Baudžiamoji byla Nr. 2K-513/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei,
gynėjui advokatui R. Mikulskui,
nukentėjusiajam R. M.,
vertėjui B. Šakaliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. (D. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas ir D. P. paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, bei prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Baudžiamoji byla Nr. 2K-513/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei,
gynėjui advokatui R. Mikulskui,
nukentėjusiajam R. M.,
vertėjui B. Šakaliui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. (D. P.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas ir D. P. paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, bei prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
D. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. Vilniuje, prie Justiniškių g. 117 namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su R. M. (R. M.) metu sudavė jam kumščiu į veidą, nugriuvusiam spyrė į įvairias kūno vietas, šokinėjo ant krūtinės ir taip jį sunkiai suluošino, padarydamas poodines kraujosruvas galvoje, krūtinėje, dešiniame rieše, dešinėje pilvo pusėje, kairio riešo nubrozdinimą, pilvo sumušimą su žarnų pasaito plyšimu, t. y. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, taikant bausmės vykdymo atidėjimą.
Kasatorius nurodo, kad teismai nevisiškai teisingai įvertino kai kurias bylos aplinkybes, nesilaikė teismų praktikos dėl bendrųjų bausmės skyrimo pradmenų, nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam išdėstyto nuoširdaus atsiprašymo ir gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusysis pretenzijų neturi. Teismai turėjo pripažinti šias aplinkybes lengvinančiomis, nes kasatorius teigia ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjęs išaiškinti nusikaltimą, smulkiai paaiškinęs visas jo padarymo aplinkybes. Teismas, atsižvelgęs į ypatingas bylos aplinkybes ir kasatoriaus asmenybę, turėjo pagrindą taikyti jam BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pareiga atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą iškilo nuo pat nusikaltimo padarymo, dar iki apkaltinamojo nuosprendžio. Ikiteisminio tyrimo metu taikytos laisvę suvaržančios kardomosios priemonės buvo pakankamas pagrindas suvokti, kokią klaidą gyvenime jis padarė. Kasatorius nurodo, kad dirba ir išlaiko savo 2007 m. kovo 24 d. gimusį sūnų bei šiuo metu nedirbančią jo motiną, su kuria ketina susituokti. Dėl šių priežasčių teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jis ateityje nebenusikals, o bausmės tikslai bus pasiekti be realios laisvės atėmimo bausmės.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmės individualizavimo
Skunde teigiama, kad pažeistas BK 59 straipsnis, nes į kasatoriaus prisipažinimą neatsižvelgta kaip į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šis teiginys prieštarauja bylos dokumentų turiniui. Atsižvelgęs į D. P. visišką prisipažinimą kaltu, atvirą ir nuoširdų savo poelgio priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, paaiškinimą, nesistengimą ką nors nuslėpti, ir pripažinęs tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas sušvelnino jam paskirtą bausmę BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Pagal apeliacinį skundą patikrinęs bausmės skyrimo pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę konstatavo. Tačiau nuosprendyje šis teismas taip pat nurodė, kad nuteistasis neatsiprašė nukentėjusiojo iki tol, kol nebuvo apie tai paklaustas teisiamojo posėdžio metu, neišreiškė didesnės atgailos dėl nusikaltimo, kuriuo sunkiai sužalotas žmogus, neatlygino ir nebandė atlyginti nukentėjusiajam padarytos nei turtinės, nei moralinės žalos. Neatlygintos ir gydymo išlaidos ligonių kasai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė į bylos duomenis apie tai, kad dėl D. P. sukelto šeimyninio konflikto buvo iškviesta policija, prieš metus iki R. M. sumušimo buvo pradėtas, nors vėliau ir nutrauktas, tyrimas dėl D. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo kitam asmeniui. Išvardintas aplinkybes teismas pripažino rodančiomis nuteistojo polinkį smurtauti. Dėl visų šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad laisvės atėmimo bausmė jam parinkta pagrįstai, o pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas šiuo atveju neįžvelgė. Toks vertinimas atitinka įstatymo nuostatas ir teismų praktikos patirtį. Nukentėjusiojo pateiktas raštas dėl to, kad jam žala atlyginta ir pretenzijų nuteistajam jis neturi, yra surašytas jau po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka ir vertintinas kaip naujas faktas, kuris negali būti panaudotas ginčijant skundžiamus teismų sprendimus kasacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Lidija Liucija Žilienė
Egidijus Bieliūnas
