E. K. pagal BK 24 str. 6 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-115/2012 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03023-2006-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.1.8.7.1; 2.1.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 4 d. nutarties.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti 2006 m. vasario 22 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 6031,97 Lt nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) – 24 MGL (3000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti 2006 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 2472,60 Lt nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) – 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti 2006 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 24 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 7 MGL (875 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 1755,38 Lt nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) – 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo suklastoti 2006 m. kovo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 29 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) – 6 MGL (750 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 3114,68 Lt nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) – 13 MGL (1625 Lt) dydžio bauda, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl padėjimo apgaule įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – 3534,48 Lt nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio) – 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė bausmė paskirta 64 MGL (8000 Lt) dydžio bauda. Iš E. K. Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 24 808,56 Lt žalos atlyginimo. Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir R. P., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 4 d. nutartimi nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad 2006 metų vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybos grūdais nevykdo, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prašymu nurodė R. P. gauti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. parašu tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui; 2006 m. vasario 22 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), gavęs iš R. P. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž., kaip sąskaitą išrašiusio ir prekes išdavusio asmens, parašais, R. P. įrašytais prekių (paslaugų) tiekėjo pavadinimu, įmonės kodu, PVM mokėtojo kodu, adresu, UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos numeriu AB banke „Hansabank“ G. Ž. vardu ir pavarde, kaip sąskaitą išrašiusio ir prekes išdavusio asmens, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė ją ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui toliau ją pateikti agroserviso kooperatyvui (duomenys neskelbtini), kaip sandėliavusiam UAB (duomenys neskelbtini 2) superkamus grūdus; taip suteikė priemonę tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui ir padėjo ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui baigti klastoti tikrą 2006 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini);

2006 m. kovo 1 d. UAB (duomenys neskelbtini 2) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD bankas“ banke 39 542,94 Lt, iš jų 6031,97 Lt PVM, suklastotos 2006 m. vasario 22 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu už tariamai iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktas 22,46 t miežių ir 77,60 t kviečių, 2006 m. kovo 2 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore G. Ž. pagal banko čekį (duomenys neskelbtini) paėmus 39 300,00 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DnB NORD banke“ (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), R. P. perdavus 39 300,00 Lt E. K., o šiam, nuo 2006 m. kovo 2 d. iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko ir vietos perdavus 39 300,00 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – nesumokėto 6031,97 Lt pridėtinės vertės mokesčio;

2006 m. kovo 13 d., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybos grūdais nevykdo, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prašymu nurodė R. P. gauti UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. parašu tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui, 2006 m. kovo 15 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), gavęs iš R. P. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės parašu, kaip prekes išdavusio asmens, ir jos įrašytais pardavėjo pavadinimu, adresu, įmonės kodu, PVM mokėtojo kodu, iki 2006 m. kovo 17 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė ją ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui ją pateikti agroserviso kooperatyvui (duomenys neskelbtini), kaip sandėliavusiam UAB (duomenys neskelbtini 2) superkamus grūdus; taip suteikė priemonę tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui ir padėjo ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui baigti klastoti tikrą 2006 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini);

2006 m. kovo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini 2) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD banke“ 6601,11 Lt, iš jų 1006,95 Lt PVM, už suklastotos 2006 m. kovo 17 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu, tariamai iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktas 17,016 t kviečių, 2006 m. kovo 28 d. UAB (duomenys neskelbtini 2) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD bankas“ 9608,18 Lt, iš jų 1465,65 Lt PVM, už suklastotos 2006 m. kovo 23 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu tariamai iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktas 25,137 t kviečių, 2006 m. kovo 29 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore G. Ž. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB banko „NORD/LB Lietuva“ Šiaulių klientų aptarnavimo skyriuje, 16 100 Lt ir tą pačią dieną prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) R. P. perdavus 16 100 Lt E. K., o šiam nuo 2006 m. kovo 29 d. iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos perdavus 16 100 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – nesumokėtą 2472,60 Lt pridėtinės vertės mokestį;

