Dėl nutarimų dalių panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI4-3659-596/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03209-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui R. D.,

atsakovės atstovams A. C., S. G., S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės,,Kauno energija“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl nutarimų dalių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB),,Kauno energija“ (toliau – ir pareiškėja arba Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir atsakovė arba Taryba) 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Nutarimas I) 1.11 punktą; 2) Tarybos 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas II) 4.2 punktą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja yra Lietuvos šilumos ir elektros ūkio bendrovė, gaminanti ir tiekianti šilumą Kauno ir Kauno rajono bei Jurbarko rajono gyventojams bei organizacijoms, taigi jai taikoma šilumos kainų nustatymo procedūra, reglamentuota Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika).

Paaiškina, jog Taryba Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. O5E-214 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ (toliau – ir Pažyma) nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias. AB „Kauno energija“ 2018 m. spalio 24 d. valdybos sprendimu nustatytos šilumos bazinių kainų dedamosios, įvertinant ir gautas papildomas pajamas, jų grąžinimą išdėstant 48 mėn. laikotarpiui. Papildomos pajamos, jų grąžinimo tvarka (48 mėn.) ir šilumos kainų dedamosios buvo suderintos ir Tarybos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“. AB „Kauno energija“ gautos papildomos pajamos buvo išdėstytos ateinantiems 48 mėn., t. y. 4 metams į priekį. Bendrovės valdyba 2019 m. rugsėjo 25 d. parengė ir pateikė Tarybai 2019 m. kainų perskaičiavimo projektą (toliau – ir Antrųjų metų kainų perskaičiavimo projektas). Taryba priėmė Nutarimą I, kuriuo, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjos Antrųjų metų kainų perskaičiavimo projektas, t. y. šilumos kainų dedamosios, nustatytos nesilaikant 2019 m. gegužės 24 d. įsigaliojusio Metodikos 771 punkto, nustatančio, jog įvertinama pinigų kaina (palūkanos), kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį (Nutarimo I 1.11 papunktis) ir įpareigojo Bendrovės valdybą per 30 kalendorinių dienų pašalinti šį pažeidimą, t. y. perskaičiuoti šilumos kainų dedamąsias, įtraukiant ir palūkanas, nustatytas Metodikos 771 punkte.

Atsižvelgdama į tai, jog: 1) gautų papildomų pajamų grąžinimo tvarka, įskaitant mokėjimo sumas ir terminus, buvo išspręsta dar iki Metodikos pakeitimo (Metodikos papildymo 771 punktu) įsigaliojimo; 2) Nutarimo I dalis dėl palūkanų buvo priimta neteisėtai; 3) Metodikos 771 punktas pritaikytas atgal (lex retro non agit), nesutiko su skundžiamo Nutarimo I 1.11 papunkčiu ir nesilaikė skundžiamo Nutarimo I 1.11 papunkčio nurodymų. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. priėmė Nutarimą II, kuriuo, be kita ko, vienašališkai nustatė taikyti minėtas palūkanas pagal Metodikos 771 punktą.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė Nutarimo I 1.11 papunkčiu ir Nutarimo II 4.2 papunkčiu neteisėtai pritaikė Metodikos 771 punktą, kuris nustato pinigų kainos (palūkanų) skaičiavimą nuo papildomai gautų pajamų (permokos), kai permokos grąžinimas išdėstytas ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, nes iki 2019 m. gegužės 24 d. galiojusi Metodikos redakcija nenustatė palūkanų taikymo grąžintiniai permokai (papildomai gautoms pajamoms). Metodikos 771 punktas įsigaliojo 2019 m. gegužės 25 d. ir numato, kad, kai papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį laikotarpį nei per metus, paskaičiuojamos palūkanos, kurios sudaro paskaičiuotos šilumos kainos dedamąją (palūkanų suma mažinama šilumos kaina), tačiau nenumato, jog šis punktas turėtų būti taikomas pareiškėjos ankstesniais laikotarpiais gautų papildomų pajamų atžvilgiu, be to, Metodikos 771 punktas nenumato, kad jis turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kuomet tokios pajamos jau įvertintos ir patvirtintos atsakovės dar 2018 m. Pažymi, kad Bendrovės valdyba sprendimą 14 921,73 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų grąžinimą išdėstyti 48 mėn. laikotarpiui priėmė 2018 m. spalio 24 d. sprendimu, o Tarnyba konstatavo, kad šiuo sprendimu nustatytos šilumos kainos dedamosios nustatytos be pažeidimų ir jas suderino savo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu, t. y. tuo metu, kai Metodikos 771 punktas dar nebuvo priimtas ir negaliojo.

