Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-1999-331/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04700-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 32; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui O. K.,

atsakovės atstovams M. Č., R. J., R. D., T. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Inovacijų agentūrai (iki reorganizavimo – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas) nustatė, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 55 straipsnio 9 dalį ir nusprendė pareiškėjai taikyti sankciją – 25 % nuo rangos sutarties vertės pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis pagal pareiškėjos kaip projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo dokumentus.

2. Pareiškėja Kretingos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Projekto vykdytojas, Perkančioji organizacija) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti LVPA 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) dėl pažeidimo Nr. IT01 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad pareiškėja ir LVPA 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarė projekto Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0002 „Kretingos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios Projektu siekiama modernizuoti Kretingos miesto gatvių apšvietimo sistemą: numatoma dalyje gatvių pakeisti neefektyvius šviestuvus į energiją taupančius, dalyje gatvių modernizuoti esamą apšvietimo infrastruktūrą – pakeisti atramas, kabelius ir šviestuvus ir demontuoti esamus šviestuvus nuo ESO atramų, įrengiant apšvietimo infrastruktūrą kitoje gatvės pusėje nei yra šiuo metu, atnaujinti valdymo spintas.

2.2. Pareiškėjas inicijavo viešąjį pirkimą (toliau – ir Pirkimas) per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – CVP IS). Pirkime iš viso dalyvavo 11 tiekėjų, kurių pasiūlymai buvo vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Kokybės kriterijumi buvo nurodyta „Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia (T)“ (Pirkimo sąlygų 2.12.3 p.). Remiantis Pirkimo sąlygų 2.12.3.3 p. ir Pirkimo sąlygų 1 priedu, didžiausia keičiamų šviestuvų bendra suminė galia turi būti ne daugiau nei 30,00 kW įskaitytinai. Tiekėjo UAB „Mazgas“ pasiūlymo lentelės „Bendra parinktų šviestuvų galia gatvei, kW“ eilutėje „Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia“ nurodyta - 19318,40 kW, o tiekėjo UAB „Kvėdarsta“ atitinkamai nurodyta 19585,00 kW. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas sprendimas tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymus atmesti kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Pirkimo laimėtoju paskelbta ūkio subjektų grupė UAB „Enim“ ir UAB „Santermus“ (toliau – ir Pirkimo laimėtojai) pasiūlė šviestuvus su bendra galia 25,01 kW už 85 609,76 Eur kainą ir gavo 93,16 balo (70,00 balų už kainą ir 23,16 balo už suminę šviestuvų galią). Pareiškėjas su Pirkimo laimėtojais 2021 m. birželio 10 d. sudarė rangos sutartį Nr. S1-515 (toliau – ir Rangos sutartis).

2.3. LVPA 2021 m. lapkričio 11 d. skundžiamą Sprendimą grindžia VPĮ 55 straipsnio 9 dalies pažeidimu, susijusiu su tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ teise tikslinti pateiktus pasiūlymus vykdytame Pirkime. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes: 1) tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymai negalėjo būti patikslinti VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka; 2) LVPA, pripažindama dalį projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, neįvertino neva pareiškėjo atlikto pažeidimo finansinio poveikio tarp LVPA ir pareiškėjo sudarytai sutarčiai.

2.4. Dėl tiekėjų pasiūlymo vertinimo pažymi, kad VPĮ 55 straipsnio 10 dalis numato, kad „perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas“. Pareiškėjas nustatęs, kad tiekėjo pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų iš su pasiūlymu privalomų pateikti dokumentų – kitų dokumentų vertinti neprivalėjo. Pareiškėjas kaip perkančioji organizacija nereikalavo kartu su pasiūlymu pateikti dokumentacijos bei skaičiavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Pirkimo sąlygų 2.5.12 p., Pirkimo sąlygų 1 priedo lentelėje „Kartu su pasiūlymu pateikiami šie dokumentai“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokius dokumentus tiekėjas turėjo pateikti, teikdamas pasiūlymą. Pareiškėjas vertindamas pateiktus tiekėjų pasiūlymus ir įvertinęs privalomus pateikti dokumentus neprivalo vertinti kitų tiekėjų pasiūlymuose pateiktų dokumentų, kurių su pasiūlymais pastarieji neprivalėjo pateikti.

2.5. Teigia, kad tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymuose neaptiko jokių aritmetinių klaidų. Tiekėjai, dalyvaudami pirkime, privalėjo užpildyti Pirkimo sąlygų 1 priedą ir kartu su pasiūlymu pateikti pareiškėjai. Pirkimo sąlygų 1 priedo 3 punkte tiekėjai turėjo užpildyti lentelę, kurios stulpelyje „Bendra parinktų šviestuvų galia gatvei, kW“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad tiekėjas pildydamas nurodytą lentelę privalo nurodyti galią „kW“, o ne „W“. Po lentele nurodoma, kad šviestuvų galia nurodoma paliekant du skaitmenis po kablelio ir papildomai primenama tiekėjams esminė teikiamo pasiūlymo taisyklė – „Didžiausia keičiamų šviestuvų bendra suminė galia turi būti ne daugiau nei 30,00 kW įskaitytinai, t. y. tiekėjui pasiūlius keičiamų šviestuvų bendrą suminę galią pvz. 30,01 kW ir daugiau, tiekėjo pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“. Taigi tiekėjams aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodytas jų pašalinimo iš Pirkimo pagrindas, kad pastarieji teikdami pasiūlymus galėtų įsivertinti: (1) ar jų pasiūlymas atitinka Pirkimo sąlygas, (2) ar pildydami Pirkimo sąlygų 1 priede esančią lentelę tinkamai nurodo matavimo vienetą bei ar laikosi dviejų skaitmenų po kablelio taisyklės, (3) ar pasiūlyme nėra įvelta klaidų, kurios sąlygotų pasiūlymo atmetimą.

