Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-268-697/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08714-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.30.1.2.1;

2.1.7.4; 2.4.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,

nuteistajam V. Pe. (vaizdo konferencijos būdu),

nuteistojo V. Pe. gynėjui advokatui Algirdui Cegeliui,

nukentėjusiosios atstovei advokatei Agnei Jacunskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios M. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu:

V. Pe. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu; 261 straipsnį – laisvės atėmimu penkeriems metams; BK 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Pe. paskirta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

V. Pu. nuteista pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimu trejiems metams; 307 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Pu. paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Iš V. Pe. ir V. Pu. solidariai priteista M. V. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu:

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria V. Pe. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. Pe. dėl kaltinimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis pakeistas: V. Pe. nusikalstama veika iš BK 261 straipsnio perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį ir V. Pe. paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. Pe. paskirtų bausmių subendrinimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu V. Pe. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį V. Pe. paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria V. Pu. nuteista pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. Pu. dėl kaltinimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. Pu. paskirtų bausmių subendrinimo. V. Pu., nuteistai pagal BK 261 straipsnį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalies 5 punktu, V. Pu. įpareigota: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; nebendrauti su L. U., gimusia 2000 m. rugsėjo 13 d.; iki 2019 m. vasario 2 d. neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.

Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria iš V. Pe. ir V. Pu. solidariai priteista M. V. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir M. V. civilinis ieškinys atmestas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Pe. ir V. Pu. buvo nuteisti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, sąvadavo, organizavo ir vadovavo prostitucijai bei turėjo nenustatyto dydžio pajamų iš M. V. prostitucijos, t. y. nuo 2015 m. birželio iki 2015 m. rugpjūčio pradžios, tikslesnė data nenustatyta, turėdami tikslą sąvadauti, organizuoti ir vadovauti prostitucijai bei gauti iš šios veiklos pajamų, įkalbėjo M. V. teikti seksualines paslaugas. M. V. sutikus teikti seksualines paslaugas, V. Pe. ir V. Pu. interneto portaluose www.suaugusiems.lt ir www.xpazintys.lt įdėjo skelbimus – „susitikinėju tik už paramėlę“, tai iš esmės reiškė seksualinių paslaugų siūlymą už atlygį, seksualinėms paslaugoms teikti aprūpino M. V. gyvenamosiomis vietomis, esančiomis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), parūpino nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, kuriuo ji galėtų susirašinėti su potencialiais klientais (vėliau ir pati V. Pu. M. V. vardu vykdė susirašinėjimą bei susitardavo dėl susitikimo), bendru sutarimu nustatė seksualinių paslaugų įkainius – 30 Eur už oralinį seksą arba 50 Eur už vaginalinį seksą. Pajamas, gautas už seksualinių paslaugų atlikimą, M. V. perduodavo V. Pe. ir V. Pu..

1.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu dėl šios nusikalstamos veikos V. Pe. ir V. Pu. išteisinti, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. Pe. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, o V. Pu. nuteista pagal BK 261 straipsnį, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują nuosprendį ir V. Pe. bei V. Pu. išteisindamas pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad V. Pe. ir V. Pu. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, aprašytos jiems suformuluotuose kaltinimuose, kad jie sąvadavo, organizavo ir vadovavo M. V. prostitucijai bei iš M. V. prostitucijos turėjo turtinės naudos, yra prielaidų pobūdžio, o bendrininkavimą atskleidžiantys objektyvieji bei subjektyvieji požymiai ir susitarimas neįrodyti. Vadovaudamasis visų neaiškumų ir netikslumų aiškinimo kaltinamojo naudai, nekaltumo prezumpcijos principais, teismas padarė išvadą, kad V. Pe. ir V. Pu. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį išteisintini, neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant jiems inkriminuotą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nukentėjusioji M. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Pe. ir V. Pu. išteisinti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį bei panaikinta pirmosios instancijos nuosprendžio dalis, kuria iš V. Pe. ir V. Pu. solidariai priteista M. V. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir M. V. civilinis ieškinys atmestas, ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai išteisino V. Pe. ir V. Pu. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį, nes jie neva nedalyvavo darant nusikalstamą veiką, ir nepagrįstai atmetė nukentėjusiosios civilinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminius BPK pažeidimus, t. y. netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis), BPK nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, taip pat neteisingai aiškino bendrininkavimą reglamentuojančias BK normas (BK 24 straipsnis) ir pelnymosi iš kito asmens prostitucijos sampratą (BK 307 straipsnis).