Teigia, kad atsakovė pradėdama skaičiuoti palūkanas ne nuo tos datos, t. y. naudodamasi savo diskrecija priimti sprendimus, susijusius su šilumos kaina, padarė akivaizdžias skaičiavimo klaidas. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 16 d. pažymoje Nr. O5E-514 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma I) nuo pareiškėjos ankstesniais laikotarpiais gautų papildomų pajamų, paskirstytų ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui, buvo apskaičiuotos 380,10 tūkst. Eur palūkanos. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. priėmė pakoreguotą Pažymos I versiją (toliau – ir Pažyma II) nuo tos pačios papildomai gautų pajamų sumos, nepateikdama naujų argumentų ir skaičiavimų pagrindimų bei apskaičiuodama palūkanų sumą, kuri sudaro 509,53 tūkst. Eur, t. y. 129,43 tūkst. Eur (34,1 proc.) daugiau, nei Pažymoje I. Pirmuoju atveju palūkanos buvo pritaikytos po 12 mėn., t. y. po pirmųjų grąžinimo metų, kurie sueina 2019 m. gruodžio mėn., o antruoju atveju - nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo 2019 m. birželio mėn., t. y. tebesitęsiant pirmiesiems grąžinimo metams. Pažymi, kad Metodikos 771 punktas nustato, kad pinigų kaina skaičiuojama, kai papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, todėl laikosi pozicijos, kad pirmaisiais metais palūkanos neskaičiuojamos, o pradedamos skaičiuoti nuo antrųjų metų. Teigia, kad atsakovė Nutarimu I (Pažymos II pagrindu) nepagrįstai skaičiavo palūkanas dar 2018 m. spalio 24 d. įvertintoms ir 2018 m. gruodžio mėnesį pradėtoms grąžinti papildomai gautoms pajamoms, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. įskaitytinai, todėl Pažyma II visiškai netinkamai ir nepagrįstai nustato palūkanų skaičiavimo laikotarpio pradžią. Apibendrindama pareiškėja teigia, jog atsakovė Pažymos II skaičiavimo pagrindu Nutarimo I 1.11 papunktyje ir Nutarimo II 4.2 papunktyje padarė akivaizdžią klaidą dėl palūkanų skaičiavimo laikotarpio pradžios.

Pareiškėja 2022 m. gegužės 2 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 9 d. šioje byloje priimtos nutarties 42 punkte konstatavo, kad Nutarimo I 1.11 papunkčiu ir Nutarimo II 4.2 papunkčiu įtvirtinti palūkanų dydžio skaičiavimai yra klaidingi ir neteisėti.

Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. Taryba priėmė pakoreguotą Pažymos I versiją (Pažyma II), pagal kurią, remdamasi Metodikos 771 punktu, įvertino pinigų (pareiškėjos papildomai gautų pajamų) kainą ir paskaičiavo palūkanų sumą – 509 530 Eur. Pažymoje II Skyrius nusprendė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo (nuo 2019 m. birželio mėn.).

Nurodo, jog atsakovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykusio Tarybos posėdžio metu sutiko su Pažyma II ir priėmė Nutarimą I, kuriame: 1) konstatavo šilumos kainos dedamųjų skaičiavimo pažeidimus, tarp jų ir Metodikos 771 punkto nesilaikymą, t. y. įpareigojo nustatyti šilumos kainų dedamąsias taikant palūkanas; 2) nurodė, kad Bendrovės valdybai nepašalinus Nutarime I nurodytų pažeidimų, Taryba vienašališkai nustatys laikinas šilumos kainos dedamąsias. Pareiškėja, atsižvelgdama į LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutarties 42 punkto išvadas, akcentuoja, jog Nutarimo I 1.11 papunkčiu įtvirtintas skaičiavimas yra klaidingas ir neteisėtas.

Pažymi, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. priėmė Nutarimą II ir vienašališkai nustatė laikinas šilumos kainos dedamąsias, įskaitant ir 509 530 Eur palūkanų sumą, remiantis Metodikos 771 punktu (Nutarimo II 4.2 papunktis). Nutarimo II 4.2 papunktis priimtas Nutarimo II 1.11 papunkčio ir 2 punkto pagrindu. Pareiškėja, atsižvelgdama į LVAT nutarties 42 punkto išvadas mano, jog pareiškėjos skundas dėl Nutarimo II 4.2 papunkčio nepagrįstumo ir neteisėtumo yra pagrįstas, o Nutarimo II 4.2 papunkčiu įtvirtintas skaičiavimas yra klaidingas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Akcentuoja, kad atsižvelgiant į LVAT nutarties 42 punkto išvadas, palūkanos turėjo būti skaičiuojamos nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ir sudaro 384,75 tūkst. Eur, t. y. 124,78 tūkst. Eur mažiau, nei nustatyta Nutarimo I 1.11 papunktyje ir Nutarimo II 4.2 papunktyje.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis skunde bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovės paaiškinimuose išdėstyta pozicija yra nepagrįsta ir prieštarauja LVAT nutarties 42 punkto išaiškinimams. Teigė, kad nors atsakovė ir akcentavo, jog palūkanoms skaičiuoti naudojo grąžintinos sumos likutį, buvusį ne 2018 m. gruodžio mėn., o 2019 m. lapkričio mėn., tačiau tos pačios palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 2019 m. birželio mėn., t. y. nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos, o tai prieštarauja LVAT nutarties 42 punkto išaiškinimams. Atkreipė dėmesį, kad LVAT minėtoje nutartyje pasisakė būtent apie palūkanų, t. y. pinigų kainos skaičiavimo laikotarpį, o ne grąžintinos sumos likučio dalį. Atsikirsdamas į atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus nurodė, kad jos pateikti paaiškinimai niekaip nepaneigia pareiškėjos išdėstytos pozicijos. Pažymėjo, jog Nutarimu I ir Nutarimu II nebuvo pakeistos pareiškėjos valdybos sprendimu apskaičiuotų kainų dedamosios ir išdėstymas 4 metams nagrinėjamu atveju nėra aktualu, kaip ir tai, kad pareiškėja anksčiau nereiškė jokių prieštaravimų dėl ūkio subjekto sąnaudų ir pajamų vertinimo už praėjusius laikotarpius, kuris įtvirtintas ne tik Metodikos 771 punkte, bet ir kitose jos nuostatose.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pagal Metodikos 771 punktą, kai Metodikos 76 ir (ar) Metodikos 77 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, įvertinama pinigų kaina. Pinigų kainos nustatymui taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn.

Pažymi, jog nagrinėjamu atveju Skyriaus Pažyma I nėra aktuali, kadangi jos pagrindu nebuvo priimti nei Nutarimas I, nei Nutarimas II. Nurodo, jog Skyriaus Pažymoje II dėl 14 268,25 tūkst. Eur papildomų pajamų buvo nurodyta, jog, vadovaujantis Metodikos 771 punktu, ūkio subjektams, kurių papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo išdėstytas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, pagal iki 2019 m. gegužės 24 d. galiojusias Metodikos redakcijas turi būti įvertinta pinigų kaina, jeigu bazinių kainų (kainos dedamųjų) nustatymo ar perskaičiavimų projektų pateikimo metu papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpis nėra pasibaigęs. Atsižvelgdamas į tai Skyrius nuo Bendrovės valdybos 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 įvertintų 14 268,25 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, kurių grąžinimas buvo išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui, vertino pinigų kainą. Teigia, jog vadovaujantis Metodikos 771 punktu pinigų kainos nustatymui yra taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis. Lietuvos banko skelbiamų ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis už paskutinius 12 mėn. (pareiškėjos Projekto pateikimo metu) sudarė 2,23 proc. Atsižvelgdamas į tai, kad papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo numatytas 4 m. laikotarpiui, Skyrius pinigų kainą vertino nuo Metodikos redakcijos, numatančios Metodikos 771 nuostatas, įsigaliojimo, vadovaudamasis Metodikos 771 punktu, todėl taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą apskaičiuotos palūkanos sudaro 487,22 tūkst. Eur.

Atkreipia dėmesį, kad Pažymoje II taip pat buvo nurodyta, kad, vadovaujantis Metodikos 771 punktu, nuo 653,48 tūkst. Eur papildomai gautų pajamų, kurių grąžinimas buvo išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui, vertinama pinigų kaina, taikant 2,23 proc. palūkanų normą. Atsižvelgiant į tai, kad papildomai gautų pajamų grąžinimas buvo numatytas 4 m. laikotarpiui, pinigų kainą vertinant nuo Metodikos redakcijos, numatančios Metodikos 771 nuostatas, įsigaliojimo, vadovaujantis Metodikos 771 punktu, taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą, apskaičiuotos palūkanos, kurios vertinamos šio perskaičiavimo metu, sudaro 22,31 tūkst. Eur. Taigi, iš viso palūkanos sudaro 509,53 tūkst. Eur.

Nurodo, jog, atsižvelgiant į Metodikos 771 punkto nuostatas, Skyriaus Pažymoje II pateiktuose skaičiavimuose buvo pritaikyta 2,23 proc. palūkanų norma (galiojusi pareiškėjos Projekto pateikimo metu), kuri atitinka Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinį vidurkį. Buvo taikomas mėnesinis linijinis palūkanų skaičiavimo būdas, palūkanos buvo skaičiuojamos ne nuo visos grąžintinos sumos, o nuo 3/4 sumos. Pirmųjų metų palūkanos apskaičiuotos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuotos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Palūkanos pradėtos skaičiuoti tik nuo Metodikos redakcijos, numatančios Metodikos 771 nuostatas, įsigaliojimo.

Atsakovė laikosi pozicijos, jog Nutarimo I 1.11 papunktis ir Nutarimo II 4.2 papunktis yra teisėti ir pagrįsti, juos priimant Taryba nepažeidė įstatymų ar kitų teisės aktų, neviršijo savo kompetencijos, jie neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių Taryba buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taryba 2022 m. balandžio 27 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3E-283 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė pareiškėjai šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galiojo iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ (toliau – Sprendimas) 48 mėn. laikotarpiui paskirstė šilumos kainų dedamųjų galiojimo metu (2014 m. birželio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d.) nesugrąžintas 81,8 tūkst. Eur papildomai gautas pajamas dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – ir NŠG) įsigyti neatitikties ir šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro bei iš NŠG įsigytos šilumos kainų skirtumo gautas 14 186,4 tūkst. Eur papildomas pajamas, iš viso – 14 268,2 tūkst. Eur papildomų pajamų, šilumos kainą mažinant 0,31 ct/kWh. Bendrovės valdyba Sprendimu 48 mėn. laikotarpiui paskirstė Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3E-92 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ patvirtinto 2018 m. kovo 22 d. pareiškėjos neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-1 išvadose nurodytas pareiškėjos nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. gautas 653,5 tūkst. Eur papildomas pajamas, mažinant šilumos kainą 0,01 ct/kWh. Iš viso pareiškėjos valdybos Sprendimu 48 mėn. laikotarpiui paskirstytų papildomai gautų pajamų suma sudaro 14 921,7 tūkst. Eur.

Nurodo, kad pareiškėjos valdybos Sprendimu patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams turėjo būti taikomos iki 2019 m. lapkričio 30 d. Tuo tarpu Metodika buvo papildyta 771 punktu, numatančiu, jog kai Metodikos 76 ir (ar) Metodikos 77 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, įvertinama pinigų kaina (t. y. papildomai įvertinamos palūkanos). Komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. O3E-160 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3E-106) Taryba Nutarimu I konstatavo, kad pareiškėjos valdybos Sprendimu pareiškėjos šilumos kainų dedamosios nustatytos nesilaikant Metodikos 771 punkto, numatančio, kaip įvertinama pinigų kaina, kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, o Nutarimu II 36 mėn. laikotarpiui išdėstė 509,53 tūkst. Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 48 mėn. laikotarpiui paskirstytų papildomai gautų pajamų –14 921,70 tūkst. Eur, šilumos kainą mažinant 0,01 ct/kWh.

