Teismingumo byla Nr. T-94/2018
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04407-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2018 m. spalio 24 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams Alytaus rajono savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių kompensavimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 11394 eurų turėtų nuostolių kompensaciją ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245, 6.249 straipsniai, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas nurodo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausė 6,0164 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą jis 2006 m. įsigijo iš privataus fizinio asmens pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pirkdamas šį žemės sklypą, jis (ieškovas) nežinojo, kad jame yra senkapis, kuriame yra masiškai palaidoti žmonių palaikai. Ieškovo manymu, apie šio senkapio egzistavimą taip pat nežinojo nei ankstesnis šio žemės sklypo savininkas, nei vietiniai gyventojai, nei valstybinės institucijos. Ieškovas nurodo, kad daugiau nei šešerius metus jis šiuo sklypu faktiškai nesinaudojo, nes buvo rengiamas Alytaus rajono bendrasis planas. Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. K-330 buvo patvirtintas šio žemės sklypo detalusis planas, žemės sklypas padalintas į atskirus sklypus ir pakeista šio žemės sklypo naudojimo paskirtis į kitos paskirties – rekreacinės teritorijos ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Alytaus rajono savivaldybės tarybai patvirtinus šio žemės sklypo detalųjį planą, buvo gautos specialiosios sąlygos ir reikalavimai elektros, vandentiekio ir nuotekų, kvartalo poilsio namų projektams rengti. Projektai buvo galutinai parengti ir suderinti su atitinkamomis institucijomis, pradėti parengiamieji veiksmai. Vykdant žemės kasimo darbus, buvo aptiktos žmonių palaikų palaidojimo vietos įvairiose sklypo dalyse. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus skyriaus inspektorė 2015 m. rugpjūčio 10 d. ieškovui įteikė reikalavimą nedelsiant sustabdyti žemės judinimo darbus sklypo dalyje, kurioje randama žmonių palaikai ir karstų fragmentai, iki bus atlikti reikiami tyrimai ir pateiktos išvados dėl radinių kilmės ir teisinės apsaugos reikalingumo. Ieškovas nurodo, kad dėl susidėjusių aplinkybių (sumokėtos didelės pinigų sumos už elektros įrenginių prijungimą, už vandens ir nuotekų tinklų įrengimą, sudarytos sutartys su rangovais ir kt.), jis nusprendė atlikti tyrimus savo lėšomis, pradėjo archeologų paiešką, reikiamų dokumentų rengimą ir derinimą. Vėliau, gavus leidimą vykdyti darbus pagal sudarytas sutartis, atsargiai kasti gruntą galimose palaidojimų vietose, tam tikri montavimo darbai buvo baigti. Atlikus visus detaliuosius archeologinius tyrimus ir archeologinius žvalgymus, pilnai ištyrus senkapį, ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl nenustatytos tapatybės žmonių palaikų perlaidojimo. Atsakovai neprieštaravo, kad surasti nenustatytos tapatybės žmonių palaikai būtų perlaidojami Ūdrijos kaimo kapinėse. Kaip pažymi ieškovas, atsakovė – Alytaus rajono savivaldybė, nors ir žinodama apie savo prievolę organizuoti 86 surastų nenustatytos tapatybės žmonių palaikų perlaidojimą pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą, nesiėmė jokių veiksmų tai prievolei įvykdyti, taigi jis (ieškovas) savo lėšomis organizavo palaikų perlaidojimą. Ieškovas nurodo patyręs 11394 eurų nuostolių, kuriuos atlyginti turi pareigą atsakovai. Kaip pažymi ieškovas, atsakovai atsisakė kompensuoti jo patirtas išlaidas, todėl šios išlaidos išieškotinos teismo tvarka. Surastų nenustatytos tapatybės žmonių palaikų nebuvo galima perlaidoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, t. y. neatlikus specialių archeologinių ir antropologinių tyrimų, žemės kasimo darbų, taigi atsakovams tenka pareiga sumokėti už visus atliktus tyrimus ir žemės kasimo darbus, bei už 86 surastų nenustatytos tapatybės žmonių palaikų perlaidojimą (Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas).
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydama išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nutartyje nurodo, kad iš ieškovo reikalavimų, ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, jog ieškovas nuostolius patyrė dėl tam tikrų valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo. Teismo nuomone, ieškovo keliami reikalavimai patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, jie yra administracinio teisinio pobūdžio, taigi priskirtini administracinio teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas administraciniam teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra, ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų jo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl nenustatytos tapatybės žmonių palaikų perlaidojimo, atitinkamų atliktų specialių archeologinių ir antropologinių tyrimų, žemės kasimo darbų. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovams nevykdant savo pareigos atlikti archeologinius tyrimus bei perlaidoti nenustatytos tapatybės žmonių palaikus, ieškovas privalėjo tai atlikti savo lėšomis, nes negalėjo palikti be priežiūros atkastų žmonių palaikų neapibrėžtam laikui, ir taip pat būtų patyręs didelių nuostolių dėl savo investuotos pinigų sumos į žemės sklypą, kuriame ir buvo rastas senkapis.
Atsakovai – viešojo administravimo subjektai. Tiek Alytaus rajono savivaldybė, tiek Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsisakė kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė – Alytaus rajono savivaldybė 2016 m. liepos 19 d. rašte ieškovui nurodė, kad savivaldybės 2016 metų biudžetas suplanuotas, asignavimai paskirstyti asignavimų valdytojams ir savivaldybė nedisponuoja biudžeto lėšų rezervais, iš kurių būtų galima skirti lėšų ieškovo patirtoms išlaidoms kompensuoti. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 punktu, savivaldybių biudžeto lėšos naudojamos tik savivaldybių funkcijoms atlikti. Atsakovas – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2016 m. liepos 7 d. rašte ieškovui nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 28 straipsniu, kompensacijos išmokamos už privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidas. Duselninkų kapinynas nėra paskelbtas valstybės saugomu, todėl kompensacija už atliktus archeologinius jo tyrimus negali būti išmokėta. Nurodytame rašte taip pat pažymima, kad jeigu kapinynas būtų inicijuotas paskelbti valstybės saugomu, kompensacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-238 patvirtintomis „Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo už veiklos apribojimus skelbiamų saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams taisyklėmis“, galėtų būti išmokėta tik jei būtų nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą ir realiai sumažinantys kultūros paveldo objekto valdytojo gaunamą naudą.
Atitinkamas atsakovų pareigas, taigi ir prievolę kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su atliktais archeologiniais ir antropologiniais tyrimais, palaikų perlaidojimu, ieškovas inter alia (be kita ko) kildina iš Žmonių palaikų laidojimo įstatyme bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Tarp ieškovo ir atsakovų susiklosčiusių teisinių santykių negalima vertinti kaip privatinių teisinių santykių. Bylą nagrinėjantis teismas turės vertinti atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų, veiksmus ir (arba) neveikimą jiems teisės aktais priskirtų funkcijų atlikimo (neatlikimo) aspektu. Taigi, keliamas ginčas pagal savo pobūdį patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų ginčų kategoriją, kurie yra teismingi administraciniam teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduotina Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Perduoti bylą pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams Alytaus rajono savivaldybei, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių kompensavimo, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas
Ričardas Piličiauskas
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
teisėjas
Dainius Raižys
