A. V. pagal BK 201 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-290-719/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46959-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.1; 2.1.4.11.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį 10 MGL (376,60 Eur) bauda.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė ir gabeno aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, t. y.: 2016 m. rugsėjo mėnesį (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) prie Kalvarijų turgavietės, esančios Vilniuje, Kalvarijų g. 61, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti, įsigijo Rusijos Federacijos gamykloje pagamintą įrenginį „Magaryč“, susidedantį iš keturių metalinių talpyklų, iš kurių pirmoji talpykla – kaitinamoji talpykla, antroji ir trečioji – dalinio kondensavimo talpyklos, ketvirtoji – garų šaldymo (kondensavimo) sistema, kurių visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir įrenginį „Bytovoi distiliator“, susidedantį iš tarpusavyje sujungtų trijų metalinių talpyklų, iš kurių pirmoji talpykla yra kaitinamoji talpykla, antroji – dalinio kondensavimo talpykla, trečioji – garų šaldymo (kondensavimo) sistema, o šių dalių visuma sudaro aparatą naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir laikė nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) iki 2016 m. rugsėjo 10 d., o 2016 m. rugsėjo 10 d. atgabeno juos automobiliu VW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Rudaminos turgavietę, ir laikė minėtame automobilyje, iki 2016 m. rugsėjo 10 d. 9.38 val. įvykio vietos apžiūros metu įrenginius surado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir bylą nutraukti arba pakeisti šiuos teismų sprendimus taikant jam BK 37 straipsnio nuostatas. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Skundžiami teismų sprendimai neteisėti ir nepagrįsti dėl juose padarytų išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnis, 20 straipsnis, 44 straipsnio 6 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 5 dalis) pažeidimų. Abiejų instancijų teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą, dėl to kasatorių nuteisė už veiksmus, kurių jis nepadarė. Teismai pažeidė ir teisingumo, nešališkumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos principus, nes kasatorius kaip kaltinamasis turėjo pats įrodinėti savo nekaltumą, o visos abejonės buvo aiškinamos jo nenaudai, be to, teismai sunkinančia prasme aiškino ir taikė įstatymą, taip pat ir dėl tiesioginės tyčios (BK 15 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės yra faktinis ir teisinis pagrindas priimtus teismų sprendimus peržiūrėti kasacine tvarka.

2.2. Abiejų instancijų teismai kasatoriaus veiksmuose nenustatė BK 201 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios. Tai patvirtina bylos faktinės aplinkybės: nuo pat to momento, kai pareigūnai, vykdydami planinį patikrinimą Rudaminos turgavietėje, pas A. V. rado aparatus su davikliais, kurie, pareigūnų manymu, yra skirti naminei degtinei gaminti, jis neginčijo nei jų įsigijimo, nei laikymo, nei bandymo juos realizuoti, jis nesutinka tik dėl šių aparatų paskirties. Šiuos aparatus pats įsigijo kaip vandens distiliatorius, kad turėtų galimybę išgauti filtruotą vandenį, nes žmona tuo metu sirgo vėžiu ir jai skirtas vanduo turėjo būti virintas (ne iš čiaupo ir ne mineralinis). Nepasiteisinus distiliuoto vandens gamybai, minėtus aparatus bandė realizuoti nežinodamas, kad jie skirti alkoholiniams gėrimams gaminti. Aparatus pardavinėjo viešai, neslėpdamas. Šių aparatų instrukcijose neparašyta, kad jie skirti ir stipriems namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti. Tik vėliau, jau šio proceso metu, sužinojo šių aparatų paskirtį. Tam buvo atlikta ir ekspertizė, po jos paaiškėjo, kad šie aparatai iš tikrųjų daugiau skirti namų gamybos alkoholiniams gėrimams gaminti nei vandeniui distiliuoti. Iš liudytojo R. V. parodymų ir eksperto V. K. paaiškinimų akivaizdu, kad siekiant nustatyti tikrąją aparatų paskirtį reikalingos specialios žinios, kurių kasatorius neturi. Nagrinėjamoje byloje įvertinus liudytojų, eksperto, nuteistojo parodymus ir kitus bylos duomenis akivaizdu tik tai, kad A. V. minėtus aparatus įsigijo, laikė ir bandė juos realizuoti, tačiau neturėjo tyčios juos realizuoti kaip aparatus, skirtus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, neveikė tiesiogine tyčia, todėl nebuvo ir nėra pagrindo jį kaltinti padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Teismai neteisingas išvadas dėl jo kaltės padarė selektyviai vertindami įrodymus.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas, ar pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis atitinka jam keliamus pagrįstumo, teisėtumo ir motyvuotumo reikalavimus, ir nutartimi atmesdamas apeliacinio skundo argumentus, pademonstravo objektyvaus nešališkumo neužtikrinimą, t. y. neužtikrino pakankamų garantijų, kurios galėjo leisti nuteistajam kaip apeliantui tikėti, kad šios baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės yra įvertintos įsiklausant ne tik į kaltinimo liudytojų, bet ir į gynybos faktinius ir teisinius argumentus, kartu pasitelkiant logikos ir kritinio vertinimo metodus, galėjusius teismui leisti sinergetiškai vertinti šioje byloje iškilusias abejones, bandyti jas šalinti, o nepavykus to padaryti jas aiškinti nuteistojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas neužtikrino nei išsamumo, nei objektyvaus bylai reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimo.

2.4. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. V. buvo apklaustas kaip liudytojas apie įvykio aplinkybes, nors, vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu, draudžiama apklausti asmenį kaip liudytoją apie tokio asmens galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Kasatoriaus procesinių teisių pažeidimas nebuvo formalus, nes apeliacinės instancijos teismas nutartyje rėmėsi ir duomenimis, pateiktais jo kaip liudytojo apklausoje (skundžiamos nutarties 16 punktas). Vadinasi, teikdamas paaiškinimus kasatorius buvo priverstas save apkalbėti, nors ikiteisminio tyrimo pareigūnai jau turėjo duomenų, kad kaltina jį dėl neva padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnai, veikdami aplaidžiai, neišaiškino teisės atsisakyti duoti parodymus arba atsakyti tik į kai kuriuos klausimus, kaip tai numato sisteminis BPK 80 straipsnio 1 punkto, 82 straipsnio nuostatų aiškinimas. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs, ne tik todėl, kad atlikta ir užfiksuota pirmoji jo apklausa neteisėta, bet ir todėl, kad tiek apklausų protokolai, tiek teisiamųjų posėdžių protokolai patvirtina, jog parodymai nekito, o tik buvo pildomi pagal užduodamus klausimus. Nuo pat aparatų išėmimo turgavietėje momento iki šiol kasatorius neneigia ir nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau viso proceso metu teigė, kad neturėjo tyčios sąmoningai įvykdyti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką atskleisdamas tikruosius motyvus. Pažymėtina ir tai, kad nėra paneigtas faktas, jog minėtus aparatus jis įsigijo oficialiai (teisėtai) kaip distiliavimo aparatus vandeniui distiliuoti.

2.5. Abiejų instancijų teismai visiškai nepagrįstai rėmėsi liudytojo pareigūno R. V. parodymais, kad vizualiai aparatai atrodė visiškai nenaudoti, taip paneigdami A. V. parodymus, kad jis aparatus įsigijo su žmona vandeniui distiliuoti ir kad bandė distiliuoti vandenį. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas ekspertas V. K. pažymėjo, kad daro prielaidą, jog aparate brogos nebuvo įpilta, tačiau negali pasakyti, ar jame nebuvo įpilta vandens.

2.6. Dar vienas momentas, rodantis apeliacinės instancijos teismo teisingumo, nešališkumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimą, yra tai, kad teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, nutarties 27 punkte pažymėjo, jog apeliantas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį, kas akivaizdžiai įrodo, kad A. V. kaip kaltinamasis turėjo įrodinėti savo nekaltumą, o visos abejonės buvo aiškinamos jo nenaudai. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, nors apeliaciniame skunde nebuvo rašoma apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, tai taip pat parodo, kad į bylą buvo žiūrima šališkai, formaliai, o tekstas renkamas kopijuojant iš analogiško pobūdžio bylų konteksto taip peržengiant apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

2.7. Jeigu nagrinėjamoje byloje visgi būtų pripažinta, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes kasatoriaus veiksmuose yra nustatyti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, požymiai, atsižvelgus į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, prašoma taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras D. Baraniūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai, nei teigia kasatorius, bylą nagrinėję teismai išvadas dėl nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimo padarė išsamiai išnagrinėję baudžiamąją bylą ir pagrindę jas ištirtais įrodymais. Minėtos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę apibūdina tiesioginė tyčia – asmuo suvokia, kad jis neteisėtai gamina, laiko, gabena ar realizuoja naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti, ir nori taip veikti. Dar vienas būtinas subjektyviosios pusės požymis – specialusis tikslas, t. y. asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tada, kai jis neteisėtai gamina, laiko, gabena naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti, turėdamas tikslą juos realizuoti, kuris pasireiškia per kaltininko norą gaminamus, laikomus ar gabenamus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti parduoti, dovanoti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Nors kasatorius savo kaltę neigia, ji įrodyta teismo posėdžiuose ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: liudytojų R. V. ir A. P. parodymais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. spalio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto V. K. paaiškinimais, 2016 m. rugsėjo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais rašytiniais įrodymais. Abiejų instancijų teismai dėl kasatoriaus nurodomų argumentų išsamiai pasisakė, o kasatorius vadovaujasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu nuosprendžio ir nutarties vertinimu, kasaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių duomenų, kuriais galėtų būti paneigtos teismų padarytos išvados. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimus, netenkinančius kasatoriaus, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

3.2. Kasaciniame skunde nurodytas reikalavimas byloje taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra visiškai deklaratyvus su nuoroda į pirmiau išdėstytas aplinkybes, todėl papildomai neaptarinėtinas ir netenkintinas.

3.3. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. V. kaltu ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo apeliacinį skundą ir pagrįstai jį atmetė. Abiejų instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė, todėl pirmiau minėti teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 201 straipsnio taikymo ir įrodymų vertinimo bei apeliacinės instancijos teismo šališkumo

5. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Šio nusikaltimo objektas – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka; dalykas – namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ir techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai) ir (ar) aparatai jiems gaminti. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai gamina, laiko, gabena ar realizuoja naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) ar aparatus jiems gaminti, ir nori taip veikti.

6. Kasatorius neginčija objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje, požymių. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl tik subjektyviojo požymio – kaltės (tiesioginės tyčios) jo veiksmuose įrodytumo.

7. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad nuteistasis A. V. suvokė, jog turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė ir gabeno du aparatus, skirtus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismai padarė išnagrinėję visas bylos aplinkybes ir visus byloje ištirtus įrodymus: liudytojų policijos pareigūnų R. V. ir A. P. parodymus, duomenis, užfiksuotus atliktų procesinių veiksmų protokoluose (įvykio vietos, daiktų apžiūros), 2016 m. spalio 3 d. specialisto išvadą, patvirtinančią, kad pirmiau nurodyti įrenginiai yra aparatai naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, specialisto V. K. teisme duotus paaiškinimus, kad šie aparatai negali būti naudojami medicininiams tikslams ar vandeniui distiliuoti, jie skirti tik naminei degtinei gaminti, ir kitus duomenis, bei įvertinę jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, padarytos išvados yra teisingos, atitinkančios nustatytas faktines aplinkybes. Nuteistojo A. V. keltą ir kasaciniame skunde pakartotą gynybos versiją, kad jis nežinojo, jog aparatai skirti alkoholiniams gėrimams gaminti, ir pats juos naudojo sergančios žmonos slaugai – distiliavo vandenį, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė atkreipdamas dėmesį ir į paties nuteistojo parodymus, kad apie minėtus aparatus daug domėjosi, žinojo, kur juos galima įsigyti pigiau. Įvertinęs tai, kad nuteistasis A. V. buvo verslininkas, užsiėmė prekyba pagal verslo liudijimą ir turėjo gebėjimų naršyti internete, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis negalėjo nematyti skelbimų apie tai, kad šie aparatai skirti naminei degtinei gaminti, ir, būdamas aukštojo išsilavinimo, suvokė kokia šių aparatų tikroji paskirtis.

8. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė ir nuteistojo A. V. teiginius, kad medicininiais tikslais jis neva realiai distiliavo vandenį, t. y. pats naudojosi aparatu ir vėliau nusprendė parduoti aparatus kaip nepasiteisinusius. Tiek liudytojas R. V., tiek specialistas V. K. patvirtino, kad aparatai nebuvo naudoti, tai buvo nauji įrenginiai. Netikėti šiais parodymais, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio nėra pagrindo spręsti, kad teismai byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ar šališkai, kaip kad nurodo kasatorius. Tai labiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, iš esmės sietini su tuo, kad kasatorius tiesiog nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, todėl atmestini. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir jais paremtų išvadų teismui nėra privalomos. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, įrodymai tirti selektyviai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nagrinėjant šią bylą nebuvo pažeistos, o teismų padarytos išvados dėl nuteistojo A. V. kaltės atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nesutikti su pirmiau nurodytomis teismų išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

9. Kasatoriaus teiginys dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak nuteistojo, teismas rimtai nevertino jo parodymų, atmesdamas versiją, kad nuteistasis neturėjo tyčios pas jį rastus aparatus realizuoti būtent kaip aparatus, skirtus namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, ir taip neužtikrino pakankamų garantijų, kurios galėjo leisti nuteistajam kaip apeliantui tikėti, kad šios baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės yra įvertintos įsiklausant ne tik į kaltinimo liudytojų, bet ir gynybos faktinius ir teisinius argumentus, kartu pasitelkiant logikos ir kritinio vertinimo metodus, galėjusius teismui leisti sinergetiškai vertinti šioje byloje iškilusias abejones, bandyti jas šalinti, o nepavykus to padaryti jas aiškinti nuteistojo naudai. Toks argumentas susijęs su jau aptartu įrodymų vertinimu ir neduoda pagrindo laikyti teismą buvus šališku.

Dėl kasatoriaus argumentų, susijusių su BPK 80 straipsnio 1 punkto pažeidimu

10. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi pirmosios jo apklausos metu duotais parodymais, nes tuo metu jis apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką buvo apklausiamas kaip liudytojas.

11. BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Iš bylos duomenų matyti, kad A. V. iš tiesų pirmuosius parodymus davė apklausiamas kaip liudytojas ir tik po keturių mėnesių jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis. Kasatorius pagrįstai nurodo, kad tokia praktika, kai asmuo apie savo galimai padarytą veiką iš pradžių apklausiamas kaip liudytojas, ir tik vėliau – kaip įtariamasis, yra ydinga. Be jokios abejonės, liudytojo apklausos metu duoti parodymai laikomi gautais pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatytus reikalavimus ir tokie parodymai neturi įrodomosios reikšmės. Visgi aplinkybė, kad A. V. pirmuosius parodymus davė apklausiamas kaip liudytojas, nagrinėjamu atveju nepaneigia teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismų sprendimus.

12. Iš įtariamojo apklausų protokolų matyti, kad A. V. neneigė turgavietėje pardavinėjęs pas jį rastus įrenginius, tačiau teigė nežinojęs, kad jais prekiauti draudžiama (analogiškus, tik kiek išsamesnius, papildytus parodymus jis davė ir apklausiamas teisme). Parodymuose skyrėsi tik šių įrenginių įsigijimo aplinkybės, tuo tarpu A. V. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė ir gabeno aparatus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Tai akcentuojama ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, kuriame jo gana lakoniški parodymai, užfiksuoti liudytojo apklausos protokole, lyginami su parodymais, duotais įtariamojo apklausos metu ir teisme. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio nėra pagrindo spręsti, kad A. V. buvo nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį remiantis jo parodymais, duotais liudytojo apklausos metu, ir atitinkamai kasatoriaus nurodytą pažeidimą šiuo konkrečiu atveju pripažinti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu taip pat nėra pagrindo.

13. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėdami šią bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, nepadarė. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

Dėl kasacine tvarka nenagrinėtinų klausimų

14. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi kasacinio proceso paskirtis – patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, tinkamai aiškino ir taikė BK bei BPK nuostatas. Kasacinio skundo argumentai, kurie nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas, kasacine tvarka negali būti nagrinėjami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo A. V. kasacinio skundo prašymas taikyti jam BK 37 straipsnio nuostatas negali būti nagrinėjamas, nes nebuvo keltas apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo, juolab kad ir pats prašymas yra deklaratyvus ir visiškai nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo A. V. kasacinį skundą.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Vytautas Masiokas

Artūras Ridikas