Atkreipia dėmesį, kad Metodikoje įtvirtintas retrospektyvus šilumos kainų dedamųjų vertinimo mechanizmas, kai šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu peržiūrimos ūkio subjekto pajamos ir sąnaudos už praėjusius laikotarpius ir šios pajamos ir sąnaudos įvertinamos ateityje taikomoje šilumos kainoje, todėl vertinimas, jog pinigų kaina pareiškėjai negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), t. y. tuo laikotarpiu, kai galiojo pareiškėjos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, neatitinka Metodikos principų, reguliuojančių šilumos kainodarą.

Nurodo, jog Nutarimo Nr. O3E-106 3 punkte įtvirtinta nuostata dėl jo taikymo, numatanti, kad šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) perskaičiavimo projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, nuostatos, todėl teigia, kad Metodikos 771 punktas taikytinas nuo Komisijos Nutarimo Nr. O3E-106 įsigaliojimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 25 d. pateiktiems šilumos kainų nustatymo ar perskaičiavimo projektams. Šiai Tarybos išvadai nutartyje pritarė ir LVAT nurodydamas, kad reguliuojamam ūkio subjektui, kuris papildomai gautų pajamų sumą grąžina per ilgesnį nei vieneri metai terminą, pateikus kainų perskaičiavimo projektą, privalu taikyti galiojantį teisinį reguliavimą, įtvirtintą Metodikos 771 punkte ir kainos perskaičiavimo metu papildomai įvertinti palūkanas, kaip tai nustatyta minėtame Metodikos punkte. Pažymi, kad pareiškėja šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams bei pareiškėjos valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją, pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 „Dėl duomenų pateikimo“, t. y. po Nutarimo Nr. O3E-106 įsigaliojimo. Atkreipia dėmesį, kad LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, jog kadangi projektas pateiktas jau po Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, todėl Taryba neturėjo pagrindo netaikyti šios galiojančios teisės normos.

Pažymi, kad ūkio subjekto sąnaudų ir pajamų vertinimas už praėjusius laikotarpius įtvirtintas ne tik Metodikos 771 punkte, bet ir kitose Metodikos nuostatose, dėl kurių taikymo pareiškėja skundų neturėjo. Pavyzdžiui, vadovaujantis Metodikos 76 punktu, įvertinamas šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti skirtumas, susidaręs ankstesniais laikotarpiais. Atsižvelgdamas į tai Skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjos šilumos kainų dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, įvertino šilumos vieneto kainoje įskaitytų sąnaudų kurui ir šilumai įsigyti ir faktiškai patirtų sąnaudų skirtumą, susidariusį 2017 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, t. y. ir laikotarpiu, kurio metu galiojo Bendrovės valdybos Sprendimu nustatytos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, taigi matyti, kad pinigų kainos skaičiavimui pritaikyta analogiška nuostata, kai, vadovaujantis Metodika, atliekamas pareiškėjos pajamų vertinimas už praėjusius laikotarpius. Atkreipia dėmesį, kad ūkio subjekto sąnaudų ir pajamų vertinimas už praėjusius laikotarpius yra būtinas, siekiant įgyvendinti vieną iš Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo tikslų, t. y. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.

Nurodo, kad Taryba Nutarimu I ir Nutarimu II niekaip nepakeitė Bendrovės valdybos Sprendimu apskaičiuotų kainų dedamųjų, apskaičiuotos papildomų pajamų sumos bei sprendimo papildomų pajamų grąžinimą išdėstyti 4 metų laikotarpiui. Tai patvirtina ir faktas, kad pareiškėjos valdybos Sprendimu nustatytos papildomos kainų dedamosios, kuriomis 48 mėn. laikotarpiui paskirstytos papildomai gautos pajamos – 14 921,70 tūkst. Eur, galiojo ir po Nutarimu II nustatytų šilumos kainų dedamųjų įsigaliojimo, o laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. (2020 m. lapkričio 1 d. pradėtos taikyti Tarybos Nutarimu II nustatytos dedamosios) buvo taikomos tik pareiškėjos valdybos Sprendimu nustatytos dedamosios. Vadovaujantis Metodikos 771 punktu, vertinant pinigų kainą palūkanos nuo pirmais metais pareiškėjos vartotojams grąžinamos papildomų pajamų sumos nebuvo skaičiuotos, t. y. palūkanos skaičiuotos ne nuo pareiškėjos valdybos Sprendimu patvirtintos 14 921,73 tūkst. Eur sumos, o nuo 11 191,30 tūkst. Eur sumos, kuri apskaičiuota įvertinus, kad 2018 m. gruodžio 31 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu pareiškėja vartotojams grąžino 3 730,43 tūkst. Eur, ką patvirtina Tarybos įvertintos palūkanų sumos (509,53 tūkst. Eur) apskaičiavimas. Tarybos vertinimu, pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., t. y. kol buvo taikomos pareiškėjos valdybos Sprendimu patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams.