2.2. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kaltinamieji žinojo apie M. V. prostituciją, gavo iš to naudos, tačiau to nepripažino pelnymusi iš jos prostitucijos. Teismas pripažino, kad nukentėjusioji davė dalį pinigų V. Pu. ir V. Pe., tik nustatė, kad tie pinigai neva buvo už nuomą, maistą ir komunalinius mokesčius. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ta aplinkybė, jog V. Pu. ir V. Pe. už pinigus, gautus iš nukentėjusiosios prostitucijos, neva pirko maistą, mokėjo nuomą ir apmokėjo sąskaitas, nerodo pajamų gavimo iš prostitucijos. Pajamų panaudojimo paskirtis nėra būtinasis BK 307 straipsnio požymis, tačiau tokiu atveju visi asmenys, pelnęsi iš kito asmens prostitucijos, galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės, jei pinigus išleistų maistui ar kitiems būtiniesiems poreikiams.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad išteisintieji neveikė bendrininkų grupe, nes neįrodytas jų susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. V. Pu. ir V. Pe. kartu gyveno, kartu užregistravo nukentėjusiąją pažinčių portaluose, kartu susirašinėjo su jos klientais, abu ją vertė teikti seksualines paslaugas. Nebūtina nustatyti jų atskiro išankstinio susitarimo, nes jo buvimą patvirtina jų bendri veiksmai.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas jokių papildomų įrodymų netyrė. Dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad jie nėra pakankami pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms patvirtinti. Tačiau skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs kokius nors įrodymų vertinimo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik aptarė didžiąją dalį pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų ir nurodė, kad juos vertina priešingai nei pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, nepagrįstai laikė M. V. parodymus nepatikimais, jų tinkamai neįvertino visų bylos aplinkybių kontekste, o prioritetinę reikšmę teikė V. Pe. ir V. Pu. parodymams. Apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, bylos duomenis nagrinėjo atsietai vieną nuo kito, neįvertino V. Pe. ir V. Pu. parodymų prieštaringumo. Teismas taip pat neįvertino, kad susirašinėjant internetu ar telefono žinutėmis nėra jokios galimybės nustatyti rašančiojo asmens tapatybės, todėl teismo kategoriška išvada, kad su klientais, taip pat ir A. J., susirašinėjo ir seksualinių paslaugų teikimo sąlygas aptarinėjo būtent M. V., o ne V. Pe. ar V. Pu., yra visiškai nepagrįsta. Asmeninio kompiuterio nukentėjusioji neturėjo, visi trys naudojosi vienu kompiuteriu, V. Pe. ir V. Pu. patys patvirtino, kad jie turėjo prieigą prie nukentėjusiosios socialinio tinklo „Facebook“ paskyros. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo išvados yra visiškai nepagrįstos bylos duomenimis.

2.5. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis yra prieštaringas ir nenuoseklus. Neaišku, už ką nukentėjusioji mokėjo pinigus V. Pe. ar V. Pu.. Pakeisdamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi tik spekuliatyviais pasvarstymais ir prielaidomis, nepagrįstais bylos medžiaga.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas M. V. parodymus laikė melagingais, o V. Pe. ir V. Pu. parodymams suteikė prioritetinę reikšmę. Atmesdamas nukentėjusiosios parodymus teismas rėmėsi tik savo subjektyvia nuomone apie ją ir jos neva nepadorų gyvenimo būdą nuomojant kambarį, neatvykimą į teismo posėdį, jos priverstinai teiktų seksualinių paslaugų pobūdį ir intensyvumą (iš esmės jos išnaudojimą teismas įvertino menkindamas jos asmenybę), tačiau teismas patikėjo išteisintųjų parodymais, jų asmenybių apskritai nevertinęs. Tai rodo išankstinį teismo nusistatymą nukentėjusiosios atžvilgiu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nukentėjusiosios M. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 307 straipsnio 2 dalies požymių ir BPK nuostatų laikymosi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

4. Pagal BK 307 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką arba iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiniam santykiavimui arba kitokiam lytinės aistros tenkinimui. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas. Vadovavimas prostitucijai reiškiasi kaip asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Vertinant, ar asmens, kuris turėjo pajamų, sąvadavo prostitucijai ar organizavo prostituciją, veikoje yra nusikaltimo sudėtis, pinigų ar turtinės naudos gavimas iš prostitucijos yra aplinkybė, kurią būtina nustatyti. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo tam tikro susitarimo su prostitucija užsiimančiu asmeniu pagrindu gauna pajamų. Šis susitarimas gali būti susietas tiek priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan. BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta nusikaltimų sudėtis laikoma formalia. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos, o prostitucijos vadovavimas ir organizavimas laikomas baigtu nuo veiksmų, sudarančių minėtas veikas, atlikimo pradžios. Visos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos. Visos BK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Kaltininkas suvokia, kad gauna pajamų iš kito asmens prostitucijos, organizuoja ir vadovauja prostitucijai, ir nori taip veikti. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2014, 2K-623/2010, 2K-334/2010).

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai nei atskirai paimti, nei kaip visuma neabejotinai nesuponuoja išvados, kad M. V. seksualines paslaugas už pinigus teikė tik po to, kai persikraustė pas V. Pu. su V. Pe., ir tai darė įkalbėta V. Pu., juolab V. Pe., kad M. V. užsiėmė prostitucija ne laisva valia, o įtikinta V. Pu. su V. Pe. ir kad jie sprendė tiek dėl teikiamų paslaugų kainos, tiek dėl to, ar naudoti apsaugos priemones, kad kokiu nors būdu buvo apribota M. V. laisvė, taip pat to, kad 500 Eur kreditas buvo paimtas V. Pu. iniciatyva, siekiant kokios nors turtinės naudos, iš savanaudiškų paskatų. Priešingai, nei teigia kasatorė, apeliacinės instancijos teismas neteikė prioriteto V. Pe. ir V. Pu. parodymams, o išnagrinėjo visus bylos įrodymus ir įvertino jų visumą. Nors kasatorė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos parodymus, tačiau šie argumentai nepagrįsti. Atlikęs visapusišką įrodymų analizę apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių M. V. teiginius apie tai, kad seksualines paslaugas ji teikė priversta V. Pe. ir V. Pu. Priešingai, bylos duomenys (kaip liudytojai apklausti asmenys, bendravę ar susirašinėję su M. V., susirašinėjimų turinys, pinigų pervedimo į jos sąskaitą faktai ir kt.) rodo, kad ji seksualines paslaugas pati siūlė, jas teikė gana intensyviai, pati nustatė seksualinių paslaugų kainas, pati bendravo su klientais, tarėsi dėl susitikimų, į juos ateidavo pati, niekas jos nelydėjo, M. V. nurodyta banko sąskaita, į kurią buvo pervedami pinigai už suteiktas paslaugas, priklausė jai pačiai. Nustatyta, kad M. V., gyvendama pas išteisintuosius, bendrai naudojosi V. Pu. turimu kompiuteriu „Asus“, naršė socialiniame tinkle „Facebook“, naudojosi bendra jų „Skype“ programa, tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad su klientais susirašinėjo ne pati M. V., o V. Pu. ar V. Pe.. Aplinkybės, kad M. V. naudojosi V. Pu. kompiuteriu, kad ji kartu su V. Pu. ir V. Pe. persikėlė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į V. Pu. ir V. Pe. išsinuomotą butą, nepatvirtina V. Pu. ir V. Pe. suformuluotų kaltinimų, jog jie neva aprūpino M. V. patalpomis ir priemonėmis, būtinomis seksualinėms paslaugoms už pinigus teikti. Byloje nenustatyti jokie nusikalstami V. Pu. ir V. Pe. veiksmai. Tokių tikslų nepatvirtina ir aplinkybė, kad nuomai V. Pe. pasiėmė paskolą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tai, jog M. V. dalį pinigų, gautų už suteiktas seksualines paslaugas, duodavo V. Pu. sumokėti už buto nuomą, komunalines paslaugas, maistą, nerodo pajamų turėjimo iš kito asmens prostitucijos BK 307 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste, nes elementaru, kad asmuo, gyvendamas kartu su kitais asmenimis, turi mokėti komunalinius mokesčius, mokėti nuomą, asmeniškai pirkti ar prisidėti prie maisto pirkimo ir pan., atlikti buities darbus, t. y. padengti savo gyvenimo išlaidas. Bylos duomenys nepatvirtina, kad V. Pu. ir M. V. siejo psichologiniu ir (ar) fiziniu smurtu, priklausomumu pagrįsti santykiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad neįrodyti ir bendrininkavimą atskleidžiantys objektyvieji bei subjektyvieji požymiai, t. y. kad V. Pu. ir V. Pe. ne tik kad faktiškai veikė kartu, bet ir suvokė veikiantys bendrininkų grupe ir darantys neteisėtus veiksmus (BK 25 straipsnio 2 dalis); byloje neįrodytas būtinas bendrininkavimo požymis – susitarimas.

7. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios asmenybę, kuri, bylos duomenimis, yra konfliktiška, linkusi meluoti, nesilaikanti nustatytų elgesio taisyklių, padoraus elgesio normų. Taigi apeliacinės instancijos teismui kilo pagrįstų abejonių dėl duotų M. V. parodymų patikimumo. M. V. parodymų, kad V. Pu. ir V. Pe. pelnėsi iš jos prostitucijos, nepatvirtino BPK nustatyta tvarka surinkti ir, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje, 290 straipsnyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų, patikrinti bylos duomenys. Kasacinio skundo argumentai, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus vertindamas byloje surinktus įrodymus, V. Pe. ir V. Pu. parodymams suteikė viršenybę prieš kitus, o nukentėjusiosios parodymus nepagrįstai atmetė, laikydamas juos nepatikimais ir jų tinkamai neįvertinęs visų bylos aplinkybių kontekste, ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, yra neteisingi. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl V. Pe. ir V. Pu. nuteisimo pagal BK 307 straipsnio 2 dalį teisingumą, iš naujo įvertinęs bylos įrodymus ir padaręs kitokias išvadas, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka panaikintas nustačius, kad V. Pe. ir V. Pu. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, aprašytos jiems suformuluotuose kaltinimuose, kad jie sąvadavo, organizavo ir vadovavo M. V. prostitucijai ir iš M. V. prostitucijos turėjo turtinės naudos, yra prielaidų pobūdžio, ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisykle, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylos duomenų pakankamumo vertinimas, pripažįstant juos įrodymais, pagrindžiančiais teisiamo asmens kaltę, yra ne kasacinės instancijos, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijos sritis. Kasacinės instancijos teismo pareiga patikrinti, ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai vertinant įrodymus. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas įvertino surinktus bylos duomenis laikydamasis esminių BPK reikalavimų, įvertindamas kiekvieną iš jų atskirai, jų tarpusavio ryšį ir kaip įrodomojo pagrindo visumą.

8. Nukentėjusiosios M. V. kasaciniame skunde išsakyti teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, nėra pagrįsti. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas minėtų įstatymo reikalavimų nepažeidė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos teismo išvados dėl V. Pe. ir V. Pu. išteisinimo, taip pat išteisinimo pagrindai (BPK 305 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, todėl išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir BPK 20 straipsnio bei 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Savo forma ir turiniu apeliacinės instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Patikrinusi kasacinio skundo argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo laikydamasi BPK 320 straipsnio reikalavimų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas baudžiamosios atsakomybės klausimą, teisingai vadovavosi in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kai išnaudojamos visos procesinės priemonės jiems pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2014">2K-24/2014</a>). Patikrinusi kasacinio skundo argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme dar kartą ištirti ir įvertinti įrodymai atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikytina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog V. Pe. ir V. Pu. veiksmuose nėra BK 307 straipsnyje numatytos veikos požymių.

9. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pagrindinė baudžiamosios atsakomybės nuostata, pagal kurią asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Byloje surinktais duomenimis nenustačius, kad V. Pe. ir V. Pu. sąvadavo, organizavo ir vadovavo prostitucijai bei turėjo iš to pajamų, jie pagrįstai išteisinti pagal BK 307 straipsnio 2 dalį. Neįrodžius, kad V. Pe. ir V. Pu. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 307 straipsnio 2 dalyje, M. V. civilinis ieškinys pagrįstai atmestas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiosios M. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė

Alvydas Pikelis