Civilinė byla Nr. 3K-3-285/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2; 114.11 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Rytų skirstomiesiems tinklams“ dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu; tretieji asmenys: E. V., S. K. S., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė 2006 m. vasario 10 d. dovanojimo sutarties pagrindu yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturtė; jos žemės sklypo dalyje yra energetikos statinys: gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis, priklausantis atsakovui. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo kaltės negali laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Ji raštu kreipėsi į AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ Panevėžio regiono Kėdainių skyrių, vėliau – į AB Rytų skirstomųjų tinklų Panevėžio regiono administraciją, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą nukelti gelžbetoninį stulpą su dviem atramomis nuo jos žemės sklypo dalies.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį, turėjo įrodyti, jog ji buvo turto savininkė ir jos teisės buvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad gelžbetoninio stulpas su dviem atramomis ieškovei nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje riboja jos, kaip savininkės, teises, tačiau pagal CK 4.37 straipsnį ir 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti apribota, nes gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis reikalingas siekiant užtikrinti elektros energijos tiekėjo vykdomą veiklą. Teismas pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta imperatyvi savininko, reiškiančio reikalavimą nukelti elektros įrenginius, pareiga padengti statinio savininkui elektros įrenginio perkėlimo išlaidas, tačiau ieškovė šios pareigos nenorėjo vykdyti. Teismas nustatė, kad gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis įrengtas 1978 metais, pakeistas 1997 metais, t. y. iki ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įregistravimo viešame registre; ieškovė, būdama nurodyto žemės sklypo bendraturtė, nepateikė įrodymų, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis būtų atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės arba būtų nustatyta naudojimosi konkrečiomis sklypo dalimis tvarka tarp bendraturčių, nes pateikti įsakymas dėl sutarties sudarymo, trečiųjų asmenų sutikimai, dovanojimo sutartys, susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu to neįrodė. Be to, ieškovė nenurodė, į kurią vietą ir į kurio žemės savininko, bendraturčio ar kaimyninio sklypo savininko nuosavybę turėtų būti perkeltas gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis, siekiant nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio ir visuomenei būtino poreikio. Kolegija nustatė, kad elektros tinklų ir linijų įvedimo, pakeitimo darbai buvo atliekami tuo metu, kai ieškovė dar nebuvo žemės sklypo savininkė, duomenų, jog ankstesnis žemės sklypo savininkas būtų prieštaravęs atliekamiems darbams, byloje nėra, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįgijo daugiau teisių nei buvęs žemės sklypo savininkas. Juolab kad ieškovės teises riboja Elektros energetikos įstatymas, kurio 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu; tuo atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 4.98, 4.37, 4.39 straipsnius, pažeidė proceso teisės normas dėl įrodymų įvertinimo. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad gelžbetoninis stulpas su atramomis stovėjo kasatorės žemės sklype, nei su buvusiu žemės sklypo savininku, nei su kastore nebuvo derintas stulpų pastatymas. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad, nepaisant to, jog kasatorė negali laisvai naudotis visu žemės sklypu, ji moka žemės mokestį už visą žemės sklypą, be to, jos teisės galėjo būti suvaržytos nustatant servitutą, tačiau atsakovas šio neprašė.
Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad naudojimosi žemės sklypu teisė buvo apribota jau 1978 metais; kasatorei įsigyjant žemės sklypo dalį, kurioje stovi gelžbetoniniai stulpai, jai turėjo būti žinomi specialūs elektros energetikos objektų apsaugos zonų reikalavimai. Kasatorės nuosavybės teisė nėra absoliuti, jos nuosavybės teisių ribojimas yra pagrįstas viešuoju interesu, užtikrinant elektros energijos vartotojų teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo, kasatorė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Kasacinio skundo argumentai dėl servitutuo nustatymo nepagrįsti, nes žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai elektros energijos objektų eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti buvo nustatyti 2004 m. liepos 10 d. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsniu, t. y. iki kasatorės tamimo žemės sklypo dalies savininke.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nuosavybės teisių gynimo
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad gelžbetoninis stulpas su dviem atramomis žemės sklypo dalyje įrengtas neteisėtai, todėl negali būti ribojama jo, kaip pastato savininko, nuosavybės teisė, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas negatorinis ieškinys, siekiant apginti žemės sklypo savininkės teises, įpareigojant pašalinti ieškovės žemės sklype stovintį gelžbetoninį stulpą su dviem atramomis, skirtus elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti. Ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo savininkė ar bendraturtė ir kad atsakovas pažeidė jos, kaip savininkės, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises.
Minėta, kad pagal CK 4.37 straipsnį savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir ši išvada išplaukia tiek iš nurodytos teisės normos, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Energetikos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad energetikos objektai statomi Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; valstybinės svarbos energetikos objektai plėtojami vadovaujantis Nacionalinės energetikos strategijos nuostatomis; vartotojų aprūpinimo energija ir energijos ištekliais bendrieji ar specialieji planai rengiami vadovaujantis nurodyta strategija. Dėl to darytina išvada, kad gelžebtoninis stulpas ant žemės sklypo dalies pastatytas teisėtai. Kasatorė, skunde teigdama, kad gelžbetoninis stulpas sklypo dalyje buvo pastatytas neteisėtai, turėjo šį teiginį įrodyti CPK 177 straipsnyje ir 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes aplinkybė, jog gelžbetoninis stulpas buvo teisėtai įrengtas elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai užtikrinti, yra visuotinai žinoma, reglamentuota įstatyme ir jos atsakovui nereikia įrodinėti. Energetikos statinys (nagrinėjamoje byloje – gelžbetoninis stulpas) yra skirtas viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai – užtikrinti, nes elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. ir 2002 m. kovo 14 d. nutarimus, nuosavybės teisių apribojimas nagrinėjamoje byloje buvo pagrįstas ir teisėtas, nes nuosavybės teisė buvo apribota remiantis įstatymu, ribojimas buvo būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes nuosavybės teisės apribojimas atitiko siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-315/2007). Teisėjų kolegija kasatorės argumentą dėl nepagrįsto jos nuosavybės teisių apribojimo pripažįsta nepagrįstu, nes ji neįrodė, jog energetikos statinys žemės sklypo dalyje buvo įrengtas neteisėtai. Remiantis Energetikos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią energetikos objektai, priklausantys energetikos įmonėms, tačiau esantys kitų savininkų žemėje ar statiniuose, esant galimybei gali būti rekonstruojami ar perkeliami žemės ar statinių savininko ir energetikos įmonės susitarimu; tokiu atveju žemės ar statinio savininkas apmoka energetikos įmonėms rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas, kasatorė galėtų susitarti su atsakovu dėl gelžbetoninio stulpo su atramomis perkėlimo, šiai apmokėjus energetikos įmonei gelžbetoninio stulpo perkėlimo išlaidas, tačiau, kaip nustatė bylą nagrinėję teismai, kasatorė nesutiko vykdyti šios, įstatyme nustatytos, galimybės. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai taikė CK 4.37 straipsnį, 4.39 straipsnio 1 dalį, nes savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę tik nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų; turi teisę ginti savo kaip pastato savininko teises ir interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti kitų asmenų interesus ir ginti savo teises tik įstatyme nustatytu būdu, t. y. tokiu atveju vykdyti statinio savininkui Energetikos įstatyme nustatytą pareigą savo lėšomis nukelti energetikos objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gabija” v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-326/2006).
Dėl servituto nustatymo
Kasatorė skunde nurodo, kad jos teisės galėjo būti suvaržytos nustačius servitutą, tačiau to nebuvo padaryta, nes atsakovas nepareiškė tokio reikalavimo.
Pagal CK 4.124 straipsnį servitutas gali būti nustatytas įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimu. Servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams priklausančių elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių kitų asmenų žemėje, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui bei naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad energetikos objektų apsaugai ir eksploatavimui užtikrinti nustatomos apsaugos zonos, kuriose ribojami statybos, želdinimo ir žemės darbai; apsaugos zonoje esančių žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutus nustato energetikos objektų apsaugos taisyklės, kiti teisės aktai; apsaugos zonoje esančių nekilnojamųjų daiktų savininkai ar jų naudotojai turi leisti energetikos įmonėms patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų energetikos objektų ir atlikti modernizavimo ar eksploatavimo darbus. Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnis ir Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis yra specialiosios teisės normos Civilinio kodekso atžvilgiu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad servitutas kasatorės žemės sklypo daliai jau yra nustatytas remiantis nurodytais įstatymais, kurie riboja naudojimąsi žemės sklypu, nes, kasatorei 2006 metais tapus žemės sklypo bendraturte, jai perėjo ir visi ankstesni žemės sklypo suvaržymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-315/2007).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 50 straipsnio 6 dalį kasatorė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka (reikšdama atskirą ieškinį teisme) reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos ji, kaip žemės sklypo, kuriam nustatytas servitutas, bendraturtė, patirs dėl naujų perdavimo ar skirstomųjų tinklų tiesimo ir kitų elektros įrenginių įrengimo bei elektros energetikos įmonių veiklos, aptarnaujant šiuos tinklus ir įrenginius.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą savo lėšomis iškelti iš ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies energetikos statinį, tinkamai taikė Energetikos įstatymą ir Elektros energetikos įstatymą, nepažeidė savininko nuosavybės teisių ribojimą nustatančių materialiosios teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo juos naikinti kasacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 68,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šios proceso dalyvės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,90 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus 90 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Gintaras Kryževičius