Papildomai paaiškina, jog pirmųjų metų palūkanos buvo pradėtos vertinti tik įsigaliojus Metodikos 771 punkto nuostatoms ir apskaičiuojamos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, t. y. ne nuo 14 921,73 tūkst. Eur papildomų pajamų (suma patvirtina pareiškėjos valdybos Sprendimu), o nuo 11 191,30 tūkst. Eur papildomų pajamų (nuo pirmais metais, t. y. 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu grąžintos papildomų pajamų sumos – 3 730,43 tūkst. Eur palūkanos neskaičiuojamos), laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Antrųjų ir paskesnių metų palūkanos apskaičiuojamos taikant linijinį palūkanų skaičiavimo metodą nuo antraisiais ir paskesniais metais grąžintinos papildomai gautų pajamų sumos, laikant, kad kiekvieną mėnesį grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis.

Teigia, jog, atsižvelgiant į palūkanų skaičiavimo detalizaciją, matyti, kad nuo pareiškėjos pirmaisiais metais, kai buvo taikomos pareiškėjos valdybos Sprendimu patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.), grąžinamos papildomų pajamų sumos palūkanos nebuvo skaičiuotos. Tarybos vertinimu, pareiškėja nepagrįstai tvirtina, kad pinigų kaina buvo skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. įskaitytinai, t. y. kol buvo taikomos pareiškėjos valdybos Sprendimu patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje, remdamiesi atsiliepime į skundą bei papildomuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad LVAT galutinio sprendimo dėl palūkanų apskaičiavimo nepriėmė, o perdavė nagrinėti šį klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad nesutinka, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamas Nutarimo I 1.11 papunktis turėtų būti panaikintas pilna apimtimi, kadangi jame yra nurodyta tik tai, jog apskaičiuojant palūkanas buvo nesilaikyta Metodikos 771 punkto nuostatų, tačiau nėra nurodyta jokios palūkanų sumos ar laikotarpio, už kurį jos turi būti skaičiuojamos, todėl minėtas Nutarimo I papunktis turėtų būti paliktas galioti net ir tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškėjos skundo dalį dėl palūkanų dydžio.

k o n s t a t u o j a :

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės Nutarimo I dalies (1.11 papunkčio) ir Nutarimo II dalies (4.2 papunkčio), kuriose apskaičiuotas palūkanų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2004 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. O3-24 „Dėl šilumos tiekimo licencijos AB „Kauno energija“ išdavė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-26.

Komisija 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. O3E-283 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė Bendrovei šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios galioja iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

Bendrovės valdyba 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 2018-26-2 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, be kita ko, nustatė Bendrovės šilumos kainos dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio) pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (1 punktas); paskirstė 4 metų laikotarpiui šilumos kainų dedamųjų galiojimo metu (2014 m. birželio 1 d. – 2015 m. gegužės 31 d.) nesugrąžintas 81,8 tūkst. Eur papildomai gautas pajamas dėl šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti neatitikties ir šilumos kainos dedamųjų galiojimo metu (2015 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos kainų skirtumo gautas 14 186,4 tūkst. Eur papildomas pajamas, iš viso 14 268,25 tūkst. Eur papildomų pajamų, šilumos kainą mažinant 0,31 ct/kWh. (be pridėtinės vertės mokesčio) (3 punktas). Sprendimu taip pat buvo paskirstytos 4 metų laikotarpiui Komisijos 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. O3E-92 „Dėl akcinės bendrovės „Kauno energija“ reguliuojamos veiklos neplaninio patikrinimo“ patvirtinto 2018 m. kovo 22 d. Bendrovės neplaninio patikrinimo akto Nr. S3-1 išvadose nurodytos pareiškėjos nepagrįstai laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. gautos 653,5 tūkst. Eur papildomos pajamos, mažinant šilumos kainą 0,01 ct/kWh. (be pridėtinės vertės mokesčio) (4 punktas).

Komisija 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“ suderino Bendrovės valdybos minėtu 2018 m. spalio 24 d. sprendimu nustatytas perskaičiuotas šilumos kainos dedamąsias (2.1 punktas).

Bendrovė 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 20-2492 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Tarybai šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams bei Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainos dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metam, kopiją.

Pareiškėja 2019 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 20-2779 „Dėl šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto patikslinimo“ pateikė patikslintą šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo projektą antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams (su vėlesniais patikslinimais).

Taryba, įvertinusi Antrųjų metų kainų perskaičiavimo projektą, 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-761,,Dėl AB,,Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“, kurio 1.11 papunkčiu iš esmės konstatavo, kad Bendrovės valdybos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 2019-16-2, kuriuo nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, prieštarauja (neatitinka) Metodikos 771 punktui, nustatančiam, kaip įvertinama pinigų kaina, kai ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, o 2 punktu nurodė, jog Bendrovės valdybai per 30 kalendorinių dienų nepašalinus minėtame nutarime nurodytų pažeidimų, Taryba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalimi, įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainos dedamąsias.

Bendrovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. E20-561 „Dėl AB „Kauno energija“ valdybos sprendimų pakeitimų“ pateikė Tarybai Bendrovės valdybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 2020-22-1 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“, kuriuo, be kita ko, nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kopiją.

Pareiškėjai nesilaikant Nutarimo I 1.11 papunkčio nurodymų, atsakovė 2020 m. rugsėjo 25 d. priėmė nutarimą Nr. O3E-880,,Dėl AB,,Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“, kurio 1 punktu konstatavo, kad Bendrovės valdyba pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 13 dalies nuostatą, t. y. per 30 dienų nepašalino Tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarime nurodytų pažeidimų; 2 punktu vienašališkai nustatė laikinas Bendrovės šilumos kainų dedamąsias (be pridėtinės vertės mokesčio); 4.2 papunkčiu paskirstė 36 mėn. laikotarpiui 509,53 tūkst. Eur palūkanų, šilumos kainą mažinant 0,01ct/kWh.

Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) su skundu dėl atsakovės priimto Nutarimo I dalies (1.11 papunkčio) ir Nutarimo II dalies (4.2. papunkčio) panaikinimo. VAAT 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a> pareiškėjos skundą atmetė, dėl šio teismo sprendimo pareiškėja pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> nutarė pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir VAAT 2021 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl Tarybos Nutarimų I ir II dalių, kuriose apskaičiuotas palūkanų dydis, teisėtumo ir pagrįstumo panaikinti ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie tikslai kaip: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams (1 punktas), ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus (3 punktas).

Šilumos kainodara sureguliuota Įstatymo 32 straipsnyje, kuriame, be kita ko nustatyta, kad: šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, teikia vienodas šilumos kainų dedamąsias visoms savivaldybėms, šilumos kainų dedamąsias nustato šilumos tiekėjas įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Metodiką.

Pagal Metodikos 771 punktą, bazinės kainos nustatymo metu įvertinamas šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai pagal Energetikos įstatymą mokamų mokesčių skirtumas bei įvertinamas nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas šilumos tiekėjo naudai, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui. Šilumos tiekėjo papildomai gautų pajamų ir (ar) nepadengtų sąnaudų įtaka (?Ty) šilumos kainai nustatoma kaip papildoma dedamoji, papildomai gautas pajamas ir (ar) sąnaudas paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. O3E-160,,Dėl valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96,,Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ 3 punkte nustatyta, jog šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) nustatymo ir šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) perskaičiavimo projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo datos, nuostatos.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Nutarimo I 1.11 papunkčio ir Nutarimo II 4.2 papunkčio, kuriose apskaičiuotas palūkanų dydis. LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> nustatė, jog atsakovė pinigų kainą vertino nuo 2019 m. gegužės 25 d., t. y. nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos, nors pareiškėjos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams buvo nustatytos (suderintos) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. O3E-390 ir turėjo būti taikomos iki 2019 m. lapkričio 30 d. Atsižvelgdamas į tai LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutarties 42 punkte konstatavo, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai) ir išaiškino, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Skyrius palūkanų skaičiavimo termino pradžią pagrįstai susiejo su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu ir pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai 509 530 Eur palūkanų.

Pareiškėja, remdamasi minėtu LVAT išaiškinimu, teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose akcentavo, kad atsakovė nepagrįstai palūkanų skaičiavimo termino pradžią susiejo su Metodikos 771 punkto įsigaliojimu ir palūkanas pradėjo skaičiuoti nuo 2019 m. birželio mėn., nes LVAT nutartimi neginčijamai konstatuota, kad pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai).

Atsakovė papildomuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad vertinimas, jog pinigų kaina pareiškėjai negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai), t. y. laikotarpiu, kai dar galiojo pareiškėjos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems bazinės kainos galiojimo metams, neatitinka Metodikos principų, reguliuojančių šilumos kainodarą. Pažymėjo, kad Metodikoje įtvirtintas retrospektyvus šilumos kainų dedamųjų vertinimo mechanizmas, kai šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu peržiūrimos ūkio subjektų pajamos ir sąnaudos už praėjusius laikotarpius ir šios pajamos ir sąnaudos įvertinamos ateityje taikomoje šilumos kainoje, taigi, ūkio subjektų pajamų ir sąnaudų vertinimas už praėjusius laikotarpius yra būtinas, siekiant įgyvendinti vieną iš Įstatymo tikslų, t. y. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad LVAT nutartimi neginčijamai konstatuota, jog pinigų kaina negalėjo būti skaičiuojama laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai). Iš byloje pateikto 2018 m. spalio 24 d. pareiškėjos valdybos sprendimo Nr. 2018-26-2,,Dėl AB,,Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo,,Dėl AB,,Kauno energija“ šilumos ir karšto vandens kainų dedamųjų“ matyti, jog pareiškėjos šilumos kainos dedamosios pirmiesiems metams valdybos sprendimu buvo nustatytos ir minėtu nutarimu patvirtintos iki Metodikos 771 punkto įsigaliojimo dienos ir galiojo dar 6 mėnesius po minėto Metodikos punkto įsigaliojimo, t. y. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Nors atsakovė papildomuose paaiškinimuose akcentavo, kad Nutarimas I ir Nutarimas II niekaip nepakeitė pareiškėjos valdybos sprendimu apskaičiuotų kainų dedamųjų, apskaičiuotos papildomų pajamų sumos bei sprendimo papildomų pajamų grąžinimą išdėstyti 4 metų laikotarpiui, taip pat, jog palūkanos skaičiuotos ne nuo pareiškėjos valdybos sprendimu patvirtintos 14 921,73 tūkst. Eur sumos o nuo 11 191,30 tūkst. Eur sumos (kuri apskaičiuota įvertinus tai, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. pareiškėja vartotojams grąžino 3 730, 43 tūkst. Eur), pažymėtina, jog tai niekaip nekeičia fakto, kad atsakovė pradėjo skaičiuoti palūkanas nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės pozicija nagrinėjamu aspektu prieštarauja LVAT neskundžiama nutartimi konstatuotai aplinkybei, jog palūkanos negalėjo būti skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. (imtinai).

Pareiškėja taip pat teigia, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai priskaičiavo 124,78 tūkst. Eur palūkanas. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad palūkanos turėjo būti pradėtos skaičiuoti nuo 2019 m. gruodžio 1 d., o ne nuo 2019 m. birželio mėn., palūkanų sumą sudaro 384,75 tūkst. Eur, t. y. 124,78 tūkst. Eur mažiau nei kad nustatyta Nutarimo I 1.11 papunktyje ir Nutarimo II 4.2 papunktyje.

Atsakovė paaiškina, kad pirmųjų metų palūkanos buvo pradėtos vertinti įsigaliojus Metodikos 771 punkto nuostatoms ir apskaičiuotos kaip paprastosios palūkanos nuo praėjus vieneriems papildomos dedamosios taikymo metams likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos, t. y. ne nuo 14 921,73 Eur papildomų pajamų (nuo pirmaisiais metais, t. y. 2018 m. gruodžio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu grąžintinos papildomų pajamų sumos – 3 730,43 Eur palūkanos neskaičiuojamos), laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad pirmaisiais metais, kai buvo taikomos pareiškėjos valdybos sprendimu Nr. 2018-26-2,,Dėl AB,,Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ patvirtintos šilumos kainų dedamosios pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams (nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d.), grąžinamos papildomų pajamų sumos palūkanos nebuvo skaičiuotos.

Iš byloje kartu su paaiškinimais pareiškėjos pateiktos pinigų kainos (palūkanų) skaičiavimo lentelės matyti, jog pradėjus palūkanas skaičiuoti nuo 2019 m. gruodžio mėn., galutinė palūkanų suma 2022 m. lapkričio mėn. sudaro 384 747 Eur. Atsakovės kartu su paaiškinimais teismui pateiktoje 1 lentelėje,,Tarybos įvertintų palūkanų skaičiavimo detalizacija“ nurodyta, jog palūkanos pradėtos skaičiuoti nuo 2019 m. birželio mėn. Pastebėtina, kad palūkanos, kaip paaiškinimuose ir nurodo atsakovė, apskaičiuotos nuo 11 191,30 Eur sumos, tačiau galutinė palūkanų suma 2022 m. lapkričio mėn. sudaro 509 530 Eur, t. y. atsakovės apskaičiuota galutinė palūkanų suma yra 124,783 Eur didesnė, nei kad apskaičiuota pareiškėjos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjos bei atsakovės pateiktose palūkanų skaičiavimo lentelėse nurodyta palūkanų skaičiavimo termino pradžia ir galutinė suma skiriasi, daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai apskaičiavo pareiškėjai 509 530 Eur palūkanas. Atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog atsakovė apskaičiavo palūkanas ne nuo 14 921,73 Eur papildomų pajamų, o nuo 11 191,30 Eur sumos, laikant, kad kiekvienais metais grąžinama tokia pati papildomai gautų pajamų sumos dalis, niekaip nepaneigia fakto, jog palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, nors kaip ir minėta, jos turėjo būti pradėtos skaičiuoti praėjus 6 mėnesiams nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo, t. y. ne nuo 2019 m. birželio mėn., o nuo 2019 m. gruodžio mėn. Atitinkamai tai lėmė klaidingą palūkanų sumos skaičiavimą ir galutinė palūkanų suma nuo 384 747 Eur nepagrįstai išaugo iki 509 530 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, atsikirsdama į pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, nurodė, kad net ir tenkinus pareiškėjos skundo dalį dėl palūkanų apskaičiavimo, laikosi nuomonės, jog ginčijamas Nutarimo I 1.11 papunktis turėtų būti paliktas galioti visa apimtimi, nes jame nėra nurodyta jokios palūkanų sumos ar laikotarpio, už kurį skaičiuojamos palūkanos.

Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais atsakovės argumentais ir pažymi, kad, kaip pagrįstai savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė pareiškėja, atsakovė 2020 m. rugpjūčio 21 d. Nutarimo I 1.11 papunkčio pagrindu priėmė pakoreguotą Pažymos I versiją, t. y. Pažymą II, pagal kurią, remdamasi Metodikos 771 punktu, įvertino pareiškėjos papildomai gautų pajamų kainą ir apskaičiavo didesnę nei pirminė palūkanų sumą – 509 530 Eur. Iš byloje pateiktos Pažymos II matyti, jog Skyrius sprendė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo Metodikos 771 punkto įsigaliojimo. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 28 d. Tarybos posėdžio metu sutiko su Pažyma II ir priėmė Nutarimą I, kurio 1.11 papunkčiu konstatavo, kad 2018 m. spalio 24 d. pareiškėjos valdybos sprendimu Nr. 2018-26-2,,Dėl AB,,Kauno energija“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ šilumos kainų dedamosios buvo nustatytos nesilaikant Metodikos 771 punkto nuostatų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad jokie paskaičiavimai nebuvo atlikti, nes nors Nutarimo I 1.11 papunktyje tiesiogiai jie nenurodyti, apskaičiavimai detalizuoti Pažymoje II, kuria remiantis ir buvo priimtas Nutarimo I 1.11 papunktis.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, remiantis išdėstytais argumentais įvertinus skundžiamo Nutarimo I 1.11 papunkčio turinį pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių kontekste bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo Nutarimo I 1.11 papunktis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Atitinkamai, panaikinus Nutarimo I 1.11 papunktį, naikintinas ir Nutarimo II 4.2 papunktis, nes jis buvo priimtas remiantis Nutarimo I 1.11 papunkčiu.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 4 862,50 Eur, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a> Vilniaus apygardos administraciniame teisme; 3 642 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas LVAT nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a>; 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI4-3659-596/2022 Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Pareiškėjos skundas tenkintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-3659-596/2022 priteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog LVAT 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pareiškėja įgijo teisę ir į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a> Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Byloje pateikta 2020 m. rugsėjo 21 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad advokatų profesinės bendrijos,,Motieka ir Audzevičius“ advokatui R. D. ir advokato padėjėjai R. P. buvo pavesta atstovauti pareiškėjos interesus administracinėse ir kitose bylose.

Iš administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a> pateikto 2021 m. kovo 24 d. prašymo,,Dėl bylinėjimosi išlaidų Administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a>2020-10-21 priteisimo“ bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a> sudaro 4 862,50 Eur (situacijos ir dokumentų analizė, dokumentų analizė ir skundo pagrindų rengimas, skundo teismui rengimas, skundo teismui priedų surinkimas ir parengimas).

Pagrįsdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2020-09-132 4 862,50 Eur (su PVM) sumai, 2021 m. kovo 21 d. patvirtinimą dėl apmokėjimo ir suteiktų paslaugų ataskaitą (nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. spalio 9 d.).

Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl susipažinimo su ginčo situacija ir skundų teismui parengimu, atlyginimo pagrįstumą, laikomasi nuostatos, jog susipažinimas su dokumentais, konsultacija, pareiškėjo skundo ar atsiliepimo į skundą parengimas laikytini vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte (žr., pvz., LVAT bylas Nr. AS556-766/2009, AS146-688/2010, A525-868/2011, AS492-144/2012, kt.). Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vertins, jog pareiškėja prašo priteisti bendrą 4 862,50 Eur (su PVM) sumą už skundo parengimą teismui.

Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a> teismui pateikė 2020 m. spalio 1 d., apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas užraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų II ketvirčio, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 398,50 Eur. Pritaikius koeficientą 2,5 maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą yra 3 496,25 Eur. Pareiškėjos bendra (su PVM) prašoma priteisti suma už skundą 4 862,50 Eur viršija maksimalią galimą priteisti sumą, todėl mažintina iki maksimalios galimos priteisti sumos - 3 496,25 Eur.

Iš administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> pateikto 2021 m. birželio 9 d. prašymo,,Dėl bylinėjimosi išlaidų Administracinėje byloje Nr. eA-3278-525/2021 priteisimo“ bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> sudaro 3 642 Eur (situacijos ir dokumentų analizė, apeliacinio skundo pagrindų rengimas, apeliacinio skundo teismui parengimas ir pateikimas).

Pagrįsdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2021-05-042 3 642 Eur (su PVM) sumai, 2021 m. birželio 9 d. patvirtinimą dėl apmokėjimo ir suteiktų paslaugų ataskaitą (nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d.).

Rekomendacijų 8.10 punktas nustato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 1,7 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> teismui pateikė 2021 m. gegužės 24 d., apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 524,20 Eur. Pritaikius koeficientą 1,7 maksimali galima priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą yra 2 591,14 Eur. Pareiškėjos bendra (su PVM) prašoma priteisti suma už apeliacinį skundą yra 3 624 Eur, t. y. viršija maksimalią galimą priteisti sumą, todėl pareiškėjai priteistina maksimali galima priteisti suma – 2 591,14 Eur.

Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų ir pridedamų papildomų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje eI4-3659-596/2022 sudaro 2 420 Eur (situacijos ir dokumentų analizė, papildomų paaiškinimų teismui parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas žodiniame teismo posėdyje).

Pagrįsdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pateikė 2022 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MA Nr. 2022-04-018 2 420 Eur (su PVM) sumai, 2022 m. gegužės 2 d. patvirtinimą dėl apmokėjimo ir apmokėjimą patvirtinantį Luminor Bank AS sąskaitos išrašą (nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2022 m. gegužės 2 d.).

Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2021 m. IV ketvirčio bruto užmokestis buvo 1 679,30 Eur, todėl maksimaliai priteistina suma už valandą sudaro 167,93 Eur.

Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2022 m. gegužės 2 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus,,Dėl 2022 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> ir palūkanų dydžio apskaičiavimo”, apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas 2021 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 679,30 Eur. Pritaikius koeficientą 0,4 maksimali galima priteisti suma už paaiškinimų parengimą yra 671,72 Eur.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prašoma bylinėjimosi išlaidų suma 2 420 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, dalyvavimą 2022 m. gegužės 5 d. posėdyje bei papildomų paaiškinimų teismui pateikimą viršija maksimalias galimas priteisti sumas, prašoma priteisti suma mažintina iki 2 351,02 Eur.

Teismas pažymi, kad teikdama skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUk0LTk2Ni04NjAvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI4-966-860/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI4-966-860/2021">eI4-966-860/2021</a> pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį, o teikdama apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjc1LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-275-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-275-525/2022">eA-275-525/2022</a> - 12 Eur žyminį mokestį, todėl jai priteistinas visas sumokėtas 34,50 Eur žyminis mokestis už skundų nurodytose administracinėse bylose teismui pateikimą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta pareiškėjai AB,,Kauno energija“ iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos iš viso priteistina 8 472,91 Eur (3 496,25 Eur + 2 591,14 Eur + 2 351,02 Eur + 34,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos akcinės bendrovės,,Kauno energija“ skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. O3E-761 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų perskaičiavimo“ 1.11 punktą ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. O3E-880 „Dėl AB „Kauno energija“ šilumos kainų dedamųjų vienašališko nustatymo“ 4.2 punktą.

Pareiškėjos akcinės bendrovės,,Kauno energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai akcinei bendrovei,,Kauno energija“ iš atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 8 472,91 Eur (aštuonių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų devyniasdešimt vieno cento) bylinėjimosi išlaidas. Likusią prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė