“) savaime neeliminuoja kaltės, nes vairuotojui kyla pareiga pasirinkti tokį greitį, kuris leistų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties“. Toks teiginys yra prieštaringas. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę matyti kliūtį. Tai yra tik prielaida, tai iš esmės pripažįsta ir apygardos teismas. Taip pat teiginys, kad nepašalinta prielaida nepanaikina kaltės, nedera ir su nekaltumo prezumpcija.

18. Be kita ko, nors apygardos teismas skundžiamoje nutartyje citavo šiai bylai aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl senaties instituto taikymo, tačiau pats nuo šios praktikos nukrypo. Skundžiamos nutarties 14 punkte nepagrįstai konstatuota, kad „apylinkės teismas vertino ekspertizės aktą, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nagrinėjo bylą dėl V. A. kaltės, nors administracinio nusižengimo teisena nutraukta, o jo kaltės Institucija nepaneigė“. Toks apygardos teismo teiginys suponuoja visiškai nepagrįstą ir pirmiau paminėtai teismų praktikai prieštaraujančią išvadą, kad apylinkės teismas negalėjo vertinti įrodymų ir spręsti, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas, kai administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama pagal V. A. atstovo skundą, kuriame, be kita ko, buvo prašoma pakeisti Institucijos nutarimą, nes administracinio nusižengimo V. A. nepadarė. Esant tokiam prašymui, apylinkės teismas turėjo pareigą iš naujo vertinti įrodymus. Kaip minėta, ANK 39 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad nusižengimas buvo padarytas. Priešingai nei konstatuojama skundžiamoje nutartyje, apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir aiškindamasis, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas, proceso teisės nepažeidė ir nuo pirmiau paminėtos teismų praktikos nenukrypo.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apygardos teismo teiginiai padaryti iš esmės nesilaikant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių įstatymo nuostatų. Šis teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog V. A. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, dėl to pasirinko netinkamą administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindą (ANK 5651 straipsnio 7 punkto). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartis naikintina, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas