Administracinė byla Nr. eI2-1330-596/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01850-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui M. D.,
atsakovės atstovei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D.-Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja J. D.-Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) pareiškėjos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA arba Agentūra), priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) pareiškėjos naudai priteisti 7 940,83 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 19 d. gavo atsakovės sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kurį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT). VAAT 2019 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, o 2021 m. kovo 25 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, pripažino, kad jis yra neteisėtas ir perdavė bylą VAAT nagrinėti iš naujo.
Pažymi, kad tarp proceso šalių ginčas kilo dar 2014 m. liepos 22 d., NMA priėmus neteisėtą individualų administracinį teisės aktą ir vėliau kitus su tuo susijusius neteisėtus individualius administracinius teisės aktus, taigi, tarp pareiškėjos ir Agentūros teisminiai procesai apygardos administraciniuose teismuose vyksta jau daugiau nei 7 metai, apygardos administraciniams teismams naikinant NMA priimamus individualius administracinius teisės aktus, kuriais pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir Agentūrai iš naujo priimant iš esmės analogiškus individualius administracinius teisės aktus, t. y. iš esmės neįvykdant teismo sprendimų.
Nurodo, kad atsižvelgdama į tai, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu NMA pareiškėjai išmokėjo pareiškėjos reikalautą atlyginti turtinę žalą, pareiškėja administracinėje byloje atsisakė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo bei reikalavimo dėl individualaus administracinio teisės akto pripažinimo negaliojančiu, nes LVAT nutartyje nurodė, kad skundžiamas sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėja administracinėje byloje reiškia reikalavimą tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėja cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) straipsnių nuostatas ir teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja su NMA pasirašydama sutartį tikėjosi, kad įstatymų nustatyta tvarka jai bus kompensuota 90 proc. darbų kainos jos vykdomame projekte, tačiau dėl Agentūros netinkamo viešojo administravimo ir akivaizdaus piktnaudžiavimo valdžia pareiškėja patyrė ir iki šiol patiria psichologinį diskomfortą, jaučiasi pažeminta, patiria didelį stresą, pablogėjo santykiai šeimoje, kadangi šeima atsidūrė krizinėje situacijoje išleidusi visas savo santaupas projektui ir iki šiol jų neatgaunanti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais pareiškėja mano, kad padaryta neturtinė žala, todėl būtų teisinga jai priteisti 1 000 Eur.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė patikslintą skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Agentūra, atstovaujanti Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Remdamasi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi nurodo, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 straipsnis).
Cituoja su CK 6.271 straipsnio taikymu susijusią LVAT praktiką ir pažymi, jog reikalavimas dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės) atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius viešosios atsakomybės sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pažymi, kad Agentūra pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Priešingai, NMA, būdama vienintelė Lietuvoje akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo konkrečiu atveju - kad investicijos nebūtų įsigyjamos už padidintas kainas, o vykdydama įsiteisėjusius teismų sprendimus, kaip viešojo administravimo institucija, turi atlikti jai pavestas funkcijas, šiuo atveju – iš naujo vertinti mokėjimo prašymus.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nei bylą nagrinėjant VAAT, nei LVAT nenurodė, kokią teisės akto normą pažeidė Agentūra, vertindama pareiškėjos 2014 m. gegužės 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP001 ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP002, atlikdama patikras vietoje, kreipdamasi konsultacijos į nepriklausomus ekspertus, nei LVAT sprendime, nei ankstesniuose teismų sprendimuose taip pat nekonstatuota, kad NMA atliko veiksmus, kuriuos draustų įstatymai. Pareiškėja viso bylinėjimosi proceso metu nebuvo ir nėra pateikusi jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, todėl vadovautis vien pareiškėjos interpretacijomis yra nepagrįsta. Nesant Agentūros neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos žalos (pasekmių), nėra ir negali būti priežastinio ryšio, taigi, nėra sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.
Pažymi, kad remiantis LVAT suformuluota praktika panašaus pobūdžio bylose pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdama į tai mano, kad pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas, nes pareiškėja nepagrindė žalos buvimo fakto, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kuriais pareiškėja pagrįstų neva buvusią žalą ir pateiktų jos detalius apskaičiavimus, todėl nesutinka su pareiškėjos prašymu priteisti neturtinę žalą dėl neva atsiradusio streso, pablogėjusių santykių šeimoje.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundo netenkinti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, dėl Agentūros galimai atliktų neteisėtų veiksmų.
Proceso dalyvių paaiškinimais ir administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NMA, vykdydama LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3311-629/2019, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2014 m. gegužės 26 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1) ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-MP002 (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2). Agentūra 2019 m. balandžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 apskaičiavo 10 367,04 Eur paramos sumą vietoje prašytos 28 915,27 Eur paramos sumos, pagal Mokėjimo prašymą Nr. 2 paramos nesuteikė (buvo prašoma išmokėti 32 449,87 Eur paramos suma). Iš viso nekompensuota 50 998,10 Eur paramos suma. Agentūros teigimu, ji įvertino Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo taisyklės) (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 3D-80 redakcija) ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) nustatyta tvarka.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi su skundu į VAAT, prašydama panaikinti Sprendimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 44 824,54 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
VAAT 2019 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, LVAT 2021 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
VAAT, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2021 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4MjItNDYzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2822-463/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2822-463/2021">eI3-2822-463/2021</a> pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą. LVAT 2021 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a> pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies: VAAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, t. y. panaikino NMA Sprendimą ir įpareigojo ją išspręsti 2014 m. gegužės 26 d. (Mokėjimo prašymas Nr. 1) bei 2014 m. rugpjūčio 29 d. (Mokėjimo prašymas Nr. 2) mokėjimo prašymus; pareiškėjos skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Agentūra, vykdydama LVAT sprendimą ir pervertinusi Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, 2021 m. gruodžio 28 d. pareiškėjai išmokėjo 42 619,41 Eur.
Pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. teismui pateikė pareiškimą „Dėl dalies skundo atsisakymo administracinėje byloje Nr. eI2-1330-596/2022“, kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad NMA išmokėjo didžiąją dalį prašomų priteisti nuostolių, pareiškėja atsisako skundo dalies dėl 44 824,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau likusią skundo dalį, t. y. dėl Sprendimo panaikinimo, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė tenkinti.
2022 m. kovo 31 d. pareiškėja patikslino pareiškimą „Dėl dalies skundo atsisakymo administracinėje byloje Nr. eI2-1330-596/2022“, atsisakė skundo dalies dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau prašė tenkinti likusią skundo dalį, t. y. dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, o viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktiems neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtai žalai (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejant priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis) (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492-2015). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjM3LTQxNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-237-415/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-237-415/2018">eA-237-415/2018</a>).
Pareiškėja prašo teismo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad pasirašydama paramos sutartį su Agentūra tikėjosi, jog jai bus kompensuota 90 proc. darbų kainos jos vykdomame projekte, tačiau dėl netinkamų Agentūros veiksmų, atliekant viešojo administravimo funkcijas, piktnaudžiavimo valdžia, pareiškėja patyrė psichologinį diskomfortą, stresą, jaučiasi pažeminta, pablogėjo santykiai šeimoje, kadangi šeima atsidūrė krizinėje situacijoje išleidusi visas savo santaupas projektui.
Atsakovės atstovė teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi, o mokėjimo prašymus privalo detaliai įvertinti. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja viso bylinėjimosi proceso metu nebuvo ir nėra pateikusi jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, t. y. byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos patirtą neturtinę žalą. Mano, kad vadovautis vien pareiškėjos interpretacijomis yra nepagrįsta, todėl nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, viešoji (valstybės) atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.
Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog LVAT 2021 m. spalio 27 d. sprendimu tenkinant pareiškėjos apeliacinį skundą buvo panaikintas VAAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo panaikintas atsakovės Sprendimas, o pareiškėjos skundo reikalavimai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pažymi, kad individualaus administracinio akto panaikinimas (nepriklausomai nuo panaikinimo pagrindo) savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl to atsirado žala ir dėl to kyla civilinė atsakomybė. Kiekvienu atveju turi būti nustatomos valdžios institucijos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teismas taip pat turi atsižvelgti ir įvertinti kitose su nagrinėjamu ginču susijusiose bylose priimtų teismo sprendimų turinį (t. y., projekto įgyvendinimo priežiūros procese atliktų Agentūros veiksmų teisėtumą).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, nesutikdama su atsakovės sprendimais, su skundu kreipėsi į VAAT. 2015 m. lapkričio 16 d. VAAT sprendimu pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, o Agentūra įpareigota dėl pareiškėjos Mokėjimo prašymo Nr. 1 ir Nr. 2 priimti motyvuotus ir aiškius sprendimus. Tokios pačios išvados VAAT priėjo ir 2017 m. kovo 9 d. sprendime, kuris LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019 buvo paliktas nepakeistu. Vykdydama LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3311-629/2019 Agentūra iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Mokėjimų prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, bei priėmė Sprendimą. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 44 824,54 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. VAAT 2019 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, tačiau pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, LVAT 2021 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, pripažino, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. VAAT iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. birželio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4MjItNDYzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2822-463/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2822-463/2021">eI3-2822-463/2021</a> skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, LVAT 2021 m. spalio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a> pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos sprendimą ir priėmė naują – panaikino skundžiamą Agentūros Sprendimą, įpareigojo NMA išspręsti Mokėjimo prašymus Nr. 1 ir Nr. 2, o pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, LVAT minėtame 2021 m. spalio 27 d. sprendime, paneigdamas pirmosios instancijos teismo argumentus ir padarytas išvadas, konstatavo Agentūros neteisėtus veiksmus priimant Sprendimą. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamu egzistuoja viena iš sąlygų civilinės atsakomybės taikymui – neteisėti NMA veiksmai, tačiau pažymėtina, jog atsakomybė atlyginti neturtinę žalą taikoma tik tuo atveju, jei pareiškėjas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog dėl nustatytų neteisėtų Agentūros veiksmų jai atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją sukeliantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Teismas sutinka, kad užtrukęs Mokėjimo prašymų vertinimas, teisminiai procesai galėjo sukelti pareiškėjai pergyvenimų, tačiau pažymi ir tai, jog vien tik Agentūros priimtų sprendimų panaikinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad tai pareiškėjai sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėja teigdama, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, pasak jos, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio paaiškinimais apie patirtus išgyvenimus (patyrė ir iki šiol patiria psichologinį diskomfortą, didelį stresą, jaučiasi pažeminta, pablogėjo santykiai šeimoje). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kreipėsi į gydytojus dėl įvairių simptomų ar į psichologą dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, kad jai būtų nustatyti kokie nors sveikatos sutrikimai, kuriuos galėjo sukelti neteisėti NMA veiksmai. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos minimą diskomfortą, stresą ir kitus išgyvenimus galėjo sukelti būtent vien tik Agentūros veiksmai. Atkreiptinas dėmesys, jog, priešingai nei teigia pareiškėja, nė viename iš teismų priimtų sprendimų ar nutarčių nebuvo nustatyta, jog Agentūra peržengė savo kompetencijos ribas, piktybiškai vengė atlikti jai priskirtas funkcijas. Bylos medžiaga patvirtina, kad NMA ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama ištaisyti nustatytus trūkumus, atliko papildomus vertinimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pagrindė aplinkybę, kad tarp Agentūros neteisėtų veiksmų ir pareiškėjai padarytos neturtinės žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. priežastinio ryšio tarp NMA veiksmų ir neturtinio pobūdžio žalos, teismas daro išvadą, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. teismui pateikė pareiškimą „Dėl dalies skundo atsisakymo administracinėje byloje Nr. eI2-1330-596/2022“, kuriame nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad NMA išmokėjo didžiąją dalį prašomų priteisti nuostolių, pareiškėja atsisako skundo dalies dėl 44 824,54 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatomo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė pareiškėjui atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Jeigu pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo), teismas bylą nutraukia, išskyrus ABTĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (ABTĮ 103 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisako nuo skundo reikalavimo dėl 44 824,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjos atsisakymas nuo šio skundo reikalavimo priimtinas ir ši administracinės bylos dalis nutrauktina. Pareiškėjai išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2 447,43 Eur nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> VAAT; 1 016,40 Eur - nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> LVAT; 1 815 Eur - nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4MjItNDYzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2822-463/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2822-463/2021">eI3-2822-463/2021</a> VAAT; 1 391,50 Eur - nagrinėjant administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a> LVAT; 1 270,50 Eur - nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-1330-596/2022 VAAT.
Pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-1330-596/2022, nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
LVAT 2021 m. spalio 27 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą iš dalies tenkinus ir panaikinus Sprendimą, pareiškėja įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4MjItNDYzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2822-463/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2822-463/2021">eI3-2822-463/2021</a> pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant bylas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> ir Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a> apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 20 d. Išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo patvirtina, kad pareiškėja 2014 m. liepos 26 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 02-50/2014 su advokatų profesine bendrija TAILORS, atstovaujama partnerės advokatės D. L.
Iš administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> pateikto 2019 m. rugsėjo 18 d. prašymo,,Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje” bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> sudaro: išlaidos už skundo dėl Agentūros 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo parengimą - 1 360 Eur (17 val., be PVM), už 2019 m. balandžio 17 d. NMA sprendimo teisinį vertinimą – 26,40 (0,33 val., be PVM), už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimą parengimą ir pateikimą – 20 Eur (0,25 val., be PVM).
Pagrįsdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pateikė 2019 m. birželio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TL1112 2 447,43 Eur (su PVM) sumai, 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjos sutuoktinio R. Š. vardu atlikto mokėjimo 2 447,43 Eur sumai nurodymą Nr. 457.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl susipažinimo su ginčo situacija (26,40 Eur be PVM) ir skundų teismui parengimu (1 360 Eur be PVM) atlyginimo pagrįstumą laikomasi nuostatos, jog susipažinimas su dokumentais, konsultacija, pareiškėjo skundo ar atsiliepimo į skundą parengimas laikytini vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte (žr., pvz., LVAT bylos Nr. AS556-766/2009, AS146-688/2010, A525-868/2011, AS492-144/2012, kt.). Atsižvelgiant į nurodytą LVAT praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vertins, jog pareiškėja prašo priteisti bendrą 1 386,40 Eur (be PVM) sumą už skundo parengimą teismui.
Rekomendacijų 8.2 punktas nustato, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> teismui pateikė 2019 m. gegužės 21 d., apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas užraėjusio ketvirčio, t. y. 2018 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 970,30 Eur. Pritaikius koeficientą 2,5 maksimali galima priteisti suma už skundo parengimą yra 2 425,75 Eur. Pareiškėjos bendra (su PVM) prašoma priteisti suma už skundą 1 677,54 Eur neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, todėl priteistina.
Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2019 m. rugsėjo 19 d. teismui pateikė prašymą, apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas 2019 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 262,70 Eur. Pritaikius koeficientą 0,4 maksimali galima priteisti suma už prašymo parengimą yra 505,80 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 24,20 Eur (su PVM) suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl priteistina.
Iš administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> pateikto 2020 m. kovo 26 d. prašymo,,Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje” bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> sudaro: už VAAT 2019 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> teisinį vertinimą – 120 Eur (1,50 val., be PVM), už apeliacinio skundo parengimą - 720 Eur (9 val., be PVM).
Pagrįsdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pateikė 2019 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TL1173 1 016,40 Eur (su PVM) sumai, 2020 m. sausio 6 d. pareiškėjos sutuoktinio R. Š. vardu atlikto mokėjimo 1 016,40 Eur sumai nurodymą Nr. 489.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą LVAT praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas vertins, jog pareiškėja prašo priteisti bendrą 840 Eur (be PVM) sumą už skundo parengimą teismui.
Rekomendacijų 8.10 punktas nustato, kad už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 1,7 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> teismui pateikė 2019 m. lapkričio 14 d., apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 289 Eur. Pritaikius koeficientą 1,7 maksimali galima priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą yra 2 191,30 Eur. Pareiškėjos bendra (su PVM) prašoma priteisti 1 016,40 Eur suma neviršija maksimalios galimos priteisti sumos, todėl priteistina.
Iš administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4MjItNDYzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2822-463/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2822-463/2021">eI3-2822-463/2021</a> pateikto 2020 m. gegužės 11 d. prašymo,,Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTI4MjItNDYzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-2822-463/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-2822-463/2021">eI3-2822-463/2021</a>” bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje sudaro: už NMA pateiktų paaiškinimų analizę, pasiruošimą teismo posėdžiui ir kliento atstovavimą teismo posėdyje – 500 Eur (5 val., be PVM), už paaiškinimų dėl LVAT nutarties išaiškinimų parengimą ir pateikimą – 1 000 Eur (10 val., be PVM).
Pagrįsdama prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėja pateikė 2021 m. gegužės 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TL1403 1 815 Eur (su PVM) sumai, 2021 m. gegužės 11 d. pareiškėjos sutuoktinio R. Š. vardu atlikto mokėjimo 1 815 Eur sumai nurodymą Nr. 571.
Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2020 m. IV ketvirčio bruto užmokestis buvo 1 524,20 Eur, todėl maksimaliai priteistina suma už valandą sudaro 152,42 Eur.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos prašoma bylinėjimosi išlaidų suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą 2021 m. gegužės 13 d. posėdyje neviršija maksimalios galimos priteisti sumos už valandą, todėl priteistina. 2021 m. gegužės 13 d. vykusio posėdžio trukmė – 26 min. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už dalyvavimą 2021 m. gegužės 13 d. posėdyje nepriteistina, tačiau priteistina 525,14 Eur (su PVM) suma už pasirengimą teismo posėdžiui.
Rekomendacijų 8.16 punktas nustato, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 0,4 koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesti šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2021 m. balandžio 20 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus,,Dėl 2021 m. kovo 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> išaiškinimų”, apskaičiuojant maksimalų priteistiną atlygintinos sumos dydį taikytinas 2020 metų IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 524,20 Eur. Pritaikius koeficientą 0,4 maksimali galima priteisti suma už paaiškinimų parengimą yra 609,68 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 1 210 Eur (su PVM) suma viršija maksimalų galimą priteisti dydį, todėl mažintina iki maksimalios – 609,68 Eur sumos.
Iš administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a> pateikto 2020 m. spalio 4 d. prašymo,,Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a>” bei prie jo pridedamų dokumentų matyti, jog bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje sudaro: už apeliacinio skundo dėl VAAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo parengimą ir pateikimą – 900 Eur (9 val., be PVM), už VAAT 2021 m. birželio 10 d. sprendimo teisinį vertinimą – 100 Eur (1,50 val., be PVM).
Nors pareiškėja kartu su minėtu prašymu teismui pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. TL1420 1 391,50 Eur sumai (su PVM), tačiau tai nepatvirtina, kad ši PVM sąskaita faktūra yra apmokėta, t. y. kad pareiškėja minėtas bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė. Pareiškėjai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas, 2020 m. spalio 4 d. prašymas,,Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a>” netenkintinas.
Teismas pažymi, kad teikdama skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUktMzY3MS01MzUvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI-3671-535/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI-3671-535/2019">eI-3671-535/2019</a> pareiškėja sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, teikdama apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDY5LTUwMi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-469-502/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-469-502/2021">eA-469-502/2021</a> - 12,75 Eur žyminį mokestį, teikdama apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzYxNi01NTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3616-556/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3616-556/2021">eA-3616-556/2021</a> - 11,50 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai viso priteistinas 51,25 Eur žyminis mokestis už skundų nurodytose administracinėse bylose teismui pateikimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta pareiškėjai J. D.-Š. iš Agentūros viso galėtų būti priteista 3 904,21 Eur (1677,54 Eur + 24,20 Eur + 1 016,40 Eur + 525,14 Eur + 609,68 Eur + 51,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teikdama skundą teismui reiškė tris reikalavimus: 1) panaikinti NMA Sprendimą; 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 44 824,54 Eur turtinei žalai atlyginti; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis skundo reikalavimas buvo tenkintas LVAT 2021 m. spalio 27 d. sprendimu, antrojo skundo reikalavimo pareiškėja atsisakė ir teismas atsisakymą nuo šio reikalavimo priėmė, o trečiasis reikalavimas nagrinėjamu atveju nėra tenkinamas, laikytina, jog pareiškėja įgijo teisę į 33,33 proc. visos nagrinėjamu atveju priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš viso pareiškėjai priteistinos 1301,27 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 50 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 4 punktu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Priimti pareiškėjos J. D.-Š. atsisakymą nuo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 44 824,54 Eur turtinę žalą ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.
Pareiškėjos J. D.-Š. patikslintą skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Pareiškėjos J. D.-Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjai J. D.-Š. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1301,27 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų vieno euro dvidešimt septynių centų) bylinėjimosi išlaidas. Kitos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalies netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė
