D. B. pagal BK 25 str., 199 str., 369 str., 368 str., 376 str., 260 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-1081/2026

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00011-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo D. B. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu D. B. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dalyje, kurioje D. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį ir šioje dalyje baudžiamąją bylą nutraukti, nuteistajam D. B. nepadarius nusikalstamos veikos; panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, perkvalifikuoti nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, iš naujo paskiriant bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 25 straipsnio 3 dalį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų pažeidimus, nepakankamai motyvavo priimtus procesinius sprendimus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Vertinant, ar D. B. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo veikiant organizuotoje grupėje požymiai, turi būti įvertinta, kad nuteistieji N. P., V. J., D. B., L. I. ir L. A. neigė veikę organizuotoje grupėje ir dalies kitų inkriminuojamos organizuotos grupės narių nepažįsta. Teismai rėmėsi Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, pagal kurį pokalbiuose ir SMS žinutėse užfiksuoti duomenys, jog L. A., L. I. ir V. J. derina narkotinių medžiagų įgijimą ir gabenimą į Lietuvos Respubliką. Teismai nenustatė, kad D. B. buvo informuotas apie narkotinių medžiagų įgijimo ar gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną planą, kitų bendrininkų vaidmenį. Byloje nenustatyti ir nepagrįsti kiti subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Aplinkybę, kad D. B. nesitarė daryti nusikalstamos veikos kartu su kitais bendrininkais ir neturėjo bendros tyčios, patvirtina ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius paneigia nuteistojo parodymai apie tai, kad jis buvo užsisakęs 1 kg kanapių ir 1 kg užsisakė N. P.. Šią aplinkybę patvirtina nuteistojo N. P. parodymai. Teismų išvada apie organizuotos grupės požymių buvimą D. B. veiksmuose padaryta nepagrįstai ir nedetalizuojant, kokie įrodymai pagrindžia nuteistojo dalyvavimą organizuotoje grupėje. Kadangi organizuotos grupės požymis D. B. inkriminuotas nepagrįstai, o narkotinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno E. O. ir A. M., D. B. nepadarė BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. B. siekė įgyti 1 kg narkotinės medžiagos, o tai, kad E. O. ir A. M. duotoje dėžėje bus daugiau kaip 5 kg kanapių, jis nežinojo ir negalėjo žinoti. Nuteistasis serga onkologine liga, narkotines medžiagas įgijo ligai gydyti. Šiuos parodymus teisme patvirtino nuteistasis L. A.. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nuteistojo D. B. medicininiai duomenys. D. B. anksčiau neteistas, atlikus kratą jo naudojamame automobilyje bei gyvenamojoje vietoje nerasta prietaisų narkotinių medžiagų dozėms ruošti, paruoštų narkotinių medžiagų dozių, byloje nėra duomenų apie susitarimą ar bendravimą su narkotinių medžiagų vartotojais. Byloje nenustačius faktinių duomenų, kad nuteistasis D. B. narkotines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti, veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies turi būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasacijos pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ir esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – nurodomi dėstant nuteistojo parodymais paremtą versiją, kasatoriui savaip vertinant byloje esančius įrodymus. Kasaciniu skundu siekiama, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias išvadas, nei tai padarė žemesnės instancijos teismai. Kasacinio skundo motyvai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).???

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. B. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Artūras Ridikas

Alenas Piesliakas