A. B. pagal BK 260 str., 259 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-514/2007

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2.; 1.1.9.6. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant R. Bučiuvienei,

dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,

gynėjui advokatui Š. Vilčinskui,

nuteistajam A. B.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Iš A. B. priteista valstybei konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės automobilio „Opel Vivaro“ piniginė vertė 58000 Lt.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteistas ir R. K., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, bei prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 6 d. tarp 14-15 val. prie Vilniaus geležinkelio stoties, turėdamas tikslą parduoti, iš tyrimo nenustatyto asmens už 40 Lt neteisėtai įgijo 0,054 gr. narkotinės medžiagos heroino miltelių ir automobiliu „Opel Vivaro“ gabeno ją į Varėnos rajono Valkininkų kaimą, kur apie 16 val. 0,014 gr. heroino už 20 Lt pardavė R. K.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 29 d. nutartį, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ir panaikinti 58000 Lt priteisimą valstybei.

Skunde cituojama apeliacinės instancijos teismo nutarties ištrauka ir nurodoma, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad A. B. įgijo 0,054 gr. narkotinės medžiagos heroino miltelių, o R. K. pardavė tik vieną 0,014 gr. heroino dozę. Kitos dozės jis nepardavė, pasiliko sau ir nežadėjo niekam parduoti. Dėl šių priežasčių kasatorius mano, kad jo veika, susijusi su neparduotu heroinu, turi būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis nurodo, kad nuoširdžiai pripažino savo kaltę, tą pripažino ir teismai. Jis davė nuoseklius parodymus, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, dirba, anksčiau nėra teistas, turi nepilnametę dukrą, jo priklausomybė nuo narkotikų laikina ir negalėjo nusverti šių atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui paskirti švelnesnę bausmę, negu numato įstatymas, nepriklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo.

Kasatorius mano, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą priteisdamas iš jo valstybei konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio „Opel Vivaro“, priklausančio jo buvusiai darbovietei UAB „Merseros autotransportas“ - piniginę vertę 58000 Lt. Teismas per daug plačiai aiškino BK 72 straipsnio nuostatas, pripažindamas automobilį, kuriuo važiavo kasatorius, nusikaltimo padarymo priemone. Kasatoriaus manymu, jeigu jis į Valkininkus būtų vykęs traukiniu ar lėktuvu, teismas šių transporto priemonių vertės nepriteisinėtų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

Kasatorius mano, kad dalis baudžiamojoje byloje nustatytų faktų, susijusių su heroino įsigijimu ir gabenimu jo paties reikmėms, sudaro atskirą nusikaltimą, už kurį atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Tokia nuosprendyje ir apeliacinėje nutartyje konstatuotų išvadų traktuotė nėra tiksli. Nuosprendyje nustatyta, kad „A. B. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti bei pardavė, t. y. 2006 m. spalio 6 d. apie 14-15 val. Vilniuje prie geležinkelio stoties iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs narkotinę medžiagą miltelių pavidalu – 0,054 g. heroino už 40 litų, neteisėtai automobiliu „Opel-Vivaro“, v. n. (duomenys neskelbtini) gabeno narkotinę medžiagą – 0,054 g. heroino iš Vilniaus į Valkininkų k. Varėnos raj., kur tą pačią dieną apie 16 val. neteisėtai pardavė už 20 litų narkotinę medžiagą 0,014 g. heroino R. K.“. Ši formuluotė nerodo nei to, kad teismas pripažino, jog visas įsigytų narkotinių medžiagų kiekis – 0,054 g. heroino – buvo skirtas būtent parduoti, nei to, kad dalis šių medžiagų buvo skirta asmeniniam A. B. vartojimui. Tačiau net ir dalies narkotinės medžiagos pardavimas, vertinamas visame faktinių aplinkybių kontekste, atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Todėl konstatuotų faktų kvalifikavimas pritaikant BK 260 straipsnio 1 dalį nėra klaidingas įstatymo taikymas. Kasatoriaus iškeliama BK 259 straipsnio 1 dalies pritaikymo problema reikalauja peržiūrėti faktines bylos aplinkybes, jas suskirstyti taip, kad būtų galimybė nustatyti ir užfiksuoti skirtingus disponavimo atitinkamais narkotinių medžiagų kiekiais tikslus. Tai šioje baudžiamojoje byloje nebuvo daroma. Kaltinamajame akte nurodyta, kad A. B. kaltinamas vieno nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teisme kaltinimas nebuvo keičiamas. Esant tokioms aplinkybėms kasacinės instancijos teismas, būdamas saistomas BPK 376 straipsnio, reglamentuojančio teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nuostatų negali nei tirti ar tikslinti faktinių bylos aplinkybių, nei iš naujo vertinti byloje surinktus įrodymus. Tai reiškia, jog kasatoriaus argumentai, susiję su BK 259 straipsnio 1 dalies eventualiu taikymu, paliktini nenagrinėti.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali, bet neprivalo, jeigu nėra BK 62 straipsnyje nurodytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas nurodo, dėl kokių išimtinių aplinkybių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B., nuosprendyje konstatavo, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios leistų paskirti švelnesnę bausmę. Teismas taip pat nusprendė, kad aplinkybė, jog nusikaltimą A. B. padarė iš dalies sukurstytas R. K., yra pakankamas pagrindas skirti jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę ir ją paskyrė.

Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo apeliacinį skundą patikrino bausmės skyrimo jam pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas konstatavo, kad bausmė A. B. paskirta nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų bausmės tikslų ir jos skyrimo pagrindų. Bausmės rūšis ir dydis paskirti atsižvelgus į veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir vaidmenį nusikaltimo padaryme. Galimybė taikyti BK 62 straipsnio nuostatas taip pat įvertinta, bet atmesta. Nutartyje išdėstęs motyvus, teismas padarė išvadą, kad A. B. paskirta bausmė nėra per griežta. Bausmės vykdymo atidėjimas jam, kaip nuteistam už sunkų nusikaltimą, negalimas, kadangi įstatyme nenumatytas bausmės vykdymo atidėjimas asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą. Motyvuotai pasisakęs dėl skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikdamas nepakeistą. Įstatymo taikymo klaidų skiriant bausmę A. B. nepadaryta.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo sąvoka, pagrindai ir tvarka nustatyti BK 72 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad jis automobiliu „Opel Vivaro“ neteisėtai gabeno narkotinę medžiagą, todėl automobilis pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu minėto automobilio naudotoju buvo UAB „Merseros autotransportas“, o savininkas UAB „NORD LB lizingas“. Jų sutikimas naudoti automobilį narkotinių medžiagų gabenimui byloje nenustatytas. Todėl, vadovaudamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, kad, jeigu konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieškoma tokio turto vertę atitinkanti pinigų suma, pirmosios instancijos teismas priteisė iš nuteistojo 58000 Lt. valstybei. Apeliacinės instancijos teismas tokiam sprendimui pritarė.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad nuteistasis minėtu automobiliu kaip turima priemone specialiai pasinaudojo vien tam, kad įgyvendintų sumanymą įgyti heroiną, nugabenti jį į reikiamą vietą ir parduoti. Tokiomis aplinkybėmis teismai minėtą automobilį pagrįstai pripažino nusikaltimo padarymo priemone. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Lidija Liucija Žilienė

Egidijus Bieliūnas