Teismingumo byla Nr. T-29/2026
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03256-2025-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2026 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K., dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VVTAĮT) Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinyje nurodoma „(duomenys neskelbtini)„) „Dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju, šeimynos steigėju ar dalyviu pradinio įvertinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovės, kaip norinčios tapti nepilnametės E. R. globėja, pradinį įvertinimą.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas priėmė neigiamą Sprendimą dėl ieškovės, norinčios tapti nepilnametės anūkės globėja, pradinio įvertinimo.
Ieškovė nurodo nesutinkanti su Sprendimu, nes, jos nuomone, ji yra tinkama būti savo anūkės globėja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.269 straipsnio 11 punktas). Ieškovės teigimu, Sprendimas priimtas pradinį įvertinimą atlikus tik formaliai, taip pat pažeidžiant nepilnamečio vaiko teises ir neatitinkantis geriausių jo interesų. Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, Sprendimas paremtas tik formaliais pagrindais – kitų šeimos narių medicininėmis diagnozėmis, neįvertinus realios rizikos, elgesio, gyvenimo būdo, incidentų nebuvimo ir pan. Šiuo atveju, ieškovės teigimu, teisingai vertinant faktines aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.269 straipsnio 11 punktu, akivaizdu, kad nėra jokių kliūčių, dėl kurių ieškovė negalėtų būti savo anūkės globėja.
Ieškinyje aptariamos įvairios susiklosčiusios faktinės aplinkybės, be kita ko, susijusios su tuo, kad anksčiau ieškovė taip pat buvo paskirta anūkės laikinąja globėja, ji mažametę anūkę faktiškai augino nuo pat gimimo; kad šiuo metu nepilnametės mergaitės laikinąja globėja yra paskirta trečiuoju asmeniu patraukta mergaitės krikšto motina ir kt.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė skundžia teismui pasirengimo vaiko globai etape atsakovo priimtą Sprendimą (individualų teisės aktą; Vaiko globos organizavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutartimu Nr. 405 (toliau – ir Nuostatai), 5.1, 14 punktai), ir iš esmės, atsakovo darbuotojų netinkamus, nepakankamus veiksmus, atliekant ieškovės pradinį įvertinimą.
Teismas, be kita ko, nurodo, kad vaiko globa yra paslauga vaikui; už jos tinkamą organizavimą yra atsakingos atitinkamos valstybės ir savivaldos institucijos (CK 3.266 straipsnio 1, 2, 4 dalys). Teismas pažymi, kad šiuo atveju, įvertinus byloje keliamus ieškinio reikalavimus, jiems pagrįsti pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdį, kyla abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis). Kartu teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovės Sprendime bei VVTAĮT direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. BV-147 „Dėl vaiko globos (rūpybos) organizavimui reikalingų formų patvirtinimo“ 1.3 punktu patvirtintoje formoje yra nurodoma tokio sprendimo apskundimo tvarka: gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo (pareiškėjo) ieškinyje (pareiškime, prašyme, skunde) suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) pagrindas.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas VVTAĮT Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaujantis Vaiko globos organizavimo nuostatų 14 punktu, atsižvelgdamas į CK 3.269 straipsnyje nustatytas sąlygas, priėmė neigiamą sprendimą dėl ieškovės, norinčios tapti nepilnametės mergaitės globėja. Detalizuojant minėtą Sprendimą, be kita ko, taip pat nurodomas minėtų Nuostatų 15 punktas, CK 3.269 straipsnio 11 punktas, pateikiamas atitinkamų faktinių aplinkybių vertinimas. Sprendime taip pat nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui CPK nustatyta tvarka.
Pareikštu ieškiniu ieškovė teismo prašo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti ieškovės, kaip norinčios tapti nepilnametės mergaitės globėja, pradinį įvertinimą.
