Dėl dalies kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-122/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01966-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

32.5.3; 126.5

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens kreditoriaus akcinės bendrovės SEB banko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės,,Linas“ skundą uždarosios akcinės bendrovės,,Domus Palanga“ bankroto procese dėl dalies kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

UAB „Domus Palanga“ kreditorių susirinkimas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarė vykdyti bendrovės bankroto procedūrą ne teismo tvarka, šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. UAB „Domus Palanga“ bankroto procese suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė administratoriui 25 015 208,57 Lt reikalavimą. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas nurodė, kad jis su BUAB „Nordic investicija“ 2006 m. birželio 30 d. sudarė kredito sutartį Nr.0740611010223-06, o BUAB „Domus Palanga“ jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, esančiu Palangoje, Basanavičiaus g. 47, užtikrino BUAB „Nordic investicija“ prievolių įvykdymą. Hipotekos lakštuose nurodyta, kad įkeičiamo turto vertė yra 4 800 000 Lt. 2010 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 1 be kitų kreditorių reikalavimų, patvirtino ir suinteresuoto asmens AB SEB banko 25 015 208,57 Lt reikalavimą.

Pareiškėjas kreditorius AB „Linas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti dalį BAUB „Domus Palanga“ 2010 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo, kuria patvirtintas 25 015 208,57 Lt suinteresuoto asmens AB SEB banko reikalavimas. Pareiškėjo teigimu, suinteresuoto asmens reikalavimas grindžiamas kredito sutartimi su BUAB „Nordic investicija“, kurios prievolių įvykdymą BUAB „Domus Palanga“ užtikrino sutartine hipoteka 4 800 000 Lt vertės nekilnojamuoju daiktu. Dėl to suinteresuotas asmuo neturi teisinio ar faktinio pagrindo reikšti tapatų 25 015 208,57 Lt reikalavimą BUAB „Domus Palanga“ bankroto procese ne teismo tvarka ir pagrindinio skolininko UAB „Nordic investicija“ bankroto byloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Kadangi hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas, tai, nepaisant aplinkybės, kad įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimą atsako tik įkeistu daiktu, realizavus įkeistą turtą, kreditorius turi teisę iš gautos sumos patenkinti visą reikalavimo sumą, t. y. 25 015 208,57 Lt. Hipotekos kreditorius, net ir nesutampant skolininkui su įkeisto turto savininku, turi reikalavimo teisę į daikto savininko bankroto byloje nepadengto skolinio įsipareigojimo, kuris užtikrintas hipoteka, dydį. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 1 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį ir priėmė naują sprendimą – panaikino BAUB „Domus Palanga“ 2010 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo dalį, kuria patvirtintas suinteresuoto asmens AB SEB banko 25 015 208,57 Lt reikalavimas.

Kolegija nurodė, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas reiškia sumos, kurią kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės, nustatymą. Kai įmonės prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, šios įmonės kreditoriaus reikalavimo dydį bankroto byloje nulemia aplinkybė, ar hipotekos davėjas yra pagrindinis skolininkas, ar kitas asmuo, įkeitęs savo turtą už pagrindinio skolininko prievoles. Tuo atveju, kai pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo turto hipoteka, hipotekos davėjas tiek įprastai, tiek bankroto atveju, atsako kreditoriui tik įkeistu savo daiktu. Dėl to kreditorius neturi teisės reikalauti iš bankrutuojančio hipotekos davėjo daugiau nei bus gauta lėšų realizavus įkeistą turtą. Hipotekos davėjo bankroto byloje sprendžiant kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą, galėtų būti patvirtintas tik tokio dydžio reikalavimas, kuris atitiktų įkeisto turto vertę. Kadangi hipotekos lakštuose nurodyta, kad įkeisto UAB „Domus Palanga“ turto vertė 4800 000 Lt, tai kolegija sprendė, jog hipotekos kreditorius, pasirašydamas tokį lakštą, sutiko, kad už BUAB „Nordic investicija“ prievolių įvykdymą galės gauti ne daugiau kaip nurodytą įkeisto turto vertę.

Kreditorių susirinkimas, tvirtindamas tokį reikalavimą, turėjo įvertinti pagrindinio skolininko skolos dydį ir hipotekos davėjo įsipareigojimo apimtį. Kolegijos nuomone, kreditorių susirinkimas nepagrįstai patvirtino suinteresuoto asmens reikalavimą, kuris yra pagrindinio skolininko negrąžinto kredito, o ne įkeisto daikto vertės dydžio. Teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio tvirtinimo, teisiškai nereikšminga aplinkybė, kad įkeisto žemės sklypo rinkos vertė gali kisti, nes tokiu atveju reikalavimo dydis galės būti tikslinamas.

Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad patvirtinus suinteresuoto asmens 25 015 208,57 Lt reikalavimą, būtų pažeidžiamos kitų kreditorių teisės BUAB,,Domus Palanga“ bankroto byloje. Patvirtintas kreditoriaus reikalavimo dydis lemia kreditorių susirinkime turimų balsų skaičių ir jo galią sprendžiant klausimus susirinkime, todėl teisingas kreditoriaus reikalavimo dydžio nustatymas svarbus užtikrinant tiek konkretaus kreditoriaus pažeistų teisių gynybą, tiek visų kreditorių interesus. Be to, Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. nutartimi BUAB,,Nordic investicija“ bankroto byloje yra patvirtintas AB SEB banko 25 015 208,57 Lt reikalavimas pagal kredito sutartį, todėl tokie kreditoriaus veiksmai, kai jis reiškia analogiško dydžio reikalavimą tiek pagrindinio skolininko, tiek hipotekos davėjo bankroto byloje, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl hipotekos kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą hipotekos davėjo bankroto procese ne teismo tvarka. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bankrotą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Bankrutuojančios įmonės kreditoriumi laikomas asmuo, kuris turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievolę ir įsipareigojimus (ĮBĮ 3 straipsnis). BUAB,,Domus Palanga“, užtikrindamas BUAB,,Nordic investicijos“ įsipareigojimų vykdymą, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Nėra ginčo dėl to, kad kasatorius turi teisę patenkinti BUAB,,Nordic investicija“ skolinius įsipareigojimus iš BUAB,,Domus Palanga“ įkeisto turto, tačiau kai bankroto byloje nėra patvirtinto jo reikalavimo, neaišku, kaip turi būti tenkinamas kasatoriaus, kaip kreditoriaus, reikalavimas iš įkeisto turto. Panaikinus kasatoriaus patvirtintą reikalavimą yra užkirstas kelias hipotekos kreditoriui gauti lėšų iš hipoteka suvaržyto turto pardavimo. Hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra 25 015 208,57 Lt, Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartimi pagrindiniam skolininkui UAB,,Nordic investicijos“ iškelta bankroto byla. Taigi kasatorius turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą prašyti, kad jo reikalavimas būtų tenkinamas skolinis įsipareigojimas, kurio apmokėjimas užtikrintas hipoteka, suma. Nuosekli ĮBĮ normų analizė leidžia teigti, kad suinteresuotas asmuo yra kreditorius ir trauktinas į bankroto procesą, patvirtinant jo reikalavimą.

2. Dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo dydžio tvirtinimo. BUAB,,Domus Palanga“, įkeisdama jai nuosavybės teise priklausantį turtą, užtikrino visų skolinių įsipareigojimų įvykdymą, t. y. tiek pagrindinio reikalavimo įvykdymą, tiek iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų, teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Kasatorius teigia, kad jis, kaip kreditorius, turi reikalavimo teisę tik į pinigų sumą, kuri bus gauta pardavus įkeistą turtą, t. y. atsižvelgiant į CK 4.174 straipsnio 1 dalies normą ir hipotekos lakštų turinį, turi teisę patenkinti visą hipoteka užtikrintą reikalavimą. Įmonė, pasirašydama hipotekos lakštus, prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti įkeistu turtu visą įsiskolinimą, taigi suvokė prisiimamų įsipareigojimų dydį ir ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė CK 4.195 straipsnio nuostata, nurodydamas, kad kasatoriaus reikalavimas gali būti tenkinamas tik hipotekos lakšte nurodyta turto verte. Toks aiškinimas prieštarauja CK 4.174 straipsnio nuostatai ir nepagrįstai suvaržo kasatoriaus teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą, jeigu įkeistas turtas būtų parduotas didesne nei lakšte nurodyta suma.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo BUAB,,Domus Palanga“ bankroto administratorius prašo suinteresuoto asmens kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl hipotekos kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą hipotekos davėjo bankroto procese. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nėra ginčo dėl to, kad BUAB,,Domus Palanga“ turi prievolę kasatoriui, be to, hipoteka yra užtikrintas visos BUAB,,Nordic investicija“ prievolės vykdymas. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimo dalį, kuria buvo patvirtintas kasatoriaus 25 015 208,57 Lt reikalavimas, 2011 m. liepos 29 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas ir patvirtintas patikslintas kasatoriaus 4 800 000 Lt reikalavimas. Šio kreditorių susirinkimo nutarimai neapskųsti ir kasatoriui žinomi. Taigi, šiuo metu esant patvirtintam finansiniam reikalavimui, kasatorius neteisingai teigia, kad jo reikalavimas bankroto byloje nepatvirtintas ir taip užkertamas kelias jo reikalavimams tenkinti.

Atsiliepime pažymima, kad CK 4.197 straipsnio 2 dalyje yra pateikiamas baigtinis hipotekos pabaigos pagrindų sąrašas. Jame nenurodyta, kad hipoteka baigiasi hipotekos davėjui iškėlus bankroto bylą. Taigi, net ir nepatvirtinus kasatoriaus reikalavimo bankroto byloje, jo turima daiktinė teisė išlieka. Pirmumo teisė į lėšas, gautas už parduotą ir hipotekos davėjui įkeistą turtą, nustatyta ir ĮBĮ 34 straipsnyje. Už turtą, kurio hipoteka užtikrintas prievolės vykdymas, gautos lėšos išmokamos išimtinai kreditoriui, nesilaikant ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos.

2. Dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimo dydžio tvirtinimo. BUAB,,Domus Palanga“ bankroto procedūra vykdoma ne teismo tvarka. Pagal ĮBĮ 12 ir 13 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias bankroto procedūrą ne teismo tvarka, kreditorių susirinkimas svarsto ir sprendžia teismo kompetencijai skirtus klausimus. Kadangi kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai, tai apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą ir paliko šį klausimą iš naujo spręsti įmonės kreditoriams. Kasatorius iš esmės gali reikalauti sumokėti už nekilnojamąjį turtą gautą pinigų sumą. Šiuo metu neaiški konkreti suma, kuri bus gauta už parduotą hipoteka įkeistą turtą. ĮBĮ 26 straipsnyje numatyta galimybė kreditoriams tikslinti savo reikalavimus, todėl, nepriklausomai nuo kasatoriaus patvirtino reikalavimo dydžio, pardavus hipoteka įkeistą turtą, visos gautos lėšos turės būti išmokėtos daikto hipotekos gavėjui. Patvirtinus kasatoriaus 25 015 208,57 Lt reikalavimą, kurio tvirtinimo metu aišku, kad bankas neturi teisės į visą reikalavimo tenkinimą, nes įkeisto turto vertė mažesnė nei pagrindinė prievolė, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl hipotekos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo

Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Taigi, hipoteka, kaip daiktinės teisės institutas, yra vienas CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Hipoteka užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas materialiosios teisės normas, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008).

Skolininko ir hipotekos davėjo atsakomybės hipotekos kreditoriui ribas lemia aplinkybė, ar skolininkas ir įkeisto turto savininkas yra tas pats asmuo, ar jie skiriasi. Jeigu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa, tai hipotekos kreditorius, gavęs iš parduoto įkeisto turto mažesnę sumą nei jam priklauso, turi teisę reikalauti išieškoti visą sumą iš kito skolininko turto (CK 4.193 straipsnio 1dalis). Taigi, tokiu atveju hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti visą turtinę prievolę tiek iš įkeisto, tiek iš kito skolininko turto. Svetimo turto hipotekos atveju, kai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinamas kito asmens skolinio reikalavimo įvykdymas (CK 4.181 straipsnio 1dalis), tokio daikto savininkas hipotekos kreditoriui atsako tik įkeistu daiktu (CK 4.195 straipsnis). Tai reiškia, kad įkeisto turto savininko atsakomybė kreditoriui ribojama įkeisto daikto kaina, jei skolininkas ir įkeisto turto savininkas nesutampa. Tokiu atveju įkeisto turto savininkas atsako ne už visą įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių.

Bankroto byloje aptartos hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos lemia hipotekos kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo ir skolos išieškojimo tvarką.

Dėl reikalavimo, kylančio iš hipotekos teisinių santykių, tvirtinimo neteisminio bankroto procese ir jo dydžio

Kreditoriai bankroto procese siekia patenkinti savo reikalavimus iš nemokios įmonės turto. Kiekvienas kreditorius laisvai disponuoja savo materialiuoju teisiniu reikalavimu į bankrutuojančią įmonę ir tik jis sprendžia, siekti ar ne, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti terminą, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė, iškėlus teisme bankroto bylą, per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei kreditorius nepasinaudoja teise pareikšti reikalavimą bankroto byloje, nereiškia, jog išnyksta reikalavimas, tačiau tai gali lemti, kad kreditoriaus reikalavimo nebebus įmanoma įgyvendinti skolininko bankroto byloje, jei teismas neatnaujins termino šiems reikalavimams pareikšti (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis, 26 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius, gavęs kreditorių reikalavimus, patikrina jų pagrįstumą, įtraukia į kreditorių reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o reikalavimus, kurių nepripažįsta, ginčija.

Įmonių bankroto įstatymo nuostatose tiesiogiai nereglamentuojama situacija, kai kreditoriaus reikalavimo į bankrutuojantį skolininką patenkinimas užtikrintas hipoteka, neaptariama kreditoriaus ir įkaito davėjo teisių ir pareigų apimtis, jų dalyvavimas bankroto byloje ir kiti su tuo susiję klausimai. Dėl šios priežasties sprendžiant kreditoriaus, kuriam prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka, reikalavimo tvirtinimo ir skolos išieškojimo klausimus, atsižvelgtina ir į pirmiau aptartas Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo būdo, bruožus.

Esminis neteisminių bankroto procedūrų bruožas yra tas, kad ne teismas, o kreditorių susirinkimas svarsto ir sprendžia visus teismo kompetencijai skirtus klausimus (ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis). Tačiau ir šio proceso atveju kreditorių susirinkimas, savo nuožiūra spręsdamas bankroto procedūrų teismo tvarka teismo kompetencijai skirtus klausimus, taip pat turi laikytis privalomų ĮBĮ nustatytų reikalavimų. ĮBĮ 13 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka taip pat turi atitikti ĮBĮ nustatytų bylų nagrinėjimo teisme tvarką ir sąlygas. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostata administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne teismo tvarka vykdomo bankroto atveju pateikia jį kreditorių susirinkimui tvirtinti. Kreditorių susirinkimas svarsto pateiktų reikalavimų pagrįstumą ir tvirtina tokio dydžio reikalavimą, kokia yra neįvykdyta bankrutuojančio skolininko prievolė. Minėta, kad svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimus atsako tik įkeisto daikto verte, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris savo daiktu užtikrino kito asmens įsipareigojimus, tvirtinamas tokio dydžio, kokia nurodyta hipotekos lakšte šio daikto vidutinė rinkos vertė (CK 4.195 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BUAB,,Domus Palanga“ jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu užtikrino kito asmens BUAB,,Nordic investicija“ kredito sutarties su kasatoriumi įvykdymą. Hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiamas 4 800 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas. Bankrutuojant pagrindiniam skolininkui ir įkaito davėjui, hipotekos kreditorius įgijo teisę reikalauti, kad įkaito davėjas vykdytų hipotekos lakštu prisiimtus įsipareigojimus, todėl kasatorius pateikė BUAB „Domus Palanga“ bankroto administratoriui 25 015 208,75 Lt reikalavimą, tokio dydžio reikalavimą ir patvirtino kreditorių susirinkimas. Apeliacinės instancijos teismas kreditorių susirinkimo nutarimo dalį dėl 25 015 208,57 Lt reikalavimo patvirtinimo panaikino dėl to, kad kreditorių susirinkimas, tvirtindamas tokio dydžio reikalavimą, neįvertino Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių hipotekos, kaip prievolės užtikrinimo būdo, bruožų ir ĮBĮ nuostatų, reglamentuojančių kreditorių teisių gynimo principus. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas nereiškia, kad kasatorius, kaip kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, negali patenkinti savo reikalavimo iš bankrutuojančios įmonės turto. Tokia kasatoriaus kaip kreditoriaus teisė neginčijama. Ginčas iš esmės yra kilęs tik dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio patvirtinimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, teismas negali pats patvirtinti kreditoriaus reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino hipotekos kreditoriaus reikalavimo dydžio bankroto byloje pagrįstumą CK nuostatų, reglamentuojančių hipotekos teisinius santykius, aspektu ir pripažino tokį kreditorių susirinkimo nutarimą neatitinkančiu teisės normų reikalavimų bei jį panaikino. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, jog kreditorių 2011 m. liepos 29 d. susirinkimas patvirtino patikslintą – 4 800 000 Lt – kasatoriaus reikalavimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad, patvirtinus tokio dydžio reikalavimą (pagal hipotekos lakšte nurodytą turto vertę), gali nukentėti jo interesai, nes įkeistas daiktas gali būti parduotas brangiau nei nurodyta hipotekos lakšte, ir pažymi, kad, pirma, kreditorius, priimdamas skolinio įsipareigojimo užtikrinimą hipoteka, sutiko su įkeisto daikto įkainojimu hipotekos lakšte, antra, nėra galimybių, tvirtinant tokį kreditoriaus reikalavimą, nustatyti tikslaus jo dydžio. Tiksli įkeisto daikto vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse.

ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami bankroto proceso metu ir tvirtinami teismo (kreditorių susirikimo) iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Tai reiškia, kad, įmonės likvidavimo stadijoje pardavus įkeistą daiktą didesne kaina nei buvo patvirtintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, jo reikalavimas gali būti peržiūrėtas, tikslinant jį ir padidinant iki daikto pardavimo kainos. Tokia teisė kreditoriui garantuojama ir ĮBĮ 2 straipsnio 7 dalies ir 34 straipsnio nuostatų – hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, patvirtinus kreditoriaus reikalavimą įkeisto turto verte, hipotekos kreditoriaus interesai nepažeidžiami. Priešingai, svetimo daikto hipotekos atveju patvirtinus kreditoriaus reikalavimą ne įkeisto daikto verte, o visu kito asmens prievolės dydžiu, būtų aiškiai pažeistas vienas esminių bankroto teisėje principų – kreditorių lygiateisiškumo, ir nebūtų tinkamai apsaugoti kitų kreditorių interesai, nes kreditorių balsų kiekis, priimant sprendimus kreditorių susirinkime, tiesiogiai priklauso nuo patvirtinto kreditoriaus reikalavimo dydžio. Taigi, patvirtinus teisiškai nepagrįsto dydžio kreditoriaus reikalavimą, kasatorius, priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės, be pagrindo įgytų pranašumą prieš kitus kreditorius.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė pirmiau aptartas hipotekos ir neteisminio bankroto teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti reikalavimą visos prievolės dydžiu negali būti pripažįstamas teisėtu, nes bankrutuojantis įkaito davėjas, garantavęs už kito asmens įsipareigojimus, atsako tik įkeisto turto verte. Kreditoriaus reikalavimo, kelis kartus viršijančio įkeisto turto vertę, patvirtinimas neatitinka įstatymo nuostatų ir pažeidžia kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 40,85 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės SEB banko (j. a. k. 112021238) į valstybės biudžetą 40,85 Lt (keturiasdešimt litų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas