Baudžiamoji byla Nr. 2K-279-719/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42385-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.2; 1.1.9.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal K. A., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą ir byla jam nutraukta. K. A. perduotas laiduotojos B. A. atsakomybei pagal laidavimą su 1 200 Eur užstatu. Laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. A. uždrausta vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas keturratis motociklas „Nitro“.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 20 d. nutartis, kuria K. A., kuriam byla nutraukta, apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, t. y.: 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.39 val. Vievyje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį neįregistruotą keturratį motociklą „Nitro“ (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatyta 2,66 promilės etilo alkoholio.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu K. A., kuriam byla nutraukta, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte (uždraudimas naudotis specialia teise) ir 7 punkte (turto konfiskavimas) numatytų poveikio priemonių taikymo yra formalios, neužtikrina teisingumo pricipo įgyvendinimo ir diskredituoja pačią teisingumo idėją. Visų pirma, spręsdamas uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) ir keturračio motociklo „Nitro“ konfiskavimo klausimus, Trakų rajono apylinkės teismas nevertino bylos įrodymų visumos pagal tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektus, todėl padarė formalias ir klaidingas išvadas dėl bausmės tikslų, o apeliacinės instancijos teismas klaidingai nustatė K. A. statusą šioje byloje (asmenį, kuriam byla nutraukta, įvardijo nuteistuoju) ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (nutartį).
2.2. Ginčijami teismų sprendimai keistini dėl netinkamai pritaikytų BK 72 straipsnio nuostatų. Teismai nepagrįstai konfiskavo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto K. A. sūnui J. A. priklausantį keturratį „Nitro“. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal teismų praktiką privalomai konfiskuojamas tik specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas daiktas. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
2.3. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas negali būti padarytas nesinaudojant transporto priemone, o padarius ne BK 281 straipsnio 7 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse numatytą nusikalstamą veiką, transporto priemonė paprastai nėra konfiskuojama. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas svarstė ir minėtos transporto priemonės konfiskavimo proporcingumo klausimą ir BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo ydingai taikė remdamasis dviem formaliais aspektais: 1) neblaivaus K. A. vairuota transporto priemonė – vaikiškas keturratis motociklas „Nitro“ – laikyta BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone; 2) BK 72 straipsnio nuostatų taikymas ir jo sūnui J. A. priklausančio vaikiško keturračio motociklo „Nitro motors“ konfiskavimas yra proporcingas.
2.4. Skirtinguose apeliacinės instancijos teismuose nagrinėtose bylose priimtų sprendimų analizė rodo visiškai aiškią teismų praktikos tendenciją – neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-744/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-524- 870/2017, 1A-433-1020/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-290/2017), tačiau K. A. apeliacinėje byloje sprendžiami klausimai turėjo būti pagrįsti išsamiai ir nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais. Juk vaikams skirto keturračio motociklo „Nitro“ vairavimas savo namo kieme ir gatvėje prie nuosavo namo yra niekaip nesulyginamas su lengvojo automobilio ar sunkiasvorės transporto priemonės vairavimu, todėl ir atsakomybės formalios ribos (ypač dėl turto konfiskavimo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) šioje byloje galėjo būti siaurinamos ir netaikytos, juolab kad ir pati nusikalstama veika buvo atsitiktinė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra – proporcingumas (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš esmės analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Vertinant turto (vaikams skirto keturračio motociklo) konfiskavimo proporcingumą šioje baudžiamojoje byloje pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką būtina atsižvelgti į tai, kad toks nuosavybės teisių apribojimas turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią yra numatyta ir skiriama, sunkumą (pvz., 2017 m. sausio 31 d. sprendimas byloje Boljevič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 43492/11; 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje S.C.Fiercolect Impex S.R.L. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 26429/07; 2009 m. sausio 20 d. sprendimas byloje Sud Fondi srl ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 75909/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).
2.5. Visų bylos aplinkybių visuma leidžia teigti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija į apeliacinio skundo argumentus nesigilino ir faktinių bylos aplinkybių nenagrinėjo, o skundžiamos nutarties motyvus galimai nurašė nuo panašios bylos, todėl ji naikintina.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. A. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Byloje nustatyta, kad K. A. keturratį motociklą vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. padarė tyčinį pavojingą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, dėl to teismas, atleidęs kasatorių nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visiškai pagrįstai jam taikė BK 67 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Taigi įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę, o pagal byloje nustatytas aplinkybes daryti išvadą, jog kasatoriui paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas vienerius metus ir šešis mėnesius naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) ir keturračio motociklo konfiskavimas – yra nesuderinamos, nėra teisinio pagrindo.
3.2. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl padarytų BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės. Atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, o su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumą ar klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai leidžia spręsti, kad kasatorius kritiškai neįvertina savo nusikalstamo poelgio, jo pavojingumo ir to, kokias pasekmes sveikatai ar gyvybei galėjo sukelti ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, ir siekdamas išvengti bet kokių teismo sankcijų už padarytą nusikaltimą savo asmeninius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų.
3.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnį) nuspręsdamas iš jo konfiskuoti keturratį motociklą „Nitro“. Turto konfiskavimas padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-133-719/2018).
3.4. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš minėtos normos teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių ir jų pasirinkimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-136-699/2018). Teismas pažymėjo ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Byloje nustatyta, kad K. A. vairavo keturratį motociklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje rasta mažiausia 2,66 promilės etilo alkoholio. Keturratį motociklą kasatorius tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, todėl ši transporto priemonė pagrįstai pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų), jos padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, apibūdinamas teigiamai), taip pat kaltininko poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos, į baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, nėra pagrindo laikyti, kad, skirdamas aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas pažeidė teisingumo ir proporcingumo principus.
3.5. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti jam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, dėl ko jam svarbu neprarasti teisių, yra svarbios, tačiau negali būti laikomos panaikinančiomis BK 68 straipsnio taikymą. Tai, kad vairavimo teisių netekimas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Byloje yra nustatyta, kad nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, K. A. padarė būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,66 promilės etilo alkoholio). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Laikyti, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas, taip pat nėra pagrindo.
3.6. Atmestini ir kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo jo apeliacinio skundo argumentų ir priimtoje nutartyje, kuria buvo atmestas apeliacinis skundas, nepateikė motyvuotų išvadų. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo visus teisiškai reikšmingus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. A. apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrįstumo ir priimtoje nutartyje motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priešingai nei teigia kasatorius, esminiai apeliacinio skundo argumentai išnagrinėti tinkamai ir priimtame sprendime dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Ta aplinkybė, kad priimtas teismo sprendimas nepateisino K. A. lūkesčių, neduoda pagrindo teiginiams, kad byla išnagrinėta esmingai pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus.
3.7. Kasatoriaus nurodytas pažeidimas, kad jis teismo priimtame baigiamajame akte įvardijamas kaip nuteistasis, kai tuo tarpu jam byla nutraukta atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas formaliu, nes dėl to nekilo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 3 dalyje nurodyti padariniai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. K. A., kuriam byla nutraukta, kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
5. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas K. A. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vienerius metus ir šešis mėnesius bei turto – keturračio motociklo „Nitro“ – konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs K. A., kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, paliko abi taikytas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvadomis dėl šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Teigti, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju yra neproporcingos padarytai nusikalstamai veikai, nėra jokio pagrindo. To nepavirtina ir kasaciniame skunde nurodyti argumentai.
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo taikymo, klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
7. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad K. A. vairavo keturratį motociklą „Nitro“ būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo nustatytas 2,66 promilės etilo alkoholio kiekis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. A. priklausantis keturratis motociklas „Nitro“, kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, atitinka konfiskuotino turto požymius, numatytus BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir atsižvelgęs į tai, kad jis ignoravo visuomenės interesą į saugų eismą ir visuomenės saugumą, vairuodamas šį motociklą neblaivus, nusprendė jį konfiskuoti. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai paneigė apelianto teiginius, pakartojamus ir kasaciniame skunde, kad keturratis motociklas priklauso K. A. sūnui, taip pat atkreipė dėmesį į šios transporto priemonės vertę (apie 1 000 Eur) ir padarė pagrįstą išvadą, kad jos konfiskavimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. A. nebūtų itin didelė finansinė našta ir nesukeltų nepagrįstai didelių nepatogumų. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad K. A. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas užtikrina šios baudžiamojo poveikio priemonės prevencinį pobūdį ir nepažeidžia proporcingumo principo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama ir į nusikalstamos veikos išaiškėjimo aplinkybes (pašaliniai asmenys pranešė policijai apie galimai neblaivų asmenį, kuris gatvėje vairuodamas keturratį apsivertė ir susižalojo veidą), sprendžia, kad teismai teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnį). Nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. A. taikytas nuosavybės teise priklausančio keturračio motociklo konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. To nepaneigia ir kasatoriaus deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad motociklas yra skirtas naudotis vaikams, o pati nusikalstama veika buvo atsitiktinė.
8. Dar vienas iš kasacinio skundo argumentų, nors plačiau ir neaptartas, – tai uždraudimo naudotis specialia teise kaip baudžiamojo poveikio priemonės, skirtos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, pagrįstumas.
9. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-20/2011, 2K-329/2013 ir kt.).
10. Teismai, skirdami K. A. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgė į tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kad nustatytas sunkus (2,66 promilės) girtumas, t. y. į tai, kad K. A. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam (eismo įvykio metu susižalojo), bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Be to, K. A. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (šiuo metu baustumai išnykę, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu ir priimant skundžiamus teismų sprendimus paskirtos nuobaudos dar galiojo). Taigi baudžiamojo poveikio priemonė paskirta tikslingai, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos.
Dėl asmens procesinio statuso supainiojimo
11. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad skundžiamojo apeliacinės instancijos nutartyje neteisingai nurodytas jo procesinis statusas – asmuo, kuriam byla nutraukta, visoje nutartyje įvardijamas nuteistuoju. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra nuteistasis, jam netaikomos kitos su nuteisimu susijusios pasekmės (teistumo institutas ir pan.). Visgi, priešingai nei nurodo kasatorius, iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis rašymo apsirikimas nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl nelaikytinas esminiu. Iš esmės tai formali klaida, nesudaranti pagrindo spręsti apie neužtikrintą teisingumo principo įgyvendinimą ar pačios teisingumo idėjos diskreditavimą, kaip kad nurodo kasatorius.
12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti K. A., kuriam byla nutraukta, kasacinį skundą.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Vytautas Masiokas
Artūras Ridikas