Procesiniuose dokumentuose šalys pateikia skirtingus teisinius argumentus dėl ginčijamo Sprendimo (ne)teisėtumo. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą; pažymi, kad Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojama VVTAĮT kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje. VVTAĮT, įgyvendindama vaiko teisių apsaugos politiką savivaldybių teritorijose bei dalyvaudama formuojant valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje, pati ar per struktūrinius padalinius, be kita ko, organizuoja vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimą, koordinuoja globos (rūpybos) priežiūrą (aptariamojo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
VVTAĮT nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 (nauja redakcija nuo 2023 m. gegužės 6 d.; toliau – ir VVTAĮT nuostatai), 8– 9 punktuose yra numatyti VVTAĮT veiklos tikslas ir funkcijos. VVTAĮT veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje (VVTAĮT nuostatų 8 punktas). Siekdama VVTAĮT nuostatų 8 punkte nustatyto veiklos tikslo, VVTAĮT pati ar per savo struktūrinius padalinius, be kita ko, atlieka Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje jai nustatytas funkcijas (VVTAĮT nuostatų 9.1 punktas).
Minėta, ieškovė siekia tapti nepilnametės mergaitės (anūkės) globėja.
Vaiko globos organizavimo nuostatų 1 punkte įtvirtinta, kad šie Nuostatai nustato pasirengimą vaiko globai (rūpybai), globėjo (rūpintojo) vaikui parinkimą, vaiko globos (rūpybos) nustatymą ir vykdymą, vaiko globos (rūpybos) priežiūrą, vaiko laikinosios globos (rūpybos) pratęsimą ir vaiko globos (rūpybos) pabaigą.
Pagal Vaiko globos organizavimo nuostatų 5.1 punktą, vienas iš vaiko globos (rūpybos) organizavimo etapų yra pasirengimas vaiko globai (rūpybai). Pasirengimą vaiko globai (rūpybai) reglamentuoja aptariamųjų Nuostatų II skyrius.
Pasirengimas vaiko globai (rūpybai) – fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, pasirengimo vaiko globai (rūpybai) patikrinimas: pradinis įvertinimas, mokymų, skirtų pasirengti vaiko globai (rūpybai), organizavimas ir išvados dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, pasirengimo vaiko globai (rūpybai), šeimynos veiklai parengimas (aptariamųjų Nuostatų 6 punktas).
Pagal Vaiko globos organizavimo nuostatų 14 punktą, VVTAĮT teritorinis skyrius, įvertinęs aptariamųjų Nuostatų 9 ar 10 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, duomenis ir informaciją, priima teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, pradinio įvertinimo, kurio formą tvirtina VVTAĮT direktorius. Aptariamoji forma yra patvirtinta VVTAĮT direktoriaus 2024 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. BV-147 „Dėl vaiko globos (rūpybos) organizavimui reikalingų formų patvirtinimo“ 1.3 punktu.
Byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, ginčijamas (ieškovei neigiamas) Sprendimas grindžiamas atitinkamomis teisės normomis, įtvirtintomis tiek CK, tiek ir Vaiko globos organizavimo nuostatuose.
Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ginčai, kylantys iš globos (bei rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai (šeimos) teisiniai santykiai, reglamentuojami, visų pirma, CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ (konkrečiai, šios knygos VII dalies „Globa ir rūpyba“) nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja ir atitinkamos valstybės bei savivaldybės institucijos (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC00MC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-40/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-40/2022">T-40/2022</a>, 2021 m. gruodžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC04Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-82/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-82/2021">T-82/2021</a>, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-54/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-54/2019">T-54/2019</a>, 2017 m. kovo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xNy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-17/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-17/2017">T-17/2017</a>; taip pat žr. mutatis mutandis specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xOS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-19/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-19/2020">T-19/2020</a>, 2018 m. liepos 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-76/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-76/2018">T-76/2018</a>, 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02MC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-60/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-60/2016">T-60/2016</a>). Būtent teisinio santykio pobūdis, o ne teisinio santykio subjekto teisinis statusas lemia ginčo rūšinį teismingumą.
Nors atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, be kita ko, veikė ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje, vis dėlto, ieškovės keliami (socialiai jautrūs) klausimai, susiję su jos, kaip fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju, pradiniu įvertinimu, negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų formalių administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo. Keliamo ginčo esmė – ar ieškovė atitinka teisiniame reglamentavime įtvirtintiems reikalavimams asmeniui, siekiančiam būti vaiko globėju.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija nusprendžia, kad keliamo ginčo atveju vyrauja civiliniai, bet ne administraciniai teisiniai santykiai, taigi byla priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Byla grąžinama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. K., dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimo panaikinimo, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Virgilijus Grabinskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
