Dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių bei delspinigių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-287/2010

Procesinio sprendimo kategorija 52.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Projektana“ kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Metekas“ ieškinį atsakovui UAB „Projektana“ dėl skolos išieškojimo ir atsakovo UAB „Projektana“ priešieškinį ieškovui UAB „Metekas“ dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių bei delspinigių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18 617,77 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2008 m. birželio mėn. atliktų darbų aktą, priteisti iš ieškovo 3735,01 Lt delspinigių pagal statybos subrangos sutartį, 29 468,87 Lt nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atliktų darbų priėmimo aktas 2008 m. birželio pradžioje buvo perduotas atsakovui, tačiau, šiam nepasirašius ir nepareiškus jokių pretenzijų, 2008 m. birželio 30 d. buvo pakartotinai išsiųstas registruotu paštu. Atsakovas nurodė, kad darbų priėmimo akto nepasirašė, nes darbai buvo atlikti su trūkumais, šie neištaisyti, todėl jam neatsirado pareigos mokėti už atliktus darbus.

Teismai nustatė, kad šalys 2008 m. gegužės 27 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas iki 2008 m. birželio 19 d. turėjo išbetonuoti atraminę sienutę daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Darbai buvo atlikti 2008 metų gegužės mėnesį. 2008 metų birželio mėnesį surašytas darbų priėmimo aktas, kurio atsakovas nepasirašė. 2008 m. birželio 11 d. už atliktus darbus ieškovas atsakovui apmokėti išrašė sąskaitą–faktūrą Nr. 00016. 2008 m. birželio 11 d. komisijos akte konstatuota, kad ieškovas atliko atraminių sienučių betonavimo darbus statybos užsakovui (atsakovui) pagal 2008 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, o kitu tos pačios dienos komisijos aktu konstatuota, jog atsakovo darbuotojai savavališkai, nesuderinę nei su techninės priežiūros inžinieriumi, nei su ieškovo atstovu, atliko betono paviršiaus apdorojimo darbus, pablogindami ieškovo atliktus betonavimo darbus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimu konstatuota, kad aplinkybę, jog ieškovas atliko darbus laiku ir ketino juos priduoti, patvirtina pateikta lokalinė sąmata, pažyma apie atliktus darbus, 2008 m. birželio 11 d. išrašyta sąskaita–faktūra Nr. 00016. Teismas taip pat nustatė, kad šalys susitarė, jog visa sutarties kaina bus apmokėta po darbų priėmimo, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė (pastarosios aplinkybės šalys neginčija). Šalys taip pat neginčija, kad darbai iš tiesų buvo atliekami, tačiau darbų priėmimo aktas liko atsakovo nepasirašytas. Iš 2008 m. birželio 11 d. akto teismas nustatė, kad ieškovas atliko subrangos sutartimi įsipareigotus atlikti betonavimo darbus, taigi tinkamai įvykdė savo prievolę. Atsakovo atstovas paaiškino, kad rašytinių pretenzijų ieškovui laiku nebuvo pareikšta tik dėl nežinojimo, tačiau teismas sprendė, jog, raštu nepapildžius sutarties sąlygų, negalima laikyti, kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku. Teismas įvertino ir liudytojo A. Š., pasirašiusio aktą dėl darbų atlikimo, parodymus apie tinkamą darbų atlikimą bei konstatavo, kad būtent atsakovo darbuotojai savavališkai, nesuderinę nei su techninės priežiūros inžinieriumi, nei su ieškovo atstovu, atliko betono paviršiaus apdorojimo darbus, pablogindami ieškovo atliktus betonavimo darbus. Teismas nurodė, kad statybos darbų trūkumų aktas buvo surašytas 2008 m. birželio 26 d., t. y. praėjus savaitei po nustatyto darbų užbaigimo momento. Iš šio akto matyti, kad darbų užsakovas – UAB „Eika“, rangovas – UAB „Projektana“, darbų pobūdis – atraminės sienutės, polių, pakolonių projekto parengimas, atraminės ir vidinių sienučių apibetonavimas, o aktas surašytas dėl sutarties nutraukimo 2008 m. birželio 2 d. dėl rangovo kaltės. Teismas sprendė, kad darbų perdavimo ir priėmimo sąlygos buvo nustatytos ieškovo ir atsakovo sudaryta subrangos sutartimi. Tai, kad darbai buvo atlikti iki 2008 m. birželio 11 d., patvirtino ieškovo atstovas S. V., taip pat 2008 m. birželio 11 d. surašyti aktai. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog betonavimo darbai iki nustatyto termino (2008 m. birželio 19 d.) nebuvo atlikti, be to, atsakovas pripažino, kad darbui tame pačiame objekte po ieškovo buvo samdomi kiti darbuotojai. Atsakovo atstovas negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su netinkamai atliktų darbų trūkumų konstatavimu, remdamasis tik įstatymo reikalavimų nežinojimu, tačiau teismas nurodė, kad asmuo, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti nežinąs įstatymų ar netinkamai juos suvokiąs. Teismas taip pat nurodė, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Objektą šalys apžiūrėjo skirtingu laiku (2008 m. birželio 11 d. ir 2008 m. rugsėjo 29 d.), tačiau atsakovo atstovas negalėjo tiksliai atsakyti, kada iš tiesų buvo apžiūrėtas objektas, surašant 2008 m. spalio 14 d. ekspertizės aktą. Be to, 2008 m. spalio 14 d. išvada surašyta konstatuojant, kad ieškovas netinkamai atliko atraminės sienutės betonavimo darbus, tačiau teismas įvertino ir tai, kad šalys ne kartą bendravo, nepavykus susitarti ieškovas 2008 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą ir tik tada atsakovas ėmėsi veiksmų, siekdamas apginti savo teises. Teismas sprendė, kad 2008 m. gegužės 26 d. subrangos sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir nepakeista, o pagrindas pripažinti negaliojančiu atliktų darbų priėmimo aktą neįrodytas, todėl netenkinamas ir reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Projektana“ apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktus įrodymus – atliktų darbų priėmimo aktą, pažymą apie 2008 metų gegužės mėnesį atliktus statybos darbus, 2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą–faktūrą, 2006 m. birželio 11 d. komisijos aktus, ieškovo atstovo S. V. parodymus, liudytojo A. Š. parodymus – konstatavo, kad jie yra pakankami spręsti, jog 2008 metų birželio pradžioje atsakovui buvo žinoma apie ieškovo atliktus darbus (jam buvo perduotas atliktų darbų priėmimo aktas) ir pasirengimą juos priduoti, tačiau atsakovas nevykdė savo pareigos nedelsiant pradėti darbų priėmimą (CK 6.694 straipsnis, sutarties 10.1.7, 10.1.11 punktai). Atsakovo tvirtinimą, kad atliktų darbų priėmimo aktas jam buvo išsiųstas paštu tik 2008 m. birželio 30 d., teisėjų kolegija laikė nepagrįstu, nes jau 2008 m. liepos 2 d. rašte „Dėl atliktų darbų priėmimo“ atsakovas nurodė, kad jo darbuotojai taisė ieškovo padarytą darbų broką ir atliktų darbų aktai už gegužės mėnesį įvykdytus statybos darbus bus pasirašomi tada, kai bus baigti sienų remonto darbai. Atliktų darbų trūkumams pagrįsti atsakovas pateikė 2008 m. liepos 2 d. raštą „Dėl atliktų darbų priėmimo“, 2008 m. liepos 14 d. pranešimą, 2008 m. liepos 23 d. raštą „Dėl remonto darbų“, 2008 m. rugpjūčio 26 d. raštą, 2008 m. rugsėjo 9 ir 15 d. raštus „Dėl darbų pridavimo“, 2008 m. rugsėjo 29 d. raštą, 2008 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei 2008 m. spalio 14 d. ekspertizės aktą, tačiau teisėjų kolegija šių dokumentų nepripažino pagrindu daryti išvadą, kad ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais, nes visi nurodyti dokumentai surašyti po to, kai atsakovas gavo 2008 m. birželio 26 d. statybos darbų trūkumų aktą iš užsakovo UAB „Eika“, be to, 2008 m. birželio 11 d. komisijos aktu yra konstatuota, kad atsakovo darbuotojai savavališkai atliko betono paviršiaus apdorojimo darbus, taip pablogindami ieškovo atliktus betonavimo darbus (tą patvirtina ir atsakovo 2008 m. liepos 2 d. raštas „Dėl atliktų darbų priėmimo“). Nustačiusi, kad atsakovas po ieškovo atliktų darbų savavališkai atliko betono paviršiaus apdorojimo darbus, pabloginančius ieškovo atliktą darbą, teisėjų kolegija pripažino, kad galima daryti išvadą, jog atsakovas pašalino galimybę nustatyti, ar buvo padaryta trūkumų ir kokių. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo atlikti darbai buvo su trūkumais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Projektana“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 15 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 263 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nepasisakė beveik dėl visų apeliacinio skundo argumentų, taip pat dėl šių svarbių bylai teisinių aspektų: pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos darbų perdavimą (CK 6.694 straipsnis), leistinų įrodinėjimo priemonių, įrodinėjant darbų perdavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismo sprendimo neatitikties CPK 263, 265, 270 straipsnių nuostatoms. Kasatorius apeliacinį skundą grindė ir tuo, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismo sprendimas yra nemotyvuotas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto.

2. Rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas turi būti įforminti rašytiniu aktu, taigi tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokaustos statyba“ v. UAB „Aviacijos paslaugų centras“, bylos Nr. 3K-3-361/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kadangi rangos darbų atlikimo terminai turi esminę reikšmę rangos sutarties šalims, tai rangos darbų pabaigos terminas privalo būti nurodytas darbų perdavimo–priėmimo akte. Tuo tarpu teismai darbų atlikimo faktą grindė ne atliktų darbų aktu, o kitais įrodymais: 2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaita–faktūra, darbų priėmimo–perdavimo aktu, kuriame nenurodyta darbų atlikimo termino, pažyma apie 2008 metų gegužės mėnesį atliktus statybos darbus, 2008 m. birželio 11 d. komisijos aktais. Darbų atlikimo faktą bei darbų atlikimo terminą patvirtinę neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, teismai pažeidė CPK 177, 185 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

3. Teismai netinkamai taikė rangos darbų priėmimą–perdavimo reglamentuojančias teisės normas. Rangovas turi teisę vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą tik tuo atveju, jeigu tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus, t. y. darbus perdavė sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis. Ieškovas nesilaikė subrangos sutarties sąlygų, pagal kurias jis atliktų darbų aktą tvirtinti turėjo pateikti iki einamojo dėmesio 25 dienos, o statybos darbus užbaigti iki 2008 m. birželio 19 d., nes atliktų darbų aktą kasatoriui išsiuntė tik 2008 m. birželio 30 d., t. y. tik 2008 m. birželio 30 d. pakvietė kasatorių priimti statybos rangos darbus. Pažeidęs darbų atlikimo terminus bei sutartimi nustatytą darbų perdavimo–priėmimo tvarką, ieškovas neturėjo teisės vienašališkai perduoti rangos darbus, tačiau teismai šios aplinkybės nevertino, taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas atliktų darbų akte nepažymėjo apie užsakovo (generalinio rangovo) atsisakymą priimti atliktus darbus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad kasatorius žinojo apie ieškovo atliktus darbus ir pasirengimą juos perduoti, tačiau savo pareigos priimti darbus nevykdė, taip paneigė CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą darbų perdavimo–priėmimo tvarką, pagal kurią rangovas privalo pranešti užsakovui apie pasirengimą priimti darbus, o užsakovas tik po pranešimo privalo pradėti priiminėti darbų rezultatą, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; kt.).

4. Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo svarbias bylos aplinkybes, taip pažeisdamas proceso ir materialiosios teisės normas. Teismas nesiaiškino, ar atliktų darbų kokybė atitiko sutarties sąlygas (CK 6.662 straipsnis), kokiu mastu buvo atlikti rangos darbai, nenagrinėjo kasatoriaus pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas darbus atliko netinkamai, su trūkumais, nesiaiškino, dėl kurios konkrečiai darbų dalies įvyko šalių ginčas, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas atliko kelių sienų tame pačiame objekte betonavimo darbus, o ginčas vyko tik dėl vienos netinkamai išbetonuotos sienos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad ieškovas statybos rangos darbus atliko tinkamai, tačiau nepaisant to ieškinys buvo visiškai patenkintas. Be to, teismai nevertino aplinkybės, kad rangovui už atliktus darbus buvo sumokėta pusė sutartyje nustatytos darbų kainos, t. y. kad kasatorius už tinkamai atliktų darbų dalį su ieškovu atsiskaitė. Teismai taip pat neįvertino, kad pagal statybos subrangos sutarties 10.1.8 punktą kasatorius turi teisę ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to, kai subrangovas pateikia atsiskaitymo dokumentus, pasirašyti juos arba pateikti subrangovui raštu atsisakymo pasirašyti motyvus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atliktų darbų aktas kasatoriui buvo išsiųstas 2008 m. birželio 30 d., o 2008 m. liepos 2 d. kasatorius informavo rangovą apie darbų defektus. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad kasatorius neatsisakė priimti atliktų darbų, tik nurodė, kad jie yra atlikti su trūkumais, kuriuos reikia ištaisyti per nustatytą terminą. Kasatoriaus priešieškinį apeliacinės instancijos teismas atmetė atsižvelgdamas į faktą, kuris nebuvo nustatytas teismo, nes ne teismas nustatė, kad kasatorius atliko betono paviršiaus apdorojimo darbus, bet šis faktas buvo konstatuotas 2008 m. birželio 11 d. komisijos aktu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Metekas“ prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, jas tinkamai motyvuodamas. Teismo pareiga ištirti visus byloje surinktus įrodymus tiesiogiai ir tik jų visumos pagrindu priimti sprendimą byloje nereiškia pareigos visus šiuos įrodymus aprašyti, komentuoti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime. Teismai pareigą ištirti įrodymus įvykdė tinkamai. Visi įrodymai buvo tiriami ir nagrinėjami įrodymų tyrimo stadijoje (tai patvirtina byloje esantys protokolai), šalys pastabų dėl įrodymų tyrimo objektyvumo, betarpiškumo ir kt. nereiškė. Aplinkybė, kad teismas sprendime pasisakė ne dėl visų įrodymų, nedaro sprendimo neteisėto ir (ar) nepagrįsto.

2. Nepagrįstais pripažintini kasatoriaus argumentai, kad teismai, pripažindami, jog darbų priėmimo–perdavimo faktą patvirtina PVM sąskaita–faktūra, o ne darbų priėmimo–perdavimo aktas, pažeidė CPK 177 straipsnio 4 dalyje nustatytą įrodymų leistinumo reikalavimą. Ieškovas mėgino darbų rezultatą perduoti kasatoriui, tačiau šis, nepateikęs jokių pretenzijų ar pastabų, darbų nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2008 m. birželio 11 d. išrašyta sąskaita–faktūra patvirtina aplinkybę, jog darbai buvo baigti nurodytu laiku bei terminu. Ši sąskaita–faktūra nebuvo nuginčyta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuo įrodymu abejoti.

3. Kasatorius nepagrįstai remiasi įrodinėjimo taisyklių pažeidimu. Teismo sprendimas dėl įrodymų nepakankamumo gali būti panaikinamas tik tada, kai nebuvo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą dėl fakto tikrumo ar netikrumo ir apskritai joks protingas žmogus nebūtų pripažinęs faktų nustatytais. Nagrinėjamu atveju kasatorius tokių aplinkybių neįrodė.

4. Kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepakankamo motyvavimo atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą teismo posėdyje išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes, teismo sprendimas priimtas esant įrodymų pakankamumui ir leistinumui. Kasatoriaus teiginiai dėl įrodymų leistinumo taisyklių pažeidimo prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje konstatuota, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007). Be to, kasatorius pats yra pripažinęs, kad darbui objekte po ieškovo buvo samdomi kiti darbuotojai, tai įrodo ir jų pačių pateikti rašytiniai įrodymai. Visa tai patvirtina, kad ieškovas darbus atliko tinkamai, o kasatoriaus darbuotojai savavališkai ėmėsi betonavimo paviršiaus apdorojimo darbų, taip pablogindami atliktus betonavimo darbus.

5. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Ieškovas pateikė įrodymus apie darbų atlikimą – ieškovo pasirašytą 2008 m. birželio 11 d. perdavimo–priėmimo aktą ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 00016. Apie tinkamą darbų atlikimą nurodė ir užsakovo UAB „Eika“ atstovas A. Š., kuris ir pasirašė aktą dėl darbų atlikimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai nusprendė, kad kasatoriaus teiginiai nepaneigė ieškovo pateiktų įrodymų apie statybos darbų atlikimo faktą. Kasatorius nepasirašė statybos darbų perdavimo–priėmimo akto ir nenurodė darbų trūkumų. Dėl to ieškovas darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė vienašališkai. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas nepripažįsta jo negaliojančiu. Taigi kasatoriaus argumentai dėl darbų neatlikimo ir neperdavimo yra nelogiški ir vertintini kaip bandymas išvengti prievolės vykdymo.

6. 2008 m. birželio 11 d. darbų priėmimo aktas buvo perduotas asmeniškai atsakovui, tačiau, šiam nepasirašius ir nepareiškus jokių pretenzijų, 2008 m. birželio 30 d. pakartotinai išsiųstas registruotu paštu. Rangovo pareiga priimti subrangovo perduodamus darbus konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005. Kasatorius, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalėjo nurodyti atsisakymo priežastis, tačiau to nepadarė. Jo pareiškimas, kad pretenzijų nepateikė dėl nežinojimo, vertintinas kaip nesirūpinimas savo teisėmis ir pareigomis. Taigi ieškovas, tvirtindamas, kad pateikė atliktų darbų aktą, t. y. pasirengė perduoti atliktų darbų rezultatą, įrodė šias aplinkybes, pateikdamas atliktų darbų priėmimo aktą, pažymą apie 2008 metų gegužės mėnesį atliktus statybos darbus, 2008 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą–faktūrą, 2008 m. birželio 11 d. komisijos aktus, be to, ieškovo atstovas bei liudytojas A. Š. patvirtino tai savo parodymuose. Tuo tarpu kasatorius, tvirtindamas, kad atlikti darbai yra su trūkumais, todėl nepriimtini, šių aplinkybių neįrodė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos teismo sprendimą (nutartį) motyvuoti

Kasatorius nurodo, kad jo apeliacinis skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo nemotyvuotas. Šio trūkumo apeliacinės instancijos teismas nepašalino, be to, pats nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo svarbias bylai aplinkybes.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindų peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra proceso teisės normų pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Proceso teisės normos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismą įpareigoja priimamą procesinį sprendimą tinkamai motyvuoti, sprendimo (nutarties) išvadas pagrindžiant įrodymais bei įstatymais ir kitais teisės aktais bei teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Nurodyti imperatyvieji įstatymo reikalavimai, keliami teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamajai daliai, reiškia, kad kiekvienoje byloje teismo procesiniai dokumentai turi būti priimami laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo įstatyminių reikalavimų. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta galimybė teismo sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimų tik tada, jeigu dėl konstatuoto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis). Taigi aplinkybė, kad teismas dėl kokių nors su byla susijusių aplinkybių nepasisakė ir (arba) išvardydamas įrodymus bei atskleisdamas jų turinį kai kurių įrodymų nepaminėjo, iš esmės leistų teigti, jog konstatuotinas tam tikras teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo trūkumas, bet vien tai savaime nesuponuoja kasacijos pagrindo buvimo.

Reikalavimas tinkamai motyvuoti teismo priimamą procesinį sprendimą reikšmingas ne tik tuo aspektu, kad motyvavimas pagrindžia priimtą sprendimą (nutartį), bet ir tuo, kad motyvų nurodymas sprendime įgalina priimtu procesiniu sprendimu nepatenkintą šalį apeliaciniame arba kasaciniame skunde pateikti išsamius nesutikimo su priimto sprendimo rezultatu argumentus. Taigi reikalavimas teismo sprendimą (nutartį) motyvuoti užtikrina dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją ir (ar) kasaciją įgyvendinimą.

Pažymėtina ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį jų motyvavimo aspektu, konstatuoja, kad nurodyti procesiniai sprendimai atitinka CPK 270 ir 331 straipsnių reikalavimus, nes juose pateikta įrodymų ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų analizė, o tai, kad kasatorius turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog skundžiami teismo sprendimas ir nutartis yra nemotyvuoti arba jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Dėl statybos subrangos darbų priėmimo–perdavimo akto

Nagrinėjamoje byloje šalys 2008 m. gegužės 27 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas yra subrangovas, o kasatorius – rangovas. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, taip pat dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo fakto egzistavimo bei pagal sutartį atliktų darbų kokybės.

Visų pirma pažymėtina, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (CK 6.694 straipsnio 1 dalis), išskyrus tam tikrus atvejus, kai įstatyme nustatyta užsakovo teisė atsisakyti priimti darbų rezultatą – pvz., CK 6.694 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tokia užsakovo teisė tais atvejais, kai nustatomi trūkumai, dėl kurių neįmanoma perduodamo darbų rezultato naudoti pagal statybos rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriam įstatyme nenustatyta specialios privalomos formos. Taigi aktu gali būti laikomas bet koks dokumentas, kuriame fiksuojami darbų rezultato pridavimas ir šio rezultato priėmimas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007). Kita svarbi darbų perdavimo ir priėmimo proceso ypatybė yra ta, kad jeigu užsakovas atsisako pasirašyti aktą, tai tam, jog būtų užkirstas kelias užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (pvz., sumokėti sutartyje nustatytą kainą), rangovas turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti aktą vienašališkai. Šiuo atveju užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus teiginys, jog teismai darbų atlikimo faktą patvirtino neleistina įrodinėjimo priemone – PVM sąskaita–faktūra, o ne atliktų darbų priėmimo aktu, yra klaidingas, nes byloje yra pateiktas ieškovo vienašališkai pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas, o kilus ginčui dėl jo surašymo ir pasirašymo laiko, būtent pastaroji aplinkybė ir buvo teismų nustatinėjama kitais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir nurodyta PVM sąskaita–faktūra. Antra vertus, kasatorius pripažįsta, kad ieškovo nurodytą kaip pakartotinai siųstą darbų priėmimo aktą gavo, tačiau ir šiame akte darbų trūkumo fakto nepažymėjo, tuo tarpu jau pirmiau išaiškinta, kad darbų trūkumų nenurodymas priėmimo–perdavimo akte eliminuoja užsakovo teisę remtis akivaizdžių darbų trūkumų faktu vėliau. Nagrinėjamoje byloje ieškovo vienašališkai pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas teismų nebuvo pripažintas negaliojančiu. Šia teismų nustatyta aplinkybe kasacinis teismas vadovaujasi atsižvelgdamas į CPK 353 straipsnio 1 dalis nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad kasatorius yra įmonė (verslininkas), todėl jo sutartinė atsakomybė grindžiama ir CK 6.256 straipsnio 4 dalimi.

Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nesiaiškino ieškovo atliktų darbų masto ir kokybės, tačiau šie klausimai visų pirma susiję su bylos faktinių aplinkybių, o ne teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimais, be to, galimybė nagrinėjamoje byloje aiškinti nurodytus klausimus yra argumentuotai aptarta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kurioje pažymėta, jog kasatorius, po ieškovo atliktų darbų savavališkai atlikęs betono paviršiaus apdorojimo darbus, pabloginančius ieškovo atliktą darbą, pats pašalino galimybę nurodomas aplinkybes tirti.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija apibendrindama konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino, todėl naikinti ar keisti skundžiamus teismų procesinius sprendimus nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde keliama ir daugiau faktines aplinkybes kvestionuojančių klausimų, tačiau dėl jų, kaip nesudarančių kasacijos dalyko, nepasisako.

Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatoriaus priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 40,13 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Projektana“ (į. k. 135738747) 40,13 Lt (keturiasdešimt litų 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis