E. S. pagal BK 165 str., 48 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-507/2007

Procesinio sprendimo kategorija

2.9. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždraudžiant bet kokiu būdu bendrauti su G. S. ir K. S., jei jos to nepageidauja. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, E. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, išteisintas.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl E. S. išteisinimo pakeista nurodant, kad E. S. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti,

paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. gegužės 8 d., apie 23.20 val., pastumdamas G. S. priklausiusio buto, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), balkono duris ir išlaužęs balkono durų kabliuką, neteisėtai, atvirai, prieš buto savininkės valią, įsibrovė į butą.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį ir nutraukti bylą, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoms aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Kasatoriaus nuomone, nuosprendis ir nutartis naikintini dėl esminio Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Kasatorius nurodo, kad G. S. skundas, kuriame ji nurodė, kad jis 2005 m. gegužės 8 d., apie 23.20 val., be jos leidimo per balkoną įsibrovė į jos butą, neatitinka BPK reikalavimų, keliamų skundui, pateikiamam privataus kaltinimo tvarka (BPK 412 straipsnis). Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras 2005 m. liepos 21 d. raštu Nr. (3.29)-14-3077 tyrėjui nurodė „gauti skundą“ iš G. S., papildomai ją apklausti, ar ji reiškia pretenzijas dėl neteisėto patekimo į jos butą. Apklausos metu iš G. S. buvo pareikalauta atsakyti, ar ji reiškianti pretenzijas privataus kaltinimo tvarka dėl neteisėto patekimo į butą. Kasatorius mano, kad G. S. pateikė skundą ne savo iniciatyva, o inspiruota prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nes, jo nuomone, nukentėjusioji savo iniciatyva skundo nebūtų pateikusi, nes ir nutraukus santuoką jų santykiai buvo artimi.

Kasatorius teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje buvo pažeistas rungimosi principas (BPK 7 straipsnis), nes privataus kaltinimo byloje dėl nusikalstamos veikos nesant jokios visuomeninės reikšmės, prokurorui šiuo klausimu nepriėmus motyvuoto nutarimo, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, vykdomas baudžiamasis persekiojimas, surašytas kaltinamasis aktas. Taip buvo pažeista proceso šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, vienai iš proceso šalių suteiktas niekuo nemotyvuotas pranašumas, taip pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas (BPK 417 straipsnio 1 dalis). Įstatymo numatytos procesinės garantijos kaltinamajam privataus kaltinimo bylose šiuo atveju nebuvo užtikrintos: teismas nesiėmė priemonių šalims sutaikyti, nukentėjusiajai keletą kartų neatvykus į teismo posėdį be svarbios priežasties, baudžiamoji byla nebuvo nutraukta (BPK 413 straipsnio 6 dalis, 416 straipsnio 2 dalis), kaltinimą palaikė prokuroras. Kasatorius pabrėžia, kad baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota tik dėl neteisėto būsto neliečiamumo pažeidimo, nes, kaip nuosprendyje konstatavo teismas, jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius kitus kaltinamajame akte nurodytus nusikaltimus, nebuvo. Pagal BPK 417 straipsnio 1 dalį šiuo atveju tyrimą atliekantis pareigūnas turėjo išaiškinti nukentėjusiajai teisę dėl šios veikos kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o bendra tvarka pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti, todėl kaltinamasis aktas šioje byloje buvo surašytas neteisėtai. Kasatorius pažymi, kad teisės normų, įtvirtintų BPK 417 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, nes šiuo atveju bylos baigtis priklauso ne nuo baudžiamojoje byloje surinktų faktų, bet nuo nukentėjusiojo valios, kuri turėjo būti išreikšta absoliučiai savarankiškai.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas savo išvadas pagrindė prieštaringais įrodymais. Į kaltinime nurodytą butą jis pateko sąžiningai manydamas, kad G. S., kaip ir ankstesniais atvejais, neprieštaraus, kad jis užeitų pabendrauti su ja ir dukra. G. S. parodymai, pateikiant jį kaip kaltininką ir žmogų, darantį nusikaltimą, yra nulemti jos noru teigiamai atrodyti visuomenėje ir prieš gimines bei šeimos narius, norint pateisinti savo elgesį nutraukiant santuoką dėl jo sunkios ligos, dėl kurios jis darosi nedarbingas, atsiranda poreikis gauti artimųjų paramą, todėl nukentėjusioji turi motyvų jį apkalbėti. Dukra K. S. pasiduoda G. S. įtakai ir nutrūkus bendravimui pradėjo itin neigiamai apie jį atsiliepti. K. S. neigiamas nusistatymas jo atžvilgiu nulemtas G. S. netinkamai suformuotomis nuostatomis. Dėl šių motyvų K. S. ir G. S. parodymai turėtų būti vertinami kaip gauti iš vieno šaltinio, šališki ir esant prieštaravimams su jo parodymais, visi prieštaravimai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai.

Nuteistojo E. S. kasacinis skundas atmestinas.

Nenagrinėtini kasacinio skundo argumentai

Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir nevertina, faktinių bylos aplinkybių iš naujo nenustatinėja, o bylą patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Taigi kasacinio skundo argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo nenagrinėtini.

Dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto taikymo

Kasatorius nurodo, kad buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes dėl nusikalstamos veikos, kuri priskiriama privataus kaltinimo byloms, buvo atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla išnagrinėta teisme bendra tvarka. Šis kasatoriaus argumentas nepagrįstas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal nukentėjusiosios G. S. pareiškimą dėl vagystės 2005 m. gegužės 9 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. 2005 m. gegužės 17 d. E. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagrobus svetimą turtą įsibraunant į butą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (b. l. 70-71). 2005 m. liepos 26 d. G. S. buvo papildomai apklausta liudytoja. Ji pareiškė, kad turi pretenzijų E. S. dėl jo neteisėto patekimo į jos butą (b. l. 15-16) bei dėl to ji pateikė skundą (b. l. 17). 2005 m. rugsėjo 8 d. E. S. pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje (b. l. 84-85). 2005 m. rugsėjo 26 d. prokuroras surašė kaltinamąjį aktą, kuriame E. S. kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo bendra tvarka.

Nusikalstama veika, numatyta BK 165 straipsnio 1 dalyje – neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas – pagal BPK 407 straipsnį priskiriama nusikalstamoms veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, t. y. procesas šiose bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusioji savo skunde išreiškė savo valią dėl veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, t. y. pareiškė reikalavimą tęsti procesą. Tokiais atvejais, nepriklausomai nuo to, kad įtarimas E. S. buvo pareikštas ir dėl BPK 407 straipsnyje numatytos veikos požymių, ikiteisminis tyrimas atliekamas ir byla teisme nagrinėjama bendra tvarka.

Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimai nebuvo pažeisti, todėl nebuvo pagrindo baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, nutraukti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų. Teismas nutartyje pateikė išsamias ir motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo E. S. apeliacinio skundo argumentų ir BPK nuostatų nepažeidė.

Taigi nuteistojo E. S. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neteikia pagrindo keisti ar naikinti teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Antanas Klimavičius

Viktoras Aidukas