2.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiekėjo UAB „Mazgas“ pateiktame su pasiūlymu Excel dokumente pavadinimu „Kretinga šviestuvų modeliai su bendra galia” paskutiniame stulpelyje, kuriame suskaičiuota kiekvienai iš gatvių priskirtinų šviestuvų bendra galia ir paskaičiuotas bendras visų siūlomų (t. y. visoms gatvėms numatomas) šviestuvų galingumas – dydis „19318,40”, mato vienetas neįvardintas (t. y. nėra nurodyta nei kad tas dydis „kW”, nei kad – „W”), o pastarojo stulpelio skaičiai visiškai atitinka tuos, kurie nurodyti UAB „Mazgas” pasiūlymo 3 p. pateikiamos lentelės 4 stulpelyje įrašytus dydžius: tiek imant atskiras gatves, tiek ir bendrą suminį galingumą dydžiu „19318,40” (o čia stulpelyje nurodyta „Bendra parinktų šviestuvų galia gatvei, kW“ ir „Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia kW“). Abiejuose dokumentuose skaičiai ne tik sutampa, bet ir pačiuose skaičiavimuose nėra jokių aritmetinių klaidų, kurios lemtų pareiškėjo poreikį kreiptis į tiekėjus dėl pasiūlymo patikslinimo. Taigi, pareiškėja, vertindama tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymus, negalėjo objektyviai nustatyti, kad jų pateiktas pasiūlymas yra padarytas su matavimo vieneto klaida (vietoj „kW“ nurodyta „W“). Juolab, kad su pasiūlymu tiekėjai privalėjo užpildyti Pirkimo sąlygų 1 priede esančią lentelę, kurioje aiškiai įvardintas matavimo vienetas „kW“, o po lentele esanti informacija aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo pasiūlymo atmetimo pagrindus, susijusius su nurodytu šviestuvų galingumu.

2.7. Dėl tiekėjų teisės patikslinti pasiūlymus pažymi, kad VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdintos tiksliais duomenimis, tokie techninės specifikacijos reikalavimai yra įvykdomi pateikiant konkrečius duomenis, o ne abstraktaus turinio įsipareigojimus, jog reikalavimai bus įvykdyti. Jeigu tiekėjo iš pradžių pateikta techninė dokumentacija nepagrindžia atitikties techninės specifikacijos reikalavimams, vėliau tiekėjui negali būti leidžiama pateikti dokumentus, kurie netinkamą pasiūlymą darytų tinkamą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM0LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-234-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-234-469/2018">e3K-3-234-469/2018</a>). Panaši nuostata įtvirtinta ir Pirkimo sąlygų 2.10.2. p.

2.8. Pareiškėjos teigimu, situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamai neaiškias pasiūlymo dalis, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini, o nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo. Nagrinėjamu atveju tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymų trūkumai nebuvo redakcinio pobūdžio, kurie galėtų būti objektyviai nustatyti ir paprastai ištaisyti, nes tiekėjams siekiant ištaisyti šiuos trūkumus reikėtų tikslinti bendrą ir kiekvienos gatvės atskirai keičiamų šviestuvų suminę galią. Atitinkamai toks trūkumų taisymas pareikalautų naujų užpildytų pasiūlymo dokumentų dalies (Pirkimo sąlygų 1 priedo) pateikimo, kuriuose nurodyta keičiamų šviestuvų suminės galia kardinaliai skirtųsi nuo pradinio pasiūlymo. Kadangi pataisymai lemtų esminius pradinių pasiūlymų pakeitimus – pasiūlymų pataisymai negalimi.

2.9. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia yra Pirkimo objekto (šviestuvų) viena iš techninių charakteristikų apibūdinanti pastarojo naudingumą, ekonomiškumą ir efektyvumą. Atitinkamai VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinta, kad negali būti tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji dokumentai, susiję su pirkimo objektu ir/ar jo techninėmis charakteristikomis. Nagrinėjamu atveju teikėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymuose nurodytos keičiamų šviestuvų suminės galios nurodytos „W“ negali būti lengvai ištaisytos į „kW“, nes atlikus konvertavimą reikėtų iš naujo atlikti skaičiavimus, kurių rezultatai kardinaliai skirtųsi nuo pradinio pasiūlymo.

2.10. Pareiškėjai leidus UAB „Mazgas“ paaiškinti pasiūlymą, ir perskaičiuoti vatus į kilovatus paprastu matematiniu veiksmu, paliekant du skaičius po kablelio (pagal VPT išaiškinimą), bendra suminė galia būtų 19,31 kW, o tai keičia pasiūlymą iš esmės. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad nebėra aišku, kaip vertinti ir išskaičiuoti tiekėjo nurodytas bendras parinktų šviestuvų galias kiekvienai gatvei atskirai, nes kiekvienos gatvės atskirai paskaičiavus šviestuvų suminę galią pagal LVPA nurodytą matematinį veiksmą (dalybą iš 1000) – pastarųjų suma nesutaptų su keičiamų šviestuvų bendra sumine galia. Taigi, nagrinėjamu atveju paprasto matematinio veiksmo nebūtų užtekę. Tiekėjas, siekdamas patikslinti pasiūlymą, būtų privalėjęs padaryti du esminius pakeitimus – perskaičiuoti bendras parinktų šviestuvų galias kiekvienai gatvei atskirai ir keičiamų šviestuvų bendrą suminę galią, t. y. perskaičiuoti visą pasiūlyme 1 priede pateiktą lentelę. Tokiu būdu pasiūlymas būtų keičiamas iš esmės, nes perskaičiavus bendras parinktų šviestuvų galias kiekvienai gatvei atskirai, t. y. verčiant vatus į kilovatus paprastu matematiniu veiksmu, paliekant du skaičius po kablelio. Atitinkamai atlikus visus veiksmus UAB „Mazgas“ atveju bendra suminė galia būtų 19,25 kW.

2.11. Teigia, kad pareiškėjui kilovatus išskaičiuojant iš tiekėjų papildomai pateiktų dokumentų, kurių pagal Pirkimo sąlygas tiekėjams pateikti nereikėjo, kaip kad nurodo atsakovas, skaičiavimai apskritai nėra galimi, nes skaičiai iš esmės skiriasi. Tiekėjo UAB „Mazgas“ pateiktame dokumente pavadinimu „Lumistreet Pro BGP391 specifikacija Kretingai“ šviestuvų duomenys atskiroms gatvėms skiriasi nuo tų, kurie nurodyti Excel dokumente pavadinimu „Kretinga šviestuvų modeliai su bendra galia”. Skaičiavimai yra netikslūs UAB „Mazgas“ kiekviename pateiktame su pasiūlymu dokumente. Atlikus šiuos aritmetinius veiksmus kiekvienai gatvei atskirai, reikšmės iš esmės skiriasi, todėl pareiškėja objektyviai negalėjo vertinti šių dokumentų. Tiekėjai UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ neturėjo teisės patikslinti Pirkime pateiktų pasiūlymų, nes tikslinimas yra išimtinai susijęs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus pakeitimu ir nauju šio kriterijaus paskaičiavimų (Pirkimo sąlygų 1 priedo) pateikimu. Pareiškėjai leidus tiekėjams atlikti šiuos pakeitimus – pastarųjų pasiūlymai pasikeistų iš esmės. To pasėkoje būtų pažeista vykdyto Pirkimo procedūra bei ją reglamentuojančios Pirkimo sąlygos bei galiojantys teisės aktai.

2.12. Dėl Sprendimu pritaikytos sankcijos pažymi, kad netgi jeigu būtų nustatytas pažeidimas Sprendime netinkamai pritaikytos Sutarties nuostatos bei neatsižvelgta į Sutarties ir Pirkimo pažeidimo santykį. Nagrinėjamu atveju LVPA, skirdama sankciją, vadovavosi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), nors žinodama abiejų tiekėjų pasiūlymus (Pirkimo laimėtojų ir UAB „Mazgas“) galėjo įvertinti tariamo pažeidimo finansinį poveikį sudarytai Sutarčiai. Tai yra nustatyti, ar tiekėjo UAB „Mazgas“ pasiūlymą pripažinus laimėtoju būtų padarytas finansinis poveikis lyginant su Pirkimo laimėtojų pasiūlymu. UAB „Mazgas“ kaina yra 92 351,13 Eur, o Pirkimo laimėtojų kaina 85 609,76 Eur. Taigi Laimėtojų kaina yra mažesnė nei UAB „Mazgas“, todėl net jeigu ir būtų nustatytas VPĮ 55 straipsnio 9 dalies pažeidimas, Pareiškėjai sankcija negalėtų būti paskirta, nes pažeidimas nesukėlė finansinio poveikio sudarytai Sutarčiai. Tai yra Pirkimo laimėtojų pasiūlymo kaina nėra didesnė nei UAB Mazgas pateikto pasiūlymo kaina. Sprendimu pareiškėjai nepagrįstai pritaikyta sankcija, nes LVPA nenustatė finansinio poveikio sudarytai Sutarčiai. Atitinkamai aplinkybė, jog įtariamas pažeidimas yra susijęs su Pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, savaime nesuponuoja išvados, kad neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai.

2.13. Mano, kad sprendimas yra nemotyvuotas, t. y. nepagrįstas, neatitinkantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų bei administracinių teismų praktikos. Atitinkamai tai yra atskiras pagrindas Sprendimui panaikinti. Aplinkybė, kad LVPA nurodė teisės aktus, numatančius Gairių taikymą, nėra tinkamas Sprendimo pagrindimas, nes LVPA ne tik turėjo nurodyti teisinį pagrindą, bet ir jį susieti su konkrečiu nagrinėjamu atveju, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė.

2.14. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde nurodytus argumentus, prašė pareiškėjai priteisti 2299 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad „pareiškėjas neprivalėjo tikrinti visų pasiūlymo dokumentų“, kuri motyvuojama vien tik tuo, kad ji „nereikalavo kartu su pasiūlymu pateikti dokumentacijos bei skaičiavimų“. Tokia pozicija prieštarauja turiningojo pasiūlymo vertinimo nuostatai: viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Dėl tiekėjo veiksmų bei Perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumo sprendžiama pagal turiningąjį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Mindoza“ v. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-119/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-119/2011">3K-3-119/2011</a>).

3.1. Pažymi, kad pasiūlymų vertinimas neapsiriboja techniniu/automatiniu simbolių, nurodytų techninės specifikacijos reikalavime ir tiekėjo siūlomame parametre suskaičiavimu. Pasiūlymai turi būti vertinami iš esmės nustatant, ar siūlomas pirkimo objektas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, ar jų neatitinka. Įvertinus tiekėjo pasiūlymo visumą, LVPA nustatė, kad prie pasiūlymo pridėtame dokumente „skaiciavimai.rar“ tiekėjas pateikė kiekvienos gatvės siūlomų šviestuvų technines specifikacijas, kuriose nurodyta kiekvieno šviestuvo gamintojo deklaruojama galia vatais (W). UAB „Mazgas“ pasiūlymo formoje nurodyta akivaizdi rašybos klaida: siūlomų šviestuvų galia faktiškai siūloma vatais (W), o ne nurodytais kilovatais (kW). Be to, ši rašybos klaida turėjo būti pastebėta ir vien tik iš pasiūlymo formoje nurodytų duomenų, kadangi akivaizdu, jog tiekėjų pasiūlymuose nurodant šviestuvų galią ne vatais, o kilovatais, tiesiog padaryta techninė klaida – tokios galios šviestuvai, kaip nurodyta tiekėjų pasiūlymuose (UAB „Mazgas“ pasiūlyme buvo nurodyta 19 318,40 kW, UAB „Kvėdarsta“ pasiūlyme – 19 585,00 kW) – apskritai neegzistuoja.

3.2. Atsakovo teigimu, pareiškėja netinkamai aiškina VPĮ 55 straipsnio 10 dalį. Pareiškėja negalėjo vien tik iš pasiūlymo formoje nurodytų techninių/automatinių simbolių, nurodytų techninės specifikacijos reikalavime ir tiekėjo siūlomų parametrų skaičiavimų, neatsižvelgiant į kitus su pasiūlymu pateiktus dokumentus, protingumo kriterijų, nustatyti, ar siūlomas pirkimo objektas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, ar jų neatitinka. Tik atlikus turiningąjį pasiūlymo vertinimą, tame tarpe įvertinus visus su pasiūlymu pateiktus dokumentus ir duomenis bei priėmus motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl pirkimo objekto atitikimo ar neatitikimo techninei specifikacijai, atsirastų Perkančiosios organizacijos teisė nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, kai, patikrinus jo dalį, nustatytų, kad pasiūlymas turi būti atmestas.

3.3. Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad „Akivaizdu, kad pavyzdžiui UAB „Mazgas“ pasiūlyme nurodyta Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia 19318,40 W, nėra tapati dydžiui 19,31840 Kw”. LVPA pažymi, kad raidė “k” prieš galios matą vatą (w) yra SI sistemos priešdėlis, reiškiantis daugiklį. Piešdėliai yra naudojami, kai norima sumažinti nulių skaičių dydžiuose, o kilovatas yra lygus vienam tūkstančiui vatų, todėl UAB „Mazgas“ pasiūlyme nurodyta keičiamų šviestuvų bendra suminė galia 19318,40 W yra tapati dydžiui 19,31840 kW”.

3.4. Pareiškėja, atlikusi tiekėjo UAB „Mazgas“ pasiūlymo turiningąjį vertinimą galėjo tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kokios galios šviestuvus, tame tarpe ir kokią suminę galią, siūlo šiame pirkime. Vien tai, kad tiekėjas nurodė reikalaujamą šviestuvų galią nepridėjęs SI sistemos priešdėlio „k“, negalėjo lemti, kad pareiškėja nesuprastų, kokia yra tikroji siūlomų šviestuvų galia.

3.5. LVPA taip pat pažymi, kad Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktoje pasiūlymo formoje nebuvo nustatyti reikalavimai, kaip turi būti suskaičiuojama keičiamų šviestuvų bendra suminė galia, todėl tiekėjas galėjo pats spręsti, kaip atlikti tokius skaičiavimus, t. y. apskaičiuojant bendrą suminę galią tiekėjas galėjo sudėti visų siūlomų šviestuvų galią vatais (W, pagal gamintojo deklaruojamus duomenis), o ne sudėti suapvalintas Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktoje pasiūlymo formoje nurodytas individualių gatvių sumines galias. Atsižvelgiant į tai, nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad minėta Pirkimo sąlygų 1 priedo pasiūlymo lentelė turėjo būti perskaičiuota, kadangi pasiūlymo lentelėje nurodyti duomenys vatais (W) yra teisingi, o šviestuvų bendra suminė galia buvo apskaičiuota sudedant visų siūlomą šviestuvų galią vatais (W), bei galėjo būti išreikšta atlikus paprastą matematinį veiksmą (padalinus vatus (W) iš tūkstančio) bei suapvalinus reikšmę pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus, arba, nesant tokios taisyklės sąlygose, pagal bendrąsias apvalinimo taisykles.

3.6. LVPA taip pat pažymi, kad tiekėjas UAB „Mazgas“ 2021 m. gegužės 3 d. pateikė pretenziją, kurioje pateikė paprastą paaiškinimą, kad „Pasiūlymo eilutėje Bendra parinktų šviestuvų galia gatvei, kW buvo nurodyta ne kW o W, dėl ko tai yra tik aritmetinė klaida, kuri viso pasiūlymo esmės nekeičia. Bendra parinktų šviestuvų galia gatvei, kW - 19,32 kW“ (LVPA pažymi, kad tiekėjas suapvalino Pasiūlymo 3 p. nurodytą 19318,40 W galią, pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus palikti du skaičius po kablelio. Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta taisyklė, kaip tiekėjas turi apvalinti reikšmę, paliekant du skaičius po kablelio), tačiau pareiškėja šią pretenziją atmetė.

3.7. Atsakovo teigimu, finansinę korekciją pritaikė išanalizavusi visą faktinę situaciją, įvertinusi pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, mastą, pritaikyta finansinė korekcija proporcinga ir atitinka galiojantį teisinį reguliavimą. Tinkamai ir pagrįstai įvertinusi visas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, priėmė sprendimą nustatyti pažeidimą ir su juo susijusias projekto išlaidos (25 proc. nuo Rangos sutarties vertės) pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis. Atkreipia dėmesį, jog pasiūlymų vertinimo metu atmestas UAB „Mazgas“ pasiūlymas, kuris galėjo laimėti konkursą ir dėl to jo atmetimas galėjo turėti finansinį poveikį, kadangi pripažintas neteisėtas laimėtojas (atmetus daugiau balų surinkusį pasiūlymą) pagal prastesnį kainos ir kokybės santykį (mažesnį balų skaičių ekonominio naudingumo (kainos ir kokybės) vertinime).

3.8. LVPA Sprendime yra pateikta išsami su pažeidimu susijusios veikos vertinimo eiga, iš kurios matyti kad LVPA aktyviai bendravo ir bendradarbiavo, siekiant atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą – bendravo per DMS komunikavimo įrankį, prašė paaiškinimų, teikė savo vertinimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginius, jog LVPA Sprendimas yra nemotyvuotas bei neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, laiko nepagrįstais. LVPA atliko aukščiau nurodytus veiksmus ir motyvuotai argumentavo pareiškėjui kodėl LVPA nustatė pažeidimą. LVPA Sprendimas buvo priimtas atlikus pažeidimo tyrimą, todėl LVPA įsitikinimu minėtas Sprendimas atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

3.9. Teismo posėdyje atsakovės atstovai palikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovė nusprendė pareiškėjai taikyti sankciją – 25 % nuo rangos sutarties vertės pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis pagal pareiškėjos kaip projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad pareiškėja ir LVPA 2020 m. rugpjūčio 5 d. sudarė projekto Nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0002 „Kretingos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pareiškėjai yra skirtos finansavimo lėšos įgyvendinti projektą. Pareiškėja vykdė viešąjį pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu (toliau – ir Pirkimas) per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau – ir CVP IS). Pirkimo Nr. CVP IS 533290.

5.1. Remiantis Pirkimo sąlygų 2.12.3.3 p. ir Pirkimo sąlygų 1 priedu, didžiausia keičiamų šviestuvų bendra suminė galia turėjo būti ne daugiau nei 30,00 kW įskaitytinai. Pirkimo metu pareiškėja, nustačiusi, kad tiekėjo UAB „Mazgas“ pasiūlymo lentelės „Bendra parinktų šviestuvų galia gatvei, kW“ eilutėje „Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia“ nurodyta - 19318,40 kW, o tiekėjo UAB „Kvėdarsta“ atitinkamai nurodyta 19585,00 kW, priėmė sprendimą tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymus atmesti kaip neatitinkančius Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų.

5.2. UAB „Mazgas“ 2021 m. gegužės 3 d. pateikė pretenziją (toliau – ir Pretenzija), kurioje nurodė, kad jos pasiūlyme yra įsivėlusi aritmetinė klaida nurodant šviestuvų sumines galias, t. y. UAB „Mazgas“ pateiktame pasiūlyme šviestuvų sumines galias nurodė ne „kW“ kaip nurodyta Pirkimo sąlygose, o „W“. Tokiu būdu, pasak UAB „Mazgas“, pareiškėjai leidus pataisyti UAB „Mazgas“ pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas – pastarojo pasiūlymas būtų tinkamas, t. y. atitinkantis Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.

5.3. 2021 m. gegužės 5 d. raštu „Atsakymas į tiekėjo pretenziją“ pareiškėja atsisakė tenkinti Pretenziją.

5.4. Pirkimo laimėtoju paskelbta ūkio subjektų grupė UAB „Enim“ ir UAB „Santermus“ (toliau – ir Pirkimo laimėtojai), pasiūliusi šviestuvus su bendra galia 25,01 kW už 85 609,76 Eur kainą ir gavusi 93,16 balo (70,00 balų už kainą ir 23,16 balo už suminę šviestuvų galią). Pareiškėja su Pirkimo laimėtojais 2021 m. birželio 10 d. sudarė rangos sutartį Nr. S1-515 (toliau – ir Rangos sutartis).

