Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 92 straipsniu, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val

Baudžiamoji byla Nr. 2K-329/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.11.10. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,

dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei,

gynėjui advokatui A. Liutvinskui,

nuteistajam V. K.,

nuteistojo įstatyminei atstovei Ž. P.,

neviešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 92 straipsniu, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei tęsti mokslą arba dirbti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę buvo paskirta atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Šioje byloje nuteistas ir P. R., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, jo įstatyminės atstovės ir gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, bei prokurorės, prašiusios skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2005 m. birželio 15 d. apie 22.00 val. Vilniuje, skvere ties Vytauto ir A. Mickevičiaus gatvių sankryža, asmeninio konflikto metu apie dešimt kartų spyrė nukentėjusiajam E. V. (E. V.) į nugarą, sėdmenis, kojas ir padarė kraujosruvas kairėje šlaunyje, dešiniame žaste, juosmens minkštuosiuose audiniuose dešinėje pusėje, nugaros apatinėje kairėje dalyje, devinto ir dešimto šonkaulių lūžius ties mentės linija ir devinto šonkaulio lūžius ties vidurine pažastine linija kairėje pusėje, blužnies plyšimą, kuris komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, nuo kurio nukentėjusysis mirė.

Tuo pat metu P. R. dėl asmeninių motyvų sudavė E. V. du kartus į veidą, padarydamas odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva kaktos dešinėje pusėje ir dvi muštines žaizdeles su aplinkinėmis kraujosruvomis lūpose, taip pat spyrė į kairę mentį, padarydamas kraujosruvą mentės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K., vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą arba dirbti. Kitos skundžiamo nuosprendžio dalies prašoma nekeisti.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, skirdamas bausmę V. K., atsižvelgė į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatitaisomas pasekmes, todėl skyrė įstatyme už jo padarytą veiką nustatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatant skirtinos bausmės trukmę, atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę apibūdinančias savybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, amžių ir V. K. frustracinę būseną veikos padarymo metu, kilusią dėl nukentėjusiojo neteisėto elgesio prieš jį, taip pat V. K. būdingus individualius psichologinius ypatumus, turėjusius įtakos jo gebėjimui pilnai ir visapusiškai teisingai suvokti situaciją, sutrukdžiusius realiai vertinti savo veiksmus bei racionaliai juos kontroliuoti. Teismas pažymėjo, kad įstatymas nedraudžia nepilnamečiui kaltininkui, nuteistam laisvės atėmimu, atidėti paskirtos bausmės vykdymą pagal BK 92 straipsnio nuostatas, bet įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes ir dėl šio nusikaltimo atsiradusias pasekmes nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. K. paskirtai minimaliai laisvės atėmimo bausmei, bet kartu konstatavo, kad BK 92 straipsnio nuostatos jam netaikytos nepagrįstai. Pagrindus manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, šis teismas nurodė tuos pačius, kuriuos jau buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas. Prie jų papildomai nurodytas dar vienas, kad paskirtos bausmės realus atlikimas V. K. bus komplikuotas, jo asmenybė gali būti visiškai sutrikdyta, o bausmės tikslai nepasiekti dėl faktinių bylos aplinkybių, bausmės atlikimo sąlygų laisvės atėmimo vietose specifikos, susijusios su tuo, kad nukentėjusysis prie nuteistojo seksualiai priekabiavo. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija V. K. bausmės vykdymą atidėjo ir paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.

Kasatorius pažymi, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos V. K. kaip nepilnamečiui taikant BK 91 straipsnio 3 dalį ir skiriant minimalią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas tas pačias aplinkybes nemotyvuotai įvertino priešingai ir nepagrįstai pripažino pagrindu atidėti bausmės vykdymą. Skunde nurodoma, kad teismas už BK 129 straipsnyje numatytą nusikaltimą, t.y. nužudymą, paskirtos, atitinkančios savo dydžiu nepilnamečiams už labai sunkų nusikaltimą skiriamą bausmę bei teisingumo principą, bausmės vykdymą atidėti gali, bet neprivalo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas nenurodė pagrindo, kuriuo remdamasis nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nustatyta aplinkybė, kad bausmės atlikimas V. K. bus komplikuotas dėl bausmės atlikimo sąlygų laisvės atėmimo vietose specifikos prieštarauja bausmės paskirčiai, teisingumo ir protingumo kriterijams. Tai nėra BK numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir negali būti pagrindu, numatytu BK 92 straipsnyje. Kasatorius pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės sąlygų užtikrinimas yra laisvės atėmimo vietų institucijų pareiga. Jos vykdo teisės aktuose nustatytą veiklą ir privalo ne tik formuoti nuteistųjų, kaip visuomenės narių, atsakomybės už savo elgesį jausmą, tinkamą požiūrį į gyvenimą ir įgūdžius, kurie padėtų jiems tapti žmonėmis gerbiančiais įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą, bet ir saugoti nuteistųjų gyvybę, sveikatą bei savigarbą. Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nepilnamečiui paskyrus minimalią sankcijoje numatytą bausmę ir dar atidėjus jos vykdymą susidaro prielaida manyti, jog asmuo lieka nenubaustas. Kasatoriaus teigimu, įstatymo numatyta galimybė taikyti bausmės vykdymo atidėjimą šios kategorijos nusikaltimų bylose turėtų būti itin reta ir svariai argumentuota, t.y. išimtinė, o šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenurodė.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 92 straipsnio nuostatų taikymo

Kasaciniame skunde nenurodoma, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas V. K. bausmės individualizavimo klausimą, padarė aiškų baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo konkretaus straipsnio nuostatų pažeidimą. Esminis skundo argumentas yra susijęs su BK 92 straipsnio 1 dalies gilesniu traktavimu ir jos taikymo galimybėmis atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasatorius nesutinka su tuo, kaip apeliacinės instancijos teismas įvertino tam tikras aplinkybes ir jomis remdamasis pripažino esant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. realiai bausmės neatliekant. Skunde teigiama, kad šiuo požiūriu įstatymo nuostatas geriau suvokė ir pritaikė pirmosios instancijos teismas.

Bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams reglamentuoja BK 92 straipsnis. Atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas gali ir tiems nepilnamečiams, kurie nuteisti už tyčinių nusikaltimų padarymą, jeigu paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra didesnė kaip ketveri metai. BK 92 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nuorodų į tyčinių nusikaltimų sunkumą nėra. Nepilnamečiui bausmės vykdymas gali būti atidedamas net tada, kai jis yra nuteistas už padarytą labai sunkų nusikaltimą. Galimybė priimti tokį sprendimą atsiranda, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bylą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, skirdama V. K. bausmę, išdėstė jos individualizavimo motyvus. Iš esmės šiais motyvais grindžiamas sprendimas skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, kurią įstatymas numato nepilnamečiams. Po to itin lakoniškai pasisakyta bausmės vykdymo atidėjimo galimybės klausimu, nurodant tik tai, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą taikant BK 92 straipsnio nuostatas, tačiau kolegija, įvertinusi nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes, mano, kad V. K. paskirtos bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo klausimas buvo iškeltas nuteistojo V. K. ir jo įstatyminės atstovės apeliaciniuose skunduose. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 9 d. posėdyje, tenkinant gynėjo prašymą, prie bylos prijungti V. K. papildomai charakterizuojantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendyje bausmės atidėjimo klausimu pasisakė labai detaliai. Šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę V. K., nepakankamai įvertino jo asmenybę ir faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pagrindai, kuriems esant bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus V. K. paskirtos bausmės atlikimo, yra. Tokia išvada, skirtingai nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, paremta plačiais, konkretizuotais motyvais. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą apeliacinės instancijos teismas BK 92 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Lidija Liucija Žilienė

Egidijus Bieliūnas