2006 m. kovo 20 d., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybos grūdais nevykdo, nenustatyto asmens prašymu nurodė R. P. gauti 3 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. parašu tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui, ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) gavęs iš R. P. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. parašu, R. P. įrašytais pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimu, įmonės kodu, PVM mokėtojo kodu, adresu, G. Ž. vardu ir pavarde, kaip prekes išdavusio asmens, (duomenys neskelbtini) tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. parašais, kaip prekes išdavusio asmens, ir jos įrašytais pardavėjo pavadinimu, adresu, įmonės kodu, PVM mokėtojo kodu, tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje perdavė jas ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui jas pateikti agroserviso kooperatyvui (duomenys neskelbtini), kaip sandėliavusiam UAB (duomenys neskelbtini 2) superkamus grūdus, taip suteikė priemones tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui ir padėjo ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui baigti klastoti tikras PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. kovo 20 d. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini);

2006 m. balandžio 3 d. UAB (duomenys neskelbtini 2) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD banke“ 11 507,48 Lt, iš jų 1755,38 Lt PVM, už suklastotos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu tariamai iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktas 28,799 t miežių, 2006 m. balandžio 5 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore G. Ž. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banko „NORD/LB Lietuva“ Šiaulių klientų aptarnavimo skyriuje, 11 450 Lt sumą ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) R. P. perdavus 11 450 Lt E. K., o šiam nuo 2006 m. balandžio 5 d. iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos perdavus 11 450 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – nesumokėtą 1755,38 Lt pridėtinės vertės mokestį;

2006 m. kovo mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) prekybos grūdais nevykdo, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens prašymu nurodė R. P. gauti 2 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. parašu tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui, 2006 m. kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), gavęs iš R. P. UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) tik su UAB (duomenys neskelbtini) direktorės G. Ž. parašais, kaip prekes išdavusio asmens, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įrašytais pardavėjo pavadinimu, adresu, įmonės kodu, PVM mokėtojo kodu, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje perdavė jas ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui jas pateikti agroserviso kooperatyvui (duomenys neskelbtini), kaip sandėliavusiam UAB (duomenys neskelbtini 2) superkamus grūdus, taip suteikė priemones tariamam UAB (duomenys neskelbtini) grūdų pardavimo UAB (duomenys neskelbtini 2) įforminimui ir padėjo ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui baigti klastoti tikras PVM sąskaitas faktūras 2006 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini), 2006 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini);

2006 m. balandžio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini 2) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD banke“ 20 418,48 Lt, iš jų 3114,68 Lt PVM, už suklastotos PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) pagrindu tariamai iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktas 51,947 t miežių, 2006 m. balandžio 21 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore G. Ž. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banko „DnB NORD banko“ AB Šiaulių klientų aptarnavimo skyriuje, 20 300 Lt sumą ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), R. P. perdavus 20 300 Lt E. K., o šiam nuo 2006 m. balandžio 21 d. iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos perdavus 20 300,00 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, taip padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas nesumokėtą 3114,68 Lt pridėtinės vertės mokestį;

2006 m. balandžio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini 2) pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „DnB NORD banke“ 23 170,46 Lt, iš jų 3534,48 Lt PVM, už suklastotos PVM sąskaitos faktūros 2006 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) pagrindu tariamai iš UAB (duomenys neskelbtini) nupirktas 58,205 t miežių, 2006 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, R. P. kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktore G. Ž. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB banko „NORD/LB Lietuva“ Šiaulių klientų aptarnavimo skyriuje, 23 000 Lt, iš jų 3534,48 Lt PVM, ir tą pačią dieną, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) R. P. perdavus 23 000 Lt E. K., o šiam nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytų laiko ir vietos perdavus 23 000 Lt ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, padėjo apgaule ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens naudai įgyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas – nesumokėtą 3534,48 Lt pridėtinės vertės mokestį.

Kasaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl padaryto esminio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimo (nesilaikymo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų) ir aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 25 straipsnio 2 dalies, 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pirminiai asmens parodymai yra teisingesni nei parodymai, kurie duodami vėlesnėse tyrimo stadijose. Nuteistojo R. P. parodymai įvairiose proceso stadijose skyrėsi: 2006 m. spalio 26 d. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. P. išsamiai apibūdino UAB (duomenys neskelbtini) įsigijimo aplinkybes bei nurodė apie A. Š. perduodamas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas faktūras. Antrus PVM sąskaitų faktūrų egzempliorius A. Š. grąžindavo jam. Taip pat jis nurodė, kad G. Ž. gautus iš banko pinigus atiduodavo R. P., o šis šiuos pinigus perduodavo A. Š. Šioje apklausoje kasatoriaus pavardė nebuvo minima. Tik po trejų metų R. P. teigia prisiminęs apie sąskaitų faktūrų ir pinigų perdavimą E. K. Apie parodymų keitimo priežastis nieko nežinoma. Teismas, pasak kasatoriaus, neįvertino, kodėl pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus laiko neteisingais, o paskesnius R. P. parodymus – teisingais. Kasatorius akcentuoja, kad liudytojas A. Š. patvirtino, jog jam taip pat pareikšti kaltinimai dėl grūdų tariamo pardavimo tarp tų pačių bendrovių. Liudytojas G. G., kuris atliko ikiteisminį tyrimą, parodė, kad byloje, kuri yra nagrinėjama pas teisėją A. Karpytę, R. P. yra kaltinamas dėl tų pačių sąskaitų faktūrų, tačiau jos išrašytos kitomis pavardėmis. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje apklausto liudytojo V. Š. atžvilgiu taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtintu Šiaulių miesto apylinkės prokuroro nutarimu V. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį BK 38 straipsnio pagrindu. Kasatoriaus nuomone, tikėtina, kad V. Š. buvo pripažintas kaltu dėl tos pačios veikos, dėl kurios jam yra pareikšti kaltinimai, kaip šios nusikalstamos veikos padėjėjui, tačiau teismas tik paminėjo šias faktines aplinkybes, jų objektyviai nevertino. Nors V. Š. prisipažino tik dėl dviejų sąskaitų faktūrų, tačiau visiškai neatmetama galimybė, kad jis su R. P. galėjo pasinaudoti ir tomis sąskaitomis faktūromis, kurios yra įrašytos kaltinime. Nors apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad šiuo konkrečiu atveju įtariamojo (kaltinamojo) R. P. parodymai savarankiškos įrodomosios vertės neturi ir jais gali būti tik tikrinami kiti bylos įrodymai, tačiau taip ir neįvertino jo duotų parodymų pirmosios instancijos teisme. R. P., atsakydamas į prokuroro klausimą, parodė, kad nei jis, nei E. K. įmonės akcininkais nebuvo, direktore buvo G. Ž., PVM sąskaitas faktūras rašydavo (duomenys neskelbtini) vardu, kai jų prašydavo V. Š. Šis prašė 8–9 sąskaitų faktūrų. Kasatorius pažymi, kad jo telefonu galėjo naudotis V. Š., o ne A. Š., kaip Šiaulių apygardos teismas nurodo savo nutartyje.

Kasatorius taip pat pažymi, kad tiek R. P., tiek jis nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, o kasatorius – dar ir už BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos vykdytojai nenustatyti. Atsižvelgiant į materialinės teisės normas bei į teismų praktiką šioje byloje, negali būti jokio bendrininkavimo, nes nenustatytas nė vienas nusikalstamos veikos vykdytojas, o nenustačius vykdytojo, negali būti teisiami vien tik padėjėjai. Netinkamai taikytos ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nes nėra jokių įrodymų, kad E. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Kasatorius teigia, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis jam grįstas prielaidomis, netyrus net versijos, kad R. P. būtent ir galėjo būti nusikaltimų vykdytojas, o melagingus parodymus duoti, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba norėdamas padėti jos išvengti tikriesiems savo bendrininkams (galbūt V. Š.).

Atsiliepimu į nuteistojo E. K. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti.

Pasak prokuroro, kasatorius nepagrįstai skunde teigia, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pirminiai parodymai yra teisingesni nei duoti vėlesnėse tyrimo stadijose, toks kasatoriaus teiginys prieštarauja BPK 20 straipsnio įtvirtintiems įrodymų vertinimo principams, teismas motyvuotai pasisakė, kokiais įrodymais vadovavosi, priimdamas nuosprendį. Bylą nagrinėję teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai ir nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų įvertino įrodymus, dėl to pagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaltininkui nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ir nepagrįstomis. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus, jeigu nėra nustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas netikromis PVM sąskaitomis faktūromis ir įformindamas jomis neįvykusius sandorius tarp UAB (duomenys neskelbtini 2) ir UAB (duomenys neskelbtini), neteisėtai užvaldė PVM, kurį UAB (duomenys neskelbtini 2), nežinodama, kad UAB (duomenys neskelbtini) nėra grūdų pardavėjas ir neturi teisės gauti PVM, remdamasi netikromis PVM sąskaitomis faktūromis, pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, o nusikalstamos veikos bendrininkai paėmė grynais pinigais ir pasidalijo tarpusavyje tyrimo metu nenustatytomis dalimis. Prokuroras, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 pateiktais išaiškinimais teigia, kad E. K. veikimas su byloje nenustatytu vykdytoju, taip pat turi būti baudžiamas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasatorius skunde ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus dviem aspektais: 1) dėl įrodymų kaip visumos vertinimo, inkriminuojant jam BK 24 straipsnio 6 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą; 2) dėl bendrininkų grupės inkriminavimo, nenustačius nusikalstamos veikos vykdytojų byloje.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasaciniame skunde nuteistasis E. K. nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei nurodo, kad byloje surinkti ir teismų ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės. Pagrįsdamas šiuos teiginius, kasatorius kelia savo versijas, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, bando sumenkinti liudytojų parodymų ir kitų byloje ištirtų duomenų įrodomąją vertę, sukelti abejonių dėl jų patikimumo.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, t. y. iš naujo įrodymų nevertina, kasatoriaus skunde iškeltų versijų netikrina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pirminiai asmens parodymai yra teisingesni nei parodymai, kurie duodami vėlesnėse tyrimo stadijose, ir, pasak kasatoriaus, teismas neįvertino, kodėl pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus laiko neteisingais, o paskesnius R. P. parodymus – teisingais. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą ir jokie duomenys be jų įvertinimo visų bylai reikšmingų duomenų kontekste negali būti iš anksto traktuojami kaip turintys teismui prioritetinę reikšmę sprendžiant asmens kaltumo, padarius nusikalstamą veiką, klausimą. Jeigu asmuo teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje tiriami ir vertinami byloje kaip esančių įrodymų visetas.

Teismai vertino R. P. parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir išvadą, kad E. K. bendrininkavo darant BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, padarė remdamiesi net tik R. P. parodymais, bet ir kitais byloje nustatytais ir ištirtais įrodymais. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų matyti, kad kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes teismai nustatė iš visumos byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų duomenų, gautų ne tik apklausiant R. P., bet ir liudytojus G. Ž., V. Š., A. Š., G. G., ištyrus pokalbių tarp nuteistųjų ir liudytojų išklotines, kitus rašytinius bylos duomenis. Paminėtina ir tai, kad kasaciniame skunde teigdamas, jog susiformavusioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirminiai asmens parodymai yra teisingesni nei parodymai, kurie duodami vėlesnėse tyrimo stadijose, kasatorius nenurodo nė vieno teismo sprendimo, kuriame būtų įtvirtinta tokia nuostata.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių E. K. apeliacinio skundo argumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartyje nurodyta: „kadangi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įtariamasis (kaltinamasis) nėra saistomas priesaika teismui bei nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą parodymų davimą, tai šiuo atveju įtariamojo (kaltinamojo) parodymai savarankiškos įrodomosios vertės neturi, jais gali būti tik tikrinami kiti bylos įrodymai“. Taip padaryta teisės aiškinimo klaida. Vien tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme įtariamasis (kaltinamasis) nėra saistomas priesaika teismui ir nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, savaime nereiškia, jog jo parodymai neturi savarankiškos įrodomosios vertės. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa svarbi tuo, kad toks įtariamojo parodymų procesinis įforminimas turi reikšmės tokių parodymų įrodomajai galiai ir iš esmės prilygsta parodymų, duotų teismo proceso metu, įrodomajai galiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-412/2008, 2K-274/2008). Tačiau tai nepaneigia teismo teisės ir pareigos tokius parodymus vertinti kartu su kitais byloje nustatytais ir ištirtais įrodymais. Būtent apeliacinės instancijos teismas aiškinosi dėl R. P. parodymų prieštaravimų, esančių byloje, juos pašalino, remdamasis surinktais byloje įrodymais kaip visuma. Taigi minėta apeliacinės instancijos teismo padaryta teisės aiškinimo klaida nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, dėl kurio turėtų būti keičiami ar naikinami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai.

Kasacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tirdami ir vertindami įrodymus nepažeidė iš BPK 20 straipsnio 5 dalies kylančių reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas E. K. apeliacinį skundą, paisė BPK 320 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.

Dėl bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

Netinkamą BK 24 straipsnio 6 dalies, 300 straipsnio 1 dalies ir BK 24 straipsnio 6 dalies, 182 straipsnio 1 dalies taikymą jam kasatorius grindžia tuo, kad, pasak jo, atsižvelgiant į materialinės teisės normas bei į teismų praktiką šioje byloje, negali būti jokio bendrininkavimo, nes nenustatyta nė vieno nusikalstamos veikos vykdytojo, o nenustačius vykdytojo, negali būti teisiami vien tik padėjėjai.

Išvada apie bendrininkavimą daroma nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, kurie yra įtvirtinti BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius kaip nusikalstamos veikos bendrininkas (padėjėjas) veikė kartu su nenustatytu asmeniu, kuris buvo nusikalstamos veikos vykdytojas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad E. K. savo veiksmais sudarė sąlygas kitam ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasinaudojant E. K. pateiktomis netikromis PVM sąskaitomis faktūromis neteisėtai užvaldyti pridėtinės vertės mokestį. Teismo nustatytos ir ištirtos aplinkybės nesuteikia pagrindo abejoti tuo, kad E. K. ne tik veikė bendrai su nenustatytu asmeniu, bet ir turėjo ketinimą padėti šiam asmeniui neteisėtai užvaldyti pridėtinės vertės mokestį. Teismai nenustatė duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti tokio asmens pakaltinamumu ir pakankamu atsakomybei amžiumi.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-9/2009 yra nurodžiusi, kad bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nes nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos.

Taigi teismai pagal byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes pripažindami, kad kasatorius bendrininkavo su nenustatytu asmeniu, t. y. padėjo jam padaryti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Teismai E. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad veikos padarymas, veikiant bendrininkų grupe, yra kaltininko atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, laipsnį ir pobūdį, gali nepripažinti jos atsakomybę sunkinančia. Pažymėtina, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. K. šioje byloje pripažintas padėjėju, tačiau nenustatyta, kad veika padaryta kelių vykdytojų pastangomis, esant kitiems bendrininkavimo objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams. Nagrinėjamoje byloje konstatuotas E. K. bendrininkavimas tik su vienu nenustatytu asmeniu, nusikalstamų veikų vykdytoju. Taigi BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas kasatoriui negalėjo būti taikomas ir sunkinanti atsakomybę aplinkybė – veikų padarymas bendrininkų grupe – jam negalėjo būti konstatuojama. Ši E. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė iš teismų sprendimų yra šalintina.

E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kurį paliko nepakeistą ir apeliacinės instancijos teismas, pripažintas kaltu padarius penkias nusikalstamas veikas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir už kiekvieną iš šių veikų jam atitinkamai paskirtos 24, 10, 8, 13, 15 MGL dydžio baudos. Jis taip pat pripažintas kaltu padarius keturias nusikalstamas veikas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir už šias veikas jam atitinkamai paskirtos 5, 5, 7, 6 MGL dydžio baudos. Kasatoriaus padarytos nusikalstamos veikos yra laikomos nesunkiais nusikaltimais (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) buvo nustatyta, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą fiziniam asmeniui gali būti skiriama iki 100 MGL dydžio bauda. Taigi E. K. už kiekvieną atskirai padarytą nusikaltimą buvo paskirtos bausmės – baudos mažesnės kaip straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės – baudos vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tiesiogiai nenurodė, kad skirdamas kasatoriui bausmę atsižvelgia ir į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Tai, kad pirmosios instancijos teismas subendrinęs paskirtas bausmes E. K. paskyrė galutinę bausmę 64 MGL dydžio baudą nereiškia, jog, skiriant kasatoriui bausmes ir galutinę bausmę net iš teismų sprendimų ir pašalinus jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, buvo pažeistos BK inter alia 54 straipsnyje įtvirtintos bausmių skyrimo taisyklės, kad kasatoriui paskirta bausmė neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir yra neteisinga. Taigi ir šiuo aspektu nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti teismų sprendimų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Nuteistojo E. K. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Vytautas Greičius

Armanas Abramavičius