5.5. LVPA 2021 m. rugpjūčio 10 d. raštu „Dėl neefektyvių šviestuvų keitimo energiją taupančiais darbų atlikimo ir šviestuvų pirkimo dokumentų vertinimo (projekto nr. 04.3.1-LVPA-T-116-01-0002)“ pareiškėjai nurodė, kad nepritaria Pirkimo procedūros dokumentams bei pirkimo-pardavimo sutarčiai nepritaria. LVPA pažymėjo, kad pareiškėja, vertindama tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymus, turėjo suprasti, kad pasiūlymuose yra padaryta techninė klaida (vietoj „kW“ nurodyta „W“) ir vadovaujantis VPĮ 55 straipsnio 9 dalimi turėjo prašyti šių tiekėjų paaiškinti ir patikslinti pasiūlymuose nustatytus trūkumus, nekeičiant pasiūlymo esmės. LVPA pareiškėjai rekomendavo (esant galimybei): 1) arba nutraukti pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį ir vykdyti pirkimą iš naujo; 2) arba nedeklaruoti išlaidų pagal pasirašytą pirkimo – pardavimo sutartį. Informavo, kad išlaidos arba jų dalis, deklaruotos pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kuri sudaryta neatsižvelgus į pateiktas rekomendacijas, vertinant mokėjimo prašymus arba atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą, gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti.

5.6. 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (4.1.24.E) D3-4030 pareiškėja pateikė atsakymą į 2021 m. rugpjūčio 10 d. LVPA raštą, kuriame nurodė, kad nesutinka su LVPA vertinimu.

5.7. 2021 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. R4-2073 LVPA informavo pareiškėją, kad pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas dėl vykdant Pirkimą ir sudarant Rangos sutartį galimai pažeistos VPĮ 55 straipsnio 9 dalies. LVPA paprašė pateikti paaiškinimus ir (ar) dokumentus dėl įtariamo pažeidimo.

5.8. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 16 d., 2021 m. spalio 6 d. raštais pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad vykdant Pirkimą nebuvo pažeistos VPĮ nuostatos.

5.9. LVPA 2021 m. lapkričio 11 d. skundžiamu sprendimu Nr. IT01, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT) 314.3 p. ir 314.3.3 p., nusprendė pareiškėjai taikyti sankciją – 25 % nuo rangos sutarties vertės pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis pagal pareiškėjos kaip projekto vykdytojo pateiktus mokėjimo dokumentus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 9 dalį, vykdydama supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu. Atsakovė Sprendime nurodė, kad UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymai dėl to, kad pasiūlymuose buvo nurodyta didesnė bendra šviestuvų galia nei reikalauta konkurso sąlygose, neturėjo būti atmesti, kadangi akivaizdu, jog tiekėjų pasiūlymuose nurodant šviestuvų galią ne vatais, o kilovatais, tiesiog padaryta techninė klaida – tokios galios šviestuvai, kaip nurodyta tiekėjų pasiūlymuose (UAB „Mazgas“ pasiūlyme buvo nurodyta 19 318,40 kW, UAB „Kvėdarsta“ pasiūlyme – 19 585,00 kW) – neegzistuoja ir tokios akivaizdžios redakcinio (techninio) pobūdžio klaidos ištaisymas galėjo būti atliekamas pateikiant paprastą paaiškinimą, nekeičiant pasiūlymo esmės. LVPA konstatavo, kad Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymuose radusi nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalėjo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą paaiškinti pasiūlyme pastebėtas klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų, o to nepadariusi ir atmetusi tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymus, kaip neatitinkančius pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, neužtikrino tinkamo VPĮ 55 straipsnio 9 dalies nuostatų vykdymo.

6. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu argumentuoja, kad tiekėjų UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymai negalėjo būti patikslinti VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka; LVPA, pripažindama dalį projekto išlaidų netinkamomis finansuoti, neįvertino neva pareiškėjos atlikto pažeidimo finansinio poveikio tarp LVPA ir pareiškėjo sudarytai sutarčiai.

7. Atsakovės teigimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėja neteisingai aiškina VPĮ 55 straipsnio 9 dalį.

8. Ginčo teisinius santykius reguliuoja VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.), PAFT.

9. VPĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijai neturi perkančiajai organizacijai suteikti neribotos pasirinkimo laisvės ir turi užtikrinti veiksmingą tiekėjų konkurenciją. Pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams būtų galima patikrinti. Kilus abejonių, perkančioji organizacija turi patikrinti tiekėjo pateiktos informacijos tikslumą ir įrodymus.

9.1. Remiantis VPĮ 55 straipsnio 8 dalimi, perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka.

9.2. Pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį, vadovaudamasi šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo, skelbiamų derybų, neskelbiamų derybų ar inovacijų partnerystės metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos ar sąnaudų apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant susipažinimo su pasiūlymais metu užfiksuotos kainos ar sąnaudų. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis gali taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, tačiau neturi teisės atsisakyti kainos ar sąnaudų sudedamųjų dalių arba papildyti kainą ar sąnaudas naujomis dalimis.

9.3. Atitinkamai VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys dėl tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimo, atitikties kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, tiekėjo įgaliojimas asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, jungtinės veiklos sutartis, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas ir dokumentai, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Kiti tiekėjo pasiūlymo dokumentai ar duomenys gali būti tikslinami, pildomi arba aiškinami vadovaujantis šio įstatymo 55 straipsnio 9 dalimi.

9.4. VPĮ 55 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas. Šios dalies nuostata netaikoma, jeigu perkančioji organizacija ketina pasinaudoti šio įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta skelbiamų derybų sąlyga, kai leidžiama pakartotinai nebeskelbti skelbimo apie pirkimą.

10. Nagrinėjamu atveju tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal kainos ir kokybės santykį. Kokybės kriterijumi buvo nurodyta „Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia (T)“. Pagal Pirkimo sąlygų 2.12.3.3. p. ir Pirkimo sąlygų 1 priedą, didžiausia keičiamų šviestuvų bendra suminė galia turi būti ne daugiau nei 30,00 kW įskaitytinai. Atitinkamai buvo paaiškinta, kad tiekėjui pasiūlius keičiamų šviestuvų bendrą suminę galią pvz. 30,01 kW ir daugiau, tiekėjo pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

11. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad tiekėjo UAB „Mazgas“ pasiūlymo lentelės „Bendra parinktų šviestuvų galia gatvei, kW“ eilutėje „Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia“ buvo nurodyta - 19318,40 kW, o tiekėjas UAB „Kvėdarsta“ nurodė – 19585,00 kW. Taigi, laikytina, kad tiek UAB „Mazgas“, tiek UAB „Kvėdarsta“ pildydami minėtą lentelę, kurioje buvo aiškiai įtvirtintas reikalavimas nurodyti bendrą parinktų šviestuvų galią gatvei būtent kW, nurodydami atitinkamas šviestuvų galias jas ir išreiškė kW. Tokią teismo išvadą leidžia daryti ir tai, kad po Pirkimo sąlygų 1 priedo 3 punkte esančia lentele buvo aiškiai įtvirtinta pastaba, kad „kainos ir įkainiai pasiūlyme nurodomi paliekant du skaitmenis po kablelio. Didžiausia keičiamų šviestuvų bendra suminė galia turi būti ne daugiau nei 30,00 kW įskaitytinai, t. y. tiekėjui pasiūlius keičiamų šviestuvų bendrą suminę galią pvz. 30,01 kW ir daugiau, tiekėjo pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų“. Taigi UAB „Mazgas“, UAB „Kvėdarsta“ teikti pasiūlymai iš esmės neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

12. Be to, UAB „Mazgas“ prie pasiūlymo pridėtame Exel dokumente „Kretinga šviestuvų modeliai su bendra galia“ bendrą visų siūlomų šviestuvų galingumą nurodė 19318,40, t. y. apskritai neįvardijo, ar galingumas nurodytas kW ar W. Tačiau šį dokumentą vertinant kartu su UAB „Mazgas“ pateikto Pasiūlymo 3 p. nurodyta informacija lentelėje ir atsižvelgiant į tai, kad abiem atvejais skaičiai sutampa (19318,40), spręstina, kad pareiškėja pagrįstai laikė, jog nurodytas šviestuvų galingumas yra 19318,40 kW.

13. Teismas nesutinka su atsakovo Sprendime pateiktu vertinimu, kad pareiškėja negalėjo Pirkimo dalyvių UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymų atmesti nepaprašiusi jų paaiškinti ir patikslinti pasiūlymuose nustatytų neatitikimų ir trūkumų, nekeičiant pasiūlymo esmės.

13.1. Visų pirma, atsakovė pernelyg plečiamai aiškina VPĮ 55 straipsnio 9 dalį. Šioje normoje aiškiai įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali prašyti dalyvių patikslinti, papildyti arba paaiškinti savo pasiūlymus, tačiau ji negali leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu <...>, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Atitinkamai pagal šią normą dalyviui leidžiama taisyti kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis, kai yra taisomos pasiūlyme nurodytos aritmetinės klaidos.

13.2. Remiantis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, tikslinami, papildomi, paaiškinami ir pateikiami nauji gali būti tik dokumentai ar duomenys, nesusiję su pirkimo objektu, jo techninėmis charakteristikomis, sutarties vykdymo sąlygomis ar pasiūlymo kaina. Šiuo atveju, Keičiamų šviestuvų bendra suminė galia yra viena iš šviestuvų techninių charakteristikų, todėl jos duomenų keitimas nėra galimas.

13.3. Visų antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs šiam ginčui aktualią teismų praktiką, konstatuodamas, kad pagal VPĮ 39 straipsnio 1 dalį perkančiajai organizacijai leidžiama prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Kai tiekėjo pasiūlyme siaurąja prasme nustatomi reikšmingi trūkumai ir kai net pagal turiningojo vertinimo principą (inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į dokumentų visumą) perkančiosios organizacijos negali konstatuoti jo atitikties iškeltiems reikalavimams, tuomet tiekėjo paaiškinimai kaip keičiantys pasiūlymą iš esmės yra nepriimtini ir toks pasiūlymas atmestinas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (pirmiau nurodyta kasacinio teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-333/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-333/2014">3K-3-333/2014</a>). Net jei tiekėjo padaryta klaida būtų akivaizdi (techninė), ji negali būti kvalifikuojama kaip redakcinio pobūdžio ir paprastai ištaisytina, jei identifikuotą trūkumą galima pašalinti tik iš naujo teikiant duomenis ar net visą pasiūlymą; nėra pagrindo taikyti ir spręsti dėl turinio viršenybės prieš formą principo, kai pasiūlymo siaurąja prasme turinio, atitinkančio pirkimo sąlygų reikalavimus, tiekėjas apskritai nepateikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-690/2016, 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM0LTQ2OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-234-469/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-234-469/2018">e3K-3-234-469/2018</a>).

13.4. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje išaiškinta, kad Direktyvos 2004/18 2 straipsniu konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi įgyvendindama turimą diskreciją perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas (Teisingumo Teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimas SAG ELV Slovensko, C-599/10, ECLI:EU:C:2012:191).

13.5. Ginčo atveju, UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pasiūlymuose nurodytos keičiamų šviestuvų suminės galios, nurodytos „W“, negali būti laikomos paprastai ištaisomos į „kW“, nes tokiems taisymams būtinas naujų skaičiavimų atlikimas ir tai lemtų, jog pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus, kas yra neleistina pagal VPĮ 55 straipsnio 9 dalį bei suformuotą teismų praktiką. Tiekėjai, tikslindami pasiūlymus, būtų turėję perskaičiuoti visą Pasiūlymo 1 priede pateiktą lentelę, perskaičiuoti šviestuvų suminę galią atskirai kiekvienai gatvei, o tokius veiksmus atlikus tokiu būdu, kokiu siūlė atsakovė (dalyba iš 1000), jų suma nesutaptų su keičiamų šviestuvų bendra sumine galia. Tai reikštų, kad keičiamų šviestuvų bendra suminė galia pasikeistų. Vadinasi, pasiūlymas keistųsi iš esmės. Tuo remdamasis teismas pritaria pareiškėjos pozicijai, kad šiuo atveju paprasto matematinio veiksmo nebūtų užtekę.

14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovė Sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad techninio pobūdžio klaidos ištaisymas galėjo būti atliekamas pateikiant paprastą paaiškinimą, nekeičiant pasiūlymo esmės. Tikslinimus atliekant atsakovės nurodytu būdu, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus būtų pakeistas, tiekėjų pasiūlymai būtų pasikeitę iš esmės, o tai neprilygsta aritmetinių klaidų taisymui, kaip tai įtvirtinta VPĮ 55 straipsnio 9 dalyje. UAB „Mazgas“ ir UAB „Kvėdarsta“ pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų, o kad šie trūkumai būtų pašalinti, tiekėjai turėtų pateikti naujus duomenis, todėl tokie pasiūlymai pagrįstai buvo atmesti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti ir panaikinti ginčijamą Sprendimą, kaip savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Teismui konstatavus, kad Sprendimas yra neteisėtas iš esmės, teismas nepasisakys dėl skundo argumentų dėl Sprendimu pritaikytos sankcijos.

16. Tenkinus pareiškėjos skundą, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka.

16.1. Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2299 eurų už skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Skundą pareiškėjos vardu parengė advokatas A. K., pareiškėją teisme atstovavo advokatas O. K.. Iš teismui pateiktos 2022 m. kovo 9 d. PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo matyti, kad už skundo parengimą pareiškėja advokatų profesinei bendrijai „ConsulTax“ sumokėjo 1573 Eur (1300 + 21 proc. PVM), už susipažinimą su atsakovės atsiliepimu, pasirengimą ir atstovavimą teisme – 600 Eur (600 + 21 proc. PVM).

16.2. Rekomendacijų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2021 m. II ketvirtį – 1566,4 Eur, 2021 m. IV ketvirtį – 1679,3 Eur.

16.3. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį rekomenduojamas priteistini maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 3916 Eur. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjai galima priteisti prašomą 1573 Eur sumą už skundo parengimą.

16.4. Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1. PVM sąskaitoje faktūroje nedetalizuota, kiek laiko truko susipažinimas su atsiliepimu, pasirengimas teismo posėdžiui. Teismo vertinimu, susipažinimas su atsiliepimu, pasirengimas 2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdžiui galėjo užtrukti 3 valandas, todėl pagal Rekomendacijų 8, 8.19 p. pareiškėjai gali būti priteista 503,79 Eur (0,1*1679,3 *3).

16.5. Advokatas O. K. atstovavo pareiškėją 2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje, kurio pradžia 9.24 val., pabaiga – 10.14 val., t. y. teismo posėdis tęsėsi 50 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Remiantis Rekomendacijų 8.19. p. už atstovavimą 2022 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje pareiškėjai priteistina 167,93 Eur (1679,3*0,1).

16.6. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai Kretingos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros iš viso priteistina 2 244,72 Eur (1573 + 503,79 + 167,93).

17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Kretingos rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01.

Priteisti pareiškėjai Kretingos rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės viešosios įstaigos Inovacijų agentūros 2 244,72 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius Jakaitis

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas